Telšių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-691-853/2016

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. rugpjūčio 8 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. R. ir transporto priemonės valdytojui (savininkui) A. K.,

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokusio, dirbančio (duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, neteisto, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016 m. rugpjūčio 2 d. 2.31 val. Mažeikiuose, Sodų g. ties namu Nr. 4, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,02 promilių) girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta ir būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,75 promilių girtumas. Vairuotojas nepateikė automobilio registracijos liudijimo ir turi galiojančią nuobaudą pagal LR ATPK 129 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du V. R. administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130² straipsnis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Taip pat nurodė, jog pats savavališkai paėmė automobilį be draugo leidimo. Prašė paskirta baudą leisti mokėti dalimis, nes jis yra dirbantis.

Teismo posėdžio metu transporto priemonės savininkas A. K. prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, nes jis V. R. automobilio raktelius davė tik tam, kad šis parneštų iš automobilio daiktus, o ne juo važiuotų. Jis nesitikėjo, kad V. R. vairuos jo automobilį, nes anksčiau tokių dalykų nebuvo buvę.

Motyvuojamoji dalis

V. R. kaltė padarius šiuos pažeidimus yra įrodyta: 2016-08-02 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-67788024-16, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK VPS PB pareigūno R. G. 2016-08-02 tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, blaivumo testo rezultatu, kuriame prietaisu DRAGER Nr. 6810 2016-08-02 2.31 val. užfiksuotas 2,02 ‰ V. R. girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, jog transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. K., pranešimais dėl automobilio konfiskacijos, Telšių apskr. VPK Mažeikių r. PK Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. 73D-67788063-16, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 273, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, jog V. R. 2011 m. balandžio 26 d. baustas pagal ATPK 129 straipsnį, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu, iš kurio matyti, jog V. R. nėra teistas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo V. R. paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį, būtina nustatyti, kad anksčiau padarytas pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje ); už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

2016 m. rugpjūčio 2 d. išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus patvirtina aplinkybę, jog V. R. 2011 m. balandžio 26 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 4000,00 Lt bauda pagal ATPK 129 straipsnį, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivaus asmens nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi ATPK 130² straipsnio dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas yra įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 32 straipsnio 3 dalis).

ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos dvi alternatyvios administracinės nuobaudos: bauda ir administracinis areštas. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas, dirbantis), pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas mano, kad V. R. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje, yra visiškai įrodyta, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis) bus pasiekti paskiriant pažeidėjui V. R. švelnesnę ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - baudą, nustatant sankcijoje numatytos baudos minimumui (ATPK 30² straipsnis), o už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskiriant - įspėjimą.

Pagal ATPK 130² straipsnio sankciją transporto priemonės konfiskavimas turi būti skiriamas kaip privaloma papildoma nuobauda, o ATPK 26 straipsnis (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2049 redakcija (įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais. Šio kodekso <...> 130² straipsnyje <...> numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnio pakeitimams, nuosavybės teise kitam asmeniui (ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) priklausantys daiktai (šiuo atveju – transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius bent vieną iš aukščiau išvardintų sąlygų. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta, kad transporto priemonės savininkas A. K. perleido nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. R..

ATPK neapibrėžia perleidimo sąvokos, teismų praktikoje „įstatymo leidėjo vartojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. <...>“ (Teismų praktika, Nr. 19, p. 69). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „perleidimas“ apibrėžia kaip „atidavimą“. Teismo nuomone, transporto priemonės savininkas turi suvokti, kad perleidžia nuosavybės teise priklausantį daiktą pažeidėjui, ir tai, jog pažeidėjas su jam perleista transporto priemone padarys administracinį teisės pažeidimą.

Šioje byloje transporto priemonės savininkas yra A. K., tačiau nėra jokių įrodymų, kad transporto priemonės savininkas A. K. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui perleido transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje tik nustatyta, jog A. K. davė V. R. automobilio raktelius, tik daiktų paėmimui iš automobilio, o ne kad važiuotų su jo automobiliu, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę prieš transporto priemonės savininko valią, jam šių aplinkybių nežinant, dėl to transporto priemonės savininkas A. K., negali būti atsakingas už transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (2015 m. spalio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1028-317/2015). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, teismo vertinimu, šiuo atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimas neskirtinas.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kadangi V. R. teismo posėdžio metu prašė paskirtą baudą išdėstyti mokėti dalimis, kadangi jis negalės paskirtos nuobaudos susimokėti iš karto, todėl paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas mokėti dalimis per 2 metų laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 224 ir 287, 330 straipsniais, teismas

nutaria:

V. R. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 130² straipsnyje.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį – įspėjimą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą be transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. R. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą be transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimo.

Paskirtos 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 2 (dviejų) metų laikotarpyje, nuo 2016-08-08 iki 2018-08-07, kiekvieną mėnesį mokant po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK 16060143761 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Iki numatyto termino nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Andželika Butkuvienė