- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- I-5317-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04868-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu bei jo patikslinimu (b. l. 1–2, 9–10) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 4 923,54 EUR (17 000 Lt) neturtinės žalos bei priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 868,86 EUR (3 000 Lt) neturtinės žalos.
Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2014 m. gegužės mėn. buvo etapuojamas netinkamomis sąlygomis, kurias prilygina kankinimui, etapuojamas buvo perpildytu automobiliu, 1 val. 40 min. turėjo kentėti karštį. 2014 m. gegužės mėn. LAVL buvo patalpintas į perpildytą kamerą, tualetas neatskirtas nuo bendros patalpos, nebuvo ventiliacijos, nebuvo stalo, kėdžių, kad galima būtų tinkamai pavalgyti, LAVL nebuvo gydomas, jam buvo išrašyti tik nuskausminamieji vaistai.
LAVL prašė bylą jos atžvilgiu nutraukti (b. l. 22–22, 149–150).
LAVL nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2014-05-21 iki 2014-06-11 chirurgijos skyriaus 29 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje. Paaiškino, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. LAVL kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka reikalavimus. Jokie teisės aktai neįtvirtina, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, LAVL gydomųjų skyrių patalpos yra nuolat remontuojamos.
VST su pareiškėjo skundu jos atžvilgiu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–17).
VST nurodė, kad ji konvojuoja konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Visas transportas naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 p. reikalavimams. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialiosios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Ji besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Ji neturi duomenų apie nežmonišką ar žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dalyje tenkinamas iš dalies, dalyje paliekamas nenagrinėtu.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL ir konvojavimo metu.
Nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl 2014 m. gegužės mėn. laikymo LAVL sąlygų ir gydymo bei konvojavimo sąlygų (b. l. 1–2, 9–10).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Dėl laikymo LAVL sąlygų
Remiantis LAVL atsiliepime ir gydymo stacionare istorijoje Nr. 1503-720 pateiktais duomenimis – pareiškėjas nuo 2014-05-21 iki 2014-06-11 buvo gydomas LAVL palatoje Nr. 29, kurios dydis 15,45 m², joje buvo 8 lovos (b. l. 149–150, 151), matyti, kad bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (tai yra laikotarpį nuo 2014-05-21 iki 2014-06-11), iš pareiškėjo 21 paros praleistos LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų, nes jam teko apie 1,93 m² palatos ploto. LAVL atsiliepime (b. l. 149–150) pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos.
Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą. Tai patvirtina LAVL 2013-09-27 darbų priėmimo aktas Nr. BD-1038 (b. l. 160). LAVL yra tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro (b. l. 152–153, 158–159, 161–162), taigi stengiamasi gerinti laikymo LAVL sąlygas.
Dėl pareiškėjo teiginio apie sanitarinio mazgo neatitvėrimą, remiantis Lukiškių TI-K teiginiais, nustatyta priešingai – sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m sienele (b. l. 149–150), kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 21 p. reikalavimus,
Dėl pareiškėjo teiginio apie nepakankamus baldus palatoje pažymėtina, kad LAVL patvirtino, kad palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas (b. l. 149–150), todėl abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Pastebėtina tai, kad palatose esantys gultai suteikia galimybę asmenims ant jų sėdėti valgant, todėl nėra pagrindo teigti, jog nėra kur atsisėsti valgant.
Kitų skunde nurodytų aplinkybių dėl laikymo LAVL sąlygų pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.
Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog laikymo sąlygos LAVL pakenkė pareiškėjo sveikatai, priešingai – pareiškėjo sveikata po gydymo LAVL pagerėjo (b. l. 151), atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę (21 para), į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL, išskyrus tai, kad palatos (bendroje sumoje 21 parą) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 130 EUR kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Dėl gydymo LAVL
Dėl pareiškėjo teiginio, jog LAVL nebuvo gydomas, jam buvo išrašyti tik nuskausminamieji vaistai, pažymėtina, kad teismas sutinka su LAVL teiginiu, jog pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl, jo nuomone, netinkamo gydymo LAVL jis būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri ginčus nagrinėja privaloma ikiteismine tvarka pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d. Vadinasi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., skundas dalyje dėl žalos atlyginimo dėl gydymo LAVL paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėjas turi teisę šiuo klausimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Dėl konvojavimo sąlygų
Dėl konvojavimo sąlygų 2014 m. gegužės mėn. nustatyta, kad pareiškėjas 2014-05-21 buvo konvojuojamas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į LAVL (b. l. 46, 73–74, 75). Dėl pareiškėjo teiginio, jog konvojavimo metu buvo karšta, automobilis buvo perpildytas, pažymėtina, kad VST atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (b. l. 90, 94, 95, 101, 102–103, 114, 121). VST nurodė, kad visose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, VST besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Byloje pateiktos UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 93, 100, 106, 109, 112), VĮ „Regitra“ registracijos liudijimai (b. l. 92, 99, 105, 108, 111) patvirtina, kad automobiliai, kuriais vykdomas konvojavimas, pilnai atitinka techninius reikalavimus.
Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimų argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
Kitų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 5 p., 103 str. 1 p., 127 str. 1 d. teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo R. K. skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui R. K. priteisti 130 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Skundą dalyje dėl žalos atlyginimo dėl gydymo LAVL palikti nenagrinėtu.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Išaiškinti pareiškėjui, kad dėl žalos atlyginimo dėl gydymo LAVL jis turi teisę kreiptis privaloma ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.