Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-26 · Byla Nr. Iv-3332-189/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2432-629/2010Nutartis · 2011-07-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-07-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Iv-3332-189/2011Sprendimas · 2011-10-26Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-05-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2012-05-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-26
Bylos Nr.
Iv-3332-189/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01591-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Advokatai
Valentinas Račys, Ričardas Varnas
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3332-189/2011Proceso Nr. 3-61-3-01591-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 16.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjai R. J., pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Valentinui Račiui, atsakovų Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovui advokatui Ričardui Varno, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. skundus atsakovams Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su skundais (t I b. l. 1-6 ir t I b. l. 29-32) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas):

1) 2010-04-29 įsakymą Nr. P-32 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“;

2) 2010-05-18 įsakymą Nr. P-43 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“;

3) priteisti po 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) dydžio neturtinę žalą už kiekvieną, neteisėtą ir nepagrįstai paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Dėl Departamento 2010-04-29 įsakymo Nr. P-32 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“(t. I b.l. 33), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nurodė, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo nurodyta, jog pasisakymais žiniasklaidai 2010-04-07 laikraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Velykų atostogas sužlugdė agentūros bėdos“ ir 2010-04-08 laikraštyje „Respublika“ straipsnyje „Egiptietiška svajonė nuskendo Vilniuje“, yra įtariama pažeidusi valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, Valstybinio Turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisykles.

Pažymėjo, jog iš pranešimo apie tarnybinį nusižengimą(t. I b. l. 39) aprašomosios dalies, nėra aišku, kokiais neteisėtais veiksmais ir kokie teisės aktų nuostatai buvo pažeisti, kadangi kaltinimai suformuluoti abstrakčiai ir neaiškiai, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą.

Nurodė, jog priešingai nei nurodyta pranešime apie tarnybinį nusižengimą, 2010-04-28 Tarnybinio patikrinimo dėl informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjos R. J. išvadoje (t. I b. l. 34-38) buvo nurodyti konkretūs du teiginiai, kuriais, atsakovo nuomone, buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Atkreipė dėmesį, jog rašant paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, tokie nusižengimą sudarantys teiginiai pastarajai pateikti dar nebuvo.

Nurodė, jog teiginiai,- „Nemokumas- pirmas žingsnis į bankrotą. O visi bankrotai būna netikėti. Paprastai iki paskutinės akimirkos visi tikisi, kad pavyks padėtį ištaisyti, bet nepavyksta“ (Pirmasis teiginys) ir „o ką Jūs siūlote - kad Turizmo departamentas turėtų pasiųsti visus savo darbuotojus apsupti tos parduotuvės ir saugoti jos turto. Kokiai valstybės institucijai yra patikėtos tokios funkcijos? Mano telefonas nurodytas tik tiems turistams, kurie norėtų susigrąžinti už keliones sumokėtus pinigus pagal jų draudimą, kokį turėjo“ (Antrasis teiginys) suponavo tarnybinio nusižengimo įvykdymą.

Nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusios komisijos nuomone, išsakytu pirmuoju teiginiu buvo pažeistas 2006-03-28 Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-15, kuriuo nustatyta, jog visi informaciniai pranešimai spaudai neturi būti suderinti. Pažymėjo, jog tyrimą atlikusi komisija net nebandė išsiaiškinti ar straipsnyje minimas teiginys yra pasakytas būtent pareiškėjos ar jis nėra paimtas iš konteksto, ar žurnalistas užrašęs nurodytą teiginį turį stenogramą ar bet kokį kitokia forma padarytą įrašą. Nurodė, jog iš Tyrimo išvados matyti, jog joje analizuojamas paminėto teiginio turinys, jo santykis su tikrove, tačiau nurodyta imperatyvi įsakymo norma, kuriai teiginio turinys neturi reikšmės, o svarbus pats informacinio pranešimo spaudoje suderinimo faktas. Atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju, tai buvo pokalbis telefonu, kuris vertintinas kaip komentaras, o ne informacinis pranešimas spaudai. Nurodė, jog nei lokaliniai aktai, nei įstatymai nedraudžia valstybės tarnautojams atsakinėti į žurnalistų klausimus. Todėl minėtas teiginys negali būti vertinamas kaip kokia nors forma kenkiantis ar menkinantis Departamento reputaciją ar pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus.

Dėl antro teiginio nurodė, jog šiuo atveju buvo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 str. 1 d. 1, 3, 5 ir 6 punktai, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.2, 5.2, 6.5, 9.1-9.5, 9.8 punktai. Kadangi minėtos įstatymų normos yra bendro pobūdžio ir nustatantys valstybės tarnautojo elgesio modelį santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl nėra aišku ar nusižengimo kvalifikavimo požymis yra teiginio turinys ar pats jo paskleidimo laktas.

Nurodė, jog dėl antro teiginio tyrimą atlikusi komisija taip pat nesiekė objektyviai išsiaiškinti, ar iš tiesų tokie teiginiai buvo pasakyti, ar jie nėra paimti iš pokalbio konteksto.

Pažymėjo, jog Išvadoje surašyti tik deklaratyvūs teiginiai, nevertinti argumentai ir paaiškinimai, nesiekta išsiaiškinti kas buvo nurodyta telefonu, neaišku kodėl komisijos nariu buvo paskirtas T. B., kuris irgi bendravo su žiniasklaida ir buvo cituojamas tame pačiame straipsnyje.

Dėl skundo argumento iš atsakovo priteisti neturtinę žalą nurodė, jog dėl neteisėto drausminės nuobaudos paskyrimo patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20 000 Lt. Pareiškėja nurodė, jog dėl šios priežasties buvo sugriauta dvasinė pusiausvyra, kadangi buvo pažeminta, patyrė stresą, prarado pasitikėjimą savimi, patyrė nestabilumo darbo santykiuose jausmą.

