Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-651/2015

Teisėja Kristina Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00565-2014-9

2015 m. sausio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Nukentėjusiosios M. P. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. K. 1380 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas I. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 2 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 19 val., studijos „Luxura“ patalpose, esančiose Herkaus Manto g. 7/2, Klaipėdoje, nuo prekystalio pagrobė M. P. priklausantį 1380 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefonus: „HTC Desire HD“, 500 Lt vertės, su atminties kortele, 50 Lt vertės, SIM kortele, 20 Lt vertės, plastmasiniu įdėklu, 50 Lt vertės, ir LG P700, 700 Lt vertės, su SIM kortele, 20 Lt vertės, odiniu įdėklu, 40 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai V. K. veiką kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismo išvados yra pagrįstos ir motyvuotos. Pats nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.). Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog V. K. iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, legalių lėšų pragyvenimui neturi, anksčiau net aštuoniolika kartų teistas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. nuteistas už analogišką nusikalstamą – turtinį nusikaltimą, t. y. nuteistasis, būdamas jauno, darbingo amžiaus, užuot stengęsis susirasti darbą, užsidirbti pragyvenimui legaliu būdu, daro naujus turtinius nusikaltimus. Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Be to, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgęs į tai, kad V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl savo elgesio, skyrė jam mažesnę bausmę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, už šios bausmės vidurkį. Todėl dar labiau švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Taip pat apylinkės teismas įvertino, jog byla buvo nagrinėjama taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, tad V. K. skirtiną bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Apeliaciniam teismui nuteistojo gynėja advokatė pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 14.2.3. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 120 Lt, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnį, nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu yra privalomas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo būtų nepagrįstas, todėl prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl pripažinti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.