Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarimo M. N. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį M. N. surašytas už tai, kad jis 2014-09-02, 15.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir važiuodamas antra eismo juosta nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje važiavusio automobilio šoną. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1 punktų reikalavimus.

Tuo tarpu teismas, spręsdamas klausimą dėl alternatyvios papildomos nuobaudos skyrimo, apsiribojo faktu, jog M. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visuma M. N. charakterizuojančių duomenų rodo jo sistemingą teisei priešingą elgesį. M. N., neturėdamas teisės vairuoti, neabejotinai žinojo, kad transporto priemonės vairavimas be vairuotojo pažymėjimo užtraukia administracinę atsakomybę. Be to, pažeidimo padarymo metu jis turėjo galiojančią nuobaudą už ATPK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, taip pat administracine tvarka ne už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ne kartą baustas ir anksčiau, be to, yra nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu (teistumas neišnykęs). Institucijos vertinimu, aplinkybė, kad M. N. laikytinas asmeniu, turinčiu neišnykusį teistumą, turėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pažeidėjas nėra linkęs mokėti jam anksčiau paskirtų baudų, todėl vien piniginės baudos skyrimas šiuo atveju nėra veiksmingas. Institucijos nuomone, M. N. skirtina administracinė nuobauda – administracinis areštas, kartu su alternatyvia papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu, būtų proporcinga ir atitiktų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį kvalifikacijos ir M. N. kaltės įrodytumo nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą M. N. skirti griežtesnę pagrindinę nuobaudą – administracinį areštą, su papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo 20 parų iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs M. N. administracinio teisės pažeidimo bylą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytam nuobaudos minimui artimą baudą (1160 Eur) be transporto priemonės konfiskavimo, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi ATPK 30 straipsnyje numatytomis bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai nenustatė M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tačiau Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad M. N. yra anksčiau teistas ir teistumas nėra išnykęs, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nors šioje administracinio teisės pažeidimo byloje informacijos, patvirtinančios M. N. teistumą, nėra, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu M. N. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Taigi nustatyta, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu (2014-09-02) M. N. buvo padaręs nusikaltimą, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Tačiau įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kuris nėra susijęs su nagrinėjamu pažeidimu, atsižvelgus į tai, kad administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą M. N. anksčiau baustas vieną kartą ir kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (priešingai skundo argumentams, asmens pakartotinis baustumas už kitos rūšies pažeidimą nelaikytinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe), teismas sprendžia, kad pagrindo teismo paskirtą baudą griežtinti nėra, juo labiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra pagrindas keisti paskirtos administracinės nuobaudos rūšį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Institucija skunde nurodo, kad baudos skyrimas M. N. nėra veiksmingas, nes jis anksčiau jam paskirtų baudų nemoka, tačiau, kaip minėta, M. N. už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nėra sistemingai baudžiamas, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad jam skirta pakankamai didelė bauda bus tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, neskyrimas. Institucija įsitikinusi, kad tik tokios nuobaudos skyrimas padės užtikrinti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinių nuobaudų tikslus. Pažymėtina, kad transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinės teisės pažeidimą pagal įstatymo sankciją, nėra privaloma administracinė nuobauda ir ji taikoma tik išsamiai įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes.

Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. N., pažeidimo padarymo metu savininkas buvo K. S.. Skundžiamame nutarime administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų parodymais nustatyta, kad automobilio savininkas nedavė leidimo M. N. vairuoti transporto priemonę, savininkas automobilį savo komandiruotės laikotarpiui paliko sūnui E. S. išvalyti, o šis automobilį su užvedimo rakteliais paliko draugui M. N.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. N. nurodytas aplinkybes patvirtino ir nurodė, kad jis jam paliktą išplauti automobilį vairavo be E. S. žinios, nes jam skubiai prireikė sutvarkyti savo reikalus. Institucijos skundo argumentai, kad transporto priemonės savininkas E. S. nesiėmė visų būtinų ir reikalingų priemonių, kad užtikrintų transporto priemonės apsaugą, nepagrįsti. Visų pirma, automobilio savininkas ne E. S., o jo tėvas K. S., kuris, palikdamas automobilį savo sūnui, negalėjo numatyti, kad automobilis su užvedimo rakteliais bus paliktas trečiajam asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria M. N. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, buvo paimta ir naudota prieš jos savininko valią. Be to, trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas atsižvelgus ir į aplinkybę, jog minėtą automobilį K. S. 2015-02-04 pardavė Ž.Z. G.. Todėl šiuo atveju trečiajam asmeniui, kuris nėra niekaip susijęs su nagrinėjamu pažeidimu, priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šio asmens nuosavybės teises suvaržytų labiau negu to reikalauja įstatymas nuobaudos tikslams pasiekti. Be to, tokia administracinė nuobauda negalėtų būti laikoma proporcinga pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą nepakeistą ir Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.