Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-832/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-02-26Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-06-06Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
1-51-832/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14298-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
A. S., M. S.
Nukentėjusysis
A. N.
Advokatai
Liudmila Žiubikienė, Gitana Martyšienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-51-832/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14298-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; (S) 1.2.4.4.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 26 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamiesiems A. S., M. S., jų gynėjai advokatei Gitanai Martyšienei, nukentėjusiajam A. N., jo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), staklininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1986-08-06, Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), pardavimų vadovu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir M. S. 2017-03-24 apie 20.43 val., (duomenys neskelbtini), šalia įėjimo į kavinę „Provincija“, kilus susistumdymui tarp A. B. ir A. S., M. S. sudavė smūgį kumščiu į kairę veido pusę šalia stovinčiam A. N., po to A. S. priėjęs iš už nugaros sudavė smūgį kumščiu A. N. į dešinę veido pusę, nuo suduoto smūgio A. N. nukrito atbulas ant grindinio, ir tada M. S. dar kartą iš už nugaros sudavė sėdinčiam A. N. kumščiu į dešinę veido pusę, dėl ko buvo padarytas veidinės dalies kaulų (dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, smilkinkaulio skruostinės ataugos) lūžiai, kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniajame skruoste, taip nukentėjusiajam A. N. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nesijaučia kaltas, nes gynėsi pats ir gynė sūnų, o to pasėkoje vienam jaunuoliui sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu į galvą. Paaiškino, kad konflikto dieną šventė gimtadienį kinų restorane, sūnus norėjo parūkyti, todėl kartu su juo išėjo į lauką, jis pasiliko stovėti prie durų, o sūnus nuėjo iki automobilio pasiimti cigarečių. Tuo momentu pro šalį ėjo trys jaunuoliai, kurie iš jo žodžiais pasišaipė, todėl jis jiems atsakė, kad neužgauliotų suaugusių žmonių. To užteko, kad prasidėtų konfliktas – vienas jaunuolis jam kojomis spyrė į krūtinę ir jie susikibę nugriuvo. Kai buvo parkritę, jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir kitas kūno vietas, jam atrodo, kad ir kiti jaunuoliai sudavė smūgius, galbūt kažkas įspyrė į šoną, nes jam jį skaudėjo. Kai smūgiai baigėsi, jis atsikėlė ir pamatė, kad sūnus grumiasi su jaunuoliu, o likusieji eina link sūnaus, vieno vaikino rankos buvo kišenėje, todėl jis pagalvojo, kad galbūt jis turi peilį. Bijodamas, kad nebūtų panaudotas peilis, jis priėjo iš nugaros, nes minėti vaikinai jau priėję prie sūnaus, sudavė vienam vaikinui vieną kartą su dešinės rankos kumščiu į galvą. Vaikinas nuo to smūgio parkrito, todėl jis ėjo prie likusių, kad pabandytų išskirti. Nukentėjusiojo veido jis nematė, nes buvo už nugaros, todėl negali atsakyti kuriam jaunuoliui sudavė smūgį. Kai priėjo prie sūnaus, gal dar šiek tiek vyko grumtynės, tačiau visi veiksmai praktiškai jau buvo pasibaigę. Vienas jaunuolis jam dar sudavė iš nugaros, jis jį vijosi, bet jis nuo jo pabėgo. Ar sūnus sudavė kuriam nors jaunuoliui jis nematė. Viskas vyko labai greitai. Pasibaigus konfliktui, nukentėjusysis pasakė, kad jam skauda veidą, tad sūnus su žmona jį nuvežė į ligoninę.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pamatęs tris agresyviai nusiteikusius jaunuolius aplink tėtį, vienas jų buvo ant tėčio, jis pribėgo tėčiui padėti. Pribėgus prie tėčio, vaikinai atsitraukė, vieną jų, kuris buvo ant tėčio, jis numetė ir kai baigė su juo aiškintis pamatė, kad link jo artėja kiti jaunuoliai. Vieno vaikino ranka buvo kišenėje, todėl jis jam sudavė du smūgius. Nukentėjusiajam vieną smūgį sudavė kai jis artėjo, ėjo link jo įsikišęs ranką į kišenę agresyviai nusiteikęs. Išvadą, kad nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs padarė iš to, kad nukentėjusysis sparčiu žingsniu artėjo link jo, kadangi jei nebūtų turėjęs jokių kėslų, nebūtų artėjęs. Pirmąjį smūgį trenkė iš dešinės rankos nukentėjusiajam į veidą. Nuo minėto smūgio jis nenukrito, tuomet jam smūgiavo tėtis. Jis tuomet pagąsdino kitą jaunuolį, bet jis labai greitai pasišalino. Tuomet nukentėjusiajam jis dar vieną kartą smūgiavo kai jis bandė atsikelti nuo žemės. Jokių agresyvių veiksmų prieš antrą smūgį nukentėjusysis neatliko, tačiau smūgį sėdinčiam sudavė, kad išvengtų kitų aktyvesnių veiksmų. Mano, kad reikėjo suduoti, nes vaikinai kėlė grėsmę, jie artėjo link jo. Mano, jog jeigu jis nebūtų sudavęs smūgio nukentėjusiajam, jis jam būtų trenkęs, tačiau nesudavė, nes nespėjo, kadangi iš trijų vaikinų du smūgiavo. Jokių įžeidžiančių žodžių jis vaikinams nesakė, jo mintys buvo kaip apginti tėtį ir apsiginti pačiam. Mano, kad išgertas alkoholio kiekis neturėjo jokios įtakos jo veiksmams. Viskas vyko labai greitai, tačiau jeigu vaikinai nebūtų artėję, nieko jiems ir nebūtų nutikę.

