- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- e2-130-733/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01744-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Atsakovas
- H. D.
- Ieškovas
- NEO Finance
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovui H. D. dėl negrąžinto kredito, tarpininkavimo mokesčio, negautų pajamų, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė NEO Finance, AB pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovo H. D.: 19402,47 Eur negrąžintos kredito dalies, 1187,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2024-05-21 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 169,43 Eur tarpininkavimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 14 proc. (12991,64 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-05-21) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2032-07-13), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 48,69 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo H. D. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K635368944 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 20300 Eur vartojimo kreditas 110 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 15841,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma - 14 proc.), 3975,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2032-07-13. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 110 mėnesinių įmokų. Atsižvelgiant į sutarties 8.1 punktą, ji įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Atsakovas, remiantis sutarties 4.2 punktu, susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Pažymi, jog sutarties 3.7 punkte numatyta, jog visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant tapatybės patvirtinimo priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinami šalių parašais.
Taip pat nurodo, kad atsakovas sutarties 3.1, 3.5.2 ir 5.1 punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą ir bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų bei kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose.
Atsakovas laiku nemoka mėnesinių įmokų ir nereaguoja į ieškovės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaiko vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, ieškovė atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2024-05-21 nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį.
Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, yra skolingas ieškovei 19402,47 Eur vartojimo kredito.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti jai sutarties 1.8 punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (sutarties 2.1, 5.2 punktai).
Atkreipia dėmesį į tai, jog NEO Finance, AB, yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko, teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Nutraukusi su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. 1187,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2024-05-21).
Nurodo, kad sutarties Bendrosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3.1 punkte nurodyta tvarka, o konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis nurodomas Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nesilaikė esminių sutarties sąlygų, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, todėl sutarties nutraukimo dienai buvo paskaičiuotas atsakovo neapmokėtas tarpininkavimo mokestis - 169,43 Eur.
Ieškovė pažymi, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, patyrė nuostolių, kurie pasireiškia ieškovės negautomis pajamomis. Visų pirma, ieškovės, o tiksliau – paskolų davėjų (vartotojų), kurie investavo į sutartį, negautos pajamos (nuostoliai) pasireiškia negautomis mokėjimo (pelno) palūkanomis už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, turi teisę reikalauti priteisti negautas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas mokėjimo palūkanų dydis - 14 proc., todėl prašo priteisti 14 proc. negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-05-21) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2032-07-13), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
Taip pat ieškovė nurodo, kad vadovaujantis sutarties Specialiosios dalies 6.1 punktu, atsakovui susidarė mokėti 48,69 Eur delspinigių.
Atsakovas H. D. su ieškiniu sutinka, nurodo, kad bandė derinti pozicijas su ieškove, paaiškino, kodėl nemokėjo įmokų. Ieškovė sutiko, kad atsakovas mokėtų 350 Eur įmokas, bet atsakovas neturi galimybės tiek mokėti. 2022 m. vasarą paėmė paskolą iš NEO Finance, AB. Tuo metu jau buvo pasiėmęs paskolą iš UAB „Bobutės paskola“. NEO Finance, AB refinansavo tą paskolą ir suteikė paskolą. Mokėjo įmokas iki 2023 m. gruodžio mėn. Po to atsakovui buvo iškelti kaltinimai dėl sukčiavimo, apribota galimybė išvykti į užsienį. Atsakovas negalėjo išvykti dirbti į užsienį, liko be darbo, todėl negalėjo mokėti įmokų. Bandė kreiptis į kreditorę, nes 2022 m. neteko darbo ir prašė atidėti mokėjimus, kreditorė sumažino įmokų dydį iki 220 Eur. Gautos paskolos dalį panaudojo remontui. Kreditą paėmė, būdamas santykiuose su žmogumi, kuriuo pasitikėjo, kuris žadėjo mokėti paskolą kartu, bet atsakovą jis apgavo. Ruošiasi pradėti procesą dėl fizinio asmens bankroto. Pripažįsta, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Prašo atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Paaiškino, kad išieškojimus vykdo ne vienas antstolis.
