Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-05 · Civilinė byla Nr. e2S-288-614/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-05
Bylos Nr.
e2S-288-614/2019
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01364-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
S. G.
Trečiasis asmuo
S. A., A. V., Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-288-614/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01364-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6. 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimas dėl ieškinio atsakovei S. G., tretiesiems asmenims S. A., A. V., Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos padarinių pašalinimo atsiėmimo ir ieškinys paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. G. dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys byloje S. A., A. V., Trakų rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2. Ieškovė 2018-12-12 pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo byloje. Nurodė, kad 2018-11-12 Inspekcija gavo atsakovės atstovo pranešimą su pridėtu Trakų rajono savivaldybės administracijos leidimu Nr. LRS-05-181017-00050. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techniniame reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 144 punkto nuostatomis, Inspekcija viršininko nustatyta tvarka patikrino, ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, ir surašė statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. SLD-100-181210-00132 bei Inspekcijos viršininko nustatyta tvarka patikrino, ar statinys (jo dalis) nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, ir surašė statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktą Nr. SPA-1719. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad statybos leidimas išduotas teisėtai ir statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, todėl laikytina, kad savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti. Todėl ieškinio reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra įvykdytas, o Inspekcijai yra pagrindas atsiimti ieškinį byloje.

Atsiliepimas

3. Atsakovės S. G. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo byloje neliko. Atsakovė dėjo visas pastangas, kad įvykdytų teismo sprendimą, įteisinant statybą. Mano, jog atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė iniciavo teismo procesą nesulaukusi kuomet atsakovė įvykdys teismo sprendimą. Ieškovė pareiškė nesavalaikį ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi tenkino ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį paliko nenagrinėtą, taip pat priteisė iš ieškovės 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

5. Teismas nustatė, jog atsakovė atliko savo namo dalies remonto darbus neturėdama tinkamai suderinto projekto. Jai 2015-08-04 buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Atsakovei iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos negavus statybą leidžiančio dokumento šis terminas buvo pratęstas iki 2016-05-09. Tačiau projekto derinimo su namo bendrasavininkais eigoje atsakovė susidūrė su vieno buto savininkės pasipriešinimu projekto derinimui, todėl buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti teisė į statybas, nesant namo bendrasavininkės sutikimo. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-04-20 sprendimu civilinėje byloje e2-31-231/2017 patenkino S. G. ieškinį ir pripažino jos teisę be bendrasavininkės sutikimo atlikti namo rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Baltų vėtrungė“ parengtą projektą. Šis teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2018-05-10 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, o apeliacinis skundas buvo atmestas.

6. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, jog atsakovė byloje dėjo pastangas įvykdyti Inspekcijos nurodymą gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau iki Inspekcijos nustatyto termino to negalėjo padaryti dėl ne savo kaltės, bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2018-05-10 palikus galioti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31-231/2017, atsakovei neliko jokių kliūčių atlikti namo rekonstrukcijos darbus, laikė, jog ieškovė, žinodama šias aplinkybes, piktnaudžiaudama savo teisėmis, pateikė ieškinį teismui, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo iš ieškovės yra pagrįstas ir tenkintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti ir priteisti Inspekcijos patirtas bylinėjimosi išlaidas; teismui nusprendus, kad Inspekcija turėtų atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašo panaikinti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Įvertinus susiklosčiusią situaciją ir atsižvelgiant į tai, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas bei tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-03-09 sprendimu atmetė statytojos prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti 90 dienų, Inspekcija vykdydama statybos valstybinės priežiūros funkciją, per numatytą 2 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę šalinti savavališkos statybos padarinius.

7.2. Teisės aktuose nėra nuostatos, jog dėl asmens siekio ar atliekamų veiksmų, šalinant savavališkos statybos padarinius, būtų sustabdytas ar negalimas Inspekcijos kreipimasis į teismą. Šiuo atveju taip pat nebuvo jokio oficialaus sprendimo, jog Inspekcijos reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymas turėtų būti stabdomas. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Inspekcija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų, būtų atleidžiama nuo pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

7.3. Inspekcija, nustačiusi, kad atsakovė nustatytu terminu nepašalino savavališkos statybos, pagal kompetenciją vykdė statybos valstybinę priežiūrą ir pagrįstai su ieškiniu kreipėsi teismą. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė gavo statybą leidžiantį dokumentą ir dėl to Inspekcija pareiškimu atsiėmė savo ieškinį, nėra pagrindas pripažinti Inspekciją kalta dėl inicijuoto teisminio proceso bei įpareigoti ją atlyginti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7.4. Jeigu atsakovė būtų neatlikusi savavališkos rekonstrukcijos, apskritai net nebūtų kilęs ginčas ir Inspekcija nebūtų su pateikusi ieškinio teismui.

