- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- 1-75-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11237-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas, Dainius Gudas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Vorvul – Krištapaitienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, Virginijui Mizarui, kaltinamajam D. D., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajai A. D., jos atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1991-08-05 Vilkaviškio rajono teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 90 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
2) 1999-04-27 Vilkaviškio rajono teismo nuosprendžiu- pagal BK 246 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
3) 2001-02-06 Vilkaviškio rajono teismo nuosprendžiu- pagal BK 310 str. 6 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, 1500 litų bauda, 1/3 turto konfiskacija;
4) 2001-10-12 Vilkaviškio rajono teismo nuosprendžiu- pagal BK 246 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, 1500 litų bauda, 12500 litų bauda, 1/3 turto konfiskacija;
5) 2005-07-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu- pagal 178 str. 1 d., 11 mėn. laisvės atėmimo;
6) 2008-06-25 Vilkaviškio rajono teismo nuosprendžiu - pagal BK 22 str. 1 d., BK 227 str. 2 d. - 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;
7) 2017-03-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 45 parų arešto bausme.
2017-06-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad veika buvo padaryta bendrininkaujant ir pašalinant D. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, D. D. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – 45 paros arešto pakeista į 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) baudą;
8) 2018-04-10 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir Kauno apygardos teismo 2017-06-03 nuosprendžiu paskirtą bausmę, subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir D. D. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant pradėti dirbti ir tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bausmės vykdymo atidėjimo pradžia 2018-07-11, pabaiga 2020-07-10; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje ( dvi veikos ).
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. D. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo žmoną, o būtent:
2019 m. kovo mėn. 18 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 21.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su šeimos nare - žmona A. D. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgius rankų kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, sudavė smūgius rankų kumščiais ir spyrė į kairę ranką ir ne mažiau kaip 5 kartus į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. D. poodines kraujosruvas kairės akies ir smakro srityse, sumušimus ant kairės rankos, pilvo sumušimą, pasireiškusį tulžies pūslės plyšimu, kraujosruvomis tulžies pūslės sienelėje bei kepenyse šalia tulžies pūslės, kraujo ir tulžies išsiliejimu į pilvo ertmę, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – žmonai A. D. sunkų, pavojingą gyvybei, sveikatos sutrikdymą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Be to, jis nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
2019 m. rugpjūčio mėn. 19 d., apie 18 val., privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, smurtavo prieš šeimos narį - žmoną A. D., tyčia įkando jai į dešinio žando sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
2019 m. rugpjūčio mėn. 20 d. apie 16.30 val., privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, ranka sudavė šeimos nariui - žmonai A. D. į veido sritį, taip sumušdamas nosį, dėl ko pradėjo kraujuoti iš nosies, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. tokias savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. D. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tuo metu jis su savo sūnumi gyveno pas savo motiną (duomenys neskelbtini), nes jo mama tuo metu sirgo. Nukentėjusioji gyveno ir (duomenys neskelbtini) kaime, ir (duomenys neskelbtini), ji tuo metu girtavo. Įvykio dieną, t. y. 2019-03-18 jis iš ryto nuvežė sūnų į mokyklą, po to užvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pažiūrėti šuns, užėjo pas kaimyną ir po to išvyko į (duomenys neskelbtini). Apie 13 valandą jis savo mamą nuvežė pas gydytojus, po to pasiėmė sūnų iš mokyklos ir visi kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes mama norėjo apžiūrėti sodybą. Kambaryje rado lovoje gulinčią girtą nukentėjusiąją A. D.. Ji buvo susivėlusi, kalbėjo nerišliai. Kaltinamasis su mama išsivirė kavos. Tada iš lovos atsikėlė nukentėjusioji, matėsi, kad ji sužalota, sumušta. Paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją kažkas sumušė (duomenys neskelbtini) ir nieko daugiau konkrečiai neaiškino. Kaltinamasis siūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau nukentėjusioji atsisakė, sakė, kad yra girta, negražiai atrodo, tačiau neneigė, kad jai skauda. Po to, apie 16-17 valandą kaltinamasis ją parsivežė pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji užlipusi į antrą aukštą atsigulė. Kaltinamasis vis užeidavo pasiteirauti dėl jos sveikatos, nukentėjusioji skundėsi skausmais, tačiau prieštaravo, kad būtų iškviesta greitoji pagalba. Vėliau, pamatęs, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė prastėja, kaltinamasis iškvietė greitąją pagalbą ir nukentėjusioji buvo išgabenta į ligoninę.
Taip pat paaiškino, kad su nukentėjusiąja jis nesutaria jau nuo 2015 metų. Visos problemos kyla dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais – ji geria kelis kartus per mėnesį po kelias dienas ištisai. Tiek pats kaltinamasis, tiek ir jo mama prašydavo nukentėjusiosios liautis gerti, ji buvo vežama gydytis, tačiau niekas nepadėjo. Kodėl ligoninėje ji pasakė, kad tai kaltinamasis ją sumušė, jis nežino. Nukentėjusiajai kaltinamasis jau anksčiau yra minėjęs, kad skirsis. Tada nukentėjusioji jam pasakė: „tu su manimi gražiai neišsiskirsi“. Kai skyrėsi nukentėjusiosios sesuo, tai ji savo vyrą apkaltino, kad šis ją sumušė. Mano, kad ir dabar yra analogiška situacija. Taip pat paaiškino, kad nukentėjusioji jau yra ir anksčiau ne kartą sumušta.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2019-03-18, apie 19 val., sugrįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur rado gulinčią lovoje savo žmoną, kuri paaiškino, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini), nesakė kur tiksliai ir kas tokie sumušė. Siūlė žmonai važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko - sakė, kad praeis. Apie 21 val., parsivežė žmoną į motinos namus, į (duomenys neskelbtini). Apie 22:30 val. žmonai pradėjus skaudėti pilvą, iškvietė greitąją pagalbą. Nežino ką žmona veikė (duomenys neskelbtini), kuo ji važiavo ir kada grįžo ( t. 4, b. l. 15-16 ).
Motyvuojamoji dalis
Pagarinus šiuos parodymus kaltinamasis juos patvirtino. Kodėl jo paaiškinimuose nurodyta, kad jis namo grįžo 19 valandą, nieko negali pasakyti, mano, kad čia yra padaryta klaida. Taip pat paaiškino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo duoti paaiškinimų, nenurodė visų liudytojų dėl to, kad jis nepasitiki (duomenys neskelbtini) policija. Anksčiau turėjo su jais reikalų, todėl yra užsitraukęs jų „rūstybę“. Be to, pas jį į namus buvo atvykę kažkokie žmonės, grasino, perdavė nuo A. V. ( nukentėjusiosios brolio ) „linkėjimus“, vėliau buvo užpultas ir sumuštas. Dėl to niekam nesiskundė.
Taip pat paaiškino, kad apie įkandimą nukentėjusiajai į žandą nieko nežino ir nieko paaiškinti negali. Iš kur atsirado tie nustatyti sužalojimai, jis nežino.
Dėl nukentėjusiosios sumušimo rugpjūčio 20 dieną jis taip pat nieko nežino. Kas tą dieną konkrečiai vyko, jis nepamena. Kodėl atvykę policijos darbuotojai rado nukentėjusiąją kraujuojančia nosimi, jis nežino. Niekas jos nemušė. Iš kur atsirado nustatyti sužalojimai, jis nežino. Mano, kad nukentėjusioji norėjo dar pabloginti situaciją, kad jis jai sumokėtų pinigų. Ji ne kartą yra užsiminusi, kad jeigu jis jai sumokės pinigų, tai jie išsiskirs gražiuoju. Dėl pokalbio įrašo, kur kalbama apie trenkimą nukentėjusiajai ranka į nosį, neneigia, kad kalbėjo jis, tačiau čia kalbama visai ne apie nukentėjusiąją ir šis sakinys yra ištrauktas iš konteksto.
Jokių nusikaltimų nėra padaręs, todėl tiek su nukentėjusiosios, tiek ir su Ligonių kasos civiliniais ieškiniais nesutinka.
Nukentėjusioji A. D. paaiškino, kad 2019-03-18 buvo sumušta. 2019-03-17 ji buvo išvykusi pas savo seserį. Tuo metu su kaltinamuoju ji oficialiai dar gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš tikrųjų kaltinamasis tuo metu gyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), ten ji nuvyko taksi. Pas seserį buvo kelias valandas, išgėrė abi du butelius šampano ir tada ji taksi vėl grįžo namo. Namuose nieko nebuvo, nukentėjusioji pavalgė, pasidarė kokteilį ( degtinė ir sultys ) ir jį išgėrusi užmigo. Iš ryto atvyko vyras ( kaltinamasis ), išsivirė kavos, po to nuėjo pas kaimyną ir išvyko pas savo mamą. Apie 13 valandą jis grįžo su savo mama ir sūnumi A., kuris gyvena pas močiutę. Vėliau kaltinamasis ėmė prašyti kortelės, norėjo nupirkti jogurto. Nukentėjusioji kortelės jam nedavė. Tada jis ėmė jai grasinti, apipylė galvą kečupu, spyrė į koją ir kumščiu sudavė į pilvą. Jų butas susideda iš vieno kambario ir virtuvės. Konfliktas prasidėjo kambaryje, nukentėjusioji nuėjo į virtuvę ir ten jis pradėjo ją mušti. Kaltinamasis spardė ją koja ir daužė kumščiu, nukentėjusioji parklupo, nes labai skaudėjo, ji negalėjo atsistoti. Greitosios pagalbos iškviesti neprašė. Po to ją išsivežė pas kaltinamojo mamą į (duomenys neskelbtini). Ten jai kaltinamasis davė vaistų nuo skausmo, po to dar leido nuskausminančius vaistus. Situacijai negerėjant, nukentėjusioji prašė iškviesti greitąją pagalbą. Kaltinamojo motina liepė nekviesti greitosios, nes kaltinamasis yra teistas, o pati nukentėjusiąją mokė meluoti ir sakyti, kad ją kažkas sumušė (duomenys neskelbtini). Po to kaltinamasis visgi greitąją pagalbą iškvietė. Nukentėjusiosios medikai klausė, kas atsitiko, tačiau jai tuo metu buvo gėda ir sunku, todėl ji teisybės iš pradžių nesakė. Apie viską ji papasakojo tik praėjus keletui dienų po atliktos operacijos. Vėliau ji grįžo į savo tėviškę – (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena iki šiol.
