Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2011-02-08 · Byla Nr. A2.6.-3-486/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-02-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-06-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
A2.6.-3-486/2011
Teisminio proceso Nr.
4-04-3-00416-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jeugenijušas Jaglinskis
Pažeidėjas
H. A.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A2.6-3-486/2011Proceso Nr. 4-04-3-00416-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 52.3 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASskirti administracinę nuobaudą2011 m. vasario 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4-o apylinkės teismo teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis,sekretoriaujant Aušrai Čepulytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui H. A., jo atstovui advokatui V. M.,

vertėjai Daivai Petrovienei,

išnagrinėjo H. A., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., nedirbančio, pagal bylos medžiagą – bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. A. neblaivus vairavo transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, o būtent:

2010-06-28, apie 16.00 val., jis, būdamas neblaivus (0,63 promilių), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo savo automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas priešingos krypties eismo puse susidūrė su automobiliu Honda, v/n (duomenys neskelbtini) sukančiu į dešinę ir važiuojančiu priešinga kryptimi. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. H. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 105, 125 punktų reikalavimus, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo H. A. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad 2010-06-28, apie 16.00 val., jis, važiuodamas automobiliu VW Sharan, v/n (duomenys neskelbtini) Dūmų gatve, Vilniuje, pasuko į gamyklos teritoriją. Gamyklos teritorijoje dar kartą pasuko į kairę, link dažų parduotuvės. Kelias buvo duobėtas. H. A. važiavo pagrindiniu keliu, kuris kirtosi su šalutiniu keliu. Ties šia sankryža pagrindiniame kelyje palei kelkraštį stovėjo du automobiliai. Jis, norėdamas aplenkti vieną iš ten stovėjusių mikroautobusų, išvažiavo į priešingą – kairę eismo juostą ir staiga iš šalutinio kelio, iš kairės pusės, nepaisydamas ženklo, žyminčio šalutinį kelią, išvažiavo automobilis H. A., v/n (duomenys neskelbtini) ir trenkėsi į jo vairuojamo automobilio durų šoną. Automobilio Honda vairuotojas net nebandė stabdyti savo automobilio. Eismo įvykio vietos plane nenurodytas mikroautobusas, stovėjęs kelkraštyje, nes policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko po 30 minučių, mikroautobusas jau buvo išvažiavęs ir kelkraštyje stovėjo tik vienas automobilis. H. A. paaiškinimų jie neklausė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė, kad nesutinka su pažeidimu.

Apklaustas papildomai administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nurodė, kad eismo įvykio vietos plane nėra nubraižytas dar vienas šalutinis kelias. Būtent iš to kelio išvažinėjo sunkvežimis, kurį lenkė H. A. ir dėl to turėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Iki šalutinio kelio, iš kurio išvažinėjo H. A. buvo likę dar apie 8 metrus. Automobilio H. A. vairuotojas turėjo matyti šį sunkvežimį, kuris ir sukėlė avarinę situaciją. Sunkvežimo valstybinio numerio H. A. neužsirašė. Braižant eismo įvykio vietos planą automobiliai stovėjo kelkraštyje, tačiau administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo nežino, kodėl jų nepažymėjo policijos pareigūnai. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė eismo įvykio vietos plane ir jokių pastabų nepareiškė. Prieš susidūrimą jis važiavo pagrindiniu keliu tiesiai ir niekur sukti neketino. Jeigu H. A. vairuotojas, prieš darydamas manevrą pasižiūrėtų į dešinę, jokio susidūrimo neįvyktų.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas E. V. parodė, kad jis nagrinėjamo autoįvykio aplinkybių nežino, nes nebuvo įvykio vietoje. Liudytojas budėtojų dalyje alkotesteriu patikrino administracinėn atsakomybėn trauktino asmens alkoholio kiekį bei užrašė alkotesterio parodymus.

