- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-2237/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01312-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Trečiasis asmuo
- Bendros Lietuvos, Vokietijos įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „SaldPack“, Lenkijos Respublikos įmonės UTAL Sp
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“
- Atsakovas
- Valstybės įmonei Regitra
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „SaldPack“ ir Lenkijos Respublikos įmonės UTAL Sp.zo.o. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1482-345/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Regitra dėl perkančiosios organizacijos sprendimų pripažinimo neteisėtasis ir jų panaikinimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „SaldPack“ ir Lenkinos Respublikos įmonei UTAL Sp.zo.o.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų aiškinimo, sprendžiant dėl tiekėjo pateikto pasiūlymo ir pavydžių atitikties konkurso sąlygoms, taip pat ekspertizės išvadų vertinimo.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:
pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Valstybės įmonės Regitra (toliau tekste – VĮ Regitra) 2012-05-03 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau tekste – CVP IS) pranešime Nr. 1255827 nurodytus sprendimus, kuriais tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu konkurso „Valstybinio numerio ženklų pirkimas“ (pirkimo Nr. 116464) (toliau tekste – Konkursas) dokumentų reikalavimus; įpareigoti atsakovą VĮ Regitrą tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymą Konkurse atmesti;pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo 2012-05-08 protokole Nr. 73 ir 2012-05-25 atsakyme į ieškovo pretenziją nurodytus atsakovo sprendimus, kuriais atsisakyta ieškovą supažindinti su tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymo dokumentais, kurie savo pobūdžiu nėra ir negali būti konfidencialūs;pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo 2012-06-05 CVP IS pranešime Nr. 1324215 nurodytus sprendimus, kuriais nustatyta pasiūlymų eilė, tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymą pripažįstant Konkurso laimėtoju;pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2012-06-21 CVP IS pranešime Nr. 1360735 nurodytą sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo pretenzija Konkurse;Konkurso laimėtoju pripažinti ieškovo UAB „Baltic Sign“ pasiūlymą ir įpareigoti atsakovą sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju UAB „Baltic Sign“;priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovas CVP IS 2012-01-05 paskelbė ir šiuo metu vykdo atvirą valstybinio numerio ženklų pirkimo Konkursą, kuriam pasiūlymą pateikė ir ieškovas. 2012-05-03 perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie Viešųjų pirkimo komisijos sprendimą visus Konkursui pateiktus pasiūlymus pripažinti atitinkančiais Konkurso sąlygų reikalavimus ir tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ techniniam pasiūlymui skirti 39,73 ekonominio naudingumo balus, o ieškovo techniniam pasiūlymui - 34,92 ekonominio naudingumo balus. 2012-05-03 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti susipažinti su Konkurso dalyvio - jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UTAL Sp.zo.o ir UAB „SaldPack“ pasiūlymu, tačiau 2012-05-08 perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu, ieškovui buvo leista vizualiai susipažinti tik su šio tiekėjo pateiktais valstybinio numerio ženklų pavyzdžiais ir šio tiekėjo pasiūlymo forma. Ieškovo teigimu, jis susipažinęs su šio tiekėjo valstybinio numerio ženklų pavyzdžiais pastebėjo, kad jie neatitiko Lietuvos standarto LST 1447:2005 (toliau tekste - Standartas) nustatytų reikalavimų, todėl ieškovas 2012-05-09 raštu kreipėsi į perkančiąją organizaciją su paklausimu dėl perkančiosios organizacijos ketinamų atlikti veiksmų, po to kai paaiškėjo faktinės aplinkybės dėl kito tiekėjo pasiūlymo neatitikimo Konkurso sąlygų reikalavimams. Perkančioji organizacija informavo ieškovą, kad neketina keisti ir stabdyti Konkurso procedūrų, todėl ieškovas 2012-05-17 perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurią ši atmetė. 2012-05-30 perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu ieškovui buvo leista susipažinti tik su dalimi kito tiekėjo dokumentų. Ieškovo nuomone, perkančiosios organizacijos atsisakymas leisti ieškovui susipažinti su tiekėjo UTAL Sp.zo.o ir UAB „SaldPack“ pasiūlymo dokumentais yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apribojo ieškovo galimybes ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises, veiksminga ir efektyvi perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūra tapo neįmanoma. Ieškovas pažymėjo, kad perkančioji organizacija privalėjo ne tik formaliai, tačiau ir objektyviai įvertinti tiekėjo UTAL Sp.zo.o ir UAB „SaldPack“ pasiūlymą ir pateiktų pavyzdžių atitiktį Standarto reikalavimams, kaip tai nustato Konkurso sąlygų 9.2.3 punkto reikalavimai, todėl perkančioji organizacija neatmetusi UTAL Sp.zo.o ir UAB „SaldPack“ pasiūlymo, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1,2 dalis, 39 straipsnio 2 ir 7 dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad VPĮ 6 straipsnis perkančiajai organizacijai yra nustatęs imperatyvų reikalavimą neatskleisti tretiesiems asmenims perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė pats tiekėjas ir šios pareigos laikymasis neturi būti susilpnintas pralaimėjusios šalies besąlygine teise, padavus ieškinį teismui, gauti šią informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
1) pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovo VĮ Regitra 2012-05-03 CVP IS pranešime Nr. 1255827 nurodytus sprendimus, kuriais tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus;
2) įpareigojo atsakovą tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymą Konkurse atmesti;
3) pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovo 2012-06-05 CVP IS pranešime Nr. 1324215 nurodytus sprendimus, kuriais nustatyta pasiūlymų eilė ir tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymas pripažintas Konkurso laimėtoju;
4) pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovo 2012-06-21 CVP IS pranešime Nr. 1360735 nurodytą sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo pretenzija Konkurse;
5) Konkurso laimėtoju pripažino ieškovo UAB „Baltic Sign“ pasiūlymą ir įpareigojo atsakovą sudaryti pirkimo sutartį su tiekėju UAB „Baltic Sign“.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė; ieškovui iš atsakovo priteisė 13 388 Lt bylinėjimosi išlaidų (6 130 Lt ekspertizės išlaidų ir 7 470 Lt teisinės pagalbos išlaidų); iš atsakovo, trečiųjų asmenų valstybei priteisė po 1 067,82 Lt vertimo ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas pripažino, kad pagal VPĮ 6 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, viešojo pirkimo komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami įstatymų reikalavimų, ypač dėl sudarytų sutarčių skelbimo ir informacijos, susijusios su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, kaip nurodyta VPĮ 41, 74, 79 straipsniuose ir 86 straipsnio 4 dalyje, negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas ir perkančiosios organizacijos pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos pati savaime nereiškia viešųjų pirkimų skaidrumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Tačiau taip pat pripažino, kad VPĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti absoliučios, kadangi šios nuostatos turi būti derinamos su VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais viešųjų pirkimų principais. VPĮ 39 straipsnio 7 dalis nustato perkančiajai organizacijai pareigą pateiktus tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus ir tvarką. Perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, ne ribojama, o priešingai – įpareigojama įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų. Dėl to, nepaisant VPĮ įtvirtintų konkrečių prielaidų, kada perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją gali vertinti pagal kitus, nei pirkimo sąlygose nustatytus įrodomuosius dokumentus, neriboja perkančiosios organizacijos reikalauti ar atsižvelgti ir į kitus tiekėjo kvalifikaciją įrodančius duomenis.