Taip pat paaiškino, kad jau po šio įvykio, t. y. 2019-08-19 kaltinamasis ėmė jai sakyti, kad leis pasimatyti su sūnumi ir prašė atvažiuoti pas jo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus kaltinamasis ėmė prašyti, kad ji atsiimtų savo kaltinimus, susitartų su advokatu. Nukentėjusioji su tokiais jo siūlymais nesutiko ir tada jis įkando jai į žandą. Tai buvo apie 18 valandą. Nežiūrint šio konflikto ji pasiliko nakvoti pas kaltinamojo motiną. Rytojaus dieną ji ruošėsi grįžti namo, tačiau kaltinamasis jos nevežė. Nukentėjusioji norėjo važiuoti pati, tačiau kaltinamasis neleido ir trenkė jai ranka į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Tada nukentėjusioji iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Policininkai matė, kad jai yra įkastą į žandą. Medikų pagalbos dėl įkandimo jai neprireikė.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti, kad ji paaiškino, jog svečiavosi pas seserį. Į namus grįžo 2019-03-17, apie 19-20 val., taksi, kurį iškvietė jos sesuo. Taksi parvežė namo į (duomenys neskelbtini). Bijodama savo vyro, paprašė kad sustotų toliau. Kai ją parvežė, jos vyro namuose nebuvo. Pernakvojo ir ryte, 2019-03-18, grįžo vyras. D. D. pabuvo namuose, nuėjo iki kaimyno, po to vėl sugrįžo namo ir išvažiavo automobiliu "AUDI". Po kurio laiko vėl atvažiavo su savo mama ir sūnumi. Tuo metu ji buvo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, kai sugrįžo į namus jos vyras D. D. su savo mama ir bendru sūnumi. Anyta atsisėdo ant pečiaus. Tuomet prasidėjo konfliktas, kurio pradžioje D. D. supylė pomidorų padažą jai ant galvos. Kai išpylė padažą, tuomet daužė, ji ėjo į virtuvę, D. D. ėjo paskui ją ir ėmė daužyti. Nepamena kur D. D. spyrė, bet spyrė kažkur į šoną, bet tuo laiku dar stovėjo. O po to jis trenkė kumščiu jai į pilvą. Tada jau viskas jai buvo, nuo smūgio ji atsitūpė, ėmė skaudėti ir sunkiai galėjo atsistoti. Dar sudavė du smūgius ir dar smūgį į akį, bet nežino ar prieš tai. Kai ėjo į virtuvę, D. ėjo iš paskos ir įspyrė jai į šoną, po to trenkė kumščiu į pilvą ir kažkuriuo momentu trenkė į veido sritį, į akį. Ant veido liko žymės, ant akių liko mėlynė. Mėlynės buvo ir ant kojų, jas pastebėjo vėliau ligoninėje, bet nežino iš kur jos atsirado. Po mušimo važiavo pas anytą į namus, nes labai skaudėjo, ar gal kas pasiūlė važiuoti. Važiavo ji, anyta ir D. D., neprisimena kur buvo sūnus. Pas anytą nuėjo į antrą aukštą, davė tabletę nuo skausmo. Pirmą tabletę nuo skausmo davė anyta, nuėjo atsigulti į antrą aukštą. Būnant antrame aukšte pradėjo pykinti, todėl nusileidusi gėrė vandens, tačiau pykinimas nesiliovė, o skausmas didėjo, todėl dar kartą išgėrė vaistų. Vėliau anyta liepė jai gaminti valgį, bet atsakė, kad skauda ir prašė D. D. kviesti greitąją pagalbą. D. D. suleido jai vaistų nuo skausmo. Tačiau skausmas nesiliovė, todėl prašė, kad kviestų greitąją pagalbą. Anyta pristojo prie jos ir sakė, kad tik nesakytų, kad sumušė D. D., kad sumušė kiti, bet nesakyti, jog pati susimušė, nes niekas nepatikės. Po to D. D. iškvietė greitąją.
Pas seserį prabuvo parą laiko ir kol buvo jokių konfliktų su niekuo neturėjo. Be šio įvykio tarp jos ir D. D. anksčiau irgi yra buvę smurto atvejų.
Po paskutinio konflikto bendravo su D. D., daugiausiai dėl sūnaus, tačiau D. D. neleidžia jai su sūnumi bendrauti. Taip pat buvo susitikusi su D. D. - jis buvo įsibrovęs į jos namus naktį, tuomet ji pabėgo, kvietė policiją. D. D. buvo atsiklaupęs ant kelių ir prašė atleidimo, bet ji nesutiko ir liepė jam išeiti. Taip pat buvo, kad jis atvažiuoja su vaiku A., žinutes siuntinėdavo ir kalbėdavo. Vaikas gyvena su tėvu. Kai D. D. atvažiuodavo su vaiku, tai su juo kalbėdavo, o D. D. būdavo šalia, neleisdavo vienai su vaiku būti. Buvo gavusi iš D. D. grasinančių, šlykščių žinučių. Nors tai buvo rašyta iš sūnaus telefono, tačiau tai darė ne sūnus. Mano, kad sūnus yra nuteiktas prieš ją, nes jis minėjo, kad jei tėtį pasodins, tai su ja nebendraus. Sūnus sakė, kad ji atsiimtų pareiškimą, nes priešingu atveju niekuomet negrįš pas ją. Pats D. D. sakė, kai jeigu ji grįžtų, tai jam bus kaip dovana, viską pamirštų ir vėl būtų šeima. Parodė, kad dar yra santuokoje, tačiau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, bet byla neišnagrinėta. Santuokoje gyveno 10 metų. 2018 m. socialinė darbuotoja siūlė jai gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dėl to vyko į (duomenys neskelbtini). D. D. jai nesiūlė gydytis (t. 1, b. l. 70-72 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, nukentėjusioji juos patvirtino. Taip pat paaiškino, kad po įkandimo į žandą ji namo nevažiavo, nes jos kaltinamasis nevežė. Be to, jis gražiai kalbėjo, tikino, kad tikrai parveš rytojaus dieną.
Papildomai paaiškino, kad įvykio dieną ( 2019-03-18 ) kaltinamasis su savimi neturėjo grynųjų pinigų. Jis norėjo kažką nupirkti mamai, sūnui – jogurto, todėl prašė jos kortelės. Tai yra ne banko kortelė, o socialinė kortelė – į ją yra pervedami pinigai ir už juos galima sumokėti už perkamas prekes. Ji tos kortelės kaltinamajam nedavė, dėl to ir kilo tas konfliktas. Kaltinamasis ir anksčiau yra smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau ji dėl to į policiją nesikreipė. Tai, kad ją kaltinamasis mušė dėl neduotos kortelės matė ir sūnus, ir kaltinamojo motina.
Taip pat paaiškino, kad įvykio metu kaltinamasis jai sudavė kumščiu į veidą, kiek tiksliai kartų – pasakyti negali. Kategoriškai neigia, kad jis jai koja spyrė į veidą. Taip pat tvirtina, kad jis jai spyrė koja ir trenkė kumščiu į pilvą. Ar galėjo įspirti į kairę ranką, nepamena, tačiau to neneigia. Taip pat patikslino, kad pas savo seserį nuvyko vakare, pas ją pernakvojo ir kitą dieną išvyko namo.
Taip pat paaiškino, kad yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad buvo sužalota, kentė didžiulius skausmus, norėjo net numirti, vežant į ligoninę buvo labai išsigandusi, po operacijos vėl kentė skausmus, prarado darbingumą. Iki dabar kankina nerimas, geria raminančius vaistus, dar ir dabar bijo kaltinamojo.
