Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

iš pareiškėjo paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų: medicininio mirties liudijimo (e. b. l. 4), santuokos liudijimo (e. b. l. 5), gyventojų registro tarnybos pažymos apie asmens duomenis (e. b. l. 6), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (e. b. l. 7-8, 38-40). Mirties liudijimo (e. b. l. 9), gimimo liudijimo (e. b. l. 10), testamento (e. b. l. 11), Kauno rajono 5-ojo notarų biuro liudijimo (e. b. l. 12), testamentų registro išrašo (e. b. l. 13), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Ž., kuris buvo pareiškėjo sutuoktinės L. R., mirusios (duomenys neskelbtini) tėvas. A. Ž. 1997 m. lapkričio 11 d. testamentu visą savo turtą paliko savo dukrai L. R.. Po A. Ž. mirties liko paveldimas turtas, jo vardu registruotos 12600/50200 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinė L. R. po tėvo mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Kauno rajono 5-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po L. R. mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. R.. Pareiškėjo ir liudytojos A. R. paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po savo tėvo A. Ž. mirties pareiškėjo sutuoktinė L. R. palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą: kartu su kitais žemės savininkais ji savo dalį žemės sklypo išnuomojo ūkininkui, gaudavo iš šio žemės sklypo pajamas, be to, perėmė visus tėvo asmeninius daiktus, naudojosi jais kaip savais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-442/2001, 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-416/2003, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-86/2007).

Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, L. R. išreiškė savo valią priimti A. Ž. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.