- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2A-2134-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01861-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Registrų centras“, R. U., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei V. L. dėl nuostolių atlyginimo ir iškeldinimo bei atsakovės V. L. patikslintą priešieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys valstybės įmonė „Registrų centras“, R. U., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas ieškiniu prašo: 1) priteisti iš atsakovės V. L. (toliau - ir atsakovė) ieškovo naudai 1 064,76 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) iškeldinti atsakovę V. L. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovo valdomo nekilnojamojo turto – patalpų, plane pažymėtų indeksais, nuo 2-1 iki 2-6, esančių gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė yra (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo patalpų nuo 2-1 iki 2-6, esančių (duomenys neskelbtini), faktinė naudotoja nuo 2023 m. gruodžio 15 d. Dėl mokesčio už naudojimąsi patalpomis atsakovė buvo informuota 2024 m. vasario 2 d. raštu. Naudotojai neapmokėjus pateiktų sąskaitų 2024 m. balandžio 24 d. buvo išsiųstas priminimas, o 2024 m. birželio 21 d. terminuotas įspėjimas apmokėti 778,52 Eur skolą iki 2024 m. liepos 31 d. Atsakovė nepadengė skolos ir šiuo metu jos įsiskolinimas yra 1 064,76 Eur, kurį sudaro 977,44 Eur skola už faktinį naudojimąsi patalpomis, 58,07 Eur komunalinių paslaugų mokesčiai ir 29,25 Eur delspinigiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinio reikalavimus; pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 2 priedo „Perduodamo valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto sąrašo“ (duomenys neskelbtini), kuriuo pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., be likutinės vertės, perduotas VĮ Turto bankas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti, dėl 49/100 nekilnojamojo daikto - gyvenamojo namo dalių, t. y. (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudingo ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; pripažinti, kad 1993 m. sausio 20 d. pirkimo pardavimo sutartis, patvirtinta Klaipėdos rajono kontoros valstybinio notarės G. P. Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojanti ir veikianti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. U. per tris mėnesius po savo sutuoktinio J. U. mirties, faktiniu valdymu priėmė visą jo palikimą, kuris sutuoktiniams priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tame tarpe: 49/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. po savo mamos G. U. mirties, palikimą priėmė faktiškai jį valdydama; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovas VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad atsakovės priešieškiniui neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Patikslintą priešieškinį tenkino visiškai:
- Pripažino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo valstybės įmonei turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo“ (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 49/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., perduotų valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti, negaliojančia.
- Pripažino, kad 1993 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. U. ir Klaipėdos valstybinės akcinės melioracijos įmonės, patvirtinta Klaipėdos rajono kontoros valstybinės notarės G. P. Nr. (duomenys neskelbtini), yra galiojanti.
- Priteisė ieškovui VĮ Turto bankui iš atsakovės V. L. 58,07 Eur nuostolius.
- Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. U. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), po savo sutuoktinio J. U. (gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini)), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
- Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. po savo mamos G. U. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
- Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad atsakovės tėvai J. U. ir G. U. 1993 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Klaipėdos rajono kontoros valstybinės notarės G. P., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ginčo patalpas, tačiau jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Byloje ginčo, kad 1993 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir sudaro pagrindą ją įsigijusiam asmeniui ar jo įpėdiniams įregistruoti nuosavybės teisę, nėra.
7. Iš 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 turinio darė išvadą, kad šiuo nutarimu Vyriausybė įgyvendino valstybės turto savininko funkcijas. Valstybės nuosavybės teisė į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinta ne ginčijamu Vyriausybės nutarimu, o kitais įstatymų nustatytais būdais, tačiau nei teisės aktas, nei koks nors juridinis dokumentas, kurio pagrindu ginčo pastatas priklausytų valstybei, minėtame Vyriausybės nutarime nenurodytas. Pagrindas įregistruoti ginčo pastatą kaip Lietuvos Respublikos nuosavybę buvo atsakovės ginčijamas 2022 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 269, tačiau šiuo nutarimu buvo tik perduodama ginčo pastato dalis patikėjimo teise valdyti VĮ Turto bankui, todėl Lietuvos Respublikos nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą pagal šį nutarimą neatsirado. Kadangi ginčo pastato 49/100 dalis ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo metu buvo nupirkta J. U. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir ginčo turtas jau negalėjo būti laikomas valstybės nuosavybe, todėl Vyriausybė negalėjo įgyvendinti valstybės turto savininko funkcijų ir šį turtą kaip valstybės nuosavybę perduoti valdyti patikėjimo teise VĮ Turto bankui.
8. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas pripažino, kad atsakovės mama G. U. po savo sutuoktinio J. U. mirties, būdama gyva atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Atsakovė po mamos G. U. mirties gyveno ir visą likusį turtą prižiūrėjo, valdė, naudojo kaip nuosavą. Pripažino, kad atsakovė po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Teismas reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po sutuoktinio J. U. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), G. U. (mirė (duomenys neskelbtini)), faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė kaip savo ir atsakovė po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Teismui tenkinus patikslinto priešieškinio reikalavimus, neliko pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl iškeldinimo iš ginčo patalpų ir nuostolių priteisimo, išskyrus reikalavimą dėl 58,07 Eur nuostolių, kurie atsirado ieškovui sumokėjus už komunalines paslaugas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas VĮ Turto bankas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo valstybės įmonei turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo“ (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 49/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., perduotų valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti, negaliojančia; 2) kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
10. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė, kad teismas viršijo savo įgaliojimus, naikindamas Vyriausybės nutarimo dalį, nesivadovavo Konstitucijos 102 straipsnyje, 105 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu reglamentavimu, kadangi tai spręsti gali ne bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas. Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnio 2 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Kompetenciją pripažinti, jog Vyriausybės nutarimas yra neteisėtas, pagal Konstitucijos 105 straipsnį yra suteikta išimtinai Konstituciniam Teismui, kuris nagrinėja, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Vyriausybės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime ir kituose Nutarimuose yra nurodęs, kad teismų kreipimaisi į Konstitucinį Teismą yra ypatingi tuo, kad teismai, suabejoję Vyriausybės išleisto teisės akto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet ne patys spręsti dėl Vyriausybės nutarimo (jo dalies) panaikinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios pagrindinės nuostatos reiškia, kad jeigu kokio nors klausimo išsprendimas yra Konstitucinio Teismo kompetencija, tai to klausimo sprendimas nėra bendrosios kompetencijos teismo kompetencija. Konstitucinio Teismo kompetencija dėl Vyriausybės nutarimo atitikties įstatymams yra apibrėžta kaip išimtinė, todėl priklauso tik jam, o kiti teismai tokios kompetencijos neturi. Teismui priimant sprendimą, būtina vadovautis panašiose bylose priimtais teismo sprendimais. Teismams viršijus savo kompetenciją (sprendus Konstituciniam Teismui priskirtinus klausimus), kasacinis teismas naikina sprendimus ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
11. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo priimti sprendimą įvertinus ieškovės VĮ Turto bankas apeliacinio skundo bei atsakovės V. L. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir motyvus, vadovaujantis teisės aktų normomis bei suformuota teismų praktika.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė, kad visą nesuformuotą valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) mieste patikėjimo teise valdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, kuri įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir ši institucija yra tinkamas Lietuvos Respublikos atstovas byloje. Priimtas teismo sprendimas negali įtakoti institucijos teisių ar pareigų, kadangi ginčas šioje byloje yra dėl 49/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., perdavimo VĮ Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti. Nacionalinė žemės tarnyba nevertina apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir motyvų, kadangi jie nepatenka į institucijos kompetencijos ribas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje.
Atsiliepimas
13. Atsakovė V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė, kad apelianto reikalavimo argumentai formalūs. Bylos nagrinėjimo procese išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinus susiklosčiusią situaciją, apelianto atstovas pats sutiko su priešieškinyje reiškiamais reikalavimais. Apeliantas teismui pateikė ieškinį su tikrovės neatitinkančiais faktais. Byloje teiktas VĮ Registrų centras 2023 m. rugpjūčio 16 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuris patvirtina, kad nuosavybės teise savininkas J. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) valdo daiktą: ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.8. Įregistravimo pagrindas – 1993 m. sausio 20 d. pirkimo -pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o įrašas galioja nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. Šio J. U. (atsakovės tėvo) teisėtai privatizuoto nekilnojamojo daikto ieškovas, tikėtina dėl neapdairumo, ,,nenacionalizavo”. Visi byloje patraukti trečiaisiais asmenimis proceso dalyviai, o taip pat ir ieškovo atstovas neprieštaravo atsakovės priešieškinio reikalavimams. Kadangi priešieškinio reikalavimai keli, todėl byla buvo teisminga bendros kompetencijos teismui. Teikiant reikalavimus teismui vadovautasi formuojama teismų praktika, t. y. analogiška byla, kuri buvo išnagrinėta bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismo, o sprendimas įsiteisėjęs.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Atsakovė pateiktame atsiliepime apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad skundo nagrinėjimas žodinio tvarka įneš aiškumo bylai.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės V. L. (toliau – ir atsakovė) tėvai J. U. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir motina G. U. (mirusi (duomenys neskelbtini)), gyvendami santuokoje, 1993 m. sausio 20 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos Klaipėdos rajono kontoros valstybinės notarės G. P., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu įgijo turto, kuris jiems priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise: 49/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Namo valdos techninės apskaitos bylą pažymėtas plane 5A1ž (toliau – ir namo dalis); ½ dalį pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini)). Ši pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 2 priedo „Perduodamų valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto sąrašas“ (duomenys neskelbtini) eilutė rodo, kad valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti buvo perduotas pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kaip valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas.
19. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas, ieškovas arba apeliantas) prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 064,76 Eur nuostolių atlyginimo ir procesines palūkanas, iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovo valdomo nekilnojamojo turto. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė Vyriausybės nutarimo dalį dėl namo dalies perdavimo Turto bankui pripažinti negaliojančia; pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį; nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad G. U. po savo sutuoktinio J. U. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti, kad atsakovė po savo motinos G. U. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkino visiškai.
20. Apeliaciniu skundu Turto bankas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta Vyriausybės nutarimo dalį pripažinti negaliojančia. Nurodo, kad teismas viršijo savo įgaliojimus, naikindamas Vyriausybės nutarimo dalį, nesivadovavo Konstitucijos 102 straipsnyje, 105 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu reglamentavimu, kadangi tai spręsti gali ne bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas.
21. Byloje nekyla ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pirkimo–pardavimo sutartis dėl dalies namo ir ½ ūkinio pastato buvo sudaryta 1993 m. sausio 20 d. Pirkimo – pardavimo sutarties turinys rodo, kad Klaipėdos VMĮ (pastaba: valstybinė melioracijos įmonė) pardavė, o J. U. nupirko 49/100 dalis gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Namų techninės apskaitos bylos duomenų, buvo parduotas valstybinio fondo turtas. CK 1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Vadovaujantis 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalimi sutarties neįregistravimas darė ją negaliojančia. Šis įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis. 2000 m. CK 1.75 straipsnyje dėl sandorio neįregistravimo tokio sandorio negaliojimo teisinių padarinių nenustatyta, šio kodekso 6.393 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad negalioja sandoris tik dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo, o sandorio neįregistravimas neleidžia jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis, toks sandoris šalims galioja. Įstatyme nustatytų imperatyviųjų reikalavimų sandorio formai nesilaikymas, kai šiame įstatyme nurodyta, kad dėl formos trūkumų sandoris bus laikomas negaliojančiu, reiškia, jog tokio turinčio esminių formos trūkumų sandorio sudarymas yra neužbaigtas, dėl to jis yra nesudarytas ir negalioja (1964 m. CK 225 straipsnio 2 dalis 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Byloje atsakovė pasinaudojo įstatyme nustatytomis teisinėmis priemonėmis užbaigti nuosavybės teisių perleidimą pirkimo–pardavimo sandoriu, prašydama pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti galiojančia.
22. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovės nurodytos aplinkybės ir jų vertinimas iš esmės atitinka visumą kitų objektyviai nustatytų faktų, kurie leido pirmosios instancijos teismui nuspręsti ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) kad G. U. po savo sutuoktinio J. U. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti; kad V. L. (t. y. atsakovė) po savo motinos G. U. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju kyla ginčas ne dėl turto registravimo, o dėl turto nuosavybės. Atsakovė, pareiškusi priešieškinį, byloje įrodinėjo, kad namo dalis nuosavybės teise priklausė jos tėvui pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, po tėvo mirties šį turtą paveldėjo jo sutuoktinė (t. y. atsakovės motina), o po jos mirties – atsakovė palikimą priėmusios faktiškai pradėdamos jį valdyti ir šias aplinkybes byloje ji įrodė. Pažymėtina ir tai, kad apeliacijos objektu nėra sprendimo dalis dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
25. Remiantis 1964 m. CK 156 straipsniu, turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas (bešeimininkis turtas), pereina valstybės nuosavybėn teismo sprendimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2000 m. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje, 4.58 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad VĮ Turto bankas ėmėsi veiksmų įgyvendinti procedūras dėl bešeimininkio turto perėmimo ir šiuo aspektu yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 1 punkte nurodyta, kad nutarta „perduoti valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti šio nutarimo 1 ir 2 prieduose nurodytą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą“, o gyvenamasis namas yra nurodytas šio 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 (duomenys neskelbtini).
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-701/2018 32 pastraipa).
27. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad vien tik aplinkybė, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre turto patikėjimo teise registruotas Turto banko vardu 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 pagrindu, neužkerta kelio spręsti su jo (jo dalies) nuosavybės teisėmis susijusius klausimus. Šioje byloje išsprendus ginčą dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia ir nustačius atitinkamus juridinę reikšmę turinčius faktus, pasikeitė teisinė situacija. Šis teismo sprendimas yra naujas juridinę reikšmę turintis faktas, kuris sukuria pagrindą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises atsakovės vardu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto b papunktis). Todėl, pripažinus nuosavybės teisę fiziniam asmeniui, pakanka atlikti teisinės registracijos pakeitimus, t. y. perregistruoti dalį namo atsakovės vardu. Šiuo atveju Vyriausybės nutarimo dalies pripažinimas negaliojančia neturėtų teisinės reikšmės, nes nuosavybės teisės pasikeitimas įregistruojamas remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CK 4.47 ir 4.255 straipsniai).
28. Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 dalies pripažinimo negaliojančia ir šioje dalyje bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
29. Kauno apygardos teismas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 269 „Dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo valstybės įmonei turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo“ (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 49/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., perduotų valstybės įmonei Turto bankui patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti, negaliojančia, panaikinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.