Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 1987-11-04 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 120 str. trejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas, 1977-04-09 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 3d. trejiems metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 2002-01-29 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 125 str. 1 d. keturiems mėnesiams laisvės atėmimo, paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal 2002-06-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai prieš terminą, teistumai išnykę, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno m., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Prienų rajonas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nužudė kitą žmogų. Būtent, 2011 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 23 val. iki 05. 15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kauno m., kambaryje, V. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia suduodant rankomis ir spiriant koja sudavė smūgius N. K. – ne mažiau 9 smūgius į galvą, ne mažiau 4 smūgius į dešinį petį, raktikaulį, krūtinę, pakrūtinį, vieną smūgį į pilvą ir tuo nukentėjusiajam padarė poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame žande ir lūpų srityje, galvos kairėje pusėje smilkininės srities užpakalinėje dalyje bei momeninės srities užpakalinėje-viršutinėje dalyje, galvos dešinėje pusėje ties momenkaulio gumburu, pakaušio ir momeninės srities riboje, kaktos, momens ir smilkinio riboje, muštines žaizdas pakaušio dešinėje pusėje ir abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose centrinėje dalyje, nosies kremzlinės dalies atskyrimą nuo kaulo, nežymias kraujo išlajas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant kairiojo smegenų pusrutulio smilkininėje ir momeninėje srityse, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abejose kaktinėse skiltyse ir kairės smilkininės skilties pliusinėje dalyje bei kaktinėje skiltyje, nežymų pakraujavimą į smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių kraujosruvas dešinio peties srities priekiniame paviršiuje, dešinio raktikaulio vidinio galo projekcijoje, krūtinės apatinėje dalyje palei krūtinkaulį ir kairės, pakrūtinio srities dešinėje, kairės pusės 5, 6 ir dešinės pusės 4, 5, 6, 7 šonkaulių priekinių dalių lūžius, paviršinį kepenų dešinės skilties plyšimą su pokapsuline kraujosruva, pilvo centrinės dalies sumušimą su poodine kraujosruva virš bambos vos kairiau vidurio linijos, kraujosruvą gilesniuose minkštuosiuose audiniuose ir didžiojoje taukinėje, plonosios žarnos pasaito plyšimą dešimties centimetrų ilgyje, kuris komplikavosi vidiniu kraujavimu ir šoku, nuo ko N. K. įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. balandžio 27 d. vakare apie 21 val., prieš tai su pažįstamais išgėrus alaus, degtinės, jis parėjo į namus Vaisių gatvėje pas O. M., kur pavalgė ir atsigulęs užsnūdo. Vėliaus jis prabudo nuo beldimo į duris ir iš O. M. sužinojo, kad atėjo Kolia (N. K.), kuris prašėsi leisti permiegoti. Užėjus nukentėjusiajam jie abu dar išgėrė apie 200 gr degtinės ir po to jis atsigulė, girdėjo, kad su nukentėjusiuoju dar bendravo jo draugė O. M.. Ryte apie 8 val. jis vėl prabudo nuo beldimo į duris, ir nuėjus jas atidaryti pamatė, kad atėjo kaimynas J. J.. Užėjus J. J. pasiskolinti vandens, jis liepė pastarajam pasiimti ir savo draugą Kolią. Kai J. J. nuėjo pakelti N. K., pasakė, kad pastarasis nejuda, tuomet ir jis nuėjo pažiūrėti nukentėjusiojo, bei patikrinęs pulsą suprato, kad pastarasis negyvas, tuo pačiu metu liesdamas nukentėjusįjį jis išsikruvino ir savo rankas. Po to jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tą vakarą jis su nukentėjusiuoju jokio konflikto neturėjo, jo nemušė, visi trise miegojo tame pačiame kambaryje, dėl savo girtumo ir prieblandos nepastebėjo ar N. K. pas juos atėjo sveikas ar sumuštas.