Liudytojas – policijos pareigūnas A. A. teismo posėdyje parodė, kad jis pagal iškvietimą 2010-06-28, apie 16.00 val., buvo eismo įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur susidūrė du automobiliai – VW Sharan ir H. A.. Nuo VW Sharan vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, liudytojų įvykio vietoje nebuvo. Atvykus buvo nustatyta, kad automobilis VW Sharan važiavo pagrindiniu keliu, kaire kelio puse. Šio kelio plotis yra 13 metrų. Pagrindinio kelio kelkraštyje jokių kliūčių nebuvo. Į policijos pareigūnų užduotą klausimą, kodėl VW Sharan vairuotojas važiavo kaire kelio puse, kai eismas Lietuvoje vyksta dešine kelio puse, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo atsakyti negalėjo. Liudytojo manymu, automobilis VW Sharan, važiuodamas skersai, norėjo sukti į kairę, nes automobilių susidūrimas įvyko šalutiniame kelyje ir buvo apgadinta automobilio H. A. kairė pusė. Automobilio VW Sharan vairuotojas teigė, jog jis važiavo tiesiai. Liudytojo teigimu, automobilis VW Sharan, norėdamas sukti į kairę, turėjo važiuoti tiesiai ir tik po to sukti į kairę, o ne sukti iš kairės važiuojamosios kelio dalies. Be to, įvykio vietoje auga krūmai, todėl VW Sharan vairuotojas, sukdamas iš kairės kelio pusės į kairę negalėjo matyti automobilio H. A.. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad nuo susidūrimo automobilis VW Sharan apsisuko ir jis pasislinko. Automobilį H. A. taip pat užnešė. Kelio danga įvykio vietoje buvo tvarkinga, jokių kliūčių, duobių bei stovinčių automobilių nebuvo. Automobilis H. A. kontaktavo su automobiliu VW Sharan kaire puse, iš vairuotojo pusės. Jei automobilis H. A. važiuotų, smūgis būtų buvęs į dešinį šio automobilio ratą ir sparną, o ne į kairįjį. Iš įvykio vietos plano matyti, kad automobilis VW Sharan važiavo kaire kelio puse ir dar kelkraščiu, todėl ir užkabino automobilį H. A.. Liudytojas papildomai nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams į vietą, H. A. apie kelkraštyje stovėjusius ir iki policijos atvykimo išvažiavusius automobilius nieko nesakė ir eismo įvykio vietos plane pasirašė. Tik po to į eismo įvykio vietą atvažiavo H. A. pažįstami bei pasistatė automobilius dešinėje pusėje.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad H. A. yra jo uošvis, paties eismo įvykio jis nematė. Įvykio dieną jam paskambino H. A., prašė atvažiuoti į gamyklos, esančios Dūmų g. 3, Vilniuje, teritoriją, nes jis pateko į avariją. Atvažiavęs į vietą liudytojas pamatė susidūrusius automobilius VW Transporter ir H. A.. H. A. jam pasakė, kad jis važiavo nuo kalniuko ir į jį atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilis H. A., kuris turėjo jį praleisti, nes ten buvo ženklas. Tokiu būdu, automobilio H. A. vairuotojas, išvažiavęs į pagrindinį kelią, sukėlė avarinę situaciją, o H. A., norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko kairiau, todėl ir atsitrenkė į Hondos Accord kairės pusės galinį sparną. H. A. vairuotojas nesutiko su tuo, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, prasidėjo ginčas, todėl liudytojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo po pusvalandžio.

Liudytojas A. V. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri prekiauja dažais. H. A. yra pastovus parduotuvės klientas. Tą dieną jis stovėjo prie parduotuvės ir rūkė. Tuo metu pamatė, kad į parduotuvę atvažiuoja H. A. automobilis, todėl jis nusisuko, pasakė dažų parinkėjui, kad atvyksta klientas ir tuo metu išgirdo smūgį. Atsisukęs pamatė, kad automobilis VW Sharan yra apsisukęs, tačiau jis nuėjo dirbti. Netoli susidūrusių automobilių stovėjo dar trys automobiliai – du lengvieji ir vienas sunkvežimis, panašus į MAZ su priekaba. Jis matė, kad automobilis VW Sharan važiavo tiesiai, o iš šalutinio kelio išvažiavo H. A..

