Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 12 kartų:

1) 2005-06-06 Zarasų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.;

2) 2005-10-19 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), laisvės atėmimu 9 mėn., bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

3) 2006-05-31 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m. Zarasų r. apylinkės teismo 2006-12-06 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

4) 2007-05-22 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m. 10 mėn.;

5) 2007-11-22 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu 2 m.;

6) 2008-12-18 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 5 mėn.;

7) 2011-03-31 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn;

8) 2014-06-25 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 198¹ straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (4 epizodai), laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., atidedant bausmės vykdymą 2 m. Zarasų r. apylinkės teismo 2016-03-22 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

9) 2017-11-13 Zarasų r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėn.;

10) 2019-08-06 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-01-06 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

11) 2019-11-06 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ar ją įgyti 2 m., nusikalstamos veikos padarymo įrankio vertės ekvivalento pinigais konfiskavimas;

12) 2022-03-25 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėn., baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ar ją įgyti 2 m., nusikalstamos veikos padarymo įrankio vertės ekvivalento pinigais konfiskavimas;

bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2022 m. gegužės 18 d., po pietų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyčia, ne mažiau kaip du kartus, spyrė A. N. priklausančiai nėščiai katei į pilvą, padarydamas poodinę kraujosruvą centrinėje pilvo dalyje, tuo pažeisdamas gimdos sienelę, dėl ko, pradėjus katei gimdyti, nuo sukeltos išorinės pilvo traumos pažeista gimdos sienelė - kairysis gimdos ragas plyšo ir, prasidėjus vidiniam kraujavimui, katė nugaišo.

Kaltinamasis S. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 18 d., apie pietus, buvo (duomenys neskelbtini) kaime, išėjo į lauką parūkyti. Ten buvo J. S. su savo draugu J. Prie jo priėjo katė, jis ją norėjo paglostyti. J. ar J. pasakė, kad katė turi blusų. Tada jis katę nuspyrė vieną kartą, kad ši nueitų nuo jo. Paskui katė vėl priėjo prie jo, jis ją vėl nuspyrė. Nuspyrus katę ji pašoko į orą, po to nubėgo. A. N. yra jo pusseserė, jis nežinojo, kad tai jos katė ir kad katė nėščia. Kitą dieną jam pranešė, kad katė buvo nėščia ir kad katė nugaišo. Supranta, kad jo spyriai turėjo reikšmės katės gyvybei, kad jai buvo pažeista gimdos sienelė ir dėl to ji po to gimdydama nugaišo. Tą dieną buvo blaivus. Gailisi dėl padaryto, negalvojo, kad taip gali atsitikti ir nežinojo, kad nėščia. Sutinka atlyginti A. N. neturtinę žalą, 100 Eur, pažadu tai padaryti kai tik galės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvena jos tėvai ir jos katė. Katę įsigijo prieš 9 metus, katė dokumentų neturi, nečipuota, katė laukėsi kačiukų. 2022 m. gegužės 18 d., po pietų, jai paskambino sesuo J. S. ir pasakė, kad S. G., būdamas pas giminaičius, (duomenys neskelbtini), spyrė katei du kartus. 2022 m. gegužės 19 d., ryte, jos mama V. S. pirmame aukšte prie įėjimo į laiptinė durų rado pagimdytus du negyvus kačiukus, katės prie kačiukų nebuvo. 2022 m. gegužės 20 d., apie 08.59 val., jai paskambinusi mama pasakė, kad katė leisgyvė vaikšto laiptinėje, o apie 14.14 val., išėjusi iš buto, laiptinės antrame aukšte pamatė, kad jos katė nebegyva. Mano, kad katė neišgyveno, nes S. G. spyrė jai į pilvą ir ji nebegalėjo išgimdyti kačiukų, kurie dar liko jos pilve. Nežino, kodėl S. G. galėjo taip pasielgti. J. S. jai minėjo, kad tą dieną, kai S. G. spyrė jos katei, sakė, kad nemėgsta kačių. Dėl šio įvykio ji labai pergyveno, patyrė stresą. Savo katę labai mylėjo, ji buvo jos augintinė nuo pat gimimo – 9 metus. Dėl katės netekties jai padaryta 100 Eur neturtinė žala, turtinė žala nepadaryta (1 t., b. l. 37-38, 47).