Liudytoja Ona G. M. parodė, kad minimu laiku kaltinamasis gyveno pas ją bute, esančiame(duomenys neskelbtini), minimą dieną pas ją į namus buvo atėjęs permiegoti ir nukentėjusysis Kolia, taip jie trise miegojo viename kambaryje, o ryte, nuėjus iki tualeto, iš kaimyno ji sužinojo, kad Kolia negyvas. Perskaičiuos liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ji patvirtino šių parodymų tikrumą ir dėl jų jokių pastabų nepateikė. Būtent šiuose parodymuose (t-1 b.l. 104-106) O. G. M. nurodė, kad minimą dieną pas ją į butą atėjo nukentėjusysis Kolia, prašėsi leisti permiegoti. Ji sutiko, paklojo nukentėjusiajam prie spintos ir šis atsigulė. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ir kaltinamasis ir nukentėjusysis dar gėrė degtinę, tarp jų buvo triukšmas, kalbėjo apie išgėrimą, kad dar reikia nueiti nupirkti degtinės, bet abu gynėsi, jog neturi pinigų. Liudytojos manymu abu vyrai galėjo susistumdyti. Ryte ji pastebėjo, kad nukentėjusysis gulėjo ne toje vietoje kur jam buvo paklota, atvykus greitajai medicinos pagalbai, kai nukentėjusįjį atvertė, ji pamatė, jog jis kraujuotas, kraujo buvo ir ant durų slenksčio. Taip pat liudytoja parodė, kad prieš atsigulant nukentėjusysis nebuvo murzinas, niekuo nesiskundė. Liudytoja savo parodymų nenuoseklumą grindė tuo, kad dėl susirgimo epilepsija negali visko tiksliai prisiminti ir taip pat nurodė jog teisingus parodymus davė tyrėjui.

Iš liudytojos anksčiau, tai yra iškarto po įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų (t-1 b.l. 97-100) seka, kad šios apklausos metu ji be kitų aukščiau paminėtų aplinkybių nurodė ir tai, kad girdėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ginčą, suprato, kad nukentėjusysis nebuvo atsikėlęs, o prie jo buvo priėjęs V. S. ir tuo metu girdėjos trys – penki duslūs smūgiai, iš kurių ji suprato, kad tai buvo smūgiai į kito žmogaus kūną. Iš karto po to ji pasikėlė pažiūrėti į nukentėjusįjį ir pamatė, kad šis guli ne toje vietoje, kur jam buvo paklota.

Liudytojas J. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, yra jo kaimynas, pažinojo ir nukentėjusįjį N. K.. Prieš įvykį, kai N. K. pas V. S. buvo surastas miręs, jie, t. y., jis, R. K. ir N. N. eilę dienų iš eilės gėrė degtinę. Tuo metu N. K. atrodė normaliai, ant jo veido jokių sužalojimų nesimatė. Nukentėjusįjį jis matė ir po išsiskyrimo, kai šis ėjo kartu su O. M. Vaisių gatve, namų link, tuo metu nukentėjusysis taip pat atrodė normaliai. Sekančios dienos rytą pas jį atėjo V. S. ir liepė iš jo namų pasiimti N. K., pastarąjį nuėjo pasiimti R. K. ir grįžęs pasakė, kad nukentėjusysis negyvas.

Liudytojas R. K. parodė, kad su kaltinamuoju ir O. G. M. buvo kaimynai, taip pat pažinojo ir O. K.. Minimu metu jis gyveno pas J. J., ten pat buvo ir N. K., kur visi tryse keturias dienas gėrė degtinę. Balandžio 28 dieną, nuėjus į butą pas V. S., pastarasis liepė išsivesti savo draugą N. K..