Liudytoja L. J. paaiškino, kad tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centre socialine darbuotoja, D. šeimai teikė socialinių įgūdžių paslaugas. Santykiai buvo tik darbiniai, buvo teikiamos paslaugos ir dėl girtavimo, ir dėl vaiko nepriežiūros. Girtavimas labiau aktualus buvo A. D.. Kaltinamojo D. D. darbo metu ji nėra mačiusi išgėrusio. Pats D. D. neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau kaip problemos to nepripažino, pagalbos atsisakė. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai buvo įtempti ir konfliktiški. Konsultacijų metu A. D. išsakydavo nepasitenkinimą dėl jų tarpusavio konfliktiškų santykių, dažnai įvardindavo kaip priežastį D. D. nenorą įsidarbinti, tai, kad visi buitiniai darbai tenka jai vienai. Apie smurtinius atvejus iki įvykio, liudytojai neteko girdėti. Apie tai ji sužinojo, tik kada nukentėjusioji jau gulėjo ligoninėje. Prieš tai ji buvo nuvykusi pas A. D. į namus, tačiau jos nerado, telefonu ji irgi neatsiliepė. Po to D. D. jai pasakė, kad A. D. yra ligoninėje, jai atlikta operacija. Nuvykus į ligoninę A. D. pasakė, kad prieš ją smurtavo D. D.. Konkrečių priežasčių nukentėjusioji neįvardijo, tačiau liudytoja suprato, kad buvo sprendžiama alkoholio vartojimo problema. Nukentėjusioji prieš tai gydėsi (duomenys neskelbtini) Priklausomybių ligų centre, įvyko atkrytis, ji pripažino, kad vartojo alkoholį. Tada tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas ir kaltinamasis smurtavo prieš ją. Nukentėjusioji liudytojai taip pat sakė, kad ją operavo dėl smurto metu patirtų sužalojimų, ji patyrė stiprius smūgius į pilvo sritį.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Jos darbo teritorija yra (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena D. šeima ir kuri nuo 2016-03-02 įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Su šia šeima turėjo nemažai kontaktų, todėl ją pažįsta neblogai. Priežastis dėl ko ši šeima tapo stebima ir kontroliuojama, buvo tuo metu A. D. vartojamas alkoholis ir vaiko nepriežiūra. Tuo metu D. D. dirbo užsienyje. A. D. sutiko su teikiama pagalba. Ji lankė anoniminius alkoholikų kursus, jai buvo pritaikytas medikamentinis gydymas nuo alkoholizmo, tačiau būdavo taip vadinamų ligos atkritimų. Blaivybė būdavo palaikoma ganėtinai trumpai - apie keletą mėnesių. 2016 m. gale sugrįžo D. D.. Atvykus aplankyti D. šeimos ir jeigu namuose būdavo viena A. D., tai galėdavo daugiau sužinoti apie šeimą, apie tuo metu esančias problemas ir netgi pasiūlyti sprendimo būdus toms problemoms. A. D. priimdavo tą pagalbą. Tačiau jeigu atvykus namuose būdavo pats D. D., tai dažniausiai netekdavo net patekti į namo vidų ir pabendrauti su A. D.. D. D.pasakydavo, kad „pas mus viskas gerai“, „mums nieko nereikia“, „viską mes čia išsispręsime“. Iš jo pusės būdavo tarsi blokavimas ir ignoravimas, visą laiką buvo juntamas iš D. D. pusės priešiškumas. Kiek teko atvykti pas D. D. į namus, tai niekada nematė D. D. dirbančio, jis tik vaikščiodavo po kiemą, kartais matydavo prie automobilio, o kartais rasdavo miegantį. Jeigu bendraudavo su D. D., o pati A. D. nepasirodydavo, tai jos ir nematydavo. Negali pasakyti ar ji būdavo sumušta, ar ne. O jeigu išsakydavo savo norą apžiūrėti jų būstą, tai D. D. dažniausiai to padaryti neleisdavo. Kartais būdavo dienų, kad leisdavo geranoriškai pasižiūrėti. Tvirtino, kad su juo bendrauti buvo nejauku, jis niekada nenorėjo priimti jokios jam siūlomos pagalbos. D. šeima gauna socialines išmokas, už kurias atidirbdavo tik viena A. D.. Kelis kartus buvo pasiūlyta ir D. D. prisijungti prie darbų atlikimo, tačiau jis niekada nesutiko, jam visada ko nors trūkdavo arba netikdavo. Su šia šeima konsultacijų metu D. D. pasitikdavo visuomet nusiteikęs konfliktiškai. Pagal darbo pobūdį būdavo organizuojami anksčiau netikėti patikrinimai vakare, t. y. važiuodavo pasirinktinai per šeimas ir tikrindavo šias. Kiek tekę lankytis pas D., tai visuomet su juo būdavo konfliktai. D. D. neatsižvelgdavo ir į tai, jeigu socialinė darbuotoja atvykdavo su policijos pareigūnais. Jeigu kada tekdavo sužinoti problemas susijusias su A. ir D. D. sūnumi A. ir atvykdavo aiškintis, tai D. D. pasakydavo, kad „mes viską išsiaiškinsime“, „aš pakalbėsiu su mokytoja“ ir pan. Kiek jai teko lankytis šeimoje, tai pastebėjo, kad jeigu namuose yra vieni A. D. ar A. D., tai su jais galima pakalbėti atviriau ir daugiau, tačiau jeigu prie šių asmenų kur nors netoli yra D. D., tai žmonės visiškai pasikeičia, jie tarsi užsisklendžia savyje, informacijos jokios nesuteikia. Tvirtina, jog D. D. nerodė jokios pagarbos A. D.. Teigė, kad stebimu laikotarpiu A. D. „užgerdavo“, t. y. vartodavo kelias dienas alkoholį, būdavo kad ir negrįžta į namus. A. D. būdavo siūlomi įvairiausi sprendimai. 2018 m. lapkričio mėn., po to, kai A. D. buvo vartojusi alkoholį ilgą laiką, buvo išsikvietusi į pokalbį abu D. Visi tada sutarė, kad A. reikalingas kitoks gydymo būdas - vykti gydytis stacionariai į (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centrą. Iš pat pradžių D. D. sutiko, nors visą laiką A. D. be perstojo priekaištavo dėl alkoholio, dėl nuolatinių išėjimų iš namų. Į tai A. D. tik pasakė, kad dėl to kaltas jis. Tuo metu A. D. daugiau nieko nepasakojo. Po to padėjo tvarkyti dokumentus reikalingus gydymui, o D. D. išėjo iš kabineto. Tuomet A. D. paatviravo ir pasisakė, kad D. D. yra anksčiau ne kartą ją mušęs, bet slėpė, nesirodydavo, kad nepamatytų sužalojimų, taip pat- jog D. D. buvo prirakinęs ją grandinėmis prie „centralinių radiatorių“. A. D. sakė, kad dar visko daug buvę, tačiau nenori pasakoti. Klausė, kodėl niekam nesakė. Į tai A. D. atsakė, kad slėpė, nes bijojo pakenkti savo vyrui D., papasakojo tik savo artimiesiems, kurie priekaištavo A., kad ji nesikreipia į teisėsaugą. Po to iš kabineto abi ėjo pas priklausomybių ligų konsultantą ir pakeliui sutiko D. D.. Jis ėmė A. D. atkalbinėti nuo važiavimo į (duomenys neskelbtini) gydytis, siūlė bandyti viską išspręsti (duomenys neskelbtini).
Teigė, kad buvo atvejų, kuomet D. D. ignoravo jo šeimai siūlomą pagalbą. 2017m. lapkričio 14 d. atvykus pas D. į namus, D. D. liepė A. D. bendrauti lauke, o pats apsisukęs nuėjo į kambarį. 2017 m. buvo rekomenduota abiem D. lankyti efektyvios tėvystės kursus, kurie vykdavo 1 kartą per savaitę. A. D. šiuos kursus lankė, o D. D. atsisakė lankyti. 2018 m. kovo 13 d. atvykus pas D. į namus, ją pasitiko D. D., kuris pasakė, kad A. ilsisi namuose, ji serga, o į namo vidų pakviesta nebuvo. 2018 m. kovo 19 d. atvykus pas D. į kiemą, ją vėl pasitiko D. D. kieme ir pasakė, kad A. D. išvykusi pas medikus, į namo vidų neužėjo. 2018 m. gegužės 25 d. telefonu kalbėjosi su A. D., pokalbio metu A. D. dėl nerišlaus pokalbio sukėlė įtarimą, kad neblaivi. Tada paskambino D. D., kuris atsakė, kad nežino kur A. D., tačiau patvirtino, kad ji vartoja alkoholį. Taip pat pasakė, kad jie susipyko ir A. išėjo. 2018m. gegužės 28 d. atvyko pas D. ir abu rado namuose. Vertindama bendravimą su D. D. galėtų daryti prielaidą, kad D. D. smurtaudavo prieš A. D., tačiau tai yra jos tik spėjimas. 2019 m. kovo 14 d. bendravo su A. D., skatino ją nepasiduoti D. D. įtakai, galvoti apie gydymo tęsimą, siūlė jai vykti į gydymą pagal „Minesotos“ programą, tačiau A. nenorėjo palikti sūnaus A. Po šio pokalbio, kitoje savaitėje, buvo numačiusi padaryti netikėtus patikrinimus, todėl 2019 m. kovo 20 ir 21d. skambino A. D. į mobilaus ryšio telefoną, tačiau telefonas buvo nepasiekiamas. Buvo nuvykusi į namus, tačiau namuose nieko nerado. Tuomet paskambino pačiam D. D. ir teiravosi kur jo žmona A. Jis pasakė, kad A. ligoninė ir po operacijos. Klausė D. D. ar ši operacija buvo planuota ar ne. Į tai jis tepasakė, kad nieko tokio. Tada susisiekė su ligoninės personalu, buvo patvirtinta, kad tikrai A. D. gydoma. Tuomet nuvyko pas A. D. į ligoninę, teiravosi nutiko. A. trumpai atsakė, kad jai operavo pilvą. Kadangi ant veido ir rankų pamatė mėlynes, tai paklausė ar ją sumušė. A. D. patvirtino, kad ją sumušė ir tai padarė jos vyras D. D.. Iš pokalbio suprato, kad A. D. ir šį kartą būtų nieko nepasakius, t. y. jokių tikrų aplinkybių kas ir kaip ją sumušė, tačiau jos seserys pertarė ją, kad nedovanotų D. D. už tai, ką jis padarė. Matė, kad A. D. bijo D. D.. Teigė, kad A. D. sakė, jog dar gulint ligoninėje, kai buvo atvykęs lankyti jos sūnus A. ir jį išlydėjo, tai laiptinėje sutiko D. D., kuris prašė ją, kad ši pakeistų parodymus, kad vėl nieko nebūtų jam. Kadangi domisi šiuo įvykiu, tai palaiko ryšį su A. D. ir žiūri kaip sekasi gyventi D. D. su sūnumi A. Taip pat A. D. yra sakiusi, jog paskambina sūnus A. ir įkalbinėja, kad „jeigu tu mus myli, tai grįši į mūsų namus, o jeigu negrįžti, tai vadinasi tu nemyli“. A. D. sakė, kad vaikas jai priekaištauja, kad ji kreipėsi į policiją, o jei tėtį pasodins, tai niekada su ja negyvens. A. D. užsiminė, kad kai būna dviese su A., tai jo bendravimas būna vienoks, o kai greta būna D. D., tai jo elgesys keičiasi neigiamai mamos atžvilgiu.
Parodė, jog kai A. D. buvo gydoma (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tai D. D. buvo rekomenduota sūnų A. nukreipti psichologės ar vaikų ir paauglių psichiatrės konsultacijai dėl patirtų emocinių išgyvenimų susijusių su mamos sužalojimų. Tačiau D. D. šios pagalbos atsisakė, teigdamas, kad jis apie šią galimybę pasitars su asmeniniu advokatu bei pridūrė, kad nuolatos per skaipą bendrauja su tam tikru specialistu iš Jungtinių Amerikos Valstijų ( t. 2, b. l. 8-11 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.