Departamento 2010-05-18 įsakymu Nr. P-43 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (t. I b. l. 7), pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nuobauda paskirta, už tai, kad pasitarimo metu pareiškėja pranešimu informavo atsakovo administraciją, jog kai kurie kelionių organizatoriai organizuojantys keliones į užsienį jau kurį laiką neturi galiojančio laidavimo draudimo. Tuo buvo pažeisti Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus nuostatų 4,5, 6.2, 6.5, 13, 13.1, 13.2 punktai, Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1, 7.5, 7.17 punktai bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 p. nustatytas pavyzdingumo principas ir 15 str. 1 d. 1, 2, 3, 4,5 p. nustatytos pareigos. Taip pat 2010-05-11 Tarnybinio patikrinimo išvadoje (t. I b.l. 8-16) buvo suformuluotas papildomas kaltinimas, jog pareiškėja vykdydama kontrolę tinkamai neatliko savo pareigų, viršijo savo įgaliojimus kelionių organizatoriui UAB „Novaturas“ taikydama skirtingus reikalavimus laidavimo draudimo dydžiui.

Pažymėjo, jog pranešimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes (t. I b. l. 19), buvo įteiktas 2010-05-11 dieną, kurio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, atlikdama tyrimą dėl pareiškėjos galimo pareigų neatlikimo dėl kelionių organizatorių, organizuojančių keliones į užsienį, prievolių įvykdymo tinkamos kontrolės nevykdymo, nustatė, kad UAB „Novaturas“ pateikti laidavimo draudimai laikotarpyje nuo 2009-04-10 neatitiko Turizmo įstatymo 7 str. 3 d. 2 p. reikalavimų. Nei faktinių, nei juridinių aplinkybių įteiktame dokumente nurodyta nebuvo. Pažymėjo, jog jei ir būtų neatlikusi atitinkamų pareigų, pastarosios atžvilgiu turėjo būti surašytas 2002-06-25 dienos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime Nr. 977 nustatytos formos Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o ne laisvos formos ir neaiškios paskirties pranešimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes. Todėl šiuo atveju kaltinimo ribos yra tokios, kokios suformuotos 2010-04-20 dienos Pranešime apie tarnybinį nusižengimą (t. I b.l. 18).

Pateikdama argumentus dėl nusižengimo, jog kai kurie kelionių organizatoriai organizuojantys keliones į užsienį neturi galiojančio laidavimo draudimo nurodė, kad 2010-04-19 Turizmo departamente vykusio pasitarimo metu, iškėlė problemą, dėl įmonių - kelionių organizatorių, kurios veikia neturėdamos draudimo poliso ar pasibaigus jų galiojimo terminams. Iki šiol ši problema buvo sprendžiama tiesiogiai bendraujant su kelionių organizatoriais, primenant apie pareigą draustis ar tęsti draudimo polisus. Tuo atveju, kai kelionės organizatoriai Departamentui nepristato Laidavimo draudimo suėjus nustatytam terminui, vadovaujantis Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kelionės organizatorius ar kelionių agentūra atitinka nustatytus reikalavimus, bei suteikiančio teisę teikti atitinkamas turizmo paslaugas, išdavimo tvarkos, 19 punktu, panaikinamas kelionės organizatoriaus pažymėjimo galiojimas. Pažymėjo, jog ji buvo vienintelis darbuotojas, kuris reguliariai šį klausimą keldavo, siūlydamas ieškoti galimų problemos sprendimų būdų. Todėl mano, jog tuo metu nemokia tapus kelionių organizatoriui UAB „Novus orbis“ bei siekiant imituoti atliekamą darbą, licencijos buvo panaikintos Tyrimo išvadoje nurodytiems kelionių organizatoriams. Taip pat pažymėjo, jog Informacijos, analizės ir kontrolės skyriuje, kuriam pareiškėja vadovauja, jos dirba dar du darbuotojai. Skyriui tenka itin didelis darbo krūvis, ypač prieš turistinio sezono pradžią. Be to nebuvo paramos iš Turizmo departamento vadovybės bei kitų darbuotojų.

Dėl naujai paaiškėjusio nusižengimo, viršijant įgaliojimus kelionių organizatoriui UAB ,,Novaturas“ taikant skirtingus reikalavimus laidavimo draudimo dydžiui nurodė, jog ši informacija nėra pagrįsta konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis. Turizmo įstatymo 7 str. 2 d. įtvirtintas imperatyvus reikalavimas kelionės organizatoriaus atžvilgiu prievoles užtikrinti laidavimo draudimu, individualiai pasirašant laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone (draudiku), pagal kurią draudikas įsipareigoja laidavimo draudimo sutartyje nustatyta suma kompensuoti trečiojo asmens nuostolius, atsiradusius dėl draudėjo prievolių neįvykdymo. UAB „Novaturas“ laikotarpiu nuo 2009-04-11 iki 2009-05-10 dienos draudėsi mėnesiui, nuo 2009-12-13 iki 2010-03-13,- metų ketvirčiui, todėl proporcingai šiam laikotarpiui buvo skaičiuojama ir draudimo suma. Nurodė, jog nesuprantamos aplinkybės, kodėl proporcingas draudimas nėra galimas. Pažymėjo, jog pagal draudimo sutartį apdraudžiama kiekviena kelionė, kuri įsigyjama tuo metu, kai galioja draudimo sutartis, nesvarbu, ar jos vykdymo laikas bus po mėnesio, ar po metų, kai jau draudimo sutartis bus pasibaigusi, - svarbu tik tai, kad ji būtų įsigyta per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį. Taip pat nėra svarbu, kiek draudimo sutarčių bus sudaryta pažymėjimo galiojimo laikotarpiu (per 1 metus) - svarbiausia, kad visos prievolės būtų užtikrinamos nepertraukiamai (pasibaigus vienai sutarčiai, iškart galiotų kita). Tokiu atveju turistas turi teisę į draudimo išmoką pagal kelionės įsigijimo metu galiojusią draudimo sutartį, o ne pagal tą sutartį, kuri galioja kelionės vykdymo metu. Tačiau draudžiantis taip, kaip nurodyta tyrimo išvadoje, draudimo suma sudarytų ne įstatymo reikalaujamus 5 procentus, o 10, 20 ar net 60 procentų nuo kelionių organizatoriaus metinių įplaukų sumos, kas neatitiktų ir lygiateisiškumo principo, t.y. konkrečiam kelionių organizatoriui būtų nustatyti aukštesni reikalavimai, suvaržantys galimybę teikti kelionių organizavimo paslaugas vienodomis sąlygomis su kitais analogiškų paslaugų teikėjais. Todėl, mano, jog šis kaltinimas surašytas neįsigilinus į teisės aktus, reglamentuojančius privalomąjį kelionių organizatoriaus draudimą ar siekiant suklaidinti tyrimą atlikusius asmenis.