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Katė priklausė jos sesei A. N., kuri atvažiuodavo į kaimą pas tėvus ir pas katę kas antrą dieną. Katė laukėsi kačiukų. S. G. (duomenys neskelbtini), lankosi pas savo giminaičius, atvyksta retkarčiais. 2022 m. gegužės 18 d., tiksliai valandos pasakyti negali, ji buvo kieme kartu su J. K.. Į daugiabučio kiemą atėjo S. G.. Tuo metu kieme vaikščiojo sesers katė. Žinojo, kad katė laukėsi kačiukų, bet nežinojo, kada turėjo jų atsivesti. Kalbantis su J. K., ji užsiminė, kad sesers katė laukiasi, tai išgirdo ir S. G.. Iš S. G. nerišlios kalbos ir elgesio matėsi, kad jis buvo neblaivus, be to, nuo jo sklido alkoholio kvapas. S. G., išgirdęs, kad katė laukiasi, pasakė, kad jei būtų jo valia, tai visi katinai numirtų ir, pribėgęs prie sesers katės, spyrė jai į pilvą. Pirmas spyris nebuvo stiprus, katė tik pasitraukė nuo S. G.. Tačiau pribėgęs prie katės, S. G. spyrė jai dar vieną kartą į pilvą. Nuo antro spyrio katė pakilo į orą, nusileidusi ant žemės, maždaug 3 metrų atstumu nuo S. G., kniaukdama nubėgo. Tai pamačiusi, ji liepė S. G. liautis, pasakė, kad apie tai pasakys sesei. Iš S. G. elgesio matėsi, kad jis buvo įpykęs, katei spyrė tyčia, norėdamas ją sužaloti ar net nužudyti. S. G. tikrai prieš tai katės neglostė, iš jo elgesio matėsi, kad jis išvis nemėgsta kačių. Kad S. G. spyrė katei, matė ir J. K. Kieme nebuvo pokalbio apie tai, kad katė turi blusų, nei ji, nei J. K. tikrai to nesakė. Dar tą patį vakarą ji matė katę vaikštančią kieme, bet ji nebuvo prie jos priėjusi, katė atrodė vangi, bet tuo metu ji nieko blogo nepagalvojo. Naktį į namus katė nakvoti negrįžo, nors paprastai nakvoja namuose. Kitą dieną mama V. S. pasakė, kad rado laiptinėje ką tik gimusius du negyvus kačiukus. Ji pati tų kačiukų nematė. Katės tą dieną taip pat nematė, nežino, kur ji buvo. 2022 m. gegužės 20 d., apie 09.00 val., matė katę laiptinėje, pamaitino ją, bet ji nieko neėdė, buvo vangi, sunkiai judėjo. Apie 12.00 val., atėjusi pažiūrėti, kaip laikosi katė, rado ją nugaišusią. Apie įvykį ji papasakojo A. N. (1 t., b. l. 79-80, 83-84).