Liudytoja V. A. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (duomenys neskelbtini) mokytoja. Ji mokė D. sūnų A. (duomenys neskelbtini) klasėse. Su šeima bendravo tik vaiko ugdymo ir auklėjimo klausimais, apie tėvus nieko nežino. Smurto žymių pas nieką nėra mačiusi.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog D. šeimą žino ketverius metus, tiek laiko buvo A. D. pradinių klausių mokytoja ir auklėtoja. A. D. charakterizavo kaip turintį elgesio problemų, jis buvo sudėtingo bendravimo vaikas, linkęs meluoti. Dėl netinkamo berniuko elgesio buvo ne kartą buvo daryti pasitarimai, buvo svarstytas vaiko elgesys, A. D. buvo taikoma specialių poreikių mokymosi programa. Į tokius pasitarimus/pokalbius būdavo kviečiami tėvai. Iš pat pradžių lankėsi berniuko motina A. D., vėliau pradėjo lankytis berniuko tėvas D. D.. Per visą laiką kiek teko bendrauti su berniuko tėvais, pastebėjo, kad 2019 m. kovo mėnesio viduryje pasikeitė berniuko tėčio bendravimas su mokykloje dirbančiu personalu. Į susitikimus atvykdavęs berniuko tėvas D. D. buvo priešiškai nusiteikęs, išsakydavo priekaištus, kad ne vaikas kaltas, o mokytojai kažko nepadarė, kažkuo nepasirūpino, neįvertino tinkamai ir pan. Dar buvo iš D. D. nuskambėjusi frazė, kad „jie turi šeimoje problemų“, tačiau kokių, neįvardino. Tik vėliau, lyg 2019 m. kovo 29 d., sužinojo, kad A. D. motina A. D. guli ligoninėje. 2019 m. pavasarį pastebėjo, kad A. D. elgesys yra pasikeitęs, t. y. pablogėjęs. Susidarė toks įspūdis, kad „vaikas valdo tėtį“, t. y. kad D. D. užstoja sūnų ir daug ką leidžia daryti. Teiravosi D. D. ar jo klauso vaikas, nes mokykloje iš mokinių teko girdėti, kad A. gyrėsi, kad jog viską jam leidžia ir nieko nesako. D. D. atsakė, kad jo sūnui yra nepatogu prieš vaikus taip sakyti, todėl jis tokią versiją ir pateikė. Palaipsniui D. D. bendravimas su mokyklos personalu „nurimo“ ir grįžo prie ankstesnio bendravimo stiliaus. Pats A. taip pat sugrįžo prie įprasto savo elgesio ir bendravimo.
Parodė, kad nepastebėjo požymių, kas bylotų apie galimą smurtą prieš vaiką ar smurtą šeimoje, berniukas nebuvo linkęs pasakoti apie savo šeimą, t. y. kas vyksta ir pan., vienintelis dalykas, kuriuo džiaugdavosi, tai, kad jis turi giminių Amerikoje, ir kad važiuos pas juos į svečius. Tačiau kai dėl šio įvykio, susijusio su smurtu šeimoje, seniūnijoje vyko vaiko gerovės svarstymas, tai A. negražiai atsiliepė apie savo mamą, pyko, kad ji vartoja alkoholį, kad su tokia mama nenori gyventi. Be to, pasakė, kad tėvas nevartoja alkoholio.
Anksčiau A. D. nesiskundė smurtu šeimoje, tačiau 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kai buvo išleista iš ligoninės ir buvo atvykusi į mokyklą pasimatyti su sūnumi A., tai pasisakė, jog buvo sumušta savo vyro, pastarojo mamos akivaizdoje. A. D. nurodė, kad į susitikimus su mama A. D. atvykdavo lydimas tėčio D. D., todėl ties susitikimai būdavo ne tokie. A. D. sakė, kad ji nori pabendrauti su sūnumi A., kai šalia nėra D. D.. Neprieštaravo tam, ir A. D. buvo atvykusi kelis kartus pasimatyti su vaiku, tačiau vaiko mokykloje nebūdavo. Vienas iš tokių atvejų buvo, kad kai atvyko susitikti A. D. su sūnumi, tai A. turėjo vykti į klasės kelionę. Iš vakaro tėvas D. D. buvo padavęs pinigus už kelionę, tačiau vaikas pinigus pasigrąžino ir nurodė, kad į kelionę nevažiuos. Kai kitą dieną atvyko mama į mokyklą susitikti su vaiku, jai buvo pasakyta, kad vaikas su klase išvyko, tačiau susisiekus su lydinčia vaikus mokyklos psichologe, ji nurodė, kad A. nėra kartu su kitais klasės mokiniais. Tuomet buvo susisiekta su berniuko tėčiu, ir šis nurodė, kad vaikas išvyko su klase, nes atvežė iki mokyklos. Minėjo, kad iš tikrųjų berniukas su klase nevyko, o laiką leido pagal savo pasirinkimą. Paklaustas dėl ko jis taip pasielgė, A. pasakė, kad su tėte viską išsiaiškino ( t. 2, b. l. 13-15 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad A. D. jau po ligoninės buvo atėjusi pas ją ir sakė, kad buvo sumušta. Pats D. D. sakėsi, kad šeimoje yra problemų, tačiau kokios jos – jis nekonkretizavo.
Liudytoja A. B. paaiškino, kad tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centre socialine darbuotoja. A. D. buvo nustatyta alkoholio problema, vaiko nepriežiūra, šeima tuo metu skyrėsi, todėl liudytoja ją lankydavo. A. D. jai skundėsi, kad vyras ją persekioja, braunasi į namus, neduoda ramybės. Mano, kad vyras norėjo A. susigrąžinti, todėl ir persekiojo, o kas iš namų išėjo, ji nežino. Kai liudytoja bendravo su nukentėjusiąja, tai ji tuo metu gyveno su savo broliu (duomenys neskelbtini). Vieną dieną liudytoja buvo darbe, pas juos tuo metu buvo kavos pertraukėlė. Liudytoja tarpduryje pamatė išsigandusią nukentėjusiąją, kuri pasakė, kad vyras ją atsivijo į seniūniją. Tada liudytoja ją nusivedė į savo darbo kabinetą ir laukė, kas toliau bus. Per langą matė, kaip D. D. įėjo į seniūnijos pastatą, tačiau pas liudytoją neužėjo, nes, matyt, nežinojo kurios durys. Prieš tai jau buvo smurto atvejis, D. D. buvo nustatytas apribojimas, uždrausta artintis prie nukentėjusiosios, todėl liudytoja iškvietė policiją. Prieš tai ji dar nufotografavo kaltinamojo automobilį AUDI.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog dirba BĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), socialine darbuotoje, jos žinioje yra darbas su šeimomis. 2019-08-26 buvo darbo vietoje, apie 09:10 val. atėjo A. D., kuri pasakė, kad ją persekioja D. D., teigė, kad jis atsekė ją iki (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Tuo metu D. D. nematė. Vykusio pokalbio metu A. D. buvo uždususi, susijaudinusi, išsigandusi, sunkiai reiškė savo mintis. Po to abi nuėjo į kabinetą. A. D. papasakojo, kad grįžusi iš darbo išlipo iš autobuso (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) ir pamatė D. D., vyras ėjo link jos. Dėl to išsigando ir atėjo pagalbos. Kadangi dirba su D. šeima, nes jai teikiama socialinė paslauga, tai žino, kad D. D. yra paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie žmonos A. D.. Dėl šių aplinkybių iškvietė policijos pareigūnus. Paskui, dar būnant kabinete ir laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, per langą pamatė, kad prie seniūnijos sustojo automobilis „Audi“ universalas, žalsvos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, iš šio automobilio išlipo D. D. ir atėjo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato vidų. Ką jis veikė viduje nematė, pas ją į kabinetą įėjęs nebuvo. A. D. pamačiusi, kad jos vyras sustojo prie seniūnijos ir įėjo į šios vidų, vėl sunerimo, pradėjo jaudintis, išsigando, pradėjo drebėti. Praėjus kelioms minutėms nuo tada, kai D. D. užėjo į seniūniją, pamatė, kad jis sėda į „Audi“ automobilį ir išvažiuoja nuo (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Išvažiavus D. D., po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ( t. 2, b. l. 66-68 ).
Pagarinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad su D. D. jai neteko bendrauti. Tik iš nukentėjusiosios pasakojimų žino, kad jis yra agresyvus ir smurtaujantis asmuo. Iš (duomenys neskelbtini) socialinių darbuotojų aiškinimų jai žinoma, kad dėl alkoholio vartojimo problemų turėjo tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis. Kai susipažino su nukentėjusiąja, ji gal tris mėnesius nevartojo alkoholio, tačiau po to vėl pradėjo išgėrinėti. Nukentėjusioji nuolat skundėsi, kad D. D. ją persekioja ir tai buvo ne vienas atvejis.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad jis dirba taksistu. Buvo gavęs užsakymą parvežti keleivę iš (duomenys neskelbtini). Ją parvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę, į kiemą nesuko, pravažiavo gal 100 metrų. Tą moterį yra vežęs ir anksčiau, ji tada labai „gastroliuodavo“, mėgo išgerti. Kai ją vežė, buvo jau tamsu, tačiau nematė, kad veidas būtų sužalotas. Nukentėjusioji buvo kažkaip ranką prie šono prispaudusi, tarsi ten laikytų butelį. Liudytojas jos nieko neklausė, o nukentėjusioji dėl nieko nesiskundė. Galimai ji buvo išgėrusi arba pagiriota. Nuvežus į vietą, nukentėjusioji sakė – „gal tas namie, gal nemiega“. Apie ką ji šnekėjo, liudytojas nežino. Namo languose buvo tamsu. Po to nukentėjusioji sumokėjo už atvežimą ir išlipo.
Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog dirba pagal individualią veiklą. 2019-03-17, apie 21 val., sulaukė skambučio iš moters, kuriu užsakė taksi paslaugą (duomenys neskelbtini). Atvykęs prie gatvės pastebėjo vieną moterį (A. D.), kurį paprašė nuvežti ją į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant moteris su juo bendravo. Nepastebėjo, kad ji būtų sužalota, ant jos veido ir kūno, kuris nebuvo uždengtas rūbais, jokių sužeidimų nematė. Per visą kelionės laiką moteris neužsiminė, kad ją būtų kas sumušęs, ar prieš ją smurtavęs, ar netinkamai elgęsis, ji tokių dalyku neįvardino, o ant jos tokių požymių nematė. Tačiau moteris pasirodė truputį nerimastinga, paminėjo, kad jai negera dėl pagirių. Moteris pasisakė, kad alkoholį vartojo su seserimi. Taip pat nuvežė moterį prie kažkurio bankomato (duomenys neskelbtini) išsiimti pinigų, o po to vežė ją iki namų. Važiuojant per (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, moteris (A. D.) pradėjo nerimauti. Ji sakė, kad bijo, paminėjo „kad tik tas velnias nebūtų namie“. Artėjant prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), nuramino ją, nes pamatė, kad languose tamsu. Privažiavus prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), moteris paprašė jo nevažiuoti į namo kiemą, todėl sustojo greta įvažiavimo ir moteris išlipo. Be to, išlipančią moterį nuramino, kad nepergyventų, nes namuose tikrai nieko nėra. Po to moteris nuėjo namų link, o pats nuvažiavo savo kryptimi ( t. 2, b. l. 5-6 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusioji tiek įlipo į automobilį, tiek ir išlipo iš jo sunkiai, tarsi būtų pagiriota, o važiuojant laikė ranką prispaudusi prie šono. Einant prie bankomato pasiimti pinigų irgi atrodė kaip pagiriota. Ar iš (duomenys neskelbtini) išvežant nukentėjusiąją ją išlydinti moteris buvo jos sesuo, liudytojas kategoriškai patvirtinti negali.