Dėl šiurkštaus pažeidimo nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog VTĮ 29 str. 5 d. taikymo požiūriu yra būtina nustatyti, kokie nusižengimo elementai (kokios aplinkybės) rodo jo šiurkštumą, nepakanka apsiriboti tik formaliu tarnautojo tam tikros pareigos nevykdymo fakto konstatavimu. Iš tyrimo išvados, matyti jog tai, kad pareiškėjos tariamai įvykdytas nusižengimas yra šiurkštus užsimenama tik rezoliucinėje dalyje, o motyvuojamojoje išvados dalyje nieko apie šiurkštų pažeidimą nėra kalbama. Iš tyrimo išvados taip pat nėra aišku, kodėl pažeidimas traktuojamas kaip šiurkštus, ir kur pareiškėjos veikoje tyrimą atlikęs subjektas įžvelgia elgesį diskredituojantį valstybės tarnybą, žeminantį žmogaus orumą ar žmonių konstitucines teises (VTĮ 29 str. 6 d. 1 p.). Taip pat nėra įrodinėjamas nusižengimo valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams būtinasis požymis,- šiurkštumas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nurodė, jog dėl neteisėto drausminės nuobaudos paskyrimo, buvo sugriauta pareiškėjos dvasinė pusiausvyra, kadangi buvau pažeminta, patyrė stresą, prarado pasitikėjimą savimi, patyrė nestabilumo darbo santykiuose jausmą. Todėl atsižvelgiant į tokias reikšmingas darbo santykius apibūdinančias aplinkybes, skundo argumentais prašo priteisti neturtinę žalą, kuri yra 20 000 Lt.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti. Papildomai paaiškino, kad priimant įsakymą Nr. P-32 buvo pažeistos nuobaudos skyrimo procedūros, nebuvo nurodyta kokiais pasisakymais buvo pažeisti teisės aktai, pareiškėja nesuprato, kuo yra kaltinama. Dėl skirto griežto papeikimo pažymėjo, jog pažeidimai buvo padaryti dėl didelio darbo krūvio.

Atsiliepimas

Atsakovai Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atsiliepime bei patikslintame atsiliepime (b. l. 46- 55) išdėstytais motyvais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Dėl atsakovo 2010-04-29 įsakymo P-32 (t. I, b. l. 33) nurodė, jog Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija 2010-04-28 surašė motyvuotą išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Velykų atostogas sužlugdė agentūros bėdos“ pateiktas R. J. pasisakymas „Nemokumas - pirmas žingsnis į bankrotą. O visi bankrotai būna netikėti. Paprastai iki paskutinės akimirkos visi tikisi, kad pavyks padėtį ištaisyti, bet nepavyksta“ nepagrįstas turimais faktiniais duomenims ir pateiktas remiantis prielaida. Išvadoje buvo konstatuota, kad R. J. turėjo susilaikyti nuo teiginių, kurie gali iššaukti nepagrįstą visuomenės nepasitikėjimą veikiančiomis įmonėmis arba pabrėžti, kad tai yra tik jos asmeninė nuomonė, o ne Departamento oficiali informacija. Išvadoje taip pat buvo konstatuota, kad 2010-04-08 laikraščio „Respublika“ straipsnyje „Egiptietiška svajonė nuskendo Vilniuje“ pateiktas R. J. atsakymas „o ką jūs siūlote - kad Turizmo departamentas turėtų pasiųsti visus savo darbuotojus apsupti tos parduotuvės ir saugoti jos turto? Kokiai valstybės institucijai yra patikėtos tokios funkcijos? Mano telefonas nurodytas tik tiems turistams, kurie norėtų susigrąžinti už keliones sumokėtus pinigus pagal jų draudimą, kokį turėjo“ buvo pateiktas nesivadovaujant teisės aktais ir teisės principais, nebuvo suteikta reikiama informacija, į žurnalisto iškeltą problemą buvo atsakyta sarkazmo forma pateikiant neetiškus, užgaulius priešpriešinius klausimus, parodant nepagarbą asmeniui. Tokiais veiksmais R. J., eidama valstybės tarnautojo pareigas, parodė Departamento valstybės tarnautojo nekompetenciją ir padarė žalą valstybės tarnybos autoritetui, kompromitavo ir sumenkino pasitikėjimą Departamentu, taip pat sumenkino visuomenės pasitikėjimą apskritai viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais. Departamento direktorės 2010-04-29 įsakymu Nr. P-32 buvo pripažinta, kad R. J. padarė tarnybinį nusižengimą ir jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Dėl pareiškėjos 2010-05-25 skundo (t. I b. l. 19-32, dėl 2010-04-29 įsakymo P-32) argumentų nurodė, jog nesutinka, kad įtarimas jai buvo suformuluotas neaiškiai ir abstrakčiai. Pažymėjo, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyti konkretūs laikraščių straipsniai, kuriuose pateikti pareiškėjos pasisakymai gali būti traktuojami tarnybiniais nusižengimais. Taip pat buvo nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. Kadangi 2010-04-07 laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje pacituotas tik vienas R. J. teiginys, kuris išskirtas kabutėmis, todėl pareiškėjai turėjo būti aišku, kad jai įtarimas reiškiamas būtent dėl šio jos pasisakymo. Laikraščio „Respublika“ 2010-04-08 straipsnyje yra vienintelis R. J. komentaras, kuris nesiderina su valstybės tarnautojų veiklos etikos principais, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis bei Departamento vidaus tvarkos taisyklėmis. Todėl R. J. turėjo būti aišku, dėl kurio konkrečiai jos pasisakymo jai buvo reiškiamas įtarimas.

Dėl pareiškėjos argumento, jog dėl pranešimo pernelyg didelio abstraktumo, ji negalėjo tinkamai parengti| paaiškinimo nurodė, jog Išvadoje buvo akcentuota, kad pareiškėjai už bendravimą su visuomene ir neetiškus pasisakymus 2007-12-11 įsakymu jau buvo skirta tarnybinė nuobauda, 2002 metais už pasisakymus žiniasklaidai R. J. buvo pateiktas raštiškas perspėjimas laikytis nustatytų reikalavimų valstybės tarnautojams, 2008 ir 2009 metų R. J. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadose buvo nurodytos rekomendacijos tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo asmenines savybes. Pažymėjo, kad būtent šios aplinkybės įrodo, kad R. J. negalėjo būti nežinomi ne tik valstybės tarnautojui keliami reikalavimai bendraujant su visuomene (ir žiniasklaida), tačiau ir jos pačios bendravimo su visuomene ir žiniasklaida trūkumai. Todėl, R. J., gavusi 2010-04-14 pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, negalėjo nesuprasti, kokiais konkrečiais savo pasisakymais, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas ji pažeidė ir dėl ko konkrečiai turi pasiaiškinti.