Liudytojas – policijos pareigūnas J. R. teismo posėdyje parodė, kad 2010-06-28 jis braižė eismo įvykio vietos planą. Liudytojo manymu, automobilis VW Sharan, važiuodamas pagrindiniu keliu, tačiau priešingos krypties eismo juosta, susidūrė su automobiliu H. A., kuris išvažinėjo iš šalutinio kelio ir suko į dešinę. Dėl augančių krūmų automobilio H. A. vairuotojas galėjo nematyti išlekiančio VW Sharan. Eismo įvykio vietos plane matyti, kad susidūrimas įvyko šalutiniame kelyje, H. A. automobiliui tik šiek tiek išvažiavus į pagrindinį kelią. Pagrindiniame kelyje, kuriuo važiavo VW Sharan, jokių kliūčių nebuvo. Šio kelio plotis yra 13 metrų. Automobilio VW Sharan vairuotojas apskritai neturėjo teisės važiuoti priešingos krypties eismo juosta. Po susidūrimo su automobiliu H. A., automobilis VW Sharan apsisuko ir kur jis norėjo važiuoti, neaišku. Tarp vairuotojų buvo kilęs ginčas, kuris iš jų yra kaltas dėl eismo įvykio. VW Sharan vairuotojas, braižant eismo įvykio vietos planą, nieko nesakė apie tai, kad kelyje buvo kažkokios kliūtys ir jis jas apvažinėjo, jokie automobiliai pagrindinio kelio kelkraštyje nestovėjo. Pabirusios stiklo šukės atitinka eismo įvykio vietos plane pažymėtą vietą. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo dėl įvykio vietos plane nurodytų stiklo šukių jokių pastabų nereiškė. Braižant eismo įvykio planą visuomet yra atkreipiamas dėmesys į reiškinius, kurie vienaip ar kitaip galėjo paveikti eismo įvykį. Jokių reiškinių, ar stovėjusių kelkraštyje automobilių, kurie galėjo lemti eismo įvykį, nebuvo. Tik vėliau į įvykio vietą atvažiavo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pažįstami, kurie pasistatė savo automobilius netoliese.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas S. A. parodė, kad 2010-06-28, apie 16.00 val., jis, vairuodamas automobilį „H. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Privažiavęs sankryžą iš šalutinio kelio į pagrindinį, jis turėjo pasukti į dešinę. Įsitikinęs, kad eismo juosta yra laisva, pradėjo daryti manevrą. Staiga iš dešinės pusės išvažiavo administracinėn atsakomybėn trauktino asmens vairuojamas automobilis VW Sharan ir trenkėsi į jo automobilį. Kadangi jie nesugebėjo išsiaiškinti, kas kaltas dėl eismo įvykio, liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Po susidūrimo atvažiavę administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pažįstami liepė jam prisipažinti kaltę, tačiau liudytojas nesutiko. S. A. pažymėjo, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio jis nematė iš dešinės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VW Sharan. Pagrindinis kelias buvo duobėtas, tačiau jokių kliūčių jame nebuvo. Automobilių susidūrimo momentu buvo tik du automobiliai – VW Sharan ir H. A., jokių sunkvežimių ar kitų automobilių ten nebuvo. Liudytojo vairuojamas automobilis buvo išlindęs iš šalutinio kelio apie pusę metro. Galėjo būti taip, kad VW Sharan vairuotojas, apvažiuodamas duobes, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Prieš darydamas manevrą į dešinę S. A. įsitikino, jog iš kairės pusės jokių kliūčių nėra. Susidūrimas įvyko į jo vairuojamo automobilio kairę pusę.

Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neprisipažįsta padaręs teisės pažeidimą, jo kaltė yra įrodyta surinkta bylos medžiaga.

Iš eismo įvykio vietos plano matyti (b.l. 3), kad automobilių VW Sharan ir H. A. susidūrimas įvyko šalutiniame kelyje ir tai rodo plane pažymėtų automobilių šukių išsidėstymas. H. A. minėtame plane pasirašė ir jokių pastabų nereiškė. Rašydamas paaiškinimą iš karto po eismo įvykio, H. A. nurodė, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu, iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis H. A., kuris, nestabdydamas prieš ženklą „duoti kelią“, įvažiavo į pagrindinį kelią ir atsitrenkė į H. A. vairuojamo automobilio VW Sharan kairės pusės galines dureles. Nurodė, jog jis važiavo kairiau, nes apvažinėjo dešinėje pusėje pastatytus automobilius (b.l. 8). Apklaustas teismo posėdyje H. A. iš pradžių patvirtino savo paaiškinime nurodytus parodymus, tačiau vėlesniame posėdyje nurodė, kad iš šalutinio kelio, kuris nenubraižytas eismo įvykio plane, išvažinėjo sunkvežimis. H. A., norėdamas jį aplenkti, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu H. A., sukančiu į dešinę iš šalutinio kelio. Mano, kad šio autoįvykio kaltininkas yra sunkvežimio vairuotojas, sukėlęs avarinę situaciją bei automobilio H. A. vairuotojas, kuris sukdamas iš šalutinio kelio į dešinę, nepasižūrėjo į dešinę pusę (b.l. 62).