Teismas nustatė, kad Konkurso sąlygų 2.2 punktas numatė, jog ketinami įsigyti valstybinio numerio ženklai turėjo atitikti Standarto reikalavimus. Tiekėjas UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ kartu su pasiūlymu perkančiajai organizacijai pateikė Automobilių transporto instituto 2012-02-09 išduotą raštą – atliktų tyrimų pažymėjimą Nr. 0129/CBM/2012, patvirtinantį UTAL Sp.zo.o. pagamintų kelių transporto priemonių bendrojo naudojimo Lietuvos valstybinio numerio ženklų atitikimą minėto Standarto reikalavimus, taip pat atitikimą Lietuvos tipo 4 formato valstybinio numerio ženklų atitikimą VĮ Regitra generalinio direktoriaus 2006-12-11 įsakymu Nr. V-137 patvirtintiems techniniams reikalavimams (2 t., 32 b. l.). Tačiau Konkurso metu kilus neaiškumui dėl pastarojo tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikimo Konkurso sąlygoms, minėtam Standartui ir atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintiems reikalavimams atsakovas privalėjo imtis papildomų priemonių patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitikimui pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta tiekėjų galimybė pateikti kitus, nei reikalaujamus dokumentus – teises suteikianti, bet ne siaurinamai jų elgesį reguliuojanti teisės norma.
Teismo vertinimu, tiekėjo pateiktų kartu su pasiūlymu valstybinio numerio ženklų pavyzdžių neatitikimo faktas visiškai įrodytas - jų buvimą patvirtina tiek šių valstybinių numerio ženklų pavyzdžių nuotrauka (1 t., 125 b. l.), tiek teismo pavedimu atliktos tiekėjo UTAL Sp.zo.o ir UAB „SaldPack“ kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių ekspertizė ir pakartotinė ekspertizė (4 t., 213-214 b. l.), kuriuose nurodyta, jog III tipo geltonos spalvos numerio ženklai, naudoti taksi automobiliui, kurie buvo su Europos Sąjungos simboliu ir Lietuvos Respublikos simboliu „LT“, neatitinka Standarto 5.2 ir 5.6 punktų reikalavimų ir abiejuose šio tipo pavyzdžiuose mėlyna juosta, Europos Sąjungos simbolis ir Lietuvos Respublikos simbolis „LT“, neatspindi šviesos; taip pat I, III ir VI tipo pavyzdžiai su ES emblema neatitinka Standarto 5.4 punkto reikalavimų (4 t., 98-99 b. l., 5 t., 180-187 b. l.) ir teismas neturi teisinių ar faktinių prielaidų nesutikti su šiomis ekspertizės išvadomis. Teismas pažymėjo, kad tiekėjo valstybinio numerio ženklų neatitikimo Konkurso sąlygoms iš esmės neneigia ir atsakovas, teismo posėdžio metu patvirtindamas, kad ekspertų išvados verčia abejoti pateiktų prekių atitikimu nustatytiems reikalavimams, todėl atsižvelgiant į tai, kad ir pats atsakovas neneigia, jog priimant sprendimą kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių realiai nevertino jų atitikimo Konkurso sąlygose numatytiems reikalavimams, o iš esmės tik patikrino tiekėjo kartu su pasiūlymu pateiktų dokumentų atitikimą Konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams, ir neįvertinęs, kad įsigijus nekokybiškus valstybinio numerio ženklus bus pažeistas viešas interesas, apimantis tiekiamą naudą visuomenei įsigyti kokybiškus valstybinio numerio ženklus, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti Konkurso dalyvių sąžiningą konkurenciją, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnyje tvirtintą pirkimo tikslą ir lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principų laikymąsi, dėl ko nepagrįstai pripažino tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymą atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus, todėl tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti, o jų rezultatas naikintinas.
Teismas atmetė trečiojo asmens argumentus dėl teismo ekspertizių aktų nepagrįstumo ir nepatikimumo, kadangi faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo eigoje gali būti įvertinti kritiškai, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai taip pat tuomet, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teismas MTI-Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimo instituto pateiktus 2012-11-21 ir 2012-11-26 raštus vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais visų aplinkybių kontekste ir įvertinęs daiktinių įrodymų – tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių pakartotinės ekspertizės išvados turinį teismas sprendė, jog ekspertai visapusiškai, tiksliai ir išsamiai atsakė į teismo užduotus klausimus ir pateikė aiškiais išvadas dėl byloje esminę reikšmę turinčių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad teismo daiktinių įrodymų ekspertizę šioje byloje atlikusio ekspertinės įstaigos kvalifikacija, jos gebėjimai atsakyti į teismo iškeltus itin specifinių žinių reikalaujančius klausimus, padarytų ekspertinių išvadų, kaip įrodymų šaltinio pagrįstumas ir objektyvumas nekelia abejonių, kurioms esant būtų galima šių išvadų nelaikytini įrodinėjimo priemone, ar atsisakyti jomis remtis kaip įrodymų šaltiniu (5 t., 6-11,14-49 b. l.). Ekspertinės įstaigos išvados pagrįstos išsamiu tyrimu, detalia faktinių duomenų analize ir įvertinimu, tyrimo rezultatai paremti eksperimentiniais bandymais. Eksperto pasirinkto tyrimo modelio ir metodų tinkamumas objektyvaus turinio duomenimis nepaneigtas. Tuo tarpu trečiojo asmens atstovo nurodyti ekspertinio tyrimo taktikos ir metodikos trūkumai laikytini neesminiais ir nepaneigiančiais pateiktų ekspertinių išvadų pagrįstumo, patikimumo ar objektyvumo, abejonės ir išsakytos prielaidos dėl eksperto kompetencijos, objektyvumo, gebėjimo atlikti ekspertizę, žemesnių reikalavimų taikymu nepatvirtintos jokiais objektyvų pagrindą galinčiais turėti faktiniais duomenimis.
Atsižvelgiant į tai, kad viešajame pirkime dalyvavo du tiekėjai ir konstatavus, jog tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pateiktas pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų, teismas sprendė, kad nėra poreikio tiekėjų grąžinti į pakartotinai atliekamas viešojo pirkimo procedūras, todėl iš esmės perkančios organizacijos sprendimui dėl UAB „Baltic Sign“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu sutampant su teismo sprendimu, teismas laikė, jog šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, bei vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, ieškovo reikalavimą priteisti 28 193 Lt teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 10 000 Lt ir atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį ieškovui iš atsakovo priteisė 7 470 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti ir ekspertizės išlaidų dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu tretieji asmenys UAB „SaldPack“ ir UTAL Sp.zo.o. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškinį atmesti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovas, realiai nevertinęs tiekėjų kartu su pasiūlymais pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikimo Konkurso sąlygoms, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintą pirkimo tikslą, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo bei skaidrumo principų laikymąsi bei nepagrįstai pripažino apeliantų pasiūlymą atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus. Apeliantų įsitikinimu, atsakovas priimdamas minėtus sprendimus nepažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, priešingai - abiejų tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus vertino pagal lygiaverčius kriterijus, nediskriminuodamas nė vieno tiekėjo ir teisėtai vadovaudamasis Konkurso sąlygomis.