L. V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos namuose gyveno katė, kuri priklausė jos dukrai A. N.. A. N. prieš kokius 5-6 metus sukūrė savo šeimą, katę paliko jos namuose, o pati su šeima apsigyveno (duomenys neskelbtini). A. N. į jos namus atvažiuodavo dažnai, nes pati prižiūrėdavo savo katę, pirko jai maistą. 2022 m. gegužės 18 d., dienos metu, tikslaus laiko nepamena, jai būnant namuose, namo grįžo apsiverkusi dukra J. S., kuri papasakojo, kad, jai būnant kieme, į kiemą atėjo S. G., kuris suspardė A. N. katę. Girdėjo, kaip J. S. paskambino A. N. ir viską papasakojo. Ji žinojo, jog katė laukėsi kačiukų, bet nežino, ar apie tai žinojo S. G.. Tą dieną ji katės nematė, katė negrįžo nakvoti namo, nebuvo grįžusi net paėsti. 2022 m. gegužės 19 d., dienos metu, eidama daugiabučio laiptine, pamatė prie laiptų du negyvus mažus kačiukus (naujagimius), bet pačios katės nebuvo. Ji išėjo pažiūrėti į kiemą, bet katės niekur nebuvo. Apie tai, kad rado du kačiukus, pasakė savo dukroms – J. ir A. 2022 m. gegužės 20 d., apie 09.00 val., iš kiemo atėjo J. S. ir pasakė, kad rado laiptinėje leisgyvę katę. Ji verkė, sakė, kad bandė pamaitinti katę, tačiau ji nieko neėdė ir nebegėrė, mažai judėjo. Apie vidurdienį J. S. pasakė jai, kad katė nugaišo. Ji nematė paties įvykio, kaip S. G. spyrė katei, taip pat po incidento nematė katės, matė tik tuos du negyvus kačiukus. S. G. pažįsta seniai, jis yra tolimas giminaitis. Su juo nebendrauja ir jokių santykių nepalaiko, nežino, kodėl jis spardė A. N. katę (1 t., b. l. 86-87).

Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sesuo A. N. turėjo katę, kuri gyveno pas juos namuose. Šiuo metu katė palaidota, nes nugaišo. Kiek žino, katė nugaišo nuo S. G. suspardymo. Ji pažįsta S. G., bet jokių santykių su juo nepalaiko. Ji nematė, kaip S. G. spyrė katei, tuo metu ji buvo namuose. Apie tai jai pasakė sesuo J. S., ji sakė, kad S. G. spyrė katei, daugiau nieko nepasakojo. Ji nematė, kaip katė pagimdė kačiukus, pačių kačiukų nematė. A. K. yra jos kaimynas, nežino, kodėl jis pasakė, kad ji buvo prie katės, kai ši atsivedė kačiukų. Tuo metu jos nebuvo namuose, ji buvo išvykusi (1 t., b. l. 89-90).

Liudytojas A. K. (A. K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) S. G. yra jo pažįstamas, bet su juo bendrauja mažai. Pažįsta A. N., ji buvusi jo kaimynė. Žino, kad 2022 m. gegužės 20 d. nugaišo jos katė, bet nežino, kokiomis aplinkybėmis. Iš kalbų girdėjo, kad katę suspardė S. G.. Jis pats nematė, kaip S. G. spyrė katei, bet kažkas iš S. jam sakė, kad 2022 m. gegužės 18 d. jis suspardė katę. Jis yra ne kartą matęs A. N. katę vaikštančią kieme, nežinojo, kad ji laukėsi kačiukų. Nepamena, kada tiksliai, bet galimai 2022 m. gegužės 20 d., grįžęs iš darbo, iš kaimynų S. sužinojo, kad katė, kurią 2022 m. gegužės 18 d. suspardė S. G., nugaišo. Iš J. S. sužinojo, kad katė pagimdė negyvus kačiukus. Jis apie tai sakė S. G., bet neprisimena, ką tiksliai sakė. Nežino, kodėl S. G. spyrė katei (1 t., b. l. 94-95).

Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), pas draugę J. S.. 2022 m. gegužės 18 d. jis kartu su J. S. buvo kieme prie daugiabučio namo. Matė, kad netoliese kieme buvo S. G., tačiau nematė, kad jis būtų spyręs katei į pilvą, nes buvo trumpam išėjęs iš kiemo. Tik vėliau J. S. pasakė, kad S. G. spyrė katei į pilvą. Nežino, kodėl jis taip pasielgė. Jis su S. G. bendrauja mažai, neturi su juo jokių reikalų. Jis tikrai nesakė S. G., kad katė turi blusų ar kažką panašaus. Taip pat iš J. S. sužinojo, kad katė po poros dienų, po to, kai S. G. jai spyrė į pilvą, nugaišo. Daugiau jokių šio įvykio aplinkybių nežino. Kadangi tą dieną su S. G. nebendravo, todėl negali pasakyti, ar jis buvo blaivus, ar ne. Jis nežinojo, kad katė buvo nėščia. J. S. sakė, kad katė, kuriai spyrė S. G., priklausė jos seseriai A. N. (1 t., b. l. 97-98).

Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų aukštų, plytinis, dviejų laiptinių. Apžiūrima laiptinė yra namo dešinėje pusėje. Laiptais užlipus į aikštelę tarp pirmo ir antro aukštų, joje ant betoninių grindų, prie lango, kuris užkaltas medine plokšte, guli juodai baltos spalvos katės gaišena. Katės gaišena guli ant kairiojo šono, pilvas išpūstas, kojos ištiestos. Išorinių sužalojimų ant katės gaišenos nėra. Ant grindų prie katino guli baltos spalvos skuduras ir plastikinis baltos spalvos maišas. Pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (1 t., b. l. 24-25, 27-32).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad veterinarijos gydytojas A. S. pateikė gyvūno autopsijos išvadą (1 t., b. l. 68).

IĮ „Andriaus veterinarijos paslaugos“ pažymoje nurodyta, kad veterinarijos gydytojas A. S. 2022 m. gegužės 22 d. atliko katės lavono skrodimą mirties priežasčiai nustatyti. Skrodimo metu aptikta poodinė kraujosruva centrinėje pilvo dalyje. Pažeista gimdos sienelė. Katė buvo nėščia. Prasidėjus gimdymui, plyšo kairysis gimdos ragas. Dėl vidinio kraujavimo katė nugaišo. Galimai mirtis įvyko dėl išorinės pilvo traumos, ko pasėkoje gimdos pažeidimų paskutinėje nėštumo dalyje gyvūnas krito (1 t., b. l. 71).

Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad IĮ „Andriaus veterinarijos paslaugos“ veterinarijos gydytojas A. S. 2022 m. gegužės 22 d. atliko katės lavono skrodimą mirties priežasčiai nustatyti. Skrodimo metu aptikta poodinė kraujosruva centrinėje pilvo dalyje, pažeista gimdos sienelė. Katė buvo nėščia. Prasidėjus gimdymui, plyšo kairysis gimdos ragas. Dėl vidinio kraujavimo katė nugaišo. Galimai mirtis įvyko dėl išorinės pilvo traumos, ko pasėkoje, dėl gimdos pažeidimų paskutinėje nėštumo dalyje, gyvūnas krito. Veterinarijos gydytojas A. S. negali atsakyti, ar 2022 m. gegužės 19 d. katei prasidėjęs gimdymas yra prieš laiką, nes nežino katės pastojimo datos, bet katės vaisiai (kačiukai) jau buvo išsivystę. Katės 2022 m. gegužės 18 d. patirta trauma nepaskatino gimdymo aktyvaus proceso, gimdymas prasidėjo pats. 2022 m. gegužės 19 d., prasidėjus katės gimdymui, nuo gimdymo veiklos spaudimo plyšo kairysis gimdos ragas ir dėl to prasidėjo vidinis kraujavimas. Kai katė patyrė traumą, jos gimdos sienelė buvo traumuota, tačiau ji nebūtų nugaišusi, jeigu nebūtų gimdžiusi. Prasidėjus gimdymui ir atsiradus gimdos veiklai (spaudimui, įsitempimui), plyšo ta gimdos sienelės vieta, kuri ir buvo pažeista dėl patirtos traumos. Patirta trauma buvo didelė, nes, atlikus skrodimą, matėsi gausios poodinės kraujosruvos kairėje pilvo pusėje, kurioje ir plyšo gimdos ragas. Negali atsakyti, kokiu būdu katė patyrė traumą, bet galėjo atsirasti nuo žmogaus spyrio į pilvą, nesvarbu, kokią avalynę jis avėjo. Po 2022 m. gegužės 18 d. patirtos pilvo traumos – spyrio į pilvą, katė, būdama nėščia, galėjo vaikščioti ir judėti, iki kol prasidėjo jos gimdymas, kurio metu, atsiradus gimdos veiklai (spaudimui, įsitempimui) ir plyšo kairysis gimdos ragas, nes jo sienelė dėl patirtos traumos buvo pažeista. Plyšus kairiam gimdos ragui ir prasidėjo vidinis kraujavimas, kuris ir lėmė gyvūno kritimą - nugaišimą, tokia ir yra katės mirties priežastis. Katė gimdo iš dviejų ragų, iš vieno rago ji galėjo pagimdyti kačiukus, po to, prasidėjus kairio rago gimdymui, plyšo kairės pusės gimdos ragas, prasidėjo vidinis kraujavimas ir katė dėl to nugaišo (1 t., b. l. 75-76).

