- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-1681-565/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04184-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- Ž. Š., V. Š.
- Atsakovas
- L. I. R.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų Ž. Š. ir V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. Š. ir V. Š. patikslintą ieškinį atsakovei L. I. R. dėl daikto išreikalavimo ir pagal atsakovės L. I. R. patikslintą priešieškinį ieškovams Ž. Š. ir V. Š. dėl sumokėtų piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Ž. Š. ir V. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei L. I. R., prašydami: 1) iš atsakovės išreikalauti automobilį KIA SPORTAGE, identifikavimo Nr. (-), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), t. y. įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti Automobilį ir jo registracijos liudijimą ieškovui Ž. Š., nustatant, jog už kiekvieno vėlavimo įvykdyti nustatytus įsipareigojimus dieną atsakovė privalo mokėti po 100 Eur dydžio baudą; 2) ieškovo Ž. Š. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei valdyti, naudotis bei eksploatuoti Automobilį; 2) Automobilio saugotoju paskirti antstolio Mareko Petrovskio pasirinktą asmenį ir įpareigoti atsakovę perduoti Automobilį saugotojui.
3. Ieškovai nurodė, kad jie ir trečiasis asmuo 2024 m. gegužės 6 d. sudarė lizingo sutartį (toliau – Lizingo sutartis), pagal kurią lizingo gavėjai – ieškovai –įsipareigojo lizingo davėjui – trečiajam asmeniui – mokėti sutartimi nustatyto dydžio kas mėnesines įmokas už lizingu įsigytą Automobilį, o trečiasis asmuo ieškovams perdavė Automobilį jį valdyti ir naudotis.
4. 2024 m. liepos 1 d. ieškovas Ž. Š. ir atsakovė sudarė sutartį dėl Automobilio laikino naudojimo (toliau – Naudojimosi sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti Lizingo sutartyje numatyto dydžio kas mėnesines įmokas į ieškovo Ž. Š. asmeninę banko sąskaitą, apmokant ir Automobilio KASKO bei privalomojo transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimų išlaidas. Atsakovei išmokėjus lizingą, Automobilis turėjo būti perrašomas atsakovei.
5. Ieškovas Ž. Š., atsižvelgdamas į tai, kad pasirašyta Naudojimosi sutartis, jo vertinimu, buvo neterminuota, nusprendė ją nutraukti ir apie tai 2024 m. lapkričio 15 d. raštu informavo atsakovę, pareikalaudamas, kad ši 2024 m. lapkričio 22 d. grąžintų ieškovams perduotą Automobilį. Automobilis iki šiol ieškovams nėra grąžintas, todėl ieškovai priversti ginti savo pažeistas teises.
6. Ieškovų vertinimu, patikslintas ieškinys tikėtinai pagrįstas – reikalavimai yra motyvuoti, pateikti juos pagrindžiantys įrodymai.
7. Anot ieškovų, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika, kad atsakovė gali perleisti Automobilį arba sumažinti jo vertę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šiuo atveju lemia siekis išsaugoti Automobilį tokios būklės ir vertės, kokia jis yra šiuo metu. Nuolatinis eksploatavimas lemia intensyvesnį Automobilio nusidėvėjimą. Be to, atsakovei toliau neteisėtai valdant ir naudojant Automobilį, egzistuoja reali rizika jo sugadinimui ar net sunaikinimui, pavyzdžiui, eismo įvykio metu. Jei Automobilis būtų perleistas trečiajam asmeniui, padidėtų ginčijamų teisinių santykių apimtis, o galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų tapti apsunkintas arba net neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodami tuo, jog ieškovas teisėtai nutraukė neterminuotą Naudojimosi sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia ieškovai, Naudojimosi sutartis terminuota.
10. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad būtina išsaugoti Automobilį nepakitusios būklės dėl galimo nusidėvėjimo ar sunaikinimo eksploatacijos metu, pavyzdžiui, eismo įvykio atveju. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Automobilis pagal savo paskirtį yra skirtas eksploatuoti, o jo nenaudojimas taip pat gali lemti vertės sumažėjimą.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė siektų sumažinti Automobilio vertę ar nesirūpintų juo. Priešingai, netinkamas rūpinimasis Automobiliu pačiai atsakovei sukeltų nuostolių.
12. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinųjų sąlygų egzistavimo, todėl jų prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, t. y. uždrausti atsakovei valdyti, naudotis bei eksploatuoti Automobilį, o Automobilio saugotoju paskirti antstolio M. Petrovskio pasirinktą asmenį ir įpareigoti atsakovę perduoti Automobilį saugotojui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. ieškovai nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, taip pat nurodė teisinį reikalavimų pagrindą. Preliminariai įrodyta, kad ieškovai yra teisėti Automobilio valdytojai, o jų valdymo teisė įregistruota transporto priemonių registre ir nurodyta registracijos liudijime;
13.2. Naudojimosi sutartis yra neterminuota, ką patvirtina pateikta jos kopija. Pirmosios instancijos teismo priešinga išvada yra susijusi su ieškinio pagrįstumo vertinimu, o toks vertinimas neturi būti atliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą;
13.3. Automobilio naudojimas mažina jo vertę dėl dalių nusidėvėjimo ir didėjančios ridos – tai visuotinai pripažinta ir nereikalaujanti įrodymų aplinkybė. Siekiant išsaugoti Automobilio vertę bei esamą būklę viso proceso metu, būtina uždrausti atsakovei jį eksploatuoti.
Atsiliepimas
14. Atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir ieškovų prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. ieškovai klaidingai kvalifikuoja Naudojimosi sutarties galiojimą. Šalys susitarė, kad Naudojimosi sutartis galios iki visų lizingo įmokų sumokėjimo – iki 2027 m. rugpjūčio 13 d., ką patvirtina ir į bylą pateiktas lizingo grafikas (paskutinė įmoka – 2027 m. rugpjūčio 15 d.);
14.2. atsakovė pagal Naudojimosi sutartį teisėtai ir sąžiningai valdo Automobilį, tinkamai vykdo sutarties sąlygas, todėl jos vertė apsaugota;
14.3. teiginiai, kad atsakovės valdymas mažina Automobilio vertę, nepagrįsti – tokia pati situacija būtų, jei jį valdytų ieškovai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
17. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai Ž. Š. ir V. Š. su trečiuoju asmeniu 2024 m. gegužės 6 d. sudarė Lizingo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo perdavė valdyti ir naudotis ieškovams Automobilį, o ieškovai įsipareigojo iki 2027 m. rugpjūčio 15 d. mokėti lizingo įmokas trečiajam asmeniui. 2024 m. liepos 1 d. ieškovas Ž. Š. ir atsakovė sudarė Naudojimosi sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti Lizingo sutartyje numatyto dydžio į ieškovo Ž. Š. asmeninę banko sąskaitą, apmokant ir Automobilio KASKO bei privalomojo transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimų išlaidas. Atsakovei išmokėjus lizingą, Automobilis turėjo būti perrašomas atsakovei. Ieškovas 2024 m. lapkričio 15 d. vienašališkai nutraukė Naudojimosi sutartį ir pareikalavo 2024 m. lapkričio 22 d. grąžinti Automobilį. Byloje nėra duomenų, kad Automobilis šiai dienai yra grąžintas ieškovams.
18. Atsižvelgiant į tai, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami išreikalauti Automobilį iš atsakovės bei ieškovo Ž. Š. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei valdyti, naudotis bei eksploatuoti Automobilį; 2) Automobilio saugotoju paskirti antstolio M. Petrovskio pasirinktą asmenį ir įpareigoti atsakovę perduoti Automobilį saugotojui.
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs būtinų jų taikymo sąlygų egzistavimo. Teismas konstatavo, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes, priešingai nei teigia ieškovai, Naudojimosi sutartis yra terminuota. Be to, ieškovai neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar jo apsunkinimui – Automobilio nusidėvėjimas vertintas kaip įprastas ir susijęs su įprastu naudojimu.
21. Ieškovai su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
22. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai nustatomos abi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, tai yra, jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai (prima facie) pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir jeigu šių priemonių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Ieškovai atskiruoju skundu teigia, kad, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, jų patikslintas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, kadangi jie nurodė aplinkybes, pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, ir nurodė teisinį reikalavimų pagrindą. Pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl Naudojimosi sutarties galiojimo laikytinas ieškinio pagrįstumo vertinimu, kuris turėjo būti atliekamas tik nagrinėjant bylą iš esmės.
24. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
25. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018).
26. Priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tikėtiną ieškinio pagrįstumą, nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo argumentai nesutampa su pateiktais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškinio pagrįstumo vertinimą iš esmės.
27. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-732-943/2020).
28. Nagrinėjamu atveju, preliminariai susipažinus su ieškovų pateiktu patikslintu ieškiniu bei jo priedais, matyti, kad ieškovai nurodė faktines jų reikalavimą pagrindžias aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia nurodytas aplinkybes, nurodė teisinį reikalavimo pagrindą, ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra galimas.
29. Taigi, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovų patikslintas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
30. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
31. Ieškovai atskiruoju skundu teigia, kad Automobilio naudojimas mažina jo vertę dėl nusidėvėjimo ir ridos – tai akivaizdi aplinkybė. Siekiant išsaugoti Automobilio vertę ir esamą padėtį, būtina uždrausti atsakovei jį eksploatuoti.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais ieškovų argumentais.
33. Nagrinėjamu atveju pats ginčo pobūdis leidžia spręsti, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti.
34. Kaip ir pirmiau nustatyta, ieškovai su trečiuoju asmeniu sudarė Lizingo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo perdavė valdyti ir naudotis ieškovams Automobilį, o ieškovai įsipareigojo iki 2027 m. rugpjūčio 15 d. mokėti lizingo įmokas trečiajam asmeniui. Taigi ieškovai trečiojo asmens atžvilgiui yra įsipareigoję tinkamai ir laiku mokėti lizingo įmokas bei tinkamai valdyti, eksploatuoti automobilį.
35. Iš trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį matyti, kad ieškovai perdavė turtą atsakovei valdyti ir naudotis be trečiojo asmens sutikimo, nors pagal Lizingo sutarties bendrąsias sąlygas (5.2.2 punktas) tokie veiksmai galimi tik gavus išankstinį rašytinį lizingo davėjo (trečiojo asmens) sutikimą.
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pareikštu patikslintu priešieškiniu prašo pripažinti, jog Naudojimosi sutartis yra nutraukta dėl ieškovų kaltės ir reikalauja ieškovų grąžinti visas jos sumokėtas įmokas už Automobilį. Taigi atsakovė pareikštu patikslintu priešieškiniu nereikalauja pripažinti jos teisės toliau naudotis Automobiliu ar jį išpirkti. Atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Automobilio naudojimas jai yra būtinas.
37. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tarp šalių kilus ginčui dėl transporto priemonės, svarbu užtikrinti ne tik, kad transporto priemonė nebūtų perleista, bet ir nebūtų sunaikinta ar kitaip prarastų savo vertę, nes jos eksploatavimas lemia nusidėvėjimą, taip pat ji gali būti sunaikinta eismo įvykio metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1073-553/2021).
38. Taigi, šiuo atveju, įvertinus ginčo pobūdį, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad aplinkybė, jog Automobilis prižiūrimas kaip nuosavas, apdraustas KASKO ir privalomuoju draudimu, apsaugo jo vertę. Automobilio apdraudimas neeliminuoja nei eismo įvykio rizikos, nei su tuo susijusio Automobilio vertės sumažėjimo pavojaus. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei eismo įvykis įvyktų ir transporto priemonė būtų suremontuota, objektyviai ji nebeatitiktų pirminės jo būklės ir vertės.
39. Be kita ko, eksploatuojant transporto priemonę didėja jos nusidėvėjimas, dėl ko mažėja transporto priemonės vertė. Netaikius minėtų draudimų ir atsakovei visą bylos nagrinėjimo laikotarpį eksploatuojant ginčo transporto priemonę, o teismui priėmus galimai ieškovams palankų teismo sprendimą, ginčo turto gali būti žymiai sumažėjusi (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-886-613/2019).
40. Esant ieškovų reikalavimui grąžinti Automobilį, turi būti užtikrintas jo būklės išsaugojimas ieškinio pateikimo metu, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog egzistuoja ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
41. Uždraudimas atsakovei laikinai naudotis Automobiliu nepažeistų nei vienos iš šalių teisių, atitiktų proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principus.
42. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tenkinti ieškovų prašymą ir laikinai uždrausti atsakovei valdyti, naudotis ir eksploatuoti Automobilį.
43. Pažymėtina, kad priešingai nurodo atsakovė, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymu nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės,Aautomobilis nėra išreikalaujamas iš atsakovės, jai tik laikinai uždraudžiama jį naudoti.
44. Ieškovai prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat prašė skirti antstolio M. Petrovskio pasirinktą asmenį Automobilio saugotoju.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Automobilio saugotojo paskyrimas neatitiktų ekonomiškumo bei proporcingumo principų, nes tai nepagrįstai didintų bylinėjimosi išlaidas, o ir byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad būtent tik turto saugotojo paskyrimas užtikrintų tinkamą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą. Be to, atsakovei nesilaikant teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas turi teisę skirti jai baudą iki 300 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną (CPK 145 straipsnio 9 dalis).
46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino sąlygų, būtinų tokioms priemonėms taikyti, buvimą. Dėl to apskųsta nutartis panaikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovei uždraudžiama valdyti, naudotis ir eksploatuoti Automobilį. Kita prašymo dalis atmetama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: uždrausti atsakovei L. I. R. valdyti, naudotis ir eksploatuoti transporto priemonę KIA SPORTAGE, identifikavimo Nr. (-), valstybinis Nr. (-).
Kitos prašymo dalies netenkinti.