2. Teismas, konstatuodamas, kad Konkurso sąlygų 9.2.3 punktas patvirtina, jog tiekėjų pasiūlymai turėjo būti vertinami ne tik pagal tiekėjų pateiktus dokumentus, netinkamai interpretavo Konkurso sąlygas. Konkurso sąlygų 9.2.3 punkte teigiama, kad perkančiosios organizacijos komisija nagrinėja, ar tiekėjas pateikė siūlomų prekių pavyzdžius, ar pateikė visus siūlomų prekių pavyzdžius, ar pateikti siūlomų prekių pavyzdžiai atitiko konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Apeliantų įsitikinimu, tai reiškia, kad perkančioji organizacija privalėjo patikrinti, ar tiekėjas apskritai pateikė nustatyto dydžio ir formato pavyzdžius, taip pat privalėjo patikrinti, ar pateikiamuose pavyzdžiuose yra konkretūs simboliai (raidės ir skaičiai), kurie nurodyti Konkurso sąlygų 4.9.4 punkte. Tai yra galutiniai ir privalomieji perkančiosios organizacijos veiksmai, siekiant įvertinti siūlomų prekių pavyzdžių atitikimą Konkurso sąlygoms. Realiai vertinti pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikimo Standartui arba lygiaverčiam Standartui bei atsakovo generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtintiems techniniams reikalavimams pati perkančioji organizacija neturėjo nei specialių techninių žinių, nei praktinių galimybių. Būtent todėl atsakovas visų tiekėjų pateiktų prekių pavyzdžių atitikimą Standartui ir Įsakymui numatė vertinti remiantis kompetentingų institucijų pažymomis ir iš tiekėjų nebuvo reikalaujama pateikti kitų papildomų įrodymų.
3. Atsakovas, vadovaudamasis Konkurso sąlygomis, tiekėjų pateikiamas oficialių kokybės kontrolės institucijų ar valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas pažymas turėjo pripažinti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu prekių pavyzdžių tinkamumą. Be to, perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė pačiai nuspręsti, kokiomis priemonėmis bus įrodinėjama pasiūlymo atitiktis konkurso reikalavimams. Apeliantai atsakovui tinkamai pateikė visus dokumentus, kurie buvo reikalauti Konkurso sąlygose. Vėliau atsakovo prašymu apeliantai pateikė ir Lenkijos Automobilių transporto instituto atliktų bandymų aprašymą (6 t., 10-18 b. l.), patvirtinantį apeliantų pateiktų numerio ženklų pavyzdžių atitiktį Standarto reikalavimus, taip pat pateikė ir aprašytą visą atliktų tyrimų eigą, kuri buvo vykdoma griežtai vadovaujantis Standarto nuostatomis. Tokiu būdu, atsakovas įsitikino apeliantų pasiūlymo tinkamumu ir pagrįstai jų pasiūlymą įvertino kaip atitinkantį Konkurso sąlygas.
4. Teismas netinkamai vertino Konkurso sąlygų 4.9.4 punkto bei 9.2.3 punkto nuostatas, taip pat pažeidė VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta pareiga pripažinti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, kokybę patvirtinančias pažymas.
5. Atsakovas ir apeliantai buvo išreiškę poziciją dėl ekspertizės netikslingumo, tačiau teismas neatsižvelgė į šią šalių nuomonę. Be to, ekspertizę pavedė atlikti ieškovo pasiūlytai ekspertinei įstaigai - MTI Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutui, nepaisant atsakovo ir apeliantų teismui pateiktų prašymų pakeisti ekspertizės įstaigą, kartu pateikdami argumentus dėl paskirtos įstaigos netinkamumo (4 t. 13-15, 30-32 b. l.), tačiau teismas šiuos prašymus atmetė.
6. Teismo paskirtos ekspertinės įstaigos ekspertizių išvados parengtos pažeidžiant CPK 216 straipsnio reikalavimus ir nesilaikant Standarto reikalavimų. Atliekant eksperimentinius bandymus dėl valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikimo Standartui buvo būtina vadovautis Standarto 6 dalyje („Kokybės kontrolė. Bandymai“) aprašytais metodais. Apeliantų nuomone, MTI Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutas, atlikdamas tyrimus šių reikalavimų nevykdė. Tai pripažino ir pats institutas 2012-11-21 rašte. Į dalį teismo suformuluotų klausimų institutas apskritai neatsakė, o atsakydamas į kitus klausimus savo teiginių nepagrindė konkrečiais įrodymais, atliktų tyrimų eigos aprašymais ir kt. Šiuos argumentus pagrindžia ir aplinkybė, kad ši ekspertinė įstaiga neturi akreditacijos atlikti tyrimų pagal Standartą (šio instituto akreditacijos akte nėra jokios nuorodos į Standartą (4 t., 55-62 b. l.). Be to, MTI Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų instituto ekspertizės aktas nenuoseklus. Šias aplinkybes pripažino ir Vilniaus apygardos teismas tiek 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendime ir 2013 m. sausio 21 d. nutartyje, kuria buvo nutarta civilinėje byloje skirti pakartotinę daiktinių įrodymų ekspertizę.
7. Teismas neatsižvelgė į apeliantų ir atsakovo prašymus bei argumentus dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo Drezdeno apsaugos nuo korozijos institutui ir ekspertizę paskyrė ieškovo siūlomai įstaigai DEKRA Industrial GmbH. Šis teismo procesinis sprendimas priimtas nepateikiant aiškių motyvų, remiantis tik nepagrįsta prielaida, kad ši ekspertinė įstaiga pakartotinę ekspertizę galėtų atlikti per trumpesnį laiką, nei kitos pasiūlytos įstaigos. Taigi, teismas du kartus iš eilės ekspertizę paskyrė atlikti ieškovo pasiūlytai įstaigai, todėl kyla abejonių ar nebuvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
8. Teismas, vertindamas ekspertų išvadas neatsižvelgė į ekspertų kvalifikaciją - MTI Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutas ir DEKRA Industrial GmbH neturi akreditacijos atlikti tyrimus pagal Standartą; ekspertizei pateiktos medžiagos apimtį - apeliantų kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių kiekis buvo nepakankamas išsamių tyrimų pagal Standartą atlikimui, todėl teismas nepagrįstai pripažino pakartotinės ekspertizės išvadų pagrįstumą ir teisingumą, tokiu būdu pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas. Atitinkamai apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių neatitikimo faktas yra visiškai įrodytas. Teismas turėjo pagrindą atsisakyti remtis šiomis išvadomis kaip įrodymų šaltiniu.