Tolesnių aplinkybių neprisiminus, buvo perskaityti šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t-1, b.l. 137-139) ir jis patvirtino šių parodymų teisingumą. Būtent, minėtuose parodymuose R. K. nurodė, kad 2011-04-28, apie 8:30 val., užėjus į butą pas V. S., pastarasis paprašė padėti pakelti nukentėjusįjį ir tuo metu jis pamatė, kad nukentėjusysis gulėjo kambaryje ant grindų, arčiau įėjimo į kambarį durų, ant dešinio šono. Priėjus arčiau pastebėjo, kad nukentėjusiojo galva yra kraujo klane, aplink burną ir nosį matėsi sukrešėjęs kraujas. Atidžiau įsižiūrėjęs suprato, kad N. K. yra miręs, apie tai pasakė V. S.. Po šių žodžių V. S. taip pat pridėjo nukentėjusiajam prie kaklo pirštus ir įsitikino, kad pastarasis jau miręs (atšalęs), daugiau V. S. prie nukentėjusiojo kūno nesilietė, jo nejudino, vėliau atvyko policija. Išvakarėse, kai jis išsiskyrė su N. K., pastarasis buvo sveikas, nesužalotas.

Liudytojas A. D. parodė, kad apie N. K. mirtį nieko nežino, tik sekančią dieną pas jį buvo užėjęs V. S. ir jie gėrė alų. Perskaičius A. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t-1, b.l. 145-147), pastarasis patvirtino šių parodymų teisingumą. Šiuose parodymuose liudytojas paaiškino, kad tuo metu, kai V. S. pavaišino alumi, pastarasis papasakojo ir apie jo namuose esančio vyriškio mirtį. Tai yra, V. S. jam papasakojo, kad O. M. į namus atsivedė nepažįstamą vyrą, kuris naktį bute eidamas užkliuvo už slenksčio, trenkėsi galva į durų staktą, nukrito, susikruvino, po to nuėjo iki lovos, ten blaškėsi ir ten pat numirė. Pasiteiravus pas V. S. dėl ko šis neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, pastarasis atsakė, kad nežinojo, jog nukentėjusiajam blogai.

Šiuose parodymuose liudytojas apibūdino ir kaltinamojo charakterį, kad pastarasis, būdamas neblaivus yra itin agresyvus, elgiasi neprognozuojamai, grasina sumušti, papjauti.

Liudytoja J. L. parodė, kad įvykio išvakarėse, būdama kaimyne, O. M. bute girdėjo trijų žmonių balsus, suprato, kad tai O. M., V. S. ir N. K. balsai, apie ką vyko tarp jų pokalbis, negirdėjo. Taip pat liudytoja apibūdino V. S. kaip agresyvų, smurtaujantį asmenį.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2011-04-27 – 2011-04-28 ji dirbo greitojoje medicinos pagalboje ir buvo iškviesta į vieną butą, kur kambaryje, ant grindų, gulėjo žmogus ir ji konstatavo jo mirtį. Šio vyriškio veidas buvo sumuštas, kruvinas, sutinęs, išbėgęs kraujas buvo sukrešėjęs, supratusi, kad tai gali būti smurtinė mirtis, ji iškvietė policiją. Tame pačiame bute buvo ir neblaivi moteris, kuri negalėjo nieko paaiškinti, ir neblaivus vyriškis, kuris iš karto juos pasitiko, o po to pasišalino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t-1, b.l. 5-9) matyti, kad atlikus buto, esančio Vaisių g. 34A-4 apžiūrą, šalia durų slenksčio rastas ant grindų gulintis vyriškos lyties lavonas, akių vokuose, abiejų lūpų vidinėje pusėje nustatytos poodinės kraujosruvos, patinimas, nustatytas patinimas ir dešiniame skruoste bei iš burnos išbėgęs kraujingas skystis.

Teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. M 434/11(02) (t-1, b.l. 42-51) nustatyta, kad mirusysis yra N. K. ir jo mirties priežastis – buka pilvo trauma, pasireiškusi pilvo centrinės dalies sumušimu su poodine kraujosruva 5 cm virš bambos, kraujosruva gilesniuose minkštuosiuose audiniuose ir didžiojoje taukinėje, plonosios žarnos pasaito plyšimu 10 cm gylyje ir plyšimo sąlygotu vidiniu nukraujavimu bei šoku. Toje pačioje išvadoje konstatuota ir eilė kitų (aprašytų nustatomojoje nuosprendžio dalyje) kūno sužalojimų, kurie atitinkamai priskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir įtakos nukentėjusiojo mirčiai neturėjo. Taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad mirtį sukėlęs sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas kietu buku, riboto paviršiaus daiktu, tiesaus smūginio kontakto į pilvą pasekoje – 1-6 valandos iki mirties (kuri tikėtinai įvyko 2011-04-28, 1:15 val. – 6:15 val.), tikėtina smūgiuojant kumščiu, koja ar kitu, panašių savybių, daiktu. Taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad kiti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai labai artimu metu, kaip ir mirtį sukėlęs sužalojimas, kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, mažiausiai devynių trauminių poveikių į veidą ir galvą, bei keturių poveikių į dešinio peties ir raktikaulio sritį, krūtinę ir pakrūtinį, pasekoje. Nukentėjusiajam nustatyta trauma visumoje griuvimui nebūdinga.

Šią išvadą patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas Juozas Vėlavičius, kuris be kita ko paaiškino ir tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimui. Mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas trauminio kontakto su riboto paviršiaus daiktu pasekoje, smūgis galėjo būti suduotas arba labai stiprus, arba vidutinio stiprumo, kai nukentėjusysis turi kažkokią atramą (atsirėmęs) ir tuo metu smūgis yra privedamas iki stuburo.

Iš kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3313)-IS1-6649 (t-1, b.l. 67-71) seka, kad ant V. S. kelnių buvo rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutapo su N. K. genotipu.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1635 (11) (t-1, b.l. 76-82) seka, kad ant ištirtų V. S. marškinėlių ir sportinių kelnių buvo rasti pavieniai raudonos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su N. K. dėvėto raudono bliuzono trikotažo pluoštais, bei taip pat ant V. S. dėvėtų marškinėlių ir sportinių kelnių buvo rasti tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su N. K. marškinėlių trikotažo pluoštais.

Vertinant visus virš paminėtus, ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šie duomenys patvirtina V. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Būtent, O. G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą liudytoja patvirtino bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, leidžia daryti išvadą, kad ši liudytoja girdėjo kilusį ginčą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, šio ginčo eigoje girdėjo ir duslius garsus, kuriuos ji suvokė kaip suduotus smūgius kitam asmeniui. Tokį liudytojos įsitikinimą ir suvokimą sustiprino ir iškart po to matytas vaizdas, kai nukentėjusysis N. K. gulėjo jau kitoje, nei prieš tai, kambario vietoje ir jokių aktyvių veiksmų daugiau neatliko. Nors liudytoja savo parodymuose ir nebuvo visiškai nuosekli, teisiamojo posėdžio metu visų aplinkybių nenurodė, tačiau teismui tai neduoda pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis, kurias ji paaiškino apklausos metu, netrukus po įvykio ir tai leido O. G. M. žymiai tiksliau suvokti, vertinti bei prisiminti nusikaltimo aplinkybes.

Liudytojos parodymus apie kilusį ginčą (dėl degtinės pirkimo) ir tolimesnį jo peraugimą į smurtinius veiksmus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iš dalies patvirtina ir kitų, apklaustų, liudytojų parodymai apie V. S. agresyvumą jam esant neblaiviam, polinkį grasinti ir smurtauti.

Motyvuojamoji dalis

Kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kontaktas, patvirtina ne tik minėti liudytojos parodymai, bet ir virš aptartos specialistų išvados, kuriose konstatuota (nustatyta) ant kaltinamojo rūbų likę ne tik nukentėjusiojo rūbų dalelės, bet ir nukentėjusiojo kraujas. V. S. aiškinimas, kad nukentėjusiojo krauju jis galėjo susitepti tuo metu, kai ryte tikrino, ar pastarasis gyvas ir dėl to pakėlė jo galvą, neatitinka objektyvių aplinkybių ir yra paneigtas kitais įrodymais. Kaip ir minėta, liudytojas R. K. parodė, kad 2011-04-28, apie 8:30 val., užėjus į O. G. M. butą, V. S. tik pirštais buvo prisilietęs prie mirusio nukentėjusiojo kaklo, daugiau prie kūno nesilietė, jo nekilnojo, be to ir kraujas ant nukentėjusiojo kūno jau buvo apdžiūvęs. Įvykio vietos apžiūros, kuri buvo atlikta 2011-04-28, 9:30 val. (apžiūros pabaiga 12:10 val.) taipogi nustatyta, kad apžiūros metu nukentėjusiojo kraujas jau buvo apdžiūvęs.