Liudytoja V. G. paaiškino, kad kaltinamasis D. D. yra jos sesers ( nukentėjusiosios ) buvęs vyras. 2019 m. kovo mėnesį ji buvo pas ją atvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Sesuo skundėsi, kad vyras smurtauja. Pati liudytoja žinojo, kad sesers šeimoje yra problemų. Sesuo nenorėjo grįžti namo, laukė vakaro, nes tuo metu kaltinamasis turėjo būti pas savo mamą – tuo adresu jį tikrindavo policijos pareigūnai. Liudytoja siūlė pasilikti pas ją, tačiau sesuo nesutiko. Tada buvo iškviestas taksi automobilis ir sesuo išvažiavo namo. Tai buvo jau po 22 valandos vakaro. Vėliau liudytoja skambino nukentėjusiajai, tačiau ši neatsiliepė. Vėliau jai skambino policijos pareigūnai, pasakė, kad sesuo yra ligoninėje ir ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Sesuo beveik nekalbėjo, tik pasakė, kad ją dėl pinigų sumušė kaltinamasis. Konkrečiau apie patį sumušimą ji nepasakojo. Dėl smurto šeimoje sesuo pareiškimų nerašė, nes bijojo, kad iš jos atims sūnų. Pati sesuo turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl to gydėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai ji buvo atvažiavusi pas liudytoją, sesuo nevartojo alkoholio, tačiau liudytoja jos kuprinėje matė alaus butelį. Aiškina, kad pas ją nukentėjusioji nenakvojo. Kai atvažiavo, ji nebuvo sužalota. Iš liudytojos namų nukentėjusioji irgi sveika išvyko.
Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog A. D. yra jos sesuo. Teigė, kad 2019-03-16, apie 16 val., į jos namus (duomenys neskelbtini) atvyko A. D.. Ji buvo susijaudinusi, susinervinusi. Parodė, jog kalbant apie jos šeimyninį gyvenimą ir vyrą D. D., pradėdavo drebėti, verkti. Tvirtino, kad A. D. yra susijaudinusi suprato ir iš to, jog atsivežė alaus ir jį gėrė, nors paskutinius kelis mėnesius visiškai nevartojo alkoholio. A. D. prabuvo pas ją iki sekmadienio vakaro 20 val. Po to iškvietė seseriai taksi iš (duomenys neskelbtini). Belaukiant taksi, A. D. pasakė, kad dar anksti važiuoti namo, nes bijo namuose rasti D. D., kadangi teismas skyrė jam nuo 22 val. ar nuo 23 val. būti namuose pas motiną. Dar A. D. sakė, kad bijo vyro ir dėl to, kad praleido 50 eurų. Tvirtino, kad 2019-03-17, apie 20.20 val., A. D. išvyko iš jos namų taksi, buvo sveika, nesužalota. 2019-03-19 sužinojusi, kad sesuo A. guli ligoninėje, nuvyko aplankyti. Ligoninėje A. D. papasakojo, kad 2019-03-18 į namus (duomenys neskelbtini), atvyko jos vyras D. D. ir jo motina M., reikalavo banko kortelės į kurią pervedami pinigai, ji kortelės neatidavė, todėl D. D. sumušė ją, nusivežė į D. motinos namus, iš kur atsidūrė (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Sesuo A. ir anksčiau buvo pasakojusi, kad D. D. nuolatos muša ją, tačiau bijo, todėl nepraneša policijai. Pati nekartą mačiusi A. sumuštą, su mėlynėmis ( t. 2, b. l. 2-3 ).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad išlydint seserį, ji už šono ranka nesilaikė. Dar kartą tvirtina, kad nukentėjusioji pas ją nenakvojo, o namo išvažiavo tą pačią dieną. Nukentėjusioji atvyko pas ją blaivi, jos abi alkoholio nevartojo. Kartu pripažįsta, kad ją ta situacija riboja, nes jai gėda dėl alkoholio vartojimo. Taip pat patvirtino, kad sesuo atvykdavo pas ją sumušta, su mėlynėmis ant kūno. Prieš ją smurtaudavo kaltinamasis.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad jis draugauja su kaltinamojo sūnumi D. D.. 2019-03-18 jis su P. Š. grįžo iš žvejybos ir važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve. Tai buvo pietų metas. Liudytojas matė, kaip iš šalia gatvės esančio griovio keturiomis išrėpliojo nukentėjusioji A. D. ir susiėmusi už šono nuėjo link savo namų. Jis apie tai tą pačią ar sekančią dieną papasakojo savo draugui D. D., o po kelių dienų sužinojo, kad D. D. ( D. tėvui ) iškelta baudžiamoji byla. D. jo klausė, ar jis galės, jeigu reikės, tai paliudyti. Liudytojas sutiko. Dabar jo paprašė atvykti į teismą ir apie tai papasakoti. Kodėl tada neprašė apie tai papasakoti policijoje, jis nežino. Taip pat paaiškino, kad jam atrodo, jog tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atrodo, kad buvo savaitės pradžia – pirmadienis. Nežino, ar tą dieną jis dirbo, ar turėjo nedarbingumą. Nepamena, ar ką nors žvejodami pagavo.
Liudytojas L. G. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju D. D. yra kaimynai. 2019-03-18 apie 12 valandą jis važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą pastatyti savo mašiną į garažą ir matė keliu einančią neblaivią nukentėjusiąją. Ji buvo stipriai išgėrusi, šlitinėjo, ėjo link savo namų. Po kelių dienų jis sutiko D. D., apie tai jam papasakojo, klausė, kur buvo dingęs. D. D. jam atsakė, kad jis buvo sulaikytas dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Taip pat paaiškino, kad tokiame stovyje, t. y. neblaivią, nukentėjusiąją liudytojas yra matęs ne vieną kartą. Vienu metu nukentėjusioji gyveno pas D. D. mamą (duomenys neskelbtini), ten taip pat keldavo triukšmą, koliodavosi necenzūriniais žodžiais. Patikslino, kad matė nukentėjusiąją einant šalia važiuojamosios kelio dalies, ji ėjo susiėmusi šoną. Apie tai niekam, išskyrus kaltinamąjį, nesakė, nes niekas jo apie tai neklausė. Dabar atvyko į teismą liudyti, nes to jo paprašė pats kaltinamasis.
Iš 2019-04-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 33-39 ).
Iš 2019-04-05 Parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. D. parodymai atitinka jos apklausas, nukentėjusioji parodė, kad viskas vyko namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). A. D. nurodė, kurioje vietoje ją paleido į namus parvežęs taksi automobilis, t. y. pravažiavus įvažiavimą į jos namų kiemą. Užėjus į namo vidų, A. D., praėjusi virtuvę, įėjo į kambarį ir paaiškino, kad šiame kambaryje ant esančių minkštų baldų prasidėjo žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Po to A. D. perėjusi iš kambario į virtuvę, parodė kurioje ji buvo vietoje, kai D. D. sudavė jai smūgius (t. 1, b. l. 96-101 ).
Iš 2019-03-21 Pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, kad 2019-03-18 23.54 val. gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) ligoninės apie tai, jog yra pristatyta A. D., kurią 2019-03-18 dienos metu sumušė jos vyras D. D. ( t. 1, b. l. 134-135 ).
Iš 2019-03-27 Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau (duomenys neskelbtini) PSPC) pateiktų dokumentų matyti, kad 2019-03-18, 23:25 val., A. D. buvo kviesta greitoji medicinos pagalba (toliau GMP) adresu (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis nurodyta „skauda pilvą“. Pagalba kviesta iš abonento (duomenys neskelbtini) (M. D. vardu registruotas abonentas). Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pažymėta, kad „apie 21 val. buvo sumušta, hematoma po kaire akimi, ant smakro, labai skauda pilvą“ (t. 3, b. l. 2, 3-4 ).
Iš 2019-10-31 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) (paciento ID (duomenys neskelbtini)) apžiūra. Ligos istorijoje yra pažymėta, kad pacientė A. D., asmens kodas bei gyvenamoji vieta. Pažymėta, kad atvykimo laikas yra 2019-03-18, 23:51 val.; paguldymo data ir laikas 2019-03-19, 01:27 val.; paguldytas: skyrius chirurgijos, ortopedijos traumatologijos. Pažymima, kad išrašyta 2019-04-01, 10:00 val., iš viso19 lovadienių. Ligos istorijoje yra pateikiami gydytojų išrašai, kur nurodytos rekomendacijos „reikalingas operacinis gydymas dėl vidinio kraujavimo“, „skubos tvarka guldoma į chirurgijos sk.“ Gydymo stacionare ligos istorijoje, anamnezės grafoje nurodyta, kad skundžiasi pilvo skausmu- „sako, kad ryte, apie 9 val., sumušė gatvėje nepažįstami asmenys. Niekur dieną nesikreipė, gėrė alkoholinius gėrimus. Grafoje „Objektyvi būklė: iš burnos silpnas alkoholio kvapas. Pilvas palpuojant minkštas, skausmingas visame plote, daugiau apatinėje dalyje, žarnų peristaltika išklausoma, pilvaplėvės dirginimo reiškinių nėra“. Epikrizėje nurodyta pagrindinė diagnozė: „Tulžies pūslės sužalojimas“. Komplikacijos ir gretutinės ligos: „pasikėsinimas naudojant fizinę jėgą, daug asmenų, kurių nukentėjusysis nepažįsta(gretutinė), šaligatvis (gretutinė), nepatikslinta veikla (gretutinė), pilvaplėvės sąaugos (gretutinė), hipovoleminis šokas (komplikacija)“ ( t. 3, b. l. 8-35 ).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu, nukentėjusiajai esant bet kurioje padėtyje. Kūno sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant ranka, tiek spiriant, tiek kontaktuojant su kitu kietų bukų savybių turinčiu daiktu. Nukentėjusiajai klinikiniais duomenimis konstatuota pilvo sumušimas, tulžies pūslės plyšimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, hipovaleminis šokas buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2019-03-18 ir sukėlė sunkų, pavojingą gyvybei, sveikatos sutrikdymą. A. D. po patirtų sužalojimų, laiku nesuteikus med. pagalbos, būtų gyvenusi tol, kol dėl vidinio kraujavimo, besivystančio šoko dėl nukraujavimo, būtų išsivysčiusi su gyvybe nesiderinama organizmo būsena ( t. 3, b. l. 38 ).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pakartotinio tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies ir smakro srityse; pilvo sumušimas, pasireiškęs tulžies pūslės plyšimu, kraujosruvomis tulžies pūslės sienelėje bei kepenyse šalia tulžies pūslės, kraujo ir tulžies išsiliejimu į pilvo ertmę. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ir būdingi smūgių sudavimui, pvz. kumščiu ar koja. Pilvo sumušimui padaryti galėjo pakakti vieno trauminio poveikio, kraujosruvos veide padarytos mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl pilvo sumušimo su tulžies pūslės plyšimu, atskirai kraujosruvos veide atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. Taip pat nurodyta, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sužalojimų apimties laikyti nepilna, nes duota neatsižvelgus į GMP kortelės duomenis. Apie sužalojimo laiką, specialistai pasisako, kad vertinant visus turimus duomenis pilvo trauma turėjo įvykti 2019-03-18, apie 21 val. Kraujosruvos veide galėjo būti padarytos artimu pilvo sumušimui laiku. Nėra galimybės nurodyti fizikine išraiška sužalojimų padarymo jėgos. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui/griuvinėjimui. Taip pat pažymėta, kad esant tokiai pilvo traumai asmenų judesiai iš dalies apriboti dėl skausmo, kuris yra stiprus nuo pradžios. Nuskausminamieji vaistai, apsvaigimas nuo alkoholio gali kiek sumažinti skausmą, tačiau nereikšmingai tokiais atvejais. Nuketėjusiosios suteikta informacija GMP slaugytojai apie traumos aplinkybes ir laiką atitinka objektyvius duomenis, byloje esantys nukentėjusios parodymai apie traumos aplinkybes atitinka tikrovę ( t. 3, b. l. 49-52 ).