9. Teismas nepagrįstai nusprendė negrąžinti proceso dalyvių į pirminę padėtį, tokiu būdu neleido atsakovui pakartotinai atlikti pirkimo procedūrų. Pagal formuojamą teismų praktiką, šalių negrąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį galima tik išimtiniais atvejais - tik dėl to ir tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendimas būtų toks pats kaip ir teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1759/2012). Be to, teismas ne tik įpareigojo atsakovą atmesti apeliantų pasiūlymą Konkurse, tačiau taip pat nusprendė Konkurso laimėtoju pripažinti ieškovo pateiktą pasiūlymą ir įpareigojo atsakovą sudaryti pirkimo sutartį su ieškovu. Šiais sprendimais teismas pažeidė teismų praktikoje suformuluotus principus, veikė už perkančiąją organizaciją ir neteisėtai susiaurino jos galimų priimti sprendimų apimtis - nepaliko jokių alternatyvų galimiems sprendimams. Spręsti dėl kainos priimtinumo turi teisę tik pati perkančioji organizacija, ir šiame kontekste teismai neturi įgaliojimų įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti vienokį ar kitokį sprendimą (VPĮ 7 str., 18 str., 39 str. ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismai, spręsdami tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą, kaip teisiškai reikšmingos negali vertinti per didelės pasiūlymo kainos aplinkybės (nebent ji pati būtų ginčo objektas), kadangi dėl jos sprendžia tik perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
10. Pagal VPĮ nuostatas perkančioji organizacija turi sudaryti pirkimo sutartis tik su laimėjusį pasiūlymą tiekėju. Teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą konkurso laimėtoju pripažinti ieškovo pateiktą pasiūlymą ir įpareigojęs atsakovą sudaryti pirkimo sutartį su ieškovu, atėmė iš atsakovo galimybę, remiantis VPĮ suteikiamomis teisėmis nuspręsti dėl laimėjusio pasiūlymo ir sutarties su juo sudarymo, taip pat svarstyti, tiek numatomos sudaryti pirkimo sutarties kainos tinkamumą, tiek galimybę nutraukti pirkimą, jei atsirastų nenumatytų aplinkybių. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė VPĮ 7, 18, 39 straipsnių nuostatas, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011).
Atsiliepimas
Ieškovas „BalticSign“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Konkurso sąlygų 9.2.3 punktas nustatė viešojo pirkimo komisijai pareigą patikrinti, ar tiekėjas pateikė siūlomų prekių pavyzdžius, ar šie pavyzdžiai atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad perkančioji organizacija privalėjo ne formaliai, bet iš tikrųjų įvertinti tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymą ir pateiktų prekių pavyzdžių atitiktį Standarto reikalavimams, kaip tai ir nustato Konkurso sąlygų 9.2.3 punkto reikalavimai. Priešingi apeliantų samprotavimai dėl tariamai būtino kitokio Konkurso sąlygų interpretavimo yra nepagrįsti ir neatitinka aiškiai suformuluotų Konkurso sąlygų teksto bei tokio pobūdžio reikalavimų esmės.
2. Ištyrus tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pateiktus prekių pavyzdžius pagrįstai nustatyta, kad pateikti prekių pavyzdžiai neatitinka Konkurso sąlygų 4.9.4 punkto ir 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 punkto reikalavimų dėl valstybinio numerio ženklų atitikimo Standarto reikalavimams, dėl ko šio tiekėjo pasiūlymas, vadovaujantis Konkurso sąlygų 9.2.3, 9.3.3 ir 9.5 punktais bei Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu, privalėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo su atsiliepimu pateiktas Automobilių transporto instituto atliktų tyrimų pažymėjimas Nr. 0129/CBM2012 vertintinas kritiškai, kaip neatspindintis tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pateiktų ženklų pavyzdžių atitikties Standarto reikalavimams, kadangi pažymėjime išvardinti valstybinio numerio ženklai, tačiau nenurodytos ženklų serijos, raidės ir kitos specifikacijos - pažymėjimu nurodomi tik ženklų tipai ir formatai, be to, bandymai pažymėjimo išdavimui pradėti 2011 m. gruodžio 15 d., kai dar nebuvo paskelbtas Konkursas (Atliktų tyrimų pažymėjimo Nr. 0129/CBM/2012 2 lapas). Todėl negalima daryti išvados, kad pažymėjime nurodyti ženklai yra tie patys, kaip pateikti perkančiajai organizacijai. Taigi Automobilių transporto instituto atliktų tyrimų pažymėjimas Nr. 0129/CBM2012 vertintinas kaip netikslus ir nepatvirtinantis Konkurso sąlygų 4.9.4 punkto reikalavimų įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi skyrė daiktinių įrodymų ekspertizę, pavedant ekspertizę atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, t. y. ne ieškovo pasiūlytam teismo ekspertui. Ir tik paaiškėjus, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi techninių galimybių atlikti tokio pobūdžio teismo ekspertizės, 2012 m. liepos 25 d. nutartimi pavedė ekspertizę atlikti MTI-Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutui. Todėl apeliantų argumentai, kad teismo ekspertizės paskirtos ieškovo siūlomai ekspertinei įstaigai sąlygoja ekspertizės rezultatų neobjektyvumą nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi.
5. Teismo nutartimi paskirta ekspertizės įstaiga buvo ir yra tinkama bei kvalifikuota atlikti ženklų, kaip tam tikros rūšies plastiko ir metalo kompozicinių produktų ekspertizę, atlikti įvairius technologinius - mechaninius plastiko ir metalo bandymus, todėl nėra faktinio ir/ar teisinio pagrindo teigti, kad šios įstaigos kompetencija ar akreditacija buvo nepakankama.
6. Apeliantų siūlomos ekspertinės įstaigos - Lenkijos Automobilių transporto instituto skyrimas ekspertu byloje buvo negalimas, kadangi teismas dėl negalimumo skirti šį institutą ekspertu jau yra pasisakęs 2012 m. liepos 20 d. nutartimi ir šį klausimą išsprendęs. Be to, šis institutas jau buvo įvertinęs ginčo valstybinių ženklų tinkamumą bei atitikimą Lietuvos Respublikoje galiojantiems Standartams ir dėl šio vertinimo ieškovas byloje jau ne kartą yra itin kritiškai pasisakęs. Automobilių transporto instituto rašytinė nuomonė yra pateikta į bylą kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį.
7. MTI-Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų instituto ekspertizės išvadoje nurodyti tiekėjų pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių neatitikimai Standarto reikalavimams yra akivaizdūs. Pakartotinės ekspertizės išvada yra itin išsami, pagrįsta Standartu nurodyta metodologija ir tyrimų atlikimo reikalavimais. Aštuoni iš dvylikos tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ Konkurso metu pateiktų ženklų neatitinka Standarto 5.6 punkto reikalavimų (Teismo ekspertizės akto 7 puslapis). Atvejai, kuriais teismo ekspertai dėl ženklų trūkumo ar kitų aspektų negalėjo pagal Standartu nustatytus metodus atlikti atitinkamų tyrimų teismo ekspertizės aktu buvo aiškiai įvardinti (ekspertizės akto 5 puslapis - nuoroda į Standarto 6.3.9 punktą, kuris reikalauja tirti ženklus be įspaudų). Tuo tarpu apeliantai tik deklaratyviais teiginiais klaidina apeliacinės instancijos teismą šiuo aspektu dėstydami pavienes nepagrįstas įžvalgas. Iš bylos eigos akivaizdu, kad apeliantai siekė ir iki šiol siekia galimybės pateikti teismui į bylą kitus, nei Konkurso metu teiktus ženklus. Tačiau ekspertizės dalyku galėjo būti tik pateikti Konkursui ženklai, o ne kiti ženklai.