Šiuos administracinėn atsakomybėn trauktinio asmens parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai A. A. ir J. R. paaiškino, kad įvykio vietoje buvo nustatyta, jog automobilis VW Sharan važiavo pagrindiniu 13 m pločio keliu, kaire kelio puse bei norėdamas iš kairės kelio pusės sukti į kairę, atsitrenkė į automobilį H. A., norėjusiu sukti iš šalutinio kelio į dešinę. Įvykio vietoje auga krūmai, todėl VW Sharan vairuotojas, sukdamas iš kairės važiuojamosios kelio pusės į kairę, negalėjo matyti automobilio H. A.. Jiems atvykus į įvykio vietą, jokių kliūčių, duobių ar pagrindinio kelio kelkraštyje stovinčių automobilių, kuriuos reikėtų apvažiuoti, nebuvo, todėl jie ir nebuvo pažymėti eismo įvykio vietos plane. H. A. apie neva iki policijos pareigūnų atvykimo kelkraštyje stovėjusius bei išvažiavusius automobilius nieko nesakė bei pasirašė eismo įvykio vietos plane, nereikšdamas jokių pastabų. Aplinkybę, jog eismo įvykio metu nebuvo jokių kitų automobilių, taip pat patvirtino liudytojas S. A., vairavęs automobilį H. A.. Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie asmeniškai nei pažeidėjo, nei automobilio H. A. vairuotojo nepažįsta ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano, automobilis H. A. kontaktavo su automobiliu VW Sharan kaire puse. Tai paneigia H. A. nurodytą versiją, kad automobilis H. A. iš šalutinio kelio išvažiavo net nestabdydamas, o jis pats ketino važiuoti tiesiai, o ne sukti į kairę, nes tuomet smūgis būtų buvęs į automobilio H. A. dešinę, o ne į kairę pusę ir automobilių šukės būtų pabirusios ne šalutiniame, bet pagrindiniame kelyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens vėliau iškelta versija, kad autoįvykio kaltininku galėjo būti iš šalutinio kelio, kuris nenurodytas eismo įvykio vietos plane, išvažiavęs sunkvežimis, kurį H. A. privalėjo apvažiuoti, paneigta teismo sudarytu eismo įvykio vietos planu (b.l. 50-51; 52). Kaip matyti iš šio plano, nuo kelio, iš kurio, H. A. teigimu, išvažiavo sunkvežimis, iki kito šalutinio kelio, iš kurio išvažinėjo automobilis H. A., yra 28 metrų atstumas. Todėl H. A., vairuodamas automobilį VW Sharan, turėjo realią galimybę, aplenkus iš šalutinio kelio išvažiavusį sunkvežimį, grįžti į dešinę važiuojamąją kelio pusę ir išvengti susidūrimo, nes atstumas tarp šalutinių kelių buvo pakankamai ilgas.

Teismas nesivadovauja teismo posėdyje apklausto liudytojo V. P. parodymais, kadangi jis į įvykio vietą atvažiavo po eismo įvykio ir apie jo aplinkybes žino tik iš savo uošvio – H. A. paaiškinimų.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. V. nurodė, kad paties susidūrimo momento jis nematė, nes tuo metu buvo nusisukęs, tačiau netoli susidūrusių automobilių jis matė stovinčius dar tris automobilius – du lengvuosius ir vieną sunkvežimį, panašų į MAZ su priekaba. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. pažįsta H. A., kuris nuolat perka dažus jų parduotuvėje bei į tai, kad jo nurodyti automobiliai (sunkvežimis ir du lengvieji automobiliai) nesutampa su H. A. nurodytais automobiliais, stovėjusiais kelkraštyje (H. A. nurodė, kad kelkraštyje stovėjo mikroautobusas, kurį jis lenkė (b.l. 16)), teismas turi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi bei jo duoti parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, prieštaringus administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų bei liudytojo S. A. parodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad H. A. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

H. A., vairuodamas automobilį VW Sharan, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, važiavo plačiu (13 metrų pločio) keliu, priešingos krypties eismo juosta, t.y. kaire kelio puse, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 105 ir 125 punktų reikalavimus, numatančius, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse ir vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ko pasekoje susidūrė iš šalutinio kelio į dešinę pusę sukančiu automobiliu bei jį apgadino. Teismo manymu, tiesioginė priežastis šiam eismo įvykiui kilti buvo būtent H. A. važiavimas kaire priešpriešine kelio puse.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes (ATPK 30 str.).

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 18), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

H. A. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (LR ATPK 330 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 127 str. 3 d., 286-288 str., 330 str. teismas

nutarė:

H. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir skirti 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 55613. Sumokėjus baudą, kvitas pateikiamas teismui.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis