- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2-759-1094/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08117-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydama: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę; 3) padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini)
2. Ieškovė nurodo, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), bendrų nepilnamečių vaikų neturi, šalių dukra I. M., gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu pilnametė. Nors su atsakovu santuokoje pragyveno ilgai, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė, tarp abiejų sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai. Nuo 2016 m. šalys pradėjo gyventi atskirai, nevedė bendro ūkio, nevystė šeiminių santykių, taigi santuoka tapo formalia ir nuo to laiko šeiminis gyvenimas nutrūko. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių neturi. Save pilnai išlaiko, todėl išlaikymo iš atsakovo neprašo. Ieškovė pageidauja po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę. Pasisakydama dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, ieškovė nurodė, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88, 3.117 straipsnių nuostatomis prašo šį nekilnojamąjį turtą padalinti po 1/2 dalį kiekvienam.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti paskelbiant pranešimą apie iškeltą bylą specialiame interneto tinklalapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 2 dalis).
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) o apie 2016 m. atsakovas paliko šeimą, visko atsisakė, nepalaiko net ryšio su pilnamete šalių dukra. Jokio kontakto ieškovė su atsakovu neturi. Nėra žinoma, ar atsakovas gyvena atsiskyrėlišką nuo socializacijos gyvenimą. Turtą prašo padalinti lygiomis dalimis.
Šalies argumentai
5. Teismas gali priimti sprendimą byloje, kai išklauso abi ginčo šalis (lot. audiatur et alterapars). Teismas išnaudojo visas galimybes atsakovo suradimui: ieškinyje ieškovė nurodė, kad paskutinis jai žinomas atsakovo gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini); deklaruotas adresas – (duomenys neskelbtini), atsakovo asmens kodo nepateikė. Teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, atsakovui J. M. procesinius dokumentus siuntė tris kartus ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau visi siųsti procesiniai dokumentai į teismą grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Kitas atsakovo buvimo ar gyvenamosios vietos adresas nėra žinomas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas niekur nedirba. Teismas, remdamasis CPK 132 straipsniu, 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi paskelbė atsakovo J. M. paiešką. Paieška pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. 2020 m. lapkričio 25 d. teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato pranešimas, kuriame nurodoma, kad buvo atlikti J. M. paieškos veiksmai, tačiau naujų duomenų ar buvimo vietų nenustatyta. Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutraukta teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi paskelbta atsakovo J. M. paieška, procesiniai dokumentai atsakovui J. M. įteiktini viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą apie iškeltą bylą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnio 2 dalis). Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną. Atsakovui nustatytas 20 dienų terminas pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Terminas atsiliepimui pateikti pasibaigė 2020 m. gruodžio 23 d. Teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartimi byla paskirtina nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. vasario 3 d., 13.30 val., atsakovui J. M. įteikiant procesinį dokumentą (šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį) viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnio 2 dalis). Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Iš byloje esančio santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); nepilnamečių vaikų neturi; (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); kito bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neturi; kreditorių neturi.
Dėl santuokos nutraukimo
8. CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu.
9. Reikalavimą nutraukti santuoką ieškovė grindžia tuo, kad nors su atsakovu santuokoje pragyveno ilgai, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė, tarp abiejų sutuoktinių atsirado nuolatinė įtampa, prasidėjo nesutarimai ir konfliktai. Nuo 2016 m. šalys pradėjo gyventi atskirai, nevedė bendro ūkio, nevystė šeiminių santykių ir nuo to laiko ieškovė apie atsakovą neturi jokių žinių, su juo susisiekti nepavyksta, o ir pats atsakovas su ieškove nesusisiekė, apie save duomenų nepateikė, taigi santuoka tapo formalia ir nuo to laiko šeiminis gyvenimas nutrūko. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
10. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi pažeistos CK 3.27 straipsnyje nustatytos sutuoktinių pareigos ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
11. Pagal CK 3.64 straipsnio nuostatas teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t. y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2016 m. (žr. šio sprendimo 2, 4 punktus), bendro ūkio neveda, išsaugoti santuokos nėra jokių galimybių.
12. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširusi, nutraukia ieškovės V. M. ir atsakovo J. M. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai turimą (duomenys neskelbtini) pavardę. Nesant prieštaravimų, teismas sprendžia palikti ieškovei santuokos metu įgytą (duomenys neskelbtini) pavardę.
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.
15. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Bendrų kreditorių šalys neturi. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.
16. Minėta, kad vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu šalių santuokos metu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji prašo padalinti lygiomis dalis, kiekvienam po 1/2 dalį (žr. šio sprendimo 2, 4 punktus). Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje nėra.
18. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; ir kt.).
19. Byloje neįrodinėjama egzistuojant realiam pagrindui netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, todėl nepažeidžiant nė vienos iš šalių interesų, vienintelis sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini), dalintinas natūra, pripažįstant kiekvienam teisę į 1/2 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto, t. y. lygiomis dalimis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
20. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
21. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
22. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio. Kitų patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė.
23. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistinas 90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Teisme patirta 14,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Padalinti santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui J. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 1/2 dalį kiekvienam šio žemės sklypo.
Priteisti iš atsakovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 90 (devyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo J. M., gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 14,40 Eur (keturiolika eurų, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.