Šalies argumentai
8. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti konkretų sprendimą, nes teismo diskrecija apima tokias galimybes, ypač tokiais ginčo atvejais kaip šis, kai pirkime pasiūlymus pateikę du asmenys, o vienas iš pirkimo procedūrų metu pateiktų tiekėjo pasiūlymų neatitinka Konkurso sąlygoms keliamų reikalavimų.
9. Teismas tinkamai atsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotas galimybes teismui nedelsiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nesudarant tolesnės viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimo galimybės, kadangi nėra poreikio grąžinti tiekėjo į pakartotinai atliekamas procedūras, jei teismas konstatuoja jo kvalifikacijos ar pasiūlymo neatitiktį pirkimo sąlygoms. Tokiu atveju perkančioji organizacija negalėtų priimti kitokio sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Regitra atsiliepimu palaiko trečiųjų asmenų apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. VĮ Regitra tiekėjų pasiūlymo vertinimo metu, o taip pat nagrinėdama UAB „Baltic Sign” pretenzijas analizavo tiekėjo UAB „SaldPack“ ir UTAL Sp.zo.o. ženklų pavyzdžius pagal turimas galimybes. Pažymi, kad įmonė neturėjo ir šiuo metu neturi tokių techninių galimybių, kurios leistų išsamiai ištirti pateikiamus valstybinio numerio ženklų pavyzdžius pagal Standarto reikalavimus, tačiau nepaisant to, atsakovas vertino ženklus ir tuo metu. Atsakovo nuomone, jis priėmė pagrįstus ir teisingus sprendimus. Valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikties Standarto reikalavimams Konkurso sąlygose buvo suformuluotas siekiant užtikrinti perkamų valstybinio numerio ženklų kokybę, patvarumą, todėl atsakovas vertino ne tik Konkursui pateiktus dokumentus, ženklų pavyzdžių atitikties Standarto reikalavimams pažymėjimus, tačiau ir pačius ženklus. Pažymi, kad atsakovui nebuvo pateiktos tokios ekspertizės išvados, kurios įrodytų, kad tiekėjo UAB „SaldPack“ ir UTAL Sp.zo.o. pateikti valstybinio numerio ženklų pavyzdžiai neatitinka Standarto reikalavimų, todėl sprendimai buvo priimti pagal turimą medžiagą ir buvusias galimybes. Atsakovo nuomone, VĮ Regitra sprendimai yra nepagrįstai panaikinti ir šiuo aspektu atsakovas palaiko trečiųjų asmenų apeliacinį skundą.
2. Byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl atsakovas prašo operatyviai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamoje apeliacijoje sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos pareigų apimties, vertinant tiekėjo pateiktų prekių pavyzdžių kokybės atitiktį Konkurso sąlygoms; dėl Europos Sąjungos valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotų prekių, kokybę patvirtinančių pažymų vertinimo; ekspertizės byloje skyrimo tikslingumo, ekspertinės įstaigos parinkimo, ekspertinės įstaigos išvadų vertinimo ir ekspertinės įstaigos kompetencijos; taip pat dėl perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.
Dėl perkančiosios organizacijos pareigų apimties, vertinant tiekėjo pateiktų prekių pavyzdžių atitiktį Konkurso sąlygoms.
Apeliantai nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovas, realiai nevertinęs tiekėjų kartu su pasiūlymais pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikimo Konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams, pažeidė VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo pirkimo tikslus ir nepagrįstai pripažino apeliantų pasiūlymą atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus. Apeliantų teigimu, pagal Konkurso sąlygų 9.2.3 punktą, perkančiosios organizacijos komisija nagrinėja, ar tiekėjai pateikė visus siūlomų prekių pavyzdžius, ar pateikti siūlomų prekių pavyzdžiai atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus (ar pateikiamuose pavyzdžiuose yra konkretūs simboliai (raidės ir skaičiai), kurie nurodyti Konkurso sąlygų 4.9.4 punkte, todėl apeliantų nuomone, perkančioji organizacija neturėjo realiai vertinti pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikimo Lietuvos Standartui LST 1447:2005 arba lygiaverčiam Standartui bei atsakovo generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtintiems techniniams reikalavimams. Be to, perkančioji organizacija tokiam patikrinimui neturėjo nei specialių techninių žinių, nei praktinių galimybių, atitinkamai buvo numatyta visų tiekėjų pateiktų prekių pavyzdžių atitikimą Standartui ir Įsakymui vertinti remiantis kompetentingų institucijų pažymomis.
Atsakovas, palaikydamas trečiųjų asmenų apeliacinį skundą, taip pat pritaria šiems apelianto argumentams, nurodydamas, kad perkančioji organizacija neturėjo ir šiuo metu neturi tokių techninių galimybių, kurios leistų išsamiai ištirti pateikiamus valstybinio numerio ženklų pavyzdžius pagal Standarto reikalavimus, tačiau atsakovas pagal galimybes analizavo ženklus ir tuo metu, todėl atsakovo vertinimu, priėmė pagrįstus ir teisingus sprendimus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais trečiųjų asmenų ir atsakovo argumentais.
VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas (VPĮ 25 str. 3 d. 1 p.).
Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija valstybinio numerio ženklų pirkimo sąlygų 2.2. punkte pirkimo objektui nustatė atitikimo Lietuvos standartui LST 1447:2005 „Kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklai. Techniniai reikalavimai“ reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija pripažino visus Konkursui pateiktus pasiūlymus atitinkančiais Konkurso sąlygų reikalavimus; tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ techniniam pasiūlymui skyrė 39,73 ekonominio naudingumo balus, o ieškovo techniniam pasiūlymui - 34,92 ekonominio naudingumo balus (1 t., 103 b. l.). Ieškovas, 2012-05-08 Viešojo pirkimo komisijos posėdžio metu, vizualiai susipažinęs su UTAL Sp.zo.o ir UAB „SaldPack“ pateiktais valstybinio numerio ženklų pavyzdžiais pastebėjo, kad susipažinimui pateikti minėto tiekėjo pavyzdžiai neatitinka Standarto nustatytų reikalavimų, t. y. kairėje ženklo pusėje esanti mėlynoji juosta geltonos spalvos valstybinio numerio ženkluose neatspindi šviesos; visuose pavyzdžiuose esanti mėlynoji juosta nėra integruota į plėvelę; holograma yra prastos kokybės ir neatitinka minėto Standarto; geltonuose valstybinio numerio ženkluose LT raidės nėra baltos; atskiruose pavyzdžiuose skiriasi mėlynos spalvos atspalvis. Ieškovas perkančiajai organizacijai išreiškė abejonę dėl minėto tiekėjo pasiūlymo atitikimo Konkurso sąlygų 4.9.4 punkto reikalavimams, taip pat išreiškė abejonę dėl pateiktos kontrolės institucijos ar įstaigos pažymos patikimumo ir kompetentingumo (1 t., 113-114 b. l.). Tačiau perkančioji organizacija dėkodama už nurodytus ieškovo pastebėjimus, ieškovo paklausimą, o vėliau ir pretenziją atmetė motyvuodama tuo, jog pirkimo komisijos sprendimai priimti vadovaujantis tiekėjų pateiktais dokumentais (1 t., 115, 116-132 b. l.).
Minėtos faktinės aplinkybės liudija, kad tiekėjų pateiktų numerių trūkumai buvo akivaizdžiai matomi, o perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovo 2012 m. gegužės 10 d. paklausimą ir pretenziją pripažino, jog sprendimai priimti vadovaujantis tik tiekėjų pateiktais dokumentais, nors kaip jau minėta, vizualiai buvo matyti pateiktų numerių spalvų ir kokybės trūkumai. Taigi, apeliantai ir atsakovas atsiliepime nepagrįstai teigia, kad pagal turimas technines galimybes perkančioji organizacija negalėjo ir neturėjo suabejoti pateiktų valstybinio numerių pavyzdžių atitiktimi nustatytam Standartui, kadangi minėti numerių pavyzdžių trūkumai buvo matyti vizualiai ir tokiems ženklų kokybės trūkumams, kaip spalvų neatitiktis ar padengimas/nepadengimas plėvele nustatymo, nebuvo reikalingos specialios techninės galimybės. Atitinkamai darytina išvada, kad atsakovas neanalizavo pateiktų numerių pavyzdžių, nes priešingu atveju būtų suabejojęs pateiktų numerių atitikimu minėto Standarto nustatytiems reikalavimams bei pateiktos kontrolės institucijos ar įstaigos pažymos patikimumu ir kompetencija.
VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga atmesti pasiūlymą, jei jis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Valstybinio numerio ženklų pirkimo sąlygų 9.3. punkte nurodyta, kad komisija atmeta tiekėjo pasiūlymą, jeigu tiekėjas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų arba nepateikė siūlomų prekių pavyzdžių arba pateikė ne visus siūlomų prekių pavydžius arba pateikti siūlomų prekių pavyzdžiai neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neketino atmesti tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ siūlymo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius tokioms aplinkybėms turėjo pareigą pareikalauti šio tiekėjo papildomai patvirtinti valstybinių kelio ženklų atitiktį nustatytam Standartui.
Kasacinis teismas, aiškindamas tokią perkančiosios organizacijos teisę yra konstatavęs, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms ne ribojama, o priešingai – įpareigojama įsitikinti, ar dalyvio deklaruotas kvalifikacijos turėjimas išplaukia iš jo pateiktų pirminių ar patikslintų duomenų. Dėl to, nepaisant VPĮ įtvirtintų konkrečių prielaidų, kada perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją gali vertinti pagal kitus, nei pirkimo sąlygose nustatytus įrodomuosius dokumentus, tai per se neriboja perkančiosios organizacijos reikalauti ar atsižvelgti ir į kitus tiekėjo kvalifikaciją įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiekėjų kvalifikacinis reikalavimas – gebėjimas teikti paslaugą, kuri atitinka kokybės ir techninius reikalavimus netapatus pirkimo objekto (prekės) kokybės reikalavimui, tačiau šis kasacinio teismo išaiškinimas turėtų būti taikomas ir sprendžiant klausimą dėl perkančiajai organizacijai iškilusių abejonių dėl tiekėjo prekių pavyzdžių neatitikties konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, kadangi perkančiosios organizacijos teisės ir pareigos šiuo aspektu turėtų būti taikomos analogiškai.
Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegiją atmeta apeliantų argumentus, kad perkančioji organizacija privalėjo vertinti tik pateiktų Konkurse valstybinių numerių kiekį ir juose nurodomas raides bei skaičius ir neatsižvelgti į akivaizdžius numerių spalvų, padengimo ir atspindžių trūkumus. Atitinkamai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino VPĮ 3 straipsnio pažeidimą.
Dėl Europos Sąjungos valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotų prekių, kokybę patvirtinančių pažymų vertinimo.
Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, kad teismas pažeidė VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinta pareiga pripažinti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, kokybę patvirtinančias pažymas. Apeliantų nuomone, teismas netinkamai vertino Konkurso sąlygų 4.9.4 punkto bei 9.2.3 punkto nuostatas, tokiu būdu pažeidė ir VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas.
VPĮ 36 straipsnyje ,,Kandidatų ir dalyvių techninis ir profesinis pajėgumas“ 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija darbų pirkimo atveju kandidatų ir dalyvių techninio ir profesinio pajėgumo įvertinimui turi teisę pareikalauti oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Apeliantai teisingai nurodo, kad VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad perkančioji organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuostata VPĮ kontekste reiškia vienodų galimybių tiekėjams suteikimo pateikti savo pasiūlymus, taip užtikrinant efektyvią jų konkurenciją ir nereiškia besąlyginio akredituotų kompetentingų įstaigų išduotų paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančių pažymų išvadų vertinimą, kaip pagrindžiantį atitinkamų prekių ar paslaugų kokybę, nustačius akivaizdžius tokių prekių ar paslaugų kokybės trūkumus, kaip šiuo atveju. Todėl šios bylos kontekste, negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad perkančioji organizacija besąlygiškai privalėjo pasikliauti išduotu prekių kokybę patvirtinančiu sertifikatu, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs šią aplinkybę nepažeidė VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų.
Dėl ekspertizių skyrimo tikslingumo, ekspertinių įstaigų parinkimo.
Apeliantų teigimu, atsakovas ir apeliantai buvo išreiškę poziciją dėl ekspertizės netikslingumo, tačiau teismas neatsižvelgė į šią šalių nuomonę. Be to, ekspertizę pavedė atlikti ieškovo pasiūlytai ekspertinei įstaigai - MTI Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutui, nepaisant atsakovo ir apeliantų teismui pateiktų prašymų pakeisti ekspertizės įstaigą, kartu pateikdami argumentus dėl paskirtos įstaigos netinkamumo (4 t. 13-15, 30-32 b. l.), tačiau teismas šiuos prašymus atmetė.
Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl laimėjusių Konkursą trečiųjų asmenų siūlomų automobilių valstybinių numerių ženklų kokybės atitikties nustatytam Lietuvos Standartui LST 1447:2005 arba lygiaverčiam Standartui ir perkančiosios organizacijos VĮ Regitra generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtintiems techniniams reikalavimams (Konkurso sąlygų 4.9.4 p.). Ieškovas įrodinėjo, kad laimėjusio Konkursą tiekėjo siūlomų III tipo numerio ženklų pavyzdžiuose mėlyna juosta, Europos Sąjungos ženklas bei Lietuvos Respublikos skiriamasis ženklas „LT“ neatspindi šviesos, todėl ženklai neatitinka minėto Standarto 5.2, 5.4 ir 5.6 punktų reikalavimų; I, III, IV tipo valstybinio numerio ženklų pavyzdžiuose panaudotos hologramos neapsaugotos nuo atmosferinių bei eksploatacinių agresyvių sąlygų, todėl tai neatitinka Standarto 5.2 punkto reikalavimų, nurodančių užtikrinti ilgaamžiškumą ir atsparumą temperatūros, vandens, degalų, tepalų poveikiams, korozijai, lenkimui ir smūgiams, bei Konkurso sąlygų 13.1 punkte nustatytų reikalavimų garantiniams terminams; I, III ir VI tipo valstybinio numerio ženklų pavyzdžiuose mėlyna juosta yra užnešta šilkografiniu būdu, todėl tai neatitinka minėto Standarto 5.4 punkto reikalavimų, nurodančių, kad mėlynoji juosta turi būti šviesą atspindinčios dangos dalis. Taigi, ieškovas kėlė klausimą dėl esminių Konkurso sąlygų neįvykdymo, o trečiasis asmuo savo pasiūlymo atitikimą minėtiems Standartams grindė kompetentingos institucijos – Lenkijos Respublikos Automobilių transporto instituto atliktų tyrimų pažymėjimu. Tuo tarpu, valstybinio numerio pavyzdžių spalvų ir atspindžių neatitikimas nustatytam Standartui buvo akivaizdžiai matomas ir iš ieškovo su ieškiniu pateiktų nuotraukų. Taigi, vertinant apeliantų argumentus dėl ekspertizės netikslingumo, teisėjų kolegijos nuomone, susiklosčius tokioms faktinėms bylos aplinkybėms, kuomet byloje iš esmės keliamas valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikties nustatytiems Standartams klausimas ir atitinkamai trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktis, objektyvios tiesos nustatymui pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė valstybinių numerių ekspertizę.
Bylos duomenys liudija, kad ieškovas ieškiniu valstybinio numerio ženklų pavyzdžių įvertinimui prašė skirti ekspertizę, pavedant ją atlikti Hanoverio MPA (MTI – Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutui (1 t., 1-22 b. l.). Tuo tarpu tretieji asmenys ir atsakovas dėl ekspertizės skyrimo prieštaravo motyvuodami tuo, kad tretieji asmenys savo pasiūlymo atitikimą minėtiems Standartams jau pagrindė kompetentingos institucijos pažymėjimu. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti byloje ekspertizę, tretieji asmenys siūlė ją pavesti atlikti Automobilių transporto instituto Medžiagų tyrimo ir mechatronikos centro Mechatronikos laboratorijai Lenkijos Respublikoje, o atsakovas – Lietuvos teismo ekspertizės centrui (3 t., 172-175, 179-182 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė skirti byloje pateiktų trečiojo asmens valstybinio numerio ženklų pavyzdžių ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (3 t., 188-190 b. l.), tačiau Lietuvos teismo ekspertizės centras 2013 m. liepos 20 d. raštu Nr. S-756 informavo ieškovą, kad tokio pobūdžio ekspertizės neatlieka, todėl 2012 m. liepos 25 d. nutartimi ekspertizė buvo pavesta atlikti kitai ekspertinei įstaigai – Hanoverio MPA (MTI – Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutui). Šios aplinkybės liudija, kad teismas nesiekė tendencingai parinkti būtent ieškovo nurodytą ekspertinę įstaigą. Priešingai, pirmiausia ekspertizę pavedė atlikti atsakovo nurodytai įstaigai ir tik gavęs duomenų, jog ši ekspertinė įstaiga - Lietuvos teismo ekspertizės centras neatlieka tokių ekspertizių, o trečiųjų asmenų siūlomos ekspertinės įstaigos išvados jau buvo ieškovo kvestionuojamos, parinko ieškovo nurodytą ekspertinę įstaigą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant ekspertinę įstaigą buvo atsižvelgta į objektyvius duomenis ir nebuvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, bei, priešingai nei teigia apeliantai, skiriant ekspertizę buvo siekiama bylai reikšmingų faktinių aplinkybių objektyvaus įvertinimo. Bylos duomenys taip pat liudija, kad trečiųjų asmenų prašymas pakeisti ekspertinę įstaigą, pavedant ekspertizę atlikti Lenkijos ekspertinei įstaigai netenkintas dėl trečiųjų asmenų nepagrįstų teiginių, jog Vokietijos ekspertinė įstaiga nekompetentinga atlikti pavestą ekspertizę, t. y., tretieji asmenys šiems argumentams pagrįsti teismui nepateikė objektyvių duomenų (4 t., 13-65 b. l.).
Pakartotinė ekspertizė byloje skirta dėl Vokietijos ekspertinės įstaigos - Hanoverio MPA (MTI – Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų instituto) išvadų formos ir turinio trūkumų, taip pat dėl trečiųjų asmenų prašymo byloje skirti pakartotinę ekspertizę (4 t., 87-100, 122-124, 125-128, 139, 213-215 b. l.). Pakartotinei ekspertizei atlikti ekspertinė įstaiga DEKRA Industrial GmbH paskirta atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo siūlymus. Tuo tarpu trečiųjų asmenų siūlymas ekspertinę įstaiga paskirti Drezdeno apsaugos nuo korozijos institutą atmestas dėl šio instituto nepajėgumo atlikti visų tyrimų ir bandymų šiame institute (5 t., 55-56 b. l.). Taigi negalima sutikti su apeliantų argumentais, kad sprendžiant ekspertizių paskyrimo klausimus nebuvo atsižvelgta į šalių prašymus, nuomones ar objektyvias aplinkybes.
Dėl ekspertinių įstaigų kompetencijos ir byloje atliktų išvadų pagrįstumo.
Apelianto teigimu teismas, vertindamas ekspertų išvadas neatsižvelgė į ekspertų kvalifikaciją - MTI Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų institutas ir DEKRA Industrial GmbH neturi akreditacijos atlikti tyrimus pagal Standartą; ekspertizei pateiktos medžiagos apimtį - apeliantų kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių kiekis buvo nepakankamas išsamių tyrimų pagal Standartą atlikimui, todėl teismas nepagrįstai pripažino pakartotinės ekspertizės išvadų pagrįstumą ir teisingumą, tokiu būdu pažeidė CPK 218 straipsnio nuostatas. Atitinkamai apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių neatitikimo faktas yra visiškai įrodytas. Sprendžiant dėl valstybinio numerio ženklų pavyzdžių atitikties minėtiems Standartams ir reikalavimams, reikšmingi įrodymai yra byloje atliktų ekspertizių išvados, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-163/2010 ir kt.). Tačiau pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį galima tuo atveju, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008 ir kt.). Vertinant ekspertų išvados išsamumą turi būti atsižvelgiama, į kokius teismo suformuluotus klausimus buvo atsakyta, o į kokius ? ne, kurių klausimų atsakymai yra svarbiausi ir reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad ekspertų išvados, atliktos tos srities specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos teisiškai vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – tiek pirminės, tiek pakartotinės ekspertizės išvadas ir iš įrodymų visumos spręsti dėl byloje iškilusio ginčo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185, 218 str.).