Iš paties kaltinamojo paaiškinimų bei apklaustų liudytojų parodymų seka ir tai, kad bute, į kurį atėjo ir kuriame buvo rastas miręs nukentėjusysis, be kaltinamojo ir O. G. M., niekas daugiau nesilankė, iki patekimo į butą, ant nukentėjusiojo kokių nors aiškių sužalojimo žymių nesimatė, jis niekuo nesiskundė. Tai leidžia daryti išvadą, kad N. K. į butą pas O. G. M. užėjo būdamas nesužalotas ir visi nustatyti sužalojimai jam buvo padaryti minėtame bute. O kaip jau aptarta aukščiau, įrodymai patvirtina, kad konfliktas vyko tik tarp kaltinamojo iš vienos pusės ir nukentėjusiojo iš kitos, treti asmenys šiame konflikte nedalyvavo.

Ištirti medicininiai duomenys paneigia galimybę, kad nukentėjusysis N. K. būtų susižalojęs griuvimo ir taip įvykusio kontakto su kitais paviršiais, pasekoje. Būtent tokią N. K. susižalojimo versiją kaltinamasis buvo nurodęs ir vienam iš apklaustųjų liudytojų (A. D.). Įvertinant nustatytus medicininius duomenis, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją (išsidėstymą visame kūne) galima teigti, kad tokia kaltinamojo pasirinkta versija buvo tik siekis suklaidinti ir nuslėpti tikrąją nukentėjusiojo mirties priežastį. Tačiau vėl gi, pats kaltinamasis tokiu savo aiškinimu, kurio teikiant parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsisakė, pripažino, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti būtent minimu laiku ir esant būtent minėtu laiku ir minėtoje vietoje (O. G. M. bute).

Teismas atmeta ir kaltinimo aiškinimą, kad jis dėl savo paties sveikatos būklės, anksčiau patirtų sužalojimų ir fizinio nepajėgumo bei girtumo negalėjo sužaloti nukentėjusiojo. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis iki tol dirbo fizinį darbą, neužilgo iki nusikalstamos veikos padarymo, ne kartą buvo panaudojęs smurtą ir O. G. M. atžvilgiu, dažnai reikšdavo agresiją kitų asmenų atžvilgiu, o tai rodo jo pakankamą fizinį išsivystymą ir kokio nors fizinio neįgalumo nebuvimą.

Tokiu būdu visų ištirtųjų įrodymų visuma, jų analizė ir tarpusavio ryšys teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir suduotų smūgių pasekoje padarė mirtį sukėlusius sužalojimus. Tokius veiksmus jis atliko tyčia, suvokdamas jų keliamą grėsmę kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Šie kaltinamojo padaryti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 129 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, paties kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, juo sukeltos itin sunkios ir negrįžtamos pasekmės. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą V. S. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka ir nors teistumai išnykę, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti ir nesiekiantį laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, V. S. skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už įstatymo sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkį.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. suėmimo dienos – 2011-04-28.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus: N. K. rūbus – mėlynos spalvos bliuzoną, raudonos spalvos bliuzoną, tamsiai mėlynos spalvos marškinius, kelnes, trumpikes, puskojines, odinius batus, dėmės nuoplovas, paimtas nuo laiptų aikštelės, buto koridoriuje nuo grindų, V. S. seilių ėminį, N. K. kraujo pavyzdžius, voką su mikrodalelėmis, saugomus Kauno apskrities VPK SNT skyriuje, kaip neturinčius vertės, sunaikinti. V. S. rūbus – pilkos spalvos sportines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, saugomus ten pat, grąžinti V. S., CD plokštelę, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.