Dėl pareiškėjos skundo argumento kad atsakovas nebandė išsiaiškinti, ar 2010-04-07 laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje minimas teiginys yra pasakytas būtent jos, ar jis nėra paimtas iš konteksto nurodė, jog R. J. savo 2010-04-20 paaiškinime neneigė šiuose straipsniuose pateikiamų jos teiginių autorystės, todėl pačiai R. J. autorystės neneigiant atsakovo komisija neturėjo pagrindo abejoti teiginių tikrumu, pilnumu ir autoryste. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja minimuose straipsniuose pateiktų jos teiginių autorystės neneigė ir teisme.

Šalies argumentai

Pažymėjo, jog pareiškėja skunde nurodė, kad 2010-04-07 laikraščio „Lietuvos rytas“ straipsnyje minimas jos teiginys negali būti vertinamas kitaip kaip tik nuomonė, o ne faktas, tačiau toks argumentas taip pat yra nepagrįstas, kadangi R. J. pateikdama žurnalistui šį komentarą ėjo valstybės tarnautojo pareigas ir atstovavo Departamentą o komentuodama nenurodė, kad tai yra tik jos asmeninė nuomonė, o ne oficiali Departamento informacija.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad sprendžiant klausimą dėl tarnybinio nusižengimo fakto nustatymo, yra būtina nustatyti tarnautojo kaltę dėl tariamai padaryto nusižengimo, taip pat tai, kad tyrimo išvadoje surašyti tik deklaratyvūs teiginiai ir nevertinti jos argumentai ir paaiškinimai, nesiekta išsiaiškinti ką ir kam ji konkrečiai buvo nurodžiusi telefonu bei neaišku, kodėl komisijos nariu buvo paskirtas T. B., ir tai, kad nebuvo aiškinamasi kur tuo metu, kai jos ieškojo žurnalistai, buvo atsakinga už viešuosius ryšius specialistė nurodė, jog 2010-04-28 išvadoje yra išnagrinėtos visos pareiškėjos jos 2010-04-20 paaiškinime nurodytos aplinkybes, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad nebuvo tirti jos argumentai ir paaiškinimai. Taip pat pažymėjo, kad nėra aišku, kaip kitos paminėtos pareiškėjos nurodomos aplinkybės galėjo nulemti jos atžvilgiu priimto sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ydingumą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nei savo paaiškinime, nei atskirai nereiškė pastabų dėl 2010-04-13 sudarytos komisijos sudėties.

Dėl atsakovo 2010-05-18 įsakymo Nr. P-43 nurodė, jog 2010-04-20 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-29, buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, kuri tyrimo metu nustatė, kad 11 kelionių organizatorių turi galiojančius kelionės organizatoriaus pažymėjimus, nors jų pateiktos laidavimo draudimo sutartys yra pasibaigusios.

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad UAB „Novaturas“, turėjusios galiojantį kelionių organizatoriaus pažymėjimą, turėtas laidavimo draudimas neatitiko tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 7 str. 3 d. 2 p. nustatyto reikalavimo, kuris numatė, kad kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo laidavimo draudimu suma yra 5 procentai kelionės organizatoriaus metinio įplaukų dydžio (skaičiuojant pagal praėjusius metus) už suteiktas turizmo paslaugas pagal visas turizmo paslaugų teikimo sutartis, sudarytas kelionėms į užsienį, kai metinių įplaukų dydis už šias sutartis viršija 4 mln. litų. Turimas UAB „Novaturas“ laidavimo draudimo dydis sudarė tik 1,25 proc. nuo metinių 132 206 648 litų dydžio įplaukų, kai tuo tarpu 5 proc. dydžio laidavimo draudimas turėjo būti 6 610 332 litų. Komisija taip pat nustatė, kad UAB „Novaturas“ pažymėjimas 2009-06-17 neturėjo būti pratęstas, nes tuo metu šios bendrovės turimo laidavimo draudimo suma buvo nepakankama (1 583 873 Lt, kai 5 proc. nuo metinių įplaukų sudarė 8 726 790 Lt). Paaiškėjus šiai aplinkybei R. J. 2010-05-11 buvo įteiktas pranešimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kuriame pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2010-05-17 pateikti paaiškinimą dėl tinkamo kontrolės funkcijų neatlikimo (nevykdymo) UAB „Novaturas“ atžvilgiu. 2010 m. gegužės 17 d. buvo gautas R. J. paaiškinimas. Komisija 2010-05-11 priėmė išvadą, kurioje konstatuota, kad (1) R. J. tinkamai neatliko 11 kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo kontrolės, taip pažeisdama turistų teisę turėti nenutrūkstamas pakankamas, įstatyme nustatytas finansines garantijas, taip sukeldama grėsmę tinkamam turistų įmokėtų pinigų grąžinimui įvykus kelionių organizatorių nemokumui ar bankrotui, bei neužtikrino tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir, kad (2) R. J., vykdant kontrolę, tinkamai neatliko savo pareigų, viršijo savo įgaliojimus kelionių organizatoriui UAB „Novaturas“, taikydama skirtingus reikalavimus laidavimo draudimo dydžiui. Išvadoje buvo konstatuota, kad pirmu atveju R. J. pažeidimas padarytas dėl aplaidumo ir tiesioginių pareigų neatlikimo, o antru atveju tyčia, taip pat, kad R. J. padarytas pažeidimas yra šiurkštus. Remdamasis išvada laikinai einantis atsakovo direktoriaus pareigas 2010-05-18 įsakymu Nr. P-43 pripažino, kad R. J. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.

Dėl pareiškėjos 2010-05-31 (t. I b. l. 1-6) skundo argumento, kad nepriklausomai nuo to, jog jos atžvilgiu nustatytas konkretus pranešime apie tarnybinį nusižengimą nustatytas kaltinimas, surašant 2010-05-11 tarnybinio patikrinimo išvadą joje nurodytas papildomas kaltinimas - dėl netinkamo kontrolės vykdymo UAB „Novaturas“ atžvilgiu, tokiu būdu, komisija, atlikusi tyrimą, pažeidė jos teisę į gynybą nurodė, jog išvadoje iš tikrųjų yra nurodyta jos surašymo data – 2010-05-11, nors pati išvada buvo surašyta 2010-05-18. Tokios datos nurodymas yra akivaizdus rašymo apsirikimas, nes pareiškėja su išvada yra pasirašytinai supažindinta 2010-05-18. Be to, pačioje išvadoje minimas R. J. 2010-05-17 pateiktas paaiškinimas ir joje nurodytos aplinkybės. Pažymėjo, jog tokia rašymo klaida nurodant datą negalėjo suvaržyti pareiškėjos teisės gintis nuo jai reiškiamo įtarimo, nes padaryta jau po to, kai pareiškėja pateikė visus paaiškinimus ir pasinaudojo savo teise apsiginti.

Dėl pareiškėjos argumento, kad 2010-05-11 jai buvo pateiktas pranešimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes - būtent apie tai, kad UAB „Novaturas“ pateikti laidavimo draudimai laikotarpyje nuo 2009-04-10 neatitiko LR Turizmo įstatymo 7 str. 3 d. 2 p. reikalavimų, tačiau jame daugiau jokių nei faktinių, nei juridinių aplinkybių nenurodyta, taip pat kad dėl šio epizodo jai turėjo būti surašytas 2002-06-25 LRV nutarime Nr. 977 nustatytos formos pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, o ne laisvos formos ir neaiškios paskirties pranešimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė, jog tokie pareiškėjos argumentai yra akivaizdžiai deklaratyvūs, nes pareiškėja jos nusižengimo tyrimo metu pateikė išsamius paaiškinimus dėl abiejų jai inkriminuojamų pažeidimų epizodų, o savo skunde teismui ir vėliau teisme jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų paneigti jos pažeidimus ji nepateikė.

Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad jai inkriminuotas epizodas dėl UAB „Novaturas“ laidavimo draudimo kontrolės užėjo už 2010-04-20 komisijos kompetencijos ribų. Pažymėjo, jog tyrimas dėl tarnybinio pažeidimo R. J. atžvilgiu buvo pradėtas atsakovo direktorės 2010-04-20 įsakymu Nr. P-29 sudarius tarnybinio pažeidimo tyrimo komisiją. Iš įsakymo teksto formulavimo yra akivaizdu, kad sudarytai tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai buvo pavesta ištirti, kaip pareiškėja vykdo kontrolės funkcijas ne kelių konkrečiai įvardintų kelionių organizatorių, o apskritai visų kelionių organizatorių atžvilgiu. Taip pat nurodė, jog Komisijos įgaliojimai nebuvo apriboti konkrečių laidavimo draudimo liudijimų patikrinimu, o apėmė visų R. J. žinioje buvusių laidavimo draudimo liudijimų patikrinimu siekiant nustatyti, ar R. J. tinkamai atlieka savo pareigas - vykdo visų kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo kontrolę. Todėl Komisija pareiškėjai pateikdama pranešimą apie naujai paaiškėjusias aplinkybes ne tik kad nesuvaržė jos teisės gintis, tačiau priešingai - padėjo jos šią teisę įgyvendinti.

Dėl pareiškėjos skunde nurodyto argumento, kad kai kurie kelionių organizatoriai organizuojantys keliones į užsienį neturėjo galiojančio laidavimo draudimo nurodė, kad ji pati iškėlė problemą dėl kelionių organizatorių, kurie veikia neturėdami draudimo poliso ar pasibaigus jų galiojimo terminui, kad iki tol ši problema buvo sprendžiama tiesiogiai bendraujant su kelionių organizatoriais. Pažymėjo, kad R. J. pagal užimtas pareigas neturėjo įgaliojimų skirtingai vertinti kelionių organizatorių vėlavimo vykdyti teisės aktų imperatyvias nuostatas ir nustatyti skirtingus terminus teisės aktų nustatytos sumos galiojančio laidavimo draudimo pateikimui. Pagal pareiškėjos pareigas ir funkcijas nustatančias teisės normų nuostatas, pareiškėja turėjo nuolat sekti kelionių organizatorių laidavimo draudimo galiojimą ir turėjo nedelsiant informuoti atsakovo direktorių ir direktoriaus pavaduotoją apie pasibaigusius kelionių organizatorių laidavimo draudimus bei pateikti atsakovo direktoriui įsakymo projektą dėl šių kelionių organizatorių pažymėjimo panaikinimo.

Dėl pareiškėjos skundo argumento, kad Turizmo departamento vadovybės pozicija dėl kelionių organizatorių laidavimo draudimo galiojimo kontrolės visuomet buvo tokia, jog negalima nedelsiant panaikinti kelionių organizatorių licencijų, kadangi tai suponuotų daug didesnių problemų kilimą, o pati pareiškėja buvo vienintelis atsakovo darbuotojas, kuris reguliariai šį klausimą keldavo, siūlydama ieškoti galimų problemos sprendimų būdų, nurodė, jog toks teiginys neatitinka tikrovės, nes nei raštu, nei žodžiu pareiškėja tokių siūlymų atsakovui iki kalbamo tarnybinio patikrinimo neteikė.

Pažymėjo, kad pareiškėja taip pat nurodo, kad pagal suformuotą teismų praktiką tarnybinės nuobaudos negali būti skiriamos, kuomet konkrečiame padalinyje yra didelis darbo krūvis. Toks pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas, kadangi dėl UAB „Novus orbis“ nemokumų darbo krūvis pas atsakovą padidėjo tik nuo 2010-04-06 o tuo tarpu dviejų kelionių organizatorių - UAB Esperanto turizmo centro „Bonvoje“ ir UAB „Santika“ kelionės organizatorių laidavimo draudimų galiojimai pasibaigė iki šios datos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja neinformavo atsakovo vadovybės apie tai, kad dėl padidėjusio darbo krūvio negali kontroliuoti kelionės organizatorių laidavimo draudimo.