2022-05-21 pakvitavime užfiksuota, kad A. N. buvo grąžinta katės gaišena (1 t., b. l. 34).

Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro kategorišką išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta kaltinamajam S. G. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė būtent kaltinamasis. Byloje įrodyta, kad jis žiauriai elgėsi su gyvūnu – tyčia, ne mažiau kaip du kartus, spyrė nėščiai katei į pilvą, padarydamas poodinę kraujosruvą centrinėje pilvo dalyje, tuo pažeisdamas gimdos sienelę, dėl ko, pradėjus katei gimdyti, nuo sukeltos išorinės pilvo traumos pažeista gimdos sienelė – kairysis gimdos ragas plyšo ir, prasidėjus vidiniam kraujavimui, katė nugaišo. Kaltinamojo veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios veikos požymiai, nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamojo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais: paties kaltinamojo, nukentėjusiosios A. N., liudytojų J. S., V. S., L. S., A. K., J. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolu, specialisto išvada ir paaiškinimais. Visi teisiamajame posėdyje patikrinti faktiniai duomenys pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais, nes gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Jo veika atitinka BK 310 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas net 12 kartų už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys) padarymą, jam buvo skiriamos ir laisvės atėmimo bausmės, teistumai neišnykę, šiuo nuosprendžiu teisiamas už baigto, tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymą ir BK 27 straipsnio prasme jis yra recidyvistas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį, rodo, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės neturėjo teigiamo poveikio. Todėl teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, pagrindo taikyti BK 75 straipsnį nėra.

Parenkant bausmės dydį S. G. teismas atsižvelgia į jau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitą dėl žalingo alkoholio vartojimo, nedirba, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui (BK 50, 61 straipsniai, 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam nepaskirta.

Nukentėjusioji A. N. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 100 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 64). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos pripažintas nukentėjusiuoju ir patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ir pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Sprendžiant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens ir nukentėjusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis). Į žalą padariusio asmens turtinę padėtį neatsižvelgiama, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

Teismas sutinka, kad dėl kaltinamojo neteisėtų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. N. patyrė neturtinės žalos: dėl jos katės nugaišimo ir negyvų kačiukų gimimo ji pergyveno, patyrė sujaudinimą, verkė. Nukentėjusiosios pareikštas neturtinės žalos dydis yra protingas, kaltinamasis jį pripažino. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi ir iš kaltinamojo S. G. nukentėjusiosios naudai priteistina 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią S. G. skaičiuoti nuo bausmės pagal šį nuosprendį vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios A. N. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš S. G. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.