Nors kaltinamieji kaltais ir neprisipažino, tačiau kaltinamųjų A. S. ir M. S. kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

Nukentėjusiojo A. N. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. kovo 24 d. jam su draugais A. B. ir E. B. einant pro kavinę „Pekinas“, jo draugas A. B. pradėjo konfliktuoti su vyriškiu stovėjusiu prie kavinės, tada jie susikibo, pradėjo muštis. Jis buvo nuo jų toliau ir pamatęs, kad A. B. susikibo su tuo vyriškiu, jis artėjo prie jų, sakė A. B., kad baigtų ir ramintųsi. Kai pasakė, kad baigtų, jis pajuto smūgį iš už nugaros į dešinę veido pusę, nukrito ant žemės ir nieko nebeatsimena. Kas jam sudavė jis nematė. Kai nukrito, galėjo kas nors jam į veidą suduoti, bet jis nematė. Jį pakėlė panelė ir pasakė, kad žande yra įdubimas. Jis parodė kaltinamiesiems, kad ant skruostikaulio yra įdubimas ir jie sutarė, kad jį nuveš į ligoninę. Konflikto metu jam buvo sulaužytas žandikaulis. Gydėsi pusę metų, jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Pasekmes jaučia iki šiol, veido dešinės pusės nejaučia, ji yra užtirpusi. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko (II t., 37-39 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltę taip pat pagrindžia ir liudytojų A. B. ir E. B. parodymai, kurie teisiamajame posėdyje patvirtino, kad matė kaip sėdinčiam A. N. sudavė iš už nugaros (II t., 39-41 b. l.).