Dėl pareiškėjos argumentų, jog ji remdamasi Europos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje įtvirtintu proporcingumo principu ir teigdama, kad kelionių organizatoriui draudžiantis trumpesniam nei metai terminui, draudimo (laidavimo) suma turi būti skaičiuojama proporcingai nuo draudimo laikotarpio, nepadarė tarnybinio nusižengimo leisdama kelionių organizatoriui UAB „Novaturas“ turėti laidavimo draudimą mažesnei nei pagal įstatymą privaloma 5 procentų suma nuo metinių pajamų sumos, nurodė, jog nei LR Turizmo įstatymas, nei kiti įstatymai tuo metu nenumatė jokių išimčių, kad ši suma galėjo būti mažinama atsižvelgiant į laidavimo draudimo galiojimo laikotarpį ar kitokius kriterijus. Nurodyta įstatymo norma buvo imperatyvi ir turėjo būti taikoma visiems kelionių organizatoriams, organizuojantiems keliones į užsienį, vienodai. R. J. teiginiai, kad tuo metu galioję įstatymai numatė galimybę mažinti kelionių organizatorių prievolių vartotojams įvykdymo užtikrinimo sumą tėra išvedžiojimai. Taip pat pažymėjo, kad R. J. sprendimą dėl UAB „Novaturas“ laidavimo draudimo sumos priėmė vienašališkai, apie tai neinformavo atsakovo vadovybės, nors jos kompetencijai nepriklausė tokį klausimą spręsti savarankiškai. Todėl R. J., priimdama tokį sprendimą viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

Nesutikdami su pareiškėjos skundo argumentu, kad jos padarytas tarnybinis nusižengimas atsakovo nepagrįstai buvo kvalifikuoti šiurkščiais, be to apie tai, kad jos įvykdytas nusižengimas yra šiurkštus užsimenama tik rezoliucinėje dalyje, o motyvuojamoje išvados dalyje nieko apie šiurkštų pažeidimą nėra kalbama, nurodė, kad toks pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Kadangi 2010-05-18 tyrimo išvadoje yra nurodyti požymiai leidžiantys padarytą nusižengimą kvalifikuoti kaip šiurkštų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė, kad tarnybinės nuobaudos jai buvo paskirtos nepagrįstai ar neteisėtai. Bei tai, kad pareiškėja savo skunduose tik išvardino tam tikrus įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tačiau niekuo jų nepagrindę ir neįrodė.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog pareiškėja turi didelę patirtį bendraudama su žiniasklaida, todėl galėjo suprasti kuo yra kaltinama. Pažymėjo, jog valstybės tarnautojas turi teisę reikšti asmeninę nuomonę, tačiau turi būti nurodyta, kad ji yra asmeninė. Nurodė, jog esant dideliam darbo krūviui pareiškėja galėjo apie tai pranešti, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodė, jog prašomos priteisti neturtinės žalos pareiškėja neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

1. Pareiškėja 2010-05-25 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. P-32 panaikinimo.

Pareiškėja 2010-05-31 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl atsakovo 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. P-43 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi abu nurodyti skundai buvo sujungti į vieną administracinę bylą (t. I. b.l. 43).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu skundai buvo patenkinti iš dalies ir atsakovo įsakymai Nr. P-32 ir P-43-panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. II. b.l. 150).

Byla išnagrinėta pagal bylos dokumentus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties nurodymus.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P-32 (t. I. b.l. 29, 56.), kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, bei 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. P-43 (t. I. b.1. 1, 81), kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t.y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 str. – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).

3. Pareiškėja skunduose nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais, byloje esančiais įrodymais nepagrindė ginčijamų Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos įsakymų: 2010-04-29 įsakymo Nr. P-32 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, 2010-05-18 įsakymo Nr. P-43 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, ydingumo (t.y. faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų konstatavimo ir jų vertinimo teisės aktų pagrindu) ir, kad neturtinės žalos atlyginimas, nagrinėjamu atveju, yra galimas.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos priimti ginčo klausimais oficialūs sprendimai ir pateikti atsiliepimai į pareiškėjos skundą yra argumentuoti, teisės aktais pagrįsti. Atsakovas nusižengimų tyrimo procese teisingai nurodė teisės aktus.

4. Aptariamo ginčo laikotarpiu pareiškėja R. J. buvo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Informacijos, analizės ir kontrolės vedėja. Šias pareigas einantis tarnautojas atlieka funkcijas specialioje veiklos srityje – turizmo informacijos, analizės ir kontrolės (Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (t. I. b.l. 138). Pagrindinis šio skyriaus uždavinys vykdyti Departamento funkcijas, susijusias su Turizmo įstatymo nustatyto kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų veiklos reglamentavimo įgyvendinimu, kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo kontrole; taip pat funkcijų, susijusių su tarptautinių politinių ir visuomeninių sankcijų įgyvendinimo turizmo srityje priežiūra, vykdymu; su Nacionalinės turizmo informacijos sistemos kūrimu, įdiegimu ir plėtra; turizmo informacijos ir statistikos kaupimu ir analize bei informacijos atnaujinimu Departamento internetiniame puslapyje; su Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių turizmo paslaugų teikimą, perkėlimu į nacionalinę teisę, dalyvavimu Europos Komisijos bei Europos tarybos darbo grupėse bei komitetuose (Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus nuostatai; t. I. b.l. 145).

Paminėti dokumentai apibrėžia pareigybės veiklos srities, šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų bei specialiųjų reikalavimų apimtis (ar ribas). Valstybės tarnautojas veikti kitaip nei numato pareigybės aprašymas, skyriaus nuostatai ir jei nesuteikia teisės aktai, negalima.

5. Valstybės tarnautojos R. J. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadose už 2009 m., už 2008 m. (t. I. b.l. 66-69) rekomenduota jai tobulinti vadybos žinias ir žinias, būtinas stresinėms situacijoms valdyti, ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo kolektyve asmenines savybes.

Valstybės tarnautojai R. J. 2007 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. P-40 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. I. b.l. 70-74; įsakymas, tyrimo motyvuota išvada).

Šios paminėtos aplinkybės nėra reikšmingos šio ginčo išsprendimui, tačiau tai charakterizuoja kaip neatidumą Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklių (t. I. b.l. 134), Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (t. I. b.l. 138). Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus nuostatų (t. I. b.l. 145) reikalavimams.

6. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 28 str. nustato darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 str. 12 d. apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 str. pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti ir apibrėžia šiurkštų nusižengimą. VTĮ 30 str. nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (nagrinėjamo ginčo atveju aktuali 2009-09-09 redakcija; toliau - Taisyklės). Pagal minėto VTĮ straipsnio ir Taisyklių nuostatas - nuobaudų skyrimo procedūra - būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Svarbi tyrimo procedūra yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 4-5 p.), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (VTĮ 29-30 str., Taisyklių 3-10 p.).

7. Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P-32.

Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. P-32 R. J. pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

7.1. Priimant šį įsakymą atsižvelgta į Departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. P-26 sudarytos komisijos atlikto tyrimo motyvuotą išvadą (t. I. b.l. 65, 57). Išvadoje nustatyta, kad R. J. pasisakymas laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistui pateiktas remiantis prielaida, konstatuota, kad R. J., pateikdama laikraščiui „Respublika“ neišsamią, netikslią informaciją ir ją teikdama, nesivadovavo teisės aktais. Nurodyta, kad R. J. tinkamas pareigų neatlikimas pasireiškė būtinos informacijos asmenims nesuteikimu kaip reikia asmenims elgtis ar kur kreiptis esant aplinkybėms, nurodytoms laikraštyje „Respublika“. Nustatyta, kad R. J. tinkamas pareigų neatlikimas pasireiškė ir veikimu į asmens nurodytą problemą atsakant sarkazmo forma pateiktu, užgauliu, nepagarbą asmeniui, visuomenei bei institucijai rodančiu klausimu. Konstatuota, kad R. J., eidama valstybės tarnautojo pareigas, savo veiksmais parodė Departamento valstybės tarnautojo nekompetenciją, padarė žalą valstybės tarnybos autoritetui, kompromitavo ir sumenkino pasitikėjimą Departamentu, sumenkino visuomenės pasitikėjimą viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais.

7.2. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog VTĮ ir Taisyklių reikalavimai tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje, nepažeisti (t.y. pareiškėjos keliamų abejonių prasme: - kad iš pranešimo apie tarnybinį pranešimą neaišku kokiais neteisėtais veiksmais pažeidė konkrečias teisės aktus ir t.t.).

Pareiškėjos nuostata, jog pranešimo apie tarnybinį nusižengimą (t. I. b.l. 64) turinys yra nesuprantamas ir abstraktus, neatitinka jos pačios rašytam paaiškinimui (t. I. b.l. 62). Pareiškėjos diskrecijos teisė teikti atitinkamo turinio paaiškinimus, o iš jo matyti, jog ji bendravo (to fakto neneigia pareiškėja) su žiniasklaidos atstovais. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja teisės aktais buvo įpareigota atstovauti Departamentą bei reikšti Departamento oficialią poziciją žiniasklaidai.

Pranešime yra nurodyti konkretūs laikraščių straipsniai, kuriuose pateikti pareiškėjos pasisakymai gali būti traktuojami tarnybiniais nusižengimais. Nurodyti teisės aktų pavadinimai, kuriuos pareiškėja pažeidė. Laikraščio „Lietuvos rytas“ 2010 m. balandžio 7 d. straipsnyje pacituotas tik vienas R. J. teiginys, kuris išskirtas kabutėmis, todėl pagal turinį yra aišku, kad jai įtarimas reiškiamas, būtent dėl šio jos pasisakymo. Laikraščio „Respublika“ 2010 m. balandžio 8 d. straipsnyje yra vienintelis R. J. komentaras, kuris nesiderina su valstybės tarnautojų veiklos etikos principais, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklėmis.

Pareiškėjai pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą nesuvaržė jos teises ir nenulėmė atlikto tyrimo neobjektyvumą.

7.3. Kad pateikto turinio pranešimas apie tarnybinį nusižengimą nesuvaržė pareiškėjos teises ir jos suvokimo apie nusižengimą matyti iš bylos medžiagos. Būtent, pareiškėja pateikė rašytinį paaiškinimą dėl įtariamo nusižengimo (b. 1. 40-41, 11.). R. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino žinanti, kad visa viešai skelbiama informacija turi būti suderinta su Departamento vadovybe (t. I. b.1. 169, teismo posėdžio protokolas). Teismo posėdyje sutiko, kad 2010 m. balandžio 7 d. „Lietuvos ryte“ buvo paskelbti jos žodžiai, jie buvo panašiai pasakyti, tik galbūt švelnesniu stiliumi, nurodė neprisimenanti, ar atsakymą žurnalistui pateikė sarkastišku priešpriešiniu klausimu (t. I. b.1. 170).

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Paminėtuose straipsniuose pareiškėja pateiktų teiginių autorystės neneigia.

Pareiškėja aptariamu klausimu diskutuoja - ar laikraščio „Lietuvos rytas“ 2010-04-07 straipsnyje minimas teiginys yra pasakytas būtent jos, ar jis nėra paimtas iš konteksto. Pareiškėja kritikuoja Komisijos motyvuotą išvadą dėl jos pasisakymų laikraščio „Respublika“ 2010-04-08 straipsnyje - pareiškėja teigia, kad Komisija nesiekė objektyviai išsiaiškinti, ar iš tiesų tokie teiginiai buvo pasakyti, ar jie nėra paimti iš pokalbio konteksto ar tiksliai cituojamos mintys. Šios aplinkybės ir Komisijos 2010-04-28 išvada patvirtina, jog pareiškėja, būdama Departamento profesionali valstybės tarnautoja, aptariamų straipsnių situacijoje turėjo pareiga vykdyti VTĮ 15 str. 1 d. 3 p. reikalavimus, o taip pat į žurnalisto klausimą atsakyti pagarbiai, konstruktyviai, konkrečiai bei visais atvejais nukreipti žurnalistus pas Departamento atstovą žiniasklaidai.

Pareiškėjos nuostata, jog straipsniuose minimi teiginiai yra tik jos asmeninė nuomonė nėra teisinga. Pirma, pareiškėja nei laikraščių straipsnių išsakytuose teiginiuose, nei paaiškinime Departamentui (t. I. b.l. 20) įtikinamai nepatvirtino, jog tai yra jos asmeninė nuomonė, o ne oficiali Departamento informacija. Antra, kad pareiškėjos teiginiai nepriskirtini asmeninės nuomonės sampratai, patvirtina ir tai, jog aptariami teiginiai žiniasklaidai buvo išsakyti jai užimant Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Informacijos, analizės ir kontrolės vedėjos pareigas.