7.5. Inspekcija sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, laikėsi civilinio proceso principų, į teismą su ieškiniu kreipėsi tik pasibaigus ikiteisminės savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros metu nustatytam ir pratęstam terminui, per kurį atsakovė turėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atitinkamai pareiškimu atsiėmė ieškinį dėl to, kad atsakovė gavo statybą leidžiantį dokumentą. Taigi Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą, atliko jai Statybos ir Priežiūros įstatymais pavestą tiesioginę funkciją – siekė užtikrinti, kad statybos būtų vykdomos teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, tuo tarpu procesas buvo iniciuotas išimtinai dėl atsakovės veiksmų, kuriais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

7.6. Skundžiamoje nutartyje nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2-31-231/2017 Inspekcija nedalyvavo, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti šių aplinkybių kreipdamasi su ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Ši aplinkybė Inspekcijai tapo žinoma, tik bylos nagrinėjimo metu, atsakovei pareiškus prašymą dėl bylos sustabdymo.

7.7. Nagrinėjamu atveju teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad byla visiškai nesudėtinga, neįvyko nei vieno realaus bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio, nereikalavo specialių žinių, ilgą laikotarpį buvo sustabdyta, nebuvo rengiama daug motyvuotų procesinių dokumentų ir kt. Todėl net ir nusprendus priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas, jų dydis turėtų būti mažinamas

Atsiliepimas

8. Atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė veikia valstybės vardu. Būtina atsižvelgti į tai, kad valstybė, veikdama per Aplinkos ministeriją, aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr.D1-827 (Žin. 2010, 116-5946) 39.3.2 papunktis numatė, kad jei patikrinus statybą nustatoma, kad nurodymas nėra įvykdytas, Inspekcija dėl įpareigojimo Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui pašalinti savavališkos statybos padarinius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Lietuvos Respublika, nustatydama ypatingai trumpus terminus statybos klaidoms ištaisyti, ir nesudarė sąlygų operatyviai išnagrinėti bylą teisme, ko pasėkoje teisminis procesas vyko neproporcingai ilgai, lyginant su Lietuvos Respublikos suteiktu terminu pašalinti trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

11. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

12. CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šioje byloje pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę savo lėšomis, per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur baudą į Inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai. Ieškovė nurodė, jog gavo atsakovės atstovo pranešimą su pridėtu Trakų rajono savivaldybės administracijos leidimu Nr. LRS-05-181017-00050. Atlikusi patikrinimą ieškovė, kad statybos leidimas išduotas teisėtai ir statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, todėl laikytina, kad savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti. Atsižvelgusi į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsiėmimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė dėjo pastangas įvykdyti Inspekcijos nurodymą gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau atsakovė negalėjo gauti statybos leidimo ne dėl savo kaltės, sprendė, kad ieškovė, žinodama šias aplinkybes, piktnaudžiaudama savo teisėmis, pateikė ieškinį teismui, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo iš ieškovės yra pagrįstas ir tenkintinas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

15. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė atliko statybos darbus be statybos leidimo. Atsakovė nurodė, jog dėl nežinojimo atliko savo namo dalies remonto darbus, neturėdama tinkamai suderinto projekto. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, siekdama gauti statybos leidimą, buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti teisę į statybas, nesant namo bendrasavininkės sutikimo. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31-231/2017 patenkino S. G. ieškinį ir pripažino jos teisę be bendrasavininkės sutikimo atlikti namo rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Baltų vėtrungė“ parengtą projektą. Vilniaus apygardos teismas 2018-05-10 minėtą Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines šios civilinės bylos aplinkybes (ieškovė atliko savo namo dalies remonto darbus, neturėdama tinkamai suderinto projekto ir tik po kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šalių procesinio elgesio civilinės bylos nagrinėjimo metu ir priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė atsiėmė ieškinį, dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovė patenkino reikalavimus. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė žinojo, jog atsakovė negalėjo gauti statybos leidimo ne dėl savo kaltės, tačiau pažymėtina, kad Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-31-231/2017 ieškovė nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu. Be to, sutiktina su apeliantės argumentais, jog teisės aktuose nėra nuostatos, kad dėl asmens siekio ar atliekamų veiksmų, šalinant savavališkos statybos padarinius, būtų sustabdytas ar negalimas Inspekcijos kreipimasis į teismą. Todėl darytina išvada, jog ieškovės kreipimasis į teismą, vykdant jai įstatymo pavestas funkcijas, nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino jau po ieškinio pateikimo. Aplinkybė, jog statybos leidimo gavimas užtruko, nes atsakovė negavo kito buto savininkės sutikimo namo rekonstrukcijai, nesudaro pagrindo spręsti, jog tokia situacija susiklostė dėl ieškovės kaltės. Taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastingumo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant nustatytoms aplinkybėms, atsakomybė dėl proceso šiuo atveju tenka atsakovei.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties dalis, kuria iš ieškovės atsakovės naudai priteista 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovės S. G. naudai priteista 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės S. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėja Eglė Surgailienė