Ieškovės NEO Finance, AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nedalyvaujant ieškovės atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalis.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB, ir atsakovas – vartojimo kredito gavėjas H. D. 2022-06-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K635368944, kuria atsakovui buvo suteiktas 20300 Eur vartojimo kreditas 110 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 15841,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma - 14 proc.), 3975,58 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2032-07-13. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 110 mėnesinių įmokų. Sutarties 8.1 punktas numato, kad ji įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Atsakovas, remiantis sutarties 4.2 punktu, susipažino su ieškovės tarpusavio skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydamas nuotoliniu būdu. Sutarties 3.7 punkte numatyta, jog visi vartojimo kredito gavėjo veiksmai ir patvirtinimai, atlikti naudojant tapatybės patvirtinimo priemones, sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytiniai dokumentai, patvirtinami šalių parašais.
Nustatyta, kad atsakovas sutarties 3.1, 3.5.2 ir 5.1 punktais įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kredito sumą bei bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), laikantis terminų ir kitų įsipareigojimų, nurodytų sutarties specialiosiose sąlygose. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaudamasi VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2024-05-15 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu 2024-05-21 nutraukė su juo sudarytą sutartį.
Dėl negrąžinto kredito
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Kaip matyti, atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, dėl ko ieškovė su atsakovu sutartį nuo 2024-05-21 vienašališkai nutraukė. Atsakovas neginčija aplinkybių, kad negrąžino suteikto kredito likučio, neginčija skolos dydžio ar sutarties sąlygų (CPK 178, 185 straipsniai). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 19402,47 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, CK 6.872 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1187,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2024-05-21.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).
Pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 14 procentų metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2031-08-29. Nutraukus sutartį, ieškovė 2024-05-21 suskaičiavo mokėtinas 1187,62 Eur palūkanas, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra pagrįstas, dėl to tenkintinas.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
Šalių sutarties Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų 5.3 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra šalių sutartas Specialiosiose sąlygose nustatytas procentinis dydis nuo Vartojimo kredito sumos su Palūkanomis jį išdėstant dalimis per visą Vartojimo kredito terminą. Šalių sutarties Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis – 11 proc. nuo kiekvienos grąžintos įmokos.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų ir nesilaikė esminių sutarties sąlygų, ieškovė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį, todėl sutarties nutraukimo dienai buvo paskaičiuotas atsakovo neapmokėtas tarpininkavimo mokestis - 169,43 Eur, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovo.
Dėl negautų pajamų
Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 14 proc. (12991,64 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-05-21) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2032-07-13), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020-06-09 Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Įprastomis sąlygomis kredito gavėja galėjo pagrįstai tikėtis atsakovui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį gauti pajamas, kurias visų pirma turėjo sudaryti atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanos, atliekančios užmokesčio už suteiktą kreditą funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sutartį nutraukus prieš terminą, pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas pasibaigė, todėl ieškovė prarado teisę reikalauti mokėjimo palūkanų kaip sutarties vykdymo natūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad kredito gavėja, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, taip pat prarado galimybę gauti ne tik pagal sutartį su atsakovu planuotas gauti pajamas, bet ir bet kokią kitą galimybę gauti pajamų iš atsakovui suteiktos kredito sumos, nes atsakovas suteikto kredito negrąžino. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad negautų pajamų faktas byloje įrodytas.
Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2031-08-29), skaičiuojant 14 proc. palūkanų nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 14 proc. (12991,64 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-05-21) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2031-08-29, nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos (Šiaulių apygardos teismo 2021-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-440/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-613/2021).
Ieškovė nurodo sutarties termino pabaigą 2032-07-13, tačiau kredito grąžinimo grafike paskutinė 110–a įmoka nurodyta 2031-08-29. Duomenų apie sutarties pratęsimą byloje nėra, todėl teismas vertina, kad sutarties termino pabaiga yra 2031-08-29.
Dėl delspinigių
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 48,69 Eur delspinigių.
Pagal Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais kredito gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną ir skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Iš ieškovės pateiktos delspinigių apskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovui, laiku nemokėjusiam įmokų, susidarė mokėti 48,69 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 48,69 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 468 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 668 Eur ieškovei ir 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Kadangi byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 468 Eur, todėl ieškovei grąžintina dalis, t. y. 264 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žyminis mokestis buvo sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriai pavestina grąžinti žyminio mokesčio dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo H. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 19402,47 Eur negrąžintos kredito dalies;
- 1187,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2024-05-21;
- 169,43 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos - 2024-05-21;
- 14 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024-05-21) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2031-08-29), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos;
- 48,69 Eur delspinigių;
- 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 20808,21 Eur sumą nuo 2024-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
- 668 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546,
- 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Grąžinti NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, dalį, t. y. 264 Eur jos 2024-08-22 mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZN47179) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėto žyminio mokesčio, pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.