7.5. Departamento padalinio vadovė (pareiškėja), teigdama tokią informaciją, nesivadovavo teisės Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (2000 m. sausio 11 d. Nr. VIII-1524) 4 str. įtvirtintais informacijos teikimo principais: informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs.

Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti lojalumo, padorumo, pavyzdingumo principai įpareigoja tiksliai vykdyti pareigybės aprašymo reikalavimus bei riboti valstybės tarnautojo laisves reikšti savo įsitikinimus, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą.

8. Tarnybinio patikrinimo 2010-04-28 išvados patvirtinimas, jog pareiškėja padarė žalą valstybės tarnybos autoritetui, kompromitavo ir sumenkino pasitikėjimą Valstybinio turizmo departamentu prie Ūkio ministerijos, visuomenės pasitikėjimą viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais yra adekvatus aptariamo įsakymo priėmimo argumentams (t.y. Tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjos paaiškinimas Komisijai, aptariamų laikraščių straipsniai, ir kt.).

9. Esant tokioms Tarnybinio patikrinimo 2010-04-28 išvados nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjos skundo argumentams dėl šios įsakymo panaikinimo, patvirtinama, jog Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. P-32 pagrįstas ir neprieštaraujantis ginčą išsprendimą reguliuojantiems teisės aktams.

10. Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. P-43.

10.1. Pagal Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas yra karjeros valstybės tarnautojas.

Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga organizuoti Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus darbą, vykdant Departamento funkcijas, susijusias su Nacionalinės turizmo informacijos sistemos valdytojo funkcijų įgyvendinimu, plėtra ir modernizavimu, turizmo informacijos ir statistikos kaupimu ir analize, Lietuvos atstovavimu Europos Sąjungos institucijose turizmo srityje, pažymėjimų kelionių organizatoriams bei kelionių agentūroms išdavimu ir prievolių vykdymo kontrole, taip pat funkcijų, susijusių su tarptautinių politinių ir visuomeninių sankcijų įgyvendinimo turizmo srityje priežiūros, vykdymu(4 p.).

Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo kontrolę (7.5 p.).

10.2. Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. P-43 R. J. pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą ir jai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pripažino, jog, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Informacijos, analizės ir kontrolės skyriaus vedėja R. J. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Įsakymo priėmimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p., 6 p., 29 str. 3 d. 3 p., 30 str. 1 d., 5 d., 7 d., Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. P-29 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarytos Komisijos atlikto tyrimo motyvuota 2010 m. gegužės 11 d. išvada.

10.3. Pareiškėjai paaiškinimą dėl 2010 m. gegužės 11 d. pranešimo apie naujai paaiškėjusias aplinkybes buvo nurodyta pateikti iki 2010 m. gegužės 17 d. Šią dieną pareiškėja paaiškinimą pateikė.

Pažymėtina, jog 2010 m. gegužės 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada buvo priimta atsižvelgus į pareiškėjos 2010 m. gegužės 17 d. paaiškinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (šios išvados 4 lapas; t. I. b.l. 85). Neteisingai nurodyta išvados priėmimo data (vietoj 2010-05-11 turi būti 2010-05-18; t. I. b.l. 82) ir į pareiškėjos 2010 m. gegužės 17 d. paaiškinimą priimant šią išvadą buvo atsižvelgta, patvirtino atsakovų atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. II. b.1. 75, 77).

10.4. Motyvuotoje išvadoje buvo konstatuota, kad R. J. tinkamai neatliko 11 kelionių organizatorių (išvadoje nurodyta) prievolių įvykdymo užtikrinimo kontrolės, taip pažeisdama turistų teisę turėti nenutrūkstamas pakankamas, įstatyme nustatytas finansines garantijas, taip sukeldama grėsmę tinkamam turistų įmokėtų pinigų grąžinimui įvykus kelionių organizatorių nemokumui ar bankrotui, bei neužtikrino tarptautinių įsipareigojimų vykdymo (pirmas atvejis) ir, kad R. J., vykdant kontrolę tinkamai neatliko savo pareigų, viršijo savo įgaliojimus kelionių organizatoriui UAB „Novaturas“, taikydama skirtingus reikalavimus laidavimo draudimo dydžiui (antras atvejis). Konstatuota, kad pirmu atveju R. J. pažeidimas padarytas dėl aplaidumo ir tiesioginių pareigų neatlikimo, o antru atveju - tyčia, taip pat, kad R. J. padarytas pažeidimas yra šiurkštus (VTĮ 29 str. 6 d. 1 p., 8 p.).

10.5. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada (t. I. b.l. 82-90) nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, teisės aktų vertinimo aspektu yra išsami: išdėstytos nustatytos aplinkybės, išvardinti kelionių organizatoriai, kurie vykdė veiklą, neturėdami privalomų prievolių įvykdymo užtikrinimų, jų laidavimo draudimo liudijimų galiojimo datos, paskaičiavimai dėl UAB „Novaturas“ laidavimo draudimo sumos neatitikimo teisės normoms. Išvadoje analizuotos pareiškėjos paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, aiškūs pareiškėjos įtariamų nusižengimų padarymo ir paaiškėjimo terminai, vertinta pareiškėjos kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A502-1386/2008, Nr. A556-27/2010).

10.6. Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos įsakymo priėmimo procedūra atlikta pagal oficialiuose dokumentuose pažymėtus teisės aktų reikalavimus, įsakymo, patikrinimo 2010-05-18 (2010-05-11) išvados argumentai patvirtinti nustatyta tvarka ir nenuginčijami pareiškėjos paaiškinimais teismo posėdžiuose, skundų motyvais.

11. Pareiškėja neturtinės žalos atlyginimą kildina iš aptariamų įsakymų (dėl kiekvieno įsakymo po 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo) teisėtumo / neteisėtumo fakto (t.y. pareiškėjos nuomone tarnybinės nuobaudos yra neteisėtos). Nepatenkinus pareiškėjus reikalavimus panaikinti skundžiamus įsakymus, negalima spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei atsižvelgti į jos argumentus.

Nepatenkinus pagrindinių reikalavimų dėl Departamento įsakymų panaikinimo, netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti R. J. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Bronius Januška