Taip pat byloje pateikta 2017-03-24 filmuota medžiaga iš kameros esančios prie kavinės „Provincija“ ir šios medžiagos apžiūros protokolu. Iš vaizdo įrašo matyti, jog lauke prie įėjimo į kavinę „Provincija“ stovi stambesnio sudėjimo vyras (A. S.). Pro jį praeina trys vaikinai (A. B., E. B. ir A. N.), vienas vaikinas su raudonu megztiniu (A. B.) atsisuka atgal ir puola bėgti prie A. S. spirdamas ir ranka bandydamas suduoti jam į veidą. Abu parkrenta ant žemės. Su A. B. buvę E. B. ir A. N. spartesniu žingsniu eina link jų, A. N. laiko kairę ranką kišenėje, tuomet nuo parduotuvės „Grūstė“ aikštelės atbėga vyras ruda striuke (M. S.), atplėšia A. B. nuo tėvo ir nusviedžia toliau į šalį. Šalia yra E. B. ir A. N., tačiau M. S. pamosikavus rankomis, šie atsitraukia į šalį. Tuomet atsistojus A. B., M. S. atsisuka į jį ir kumščiais pradeda jį mušti, suima jį ir nusviedžia ant įvažiavimo. M. S. trenkus A. B., atsitraukę vaikinai (E. B. ir A. N.) vėl spartesniu žingsniu pradeda eiti link jų. A. N. eidamas kairę ranką laiko kišenėje. Pamatęs, kad vaikinai eina link M. S., A. S. prisiartina iš nugaros A. N. ir jį čiumpa, o tuo metu M. S. iš dešinės rankos trenkia jam į kairį skruostą, tuomet A. S. prilaikydamas A. N., iš dešinės rankos trenkia jam į dešinę veido pusę. A. N. sėdimoje padėtyje krenta ant žemės šalia M. S. kojų. Jam nukritus, M. S. dešine ranka smūgiuoja A. N. iš už nugaros į dešinę veido pusę ir puola link A. B. koja smūgiuodamas jam į pilvą bei toliau mušasi rankomis. Tuo tarpu A. S. eina link likusio trečio vaikino E. B., tačiau šis atsitraukia, todėl jis grįžta link pastato. Jam grįžtant, atsitraukęs E. B. priėjęs iš nugaros, dešine ranka smūgiuoja A. S. į dešinę veido pusę. Tai pamatęs M. S. nutraukia mušimo veiksmus prieš A. B. ir eina link E. B., kurį nuveja A. S.. Muštynių veiksmai baigiasi, A. N. ir A. B. atsikelia nuo grindinio padedami pribėgusių merginų (I t., 86 b. l.).

Iš minėto vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog nukentėjusysis jokių agresyvių ar kitokių keliančių grėsmę veiksmų konflikto metu neatliko. Jis nei karto nesiekė smūgiuoti kaltinamiesiems, todėl nepagrįsti kaltinamojo M. S. motyvai, kad jis gynė tėvą ir save, taip pat kaltinamojo A. S. pasiteisinimas, kad padėjo sūnui. Iš vaizdo įrašo matyti, kad jo sūnui pagalbos tikrai nereikėjo, jo ginti nereikėjo, o priešingai nuo jo aktyvių fizinių veiksmų, siekio suduoti smūgius reikėjo saugotis šalia stovėjusiems ir smūgių sudavimo nesiekusiems asmenims, ypač nukentėjusiajam A. N., kuris net nebandė suduoti jokį smūgį ir net nebuvo pakėlęs rankų.

Nukentėjusiajam A. N. padarytą sveikatos sutrikdymą patvirtina 2017-05-08 – 2017-05-11 specialisto išvada Nr. G 581/2017(04), kurioje nurodyta, kad A. N. padaryti kūno sužalojimai: dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, smilkinkaulio skruostinės ataugos lūžiai, kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais. A. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes veidinės dalies kaulų (dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, smilkinkaulio skruostinės ataugos) lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (I t., 53 b. l.).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamųjų A. S. ir M. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų A. S. ir M. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jie panaudodami fizinį smurtą, t, y, bendrai suduodami tris smūgius nesunkiai sutrikdė A. N. sveikatą. Kaltinamųjų veiksmai nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką ar dėl chuliganiškų paskatų, nes konflikto iniciatorius buvo nukentėjusiojo A. N. draugas A. B., kuris pats nenukentėjo, nors jo atžvilgiu M. S. ir vartojo fizinį smurtą, tačiau šie veiksmai jam neinkriminuoti.

Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis A. S. anksčiau neteistas. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. S. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Skiriant kaltinamajam M. S. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis M. S. anksčiau neteistas. Jo veiksmai buvo itin aktyvūs, jis siekė ne konfliktą ir muštynes nutraukti, o pats aktyviai smurtavo, kas rodo jo didesnį pavojingumą. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M. S. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 832,29 Eur civilinis ieškinys dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (I t., 56-57 b. l.) tenkintinas visiškai, kadangi jis pilnai įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Todėl iš kaltinamųjų A. S. ir M. S. priteistina solidariai Šiaulių teritorinei ligonių kasai 832,29 Eur eurų žalos.

Nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos ir 199,30 Eur turtinės žalos (I t., 41-42 b. l.) tenkintinas iš dalies. Pateikti kvitai patvirtina tokias pagrįstas išlaidas: Nasonex – 12,36 Eur, Diclac – 4,15 Eur, Dolmen – 3,06, Ketanov – 3,91 Eur, B complex – 8,02 Eur, Lactobex strong – 7,73 Eur, t. y. bendra patvirtinta ir pagrįsta išlaidų suma vaistams yra 39,23 Eur, kuri priteistina iš kaltinamųjų. 2017-03-11 kuro kvitas 44,01 Eur sumai išduotas pirkėjui UAB „Autobastionas“, ne A. N.. Kokie santykiai juos sieja ir kodėl pateiktas kvitas už laikotarpį iki nusikaltimo, nukentėjusysis nepagrindė, todėl ši suma negali būti priteisiama. 2017-03-26 kvitas 20,01 Eur sumai yra pagrįstas, kuris patvirtina A. N. išlaidas vykimui į Klaipėdą daryti operaciją, todėl ši suma priteistina. Jokių duomenų apie džinsų ir bliuzono sugadinimą ir jų vertę nėra, todėl prašymas priteisti po 30 Eur už džinsus ir bliuzoną negali būti tenkinamas. Esant tokioms aplinkybėms A. N. priteistina 59,24 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusysis A. N. taip pat prašė priteisti 3000 Eur neturtinės žalos, tokią neturtinę žalą sau įvertino nukentėjusysis. Šiuo atveju neturtinės žalos buvimas iš esmės neginčijamas, nes padarytas nusikaltimas asmens sveikatai. Teismas pažymi, kad neturtinę žalą nustato teismas. BPK X skyriuje neturtinė žala nereglamentuota. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, teismai turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismo nuomone šiuo atveju atsižvelgiant į visas aplinkybes adekvatus padarytai veikai neturtinės žalos dydis yra 2000 Eur, kas iš esmės atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-976/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-942/2016). Tokiu būdu nukentėjusiajam A. N. priteistina iš kaltinamųjų A. S. ir M. S. solidariai 59,24 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamųjų A. S. ir M. S. taip pat priteistina 136,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei už nukentėjusiajam A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurią patvirtina byloje esanti 2018-01-18 pažyma Nr. (2.19) NTP-7-449 (II t., 43 b. l.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos saugomi trys diskai su A. B. ir E. B. apklausos vaizdo įrašais ir kavinės-baro „Provincija“ vaizdo stebėjimo kameros įrašais, paliktini saugoti kaip bylos medžiaga.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems kardomosios priemonės neskirtinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams dvejiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 20.00 val. iki 6.00 val., per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo A. N. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamųjų A. S. ir M. S. solidariai 59,24 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų A. S. ir M. S. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 832,29 eurų žalos.

Iš kaltinamųjų A. S. ir M. S. priteisti 136,50 Eur (po 68,25 Eur iš kiekvieno) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos saugomus tris diskus, palikti saugoti kaip bylos medžiagą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems kardomųjų priemonių neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Mindaugas Klemenis