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. tiriamų įvykių metu (2012- 2019 m.) bei šiuo metu konstatuojamas priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (F 60.7) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2); konstatuoti sutrikimai nedarė jokios įtakos jos suvokimo laipsniui bei gebėjimui duoti teisingus parodymus. A. D., atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suvokti, įsiminti bei atkurti įvykius bei duoti apie tai parodymus. A. D. neturi asmeninių psichologinių savybių tiesiogiai veikiančių jos elgesį (pasidavimas įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti ir pan.); jai būdingos asmeninės psichologinės savybės (pozicijos nepastovumas, nuolaidžiaujantis elgesys sutuoktiniui, baimingumas ir kt.) netrukdo jai teisingai suvokti, įsiminti bei atkurti įvykius ir duoti apie tai teisingus parodymus. Jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį A. D. apklausose nurodytoms aplinkybėms negauta. Šiuo atveju įtariamojo daromas poveikis lėmė tai, kad nagrinėjamų įvykių atskleidimas buvo nesavalaikis. Jos parodymuose nurodyti veiksmai yra paremti realiu jos pačios patyrimu (atitinka jos fizinius, emocinius išgyvenimus, taip pat ir jai nustatytus individualius psichologinius ypatumus). Įvertinus pateiktą medicininę dokumentaciją, bylos medžiagą bei duomenis, gautus ekspertinio tyrimo metu, nekonstatuojama tiriamų veikų bei nustatytų psichikos
sutrikimų priežastinio ryšio. Psichoterapeuto pagalba gali būti reikalinga bei naudinga kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo stresinių situacijų ar veikų, atliktų asmenų atžvilgiu (t. 3, b. l. 166-170).
Iš 2020-04-21 Apžiūros protokolo matyti, kad susipažinus su AB "(duomenys neskelbtini) " banko pateikta informacija nustatyta, jog A. D. iš jai priklausančios sąskaitos 2019-03-15, 18:33:46 val., išgrynino 20 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2019-03-16, 16:29:55 val., išgrynino 30 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 2019-03-16, 16:34:32 val., išgrynino 10 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat 2019-03-17, 10:17:12 val., atsiskaityta kortele už pirkinius (duomenys neskelbtini), sumokėta 8,05 euro. 2019-03-17, 20:42:07 val., A. D. išgrynino 50 eurų bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2019-03-19, 09:27:55 val., fiksuotas mokėjimo kortelės panaudojimas- atlikta balanso peržiūra bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal vaizdinę medžiagą matyti, kad 2019-03-19 kortele naudojosi D. D., o 2019-03-15 ir 2019-03-16 dienomis mokėjimo kortele naudojosi A. D., tai matyti pagal pateiktą vaizdinę medžiagą. 2019-03-17, 20:42:07 val., įraše užfiksuota operacijas atliekanti A. D., ant jos veido nematyti jokių požymių, pagal kuriuos galima būtų tvirtinti, kad ji 2019-03-17, apie 20:42:07 val., būtų sumušta ( t. 2, b. l. 121-147 ).
Iš 2019-03-27 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame yra nurodyta, jog A. D. ir D. D. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę (duomenys neskelbtini). Šeima augina nepilnametį sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Nuo 2016-03-02 šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros. Nuo 2018-07-02 taikoma atvejo vadyba. Šeimai atliktas pagalbos poreikių vertinimas. Sutuoktiniai bedarbiai, nemotyvuoti ieškotis nuolatinio ir pastovaus darbo, ilgalaikiai socialinių išmokų gavėjai. Šeimoje aktuali alkoholio vartojimo problema. D. D. pripažįsta vartojantis alkoholį, tačiau atsisako priimti siūlomus alkoholio priklausomybės gydymosi metodus. Nuo 2018-11-16 iki 2018-12-14 A. D. gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre (duomenys neskelbtini) filialo stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriuje. Sutuoktiniams kyla sunkumų sūnaus ugdymo procese. Tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaiko mokymuisi, pamokų ruošai. A. D. elgesį visuomenėje, (duomenys neskelbtini) seniūnija charakterizuoja teigiamai. A. D. noriai atidirba visuomenei naudingus darbus už gaunamą socialinę pašalpą, rūpinasi namų buitimi, bendraujanti, ramaus būdo. D. D. elgesį visuomenėje, (duomenys neskelbtini) seniūnija charakterizuoja neigiamai. D. D. konfliktiškas, agresyvus, viešoje vietoje negeba tvardyti savo emocijų, naudoja emocinį ir fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. ( t. 6, b. l. 190 ).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. konstatuota kastinės žaizdos dešinio žando srityje buvo padaryta galimai kandant dantimis 2019-08-20 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. A. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai kandant ( t. 3, b. l. 62 ).
Iš 2019-08-28 pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuota, jog 2019-08-20, apie 16:30 val., paskambino A. D. ir pranešė, kad ją ką tik sumušė suduodamas smūgį į veidą D. D., iš nosies bėga kraujas, nurodė, kad šiuo metu yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, priemonių, numatytų LR BPK 154 str., kontrolės metu buvo gauta informacija, kad D. D., žadėdamas atiduoti A. D. jos mobilaus ryšio telefoną, kurį prieš tai buvo atėmęs, prašo ją atvykti pas jį į namus. Taip pat mobiliojo ryšio priemonių kontrolės metu užfiksuota kaip 2019-08-20, t. y. tą pačią dieną po įvykio, apie 20:30 val., yra skambinama A. D., o jai neatsiliepus fone girdėti kaip D. D. kalbasi su mažamečiu sūnumi A. D. ir sako „paėmęs atbula ranka pistelėjau per nosį, kraujas prasimušė, nubėgus už tvarto mentams...“ ( t. 3, b. l. 54-55-57, t. 5, b. l. 105 ).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2dalies 3 punkte.
Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės A. D. ieškinį D. D. dėl santuokos nutraukimo, materialinio išlaikymo ieškovei priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei kitų reikalavimų ir pagal atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei A. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei kitų reikalavimų ( civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020-06-15 teismo sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai ( teismo sprendimas įsiteisėjo 2020-07-16 ). Ši nusikalstama veika buvo padaryta 2019-03-18. Tokiu būdu laikytina nustatytu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji A. D. buvo kaltinamojo D. D. sutuoktinė. Iš to seka, kad kaltinamasis D. D. sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo sutuoktinę A. D..
Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalotas ir toks sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pakartotinio tyrimo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) t. 3, b. l. 49-52)). Pažymėtina, kad šių aplinkybių niekas neginčija, tačiau kaltinamasis savo kaltės kategoriškai nepripažįsta. Jis aiškina, kad įvykio dieną apie 13 valandą jis su savo mama ir sūnumi atvyko į namą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ten rado lovoje gulinčią girtą nukentėjusiąją. Šiai atsikėlus pastebėjo, kad ji yra sumušta. Paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją kažkas sumušė (duomenys neskelbtini) ir nieko daugiau konkrečiai neaiškino. Vėliau jos sveikata labai pablogėjo, buvo iškviesta greitoji pagalba, ji buvo išvežta į ligoninę ir operuota. Kodėl ligoninėje ji pasakė, kad tai kaltinamasis ją sumušė, jis nežino. Atsižvelgiant į tai, kad ne jis nukentėjusiąją sumušė ir sužalojo, todėl savo kaltės kategoriškai nepripažįsta. Tokius kalinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti, nukentėjusioji A. D. paaiškino, kad įvykio dieną apie 13 valandą į namus grįžo kaltinamasis su savo motina ir sūnumi. Vėliau jis iš jos pradėjo prašyti duoti socialinę kortelę. Nukentėjusiajai atsisakius duoti tą kortelę, jis ėmė jai grasinti, apipylė galvą kečupu, o po to pradėjo mušti, t. y. spardė koja ir daužė kumščiu. Nukentėjusioji nuo smūgiu suklupo, nebepajėgė atsistoti, jai labai skaudėjo. Pažymėtina, kad analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ( t. 1, b. l. 70-72 ).
Liudytoja L. J. paaiškino, kad sužinojusi, jog nukentėjusioji guli ligoninėje ir yra operuota, ją aplankė. Ši jai pasakė, kad prieš ją smurtavo būtent kaltinamasis, smurto metu patyrė stiprius smūgius į pilvą. Tą ši liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja V. A. paaiškino, kad 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje, kai nukentėjusioji buvo išleista iš ligoninės ir buvo atvykusi į mokyklą pasimatyti su sūnumi A., tai pasisakė, kad buvo sumušta savo vyro ( kaltinamojo ), pastarojo mamos akivaizdoje.
Liudytoja V. G. ( nukentėjusiosios sesuo ) paaiškino, kad pas ją į namus buvo atvykusi nukentėjusioji. Kiek pabuvusi ji išvyko namo, o po to liudytoja sužinojo, kad nukentėjusioji yra ligoninėje. Nuvykus šios aplankyti, ji pasakė, kad ją dėl pinigų sumušė vyras ( kaltinamasis ).
Liudytojas R. S. paaiškino, kad jis dirba taksistu ir vežė nukentėjusiąją iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vežant jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios veido nematė, ji niekuo nesiskundė, tik atrodė tarsi išgėrusi ar pagiriota.
Liudytojas R. V. paaiškino, kad įvykio dieną jis grįžo iš žvejybos ir matė kaip iš šalia gatvės esančio griovio keturiomis išrėpliojo nukentėjusioji, kuri susiėmusi už šono nuėjo link savo namų. Buvo pietų metas. Apie tai jis papasakojo savo draugui D. D. ( kaltinamojo sūnui ).
Liudytojas L. G. paaiškino, kad įvykio dieną apie 12 valandą jis važiavo pro (duomenys neskelbtini) kaimą pastatyti savo mašiną į garažą ir matė šalia važiuojamosios kelio dalies einančią girtą nukentėjusiąją, kuri buvo ranka susiėmusi už šono. Po kelių dienų apie tai papasakojo kaltinamajam.
Pažymėtina, kad liudytojai R. V. ir L. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo, kaltinamasis apie juos niekam nieko nesakė. Tik baigus bylą praktiškai nagrinėti iš esmės kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė šiuos asmenis ir paprašė juos kviesti į teismo posėdį ir apklausti. Kaltinamasis aiškina, kad šių liudytojų nenurodė ikiteisminio tyrimo metu todėl, kad nepasitiki (duomenys neskelbtini) PK pareigūnais. Konkrečių šio nepasitikėjimo priežasčių teismui nenurodė. Iš byloje esančio 2019-10-28 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nebuvo nenustatyta jokios informacijos apie galimą policijos pareigūnų poveikio darymą šio atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje arba kitų policijos pareigūnų piktnaudžiavimą ar korupcinius ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais ( t. 2, b. l. 167 ).
Tokiu būdu, nesant byloje duomenų, kad šie pareigūnai yra šališki, ar kokiu tai kitu būdu suinteresuoti šios bylos baigtimi, tokie kaltinamojo aiškinimai vertintini kritiškai.
Kaip matyti, liudytojas R. V. yra kaltinamojo sūnaus D. draugas, atvyko liudyti jo paprašytas. Įvykis buvo 2019-03-18, t. y. daugiau nei prieš du metus, tačiau jis tiksliai prisimena įvykio datą, išgėrusią nukentėjusiąją, tai, kai ji keturiomis išrėpliojo iš griovio ir susėmusi už šono nuėjo link savo namų. Deja, jis teismui negali pasakyti ar tuo metu dirbo, jei taip, tai kur tiksliai, gal turėjo nedarbingumą, gal ne, nors praktiškai niekada nežvejoja, nepamena, pagavo tą dieną ką nors, ar ne.
Liudytojas L. G. taip pat nurodo tiksliai prisimenantis įvykio datą ( nors, kaip jau minėta, įvykis buvo prieš daugiau nei du metus ). Be to, jis yra kaltinamojo kaimynas, į teismą atvyko liudyti asmeniškai jo paprašytas. Apie teisme nurodytas aplinkybes anksčiau niekam nepasakojo, nors pats pripažįsta, kad po kelių dienų buvo sutikęs kaltinamąjį ir šis jam pasisakė, kad buvo sulaikytas dėl nukentėjusiosios sužalojimo.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pakartotinio tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies ir smakro srityse; pilvo sumušimas, pasireiškęs tulžies pūslės plyšimu, kraujosruvomis tulžies pūslės sienelėje bei kepenyse šalia tulžies pūslės, kraujo ir tulžies išsiliejimu į pilvo ertmę. Taip pat pažymėta, kad esant tokiai pilvo traumai asmenų judesiai iš dalies apriboti dėl skausmo, kuris yra stiprus nuo pradžios. Nuskausminamieji vaistai, apsvaigimas nuo alkoholio gali kiek sumažinti skausmą, tačiau nereikšmingai tokiais atvejais ( t. 3, b. l. 49-52 ).
Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas R. S. nukentėjusiąją namo parvežė 2019-03-17 apie 19-20 valandą. Jeigu ji jau tą dieną buvo sumušta, tai pagal minėtos ekspertizės išvadą turėjo jausti stiprų skausmą. Liudytojas R. S. nurodo, kad ji niekuo nesiskundė. Be to, pagal ekspertizės išvadą, esant tokiai pilvo traumai asmens judesiai yra apriboti dėl jaučiamo skausmo. Todėl sunkiai tikėtina, kad nukentėjusioji 2019-03-18 apie 12 valandą dar kažkur apgirtusi vaikščiojo prie savo namų.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes liudytojų R. V. ir L. G. parodymai teismui kelia didelių abejonių dėl jų patikimumo, todėl teismas jais remtis priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje neturi pagrindo.
Be to, apklausiant liudytoją R. S., šis nurodė, kad vežant nukentėjusiąją automobiliu, ši visą laiką laikė savo ranką prispaudusi prie šono. Pažymėtina, kad jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, jis tokios aplinkybės nenurodė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad apie tai tyrėja jo neklausė, be to, jis manė, kad nukentėjusioji ranka laiko prispaudusi po rūbais butelį alkoholinio gėrimo ir ši aplinkybė nėra svarbi.
Iš teismui pateikto 2021-06-07 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2019-08-03 23 val. 12 min. buvo užfiksuotas pokalbis, vykstantis tarp kaltinamojo D. D. ir jo sūnaus D. D.. Pokalbio metu tėvas pasakoja sūnui kad jį ką tik namo parvežė taksistas, kuris A. D. parvežė prieš įvykį. D. D. sako: „Išsitraukiau visą informaciją iš jo, jis jau liudijo“. D. klausia: „Ar neprašei paliudyti?“. D. D. atsako: „Čia ne taip greitai viskas darosi, reikia viską apversti“ ( t. 8, b. l. 126-127 ).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes liudytojo R. S. parodymai dalyje, kur jis nurodo, kad vežant nukentėjusiąją automobiliu, ši visą laiką laikė savo ranką prispaudusi prie šono, teismui kelia didelių abejonių dėl jų patikimumo, todėl teismas jais remtis priimant nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje neturi pagrindo.
Be to, liudytoja V. G. apklausiama teismo posėdyje be kitų aplinkybių nurodė, kad nukentėjusioji iš jos namų išvyko tą pačią dieną bei jos abi kartu alkoholinių gėrimų nevartojo. Bylos duomenimis nustatyta ( tą patvirtino ir pati nukentėjusioji ), kad nukentėjusioji atvykusi pas liudytoja ten pernakvojo ir namo išvyko kitos dienos vakare. Pažymėtina, kad tą aplinkybę liudytoja buvo nurodžiusi ir ikiteisminio tyrimo metu.
Be to, nukentėjusioji nurodė, kad atvykusi pas liudytoją kartu abi išgėrė du butelius šampano. Liudytojas R. S. nurodė, kad vežant nukentėjusiąją, ši pasisakė, kad vartojo alkoholį su seserimi. Teismo posėdyje pati liudytoja pripažino, kad ją riboja ta situacija, nes jai gėda dėl alkoholio vartojimo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes minėtos liudytojos parodymai dėl nukentėjusiosios buvimo pas ją trukmės ir neigimo, kad alkoholį vartojo kartu su nukentėjusiąją, vertintini kritiškai, t. y. kaip neatitinkantys šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Be to, pažymėtina, kad iš pat pradžių nukentėjusioji nenurodė, kad ją sumušė kaltinamasis. Kaip aiškina pati nukentėjusioji, tada jai buvo gėda ir sunku, todėl teisybės ji nesakė. Apie viską papasakojo tik praėjus keletui dienų po atliktos operacijos. Vėliau, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji davė nuoseklius parodymus.
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. tiriamų įvykių metu (2012- 2019 m.) bei šiuo metu konstatuojamas priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (F 60.7) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (F 10.2); tačiau konstatuoti sutrikimai nedarė jokios įtakos jos suvokimo laipsniui bei gebėjimui duoti teisingus parodymus. A. D., atsižvelgiant į jos individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suvokti, įsiminti bei atkurti įvykius bei duoti apie tai parodymus. A. D. neturi asmeninių psichologinių savybių tiesiogiai veikiančių jos elgesį (pasidavimas įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti, meluoti ir pan.); jai būdingos asmeninės psichologinės savybės (pozicijos nepastovumas, nuolaidžiaujantis elgesys sutuoktiniui, baimingumas ir kt.) netrukdo jai teisingai suvokti, įsiminti bei atkurti įvykius ir duoti apie tai teisingus parodymus ( t. 3, b. l. 166-170 ).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo.
(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktame rašte nurodyta, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis turi problemų su alkoholiu. D. D. elgesį visuomenėje, (duomenys neskelbtini) seniūnija charakterizuoja neigiamai. D. D. konfliktiškas, agresyvus, viešoje vietoje negeba tvardyti savo emocijų, naudoja emocinį ir fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę A. ( t. 6, b. l. 190 ).
Be to, kaltinime nurodyta, kad įvykio metu kaltinamasis ne tik sudavė nukentėjusiajai smūgius rankų kumščiais, tačiau ir spyrė į veido sritį. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji kategoriškai paneigė, kad kaltinamasis įvykio metu jai spyrė į veido sritį. Apklausiam pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji tokios aplinkybės taip pat nenurodė. Nesant daugiau tam patvirtinančių neginčijamų įrodymų minėta aplinkybė iš kaltinimo pašalintina.
Atsižvelgiant į virš aptartus įrodymus darytina vienareikšmė išvada, kad nukentėjusiąją sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis, nes įvykio dieną radus namuose neblaivią nukentėjusiąją, tarp jo ir nukentėjusiosios iš pradžių kilo žodinis konfliktas, o po to kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai rankų kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, sudavė smūgius rankų kumščiais ir spyrė į kairę ranką ir ne mažiau kaip 5 kartus į pilvo sritį.
Tokiu būdu darytina išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog kaltinamasis sunkiai sužalojo savo šeimos narį – savo sutuoktinę ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Taip pat pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali jį sužaloti ir to norėjo. Tiesioginė neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas siekia sutrikdyti žmogaus sveikatą, tačiau nekonkretizuoja galimų padarinių. Kuomet yra nustatoma tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika turi būti kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis įvykio metu buvo sutuoktiniai, jų santykiai jau seniai konfliktiški. Akivaizdu, kad įvykio metu kaltinamasis D. D., suduodamas smūgius rankų kumščiais ir spirdamas koja į pilvo sritį nukentėjusiajai suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, tačiau jų nekonkretizavo. Taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis D. D., būdamas suaugęs, fiziškai stiprus, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suduodamas smūgius nukentėjusiajai į pilvo sritį suprato, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, tačiau jam buvo nesvarbu, kokie padariniai gali kilti.
Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. D. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ( dvi veikos ).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
Tai, kad įvykio dieną nukentėjusioji buvo kaltinamojo šeimos narys teismas jau aptarė nagrinėdamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą. Tokiu būdu teismas pakartotinai šiuo klausimu nebepasisako.
Kaip jau minėta, kaltinamasis dėl šių nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad apie įkandimą nukentėjusiajai į žandą jis nieko nežino ir paaiškinti nieko negali. Iš kur atsirado tie nustatyti sužalojimai, jis nežino. Dėl nukentėjusiosios sumušimo rugpjūčio 20 dieną taip pat nieko nežino. Kas tą dieną konkrečiai vyko, jis nepamena. Nukentėjusiosios tą dieną niekas nemušė. Kodėl atvykę policijos darbuotojai ją rado kraujuojančia nosimi, jis nežino. Dėl pokalbio įrašo, kur kalbama apie trenkimą nukentėjusiajai ranka į nosį, neneigia, kad kalbėjo jis, tačiau čia kalbama visai ne apie nukentėjusiąją ir šis sakinys yra ištrauktas iš konteksto. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusioji A. D. paaiškino, kad 2019-08-19 kaltinamasis jai ėmė žadėti, kad leis pasimatyti su sūnumi ir kvietė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus, jis ėmė prašyti, kad ji atsiimtų savo kaltinimus dėl 2019-03-18 įvykio, susitartų su advokatu. Nukentėjusioji su tokiais jo pasiūlymais kategoriškai nesutiko, todėl jis jai įkando į žandą. Rytojaus dieną, t. y. 2019-08-20 ji ruošėsi važiuoti namo, tačiau kaltinamasis jos neleido ir trenkė ranka į nosį, jai pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusioji iškvietė policiją ir parašė dėl to pareiškimą. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.
Iš 2019-08-23 užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad buvo paskirta užduotis atlikti medicininį tyrimą dėl 2019-08-20 įvykio ( t. 3, b. l. 58-61 ). Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. konstatuota kastinės žaizdos dešinio žando srityje buvo padaryta galimai kandant dantimis 2019-08-20 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. A. D. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai kandant ( t. 3, b. l. 62 ).
Be to, kaip matyti, tiek užduotyje atlikti medicininį tyrimą, tiek ir specialisto išvadoje nurodoma, jog nežymus sveikatos sutrikdymas ( nukentėjusiajai įkandant į žandą ) padarytas 2019-08-20. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad minėtas sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas būtent 2019-08-19. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad tiek užduotyje atlikti medicininį tyrimą, tiek ir specialisto išvadoje yra padaryti akivaizdūs rašymo apsirikimai.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad būtent kaltinamasis tyčia 2019-08-19 įkando nukentėjusiajai į žandą ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui.
Iš 2019-08-28 pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2019-08-20, apie 16:30 val., paskambino A. D. ir pranešė, kad ją ką tik sumušė suduodamas smūgį į veidą D. D., iš nosies bėga kraujas, nurodė, kad šiuo metu yra namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, priemonių, numatytų LR BPK 154 str., kontrolės metu buvo gauta informacija, kad D. D., žadėdamas atiduoti A. D. jos mobilaus ryšio telefoną, kurį prieš tai buvo atėmęs, prašo ją atvykti pas jį į namus. Taip pat mobiliojo ryšio priemonių kontrolės metu užfiksuota kaip 2019-08-20, t. y. tą pačią dieną po įvykio, apie 20:30 val., yra skambinama A. D., o jai neatsiliepus fone girdėti kaip D. D. kalbasi su mažamečiu sūnumi A. D. ir sako „paėmęs atbula ranka pistelėjau per nosį, kraujas prasimušė, nubėgus už tvarto mentams...“ ( t. 3, b. l. 54-55-57, t. 5, b. l. 105 ).
Šie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios aiškinimus, kad 2019-08-20 jai kaltinamasis trenkė ranka į nosį, ši ėmė kraujuoti, ji dėl to kreipėsi į policiją. Užfiksuotas kaltinamojo ir jo mažamečio sūnaus pokalbis neginčijamai patvirtina, kad būtent kaltinamasis trenkė ranka nukentėjusiajai į nosį. Kaltinamasis neneigia, kad yra užfiksuotas jo pokalbis su sūnumi, tačiau jis aiškina, kad kalbama ne apie nukentėjusiąją ir šie žodžiai yra ištraukti iš konteksto. Nei apie ką kalbama, nei iš kokio konteksto tie žodžiai yra ištraukti, kaltinamasis teismui taip ir nepaaiškino. Todėl tokie jo aiškinimai vertintini kritiškai.
Įprastai fizinis skausmas yra nustatomas subjektyviu skausmą patyrusio asmens vertinimu, jei yra objektyvūs duomenys apie patį trauminį tokį skausmą sukėlusį poveikį. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis D. D. sudavė nukentėjusiajai smūgį ranka į veido sritį, taip sumušdamas nosį ir tuo sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ( dvi veikos ) yra pilnai įrodyta, jos kvalifikuotos teisingai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, paskirtos bausmės neatlikęs, turi neišnykusį teistumą, dabar vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas ).
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaip matyti, kaltinamasis D. D. anksčiau teistas, paskutinės bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ( t. 7, b. l. 6-17 ), administracine tvarka baustas ( t. 7, b. l. 1-5, t. 8, b. l. 147-151), charakterizuojamas neigiamai ( t. 6, b. l. 190 ), Psichiatrinio gydymo, Priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas ( t. 6, b. l. 188 ), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, išsituokęs, augina ir prižiūri savo nepilnametį sūnų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.
Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamasis D. D. padarė du nesunkius nusikaltimus ( BK 140 straipsnio 2 dalis ) ir vieną labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas ). Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.
Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau buvo teistas, paskirtos bausmės yra neatlikęs, turi neišnykusį teistumą, dabar vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, charakterizuojamas neigiamai, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, žalos nukentėjusiajai neatlygino, savo poelgio kritiškai nevertina, dėl įvykdyto nesigaili.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis privalo būti nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ankstesnės bausmės nėra atlikęs, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu jam skiriama laisvės atėmimo bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant. Įvertinus kaltinamajam nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat tai, kad jis teisiamas nebe pirmą kartą, baustas administracine tvarka, todėl jam prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 6 mėnesiai.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje buvo pareikštas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl A. D. gydymo išlaidų atlyginimo – 1652,54 Eur ( t. 1, b. l. 119-123 ) Kaip nustatyta, kaltinamojo D. D. nusikalstamais veiksmais buvo sužalota nukentėjusioji A. D., kuri dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktos paslaugos kaina – 1652,54 Eur. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK ) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje nurodyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo ) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis šią žalą privalo atlyginti pilnai.
Be to, nukentėjusioji A. D. yra pateikusi savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 5 000 Eur ( t. 7, b. l. 129-133 ).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Kaip nustatyta, įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo sutuoktiniai. Dėl nusikalstamų kaltinamojo D. D. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė sunkų, pavojingą gyvybei, sveikatos sutrikdymą. Dėl to ji ilgai gydėsi, vėliau buvo nedarbinga. Tai neabejotinai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, baimę, stresą, emocinį sukrėtimą. Nežiūrint to, ir vėliau kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, tyčiniais savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.
Dėl advokato darbo apmokėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodo, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. D. antrinę teisinę pagalbą teikė tarnybos koordinatoriaus parinktas advokatas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1066,70 Eur ( vienas tūkstantis šešiasdešimt šeši Eur, 70 ct ) t. 8, b. l. 159-164 )). BPK 55 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiu būdu anksčiau nurodytos išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį ( niekur nedirba, santaupų neturi ), augina ir prižiūri savo nepilnametį sūnų, į patenkintų ir neatlygintų civilinių ieškinių dydį, teismas nusprendžia minėtų išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.
Dėl nuosavybės teisių apribojimo.
Kaip matyti, 2021-07-22 Kauno apygardos teismo nutartimi yra pratęstas laikotarpiui nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinti byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, žala neatlygina, todėl minėtas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas LR BPK 194 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297 - 299, 301 - 303, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje ( dvi veikos ) ir paskirti jam bausmę:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2019-08-19 veika ) – 7 mėn. ( septynis mėnesius ) laisvės atėmimo,
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2019-08-20 veika ) – 9 mėn. ( devynis mėnesius ) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirti jam bausmę – 4 m. ( ketverius metus ) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie paskirtos bausmės pridėti 2018-04-10 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. 6 ( šešis ) mėnesius ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 4 m. 6 mėn. ( ketverius metus ir šešis mėnesius ) laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į D. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2019-03-19 iki 2019-03-20 ( vieną parą ).
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei per 100 metrų, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus jas pakeisti į suėmimą, nuteistąjį D. D. sulaikant.
Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Priteisti iš D. D. 1652,54 Eur ( vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt du Eur, 54 ct ) gydymo išlaidų atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos ( į. k. 188783839 ) naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679 sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. D. 5000 Eur ( penkis tūkstančius Eur ) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. D. naudai.
Advokato išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. D. iš nuteistojo D. D. nepriteisti.
Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą: AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas palikti galioti iki visiško priteistos žalos atlyginimo. Žalą pilnai atlyginus, laikiną nuosavybės teisų apribojimą minėtam turtui panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – perduotas teismui 14 vienetų kompaktinių plokštelių palikti saugoti prie šios baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistajam D. D. nedalyvaujant teismo posėdyje – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos ) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.