Tam, kad būtų pašalinti įrodymų trūkumai, šioje byloje buvo paskirtos dvi valstybinio numerio ženklų pavyzdžių ekspertizės. Nagrinėjamu atveju ekspertai į visus esminius teismo užduotus klausimus pateikė atsakymus. MTI-Medžiagų ir gamybos technologijų tyrimų instituto ekspertizės išvadoje nurodyti tiekėjų pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių neatitikimai Standarto LST 1447:2005 reikalavimams yra akivaizdūs. Pakartotinės ekspertizės išvada pagrįsta Standartu nurodyta metodologija ir tyrimų atlikimo reikalavimais. Aštuoni iš dvylikos tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ Konkurso metu pateiktų ženklų neatitinka LST 1447:2005 standarto 5.6 punkto reikalavimų (Teismo ekspertizės akto 7 puslapis). Atvejai, kuriais teismo ekspertai dėl ženklų trūkumo ar kitų aspektų negalėjo pagal Standartu nustatytus metodus atlikti atitinkamų tyrimų, teismo ekspertizės aktu buvo aiškiai įvardinti (Ekspertizės akto 5 puslapis - nuoroda į Standarto 6.3.9 punktą, kuris reikalauja tirti ženklus be įspaudų). Byloje pateiktos ekspertinių įstaigų akreditacijos ir jų išvados neleidžia abejoti šių išvadų teisingumu ir objektyvumu, o abiejų ekspertinių įstaigų išvados iš esmės patvirtino ieškovo nurodomas abejones dėl numerio ženklų pavyzdžių neatitikties nustatytiems Standartams ir Konkurso reikalavimams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia visų byloje esančių įrodymų visuma, ekspertizių išvadomis ir ištyręs bei įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, laikydamasis CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje ir 197 bei 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra faktinio ir/ar teisinio pagrindo teigti, kad šių įstaigų kompetencija ar akreditacijos buvo nepakankamos spręsti dėl apeliantų kartu su pasiūlymu pateiktų valstybinio numerio ženklų pavyzdžių neatitikimo Standartui.
Dėl perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė negrąžinti proceso dalyvių į pirminę prieš perkančiosios organizacijos pažeidimą buvusią padėtį, tokiu būdu neleido atsakovui pakartotinai atlikti pirkimo procedūrų. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą atmesti apeliantų pasiūlymą Konkurse ir nusprendė Konkurso laimėtoju pripažinti ieškovo pateiktą pasiūlymą bei įpareigojo atsakovą sudaryti pirkimo sutartį su ieškovu. Apeliantai laikosi pozicijos, kad šiais sprendimais teismas pažeidė teismų praktikoje suformuluotus principus, veikė už perkančiąją organizaciją ir neteisėtai susiaurino jos galimų priimti sprendimų apimtis - nepaliko jokių alternatyvų galimiems sprendimams ir teisėjų kolegija pritaria šiems apelianto argumentams.
Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką šalių negrąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį galima tik išimtiniais atvejais - tik dėl to ir tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendimas būtų toks pats kaip ir teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1759/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik perkančioji organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas vertinti tiekėjų kvalifikaciją bei pasiūlymus, nuspręsti dėl pirkimą laimėjusio pasiūlymo ir sutarties su juo sudarymo (VPĮ 7 str., 18 str., 39 str. ir kt.). Perkančioji organizacija geriausiai žino savo poreikius ir galimybes, todėl VPĮ taip pat suteikia jai teisę, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Be to, vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perkančioji organizacija turi teisę atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Spręsti dėl kainos priimtinumo turi teisę tik pati perkančioji organizacija, ir šiame kontekste teismai neturi įgaliojimų įpareigoti perkančiąją organizaciją priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismai, spręsdami tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą, kaip teisiškai reikšmingos negali vertinti per didelės pasiūlymo kainos aplinkybės (nebent ji pati būtų ginčo objektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011). Grąžinus perkančiąją organizaciją atgal į pirkimo procedūras, ji, remdamasi VPĮ ir ginčo pirkimo sąlygomis, pagal savo kompetenciją privalo spręsti dėl tolesnio pirkimo procedūrų vykdymo, atitinkančio dabartinius jos poreikius viešojo pirkimo sutartimi bei atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011).
Taigi, apeliantas teisus nurodydamas, kad pagal VPĮ nuostatas perkančioji organizacija turi sudaryti pirkimo sutartis tik su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu asmeniu, o spręsti dėl sutarties sudarymo ar ne, prerogatyva nustatyta perkančiajai organizacijai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ieškovą pripažindamas konkurso laimėtoju ir įpareigodamas atsakovą su ieškovu sudaryti viešojo pirkimo sutartį pažeidė VPĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, nes šioje byloje, skirtingai nei ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą cituojamoje byloje Nr. 3K-3-293/2011, perkančiosios organizacijos sprendimas dalyje dėl konkurso laimėtojo bei sutarties su juo sudarymo gali nesutapti su teismo sprendimu: perkančioji organizacija, minėta, turi alternatyvą - pripažinti laimėtoju ieškovą ir sudaryti su juo sutartį arba nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje, kuria teismas nusprendė už perkančiąją organizaciją, nors pagal teisinį reglamentavimą pastaroji turi alternatyvias veikimo galimybes, paliekant perkančiajai organizacijai galimybę spręsti dėl viešojo konkurso baigties.
Dėl procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais ji pripažino, kad trečiųjų asmenų pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, skyrė byloje ekspertizes bei parinko ekspertines įstaigas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiose dalyse priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tačiau įpareigodamas atsakovą su ieškovu sudaryti viešojo pirkimo sutartį pažeidė VPĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, todėl yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant šią sprendimo dalį. Kadangi teismo sprendimo dalis, kuria apelianto pasiūlymas pripažintas neatitinkančiu konkurso sąlygų, paliekama nepakeista, į padėtį, buvusią iki pažeidimo, grąžinama tik perkančioji organizacija (atsakovas) ir ieškovas, kurio pasiūlymas perkančiosios organizacijos buvo pripažintas atitinkančiu konkurso sąlygas, o apeliantas, kurio pasiūlymas atmestas teismo sprendimu, į konkursą negrąžinant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo ieškinys patenkintas 83 procentais, nors tokios apskaičiavimo proporcijos ir nepagrindė. Tačiau priteisdamas bylinėjimosi išlaidas šios proporcijos nesilaikė – laikė pagrįstomis 10 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, tačiau ieškovui priteisė 7 470 Lt (74 proc.) teisinės pagalbos išlaidų. Tuo tarpu žyminį mokestį ir ekspertizės išlaidas apskaičiavo apytiksliai atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (86 proc.).
Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės sprendžiamas ginčas dėl laimėjusių Konkursą trečiųjų asmenų siūlomų automobilių valstybinių numerių ženklų kokybės atitikties nustatytam arba lygiaverčiam Standartui ir perkančiosios organizacijos VĮ Regitra generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-137 patvirtintiems techniniams reikalavimams (Konkurso sąlygų 4.9.4 p.). Byloje atliktų ekspertizių išvadomis nustačius tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ Konkurso metu pateiktų ženklų neatitikimą minėtiems Standarto ir Įsakymo reikalavimams, tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymas nepagrįstai pripažintas atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus ir šis tiekėjas nepagrįstai pripažintas Konkurso laimėtoju. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, visi ieškovo neturtiniai reikalavimai yra išvestiniai iš ieškovo reikalavimų pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo sprendimus, kuriais tiekėjo UTAL Sp.zo.o. ir UAB „SaldPack“ pasiūlymas pripažintas atitinkančiu Konkurso dokumentų reikalavimus ir reikalavimo panaikinti atsakovo pripažinimą šio tiekėjo pasiūlymą Konkurso laimėtoju, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas 70 procentų. Byloje šalys nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, sumažinant teisinės pagalbos išlaidas nuo 28 193 Lt iki 10 000 Lt, todėl teisėjų kolegija ieškovo teisinės pagalbos išlaidas skaičiuoja būtent nuo 10 000 Lt sumos. Taigi atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Lt žyminio mokesčio, 7 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 4 291 Lt ekspertizės išlaidų (CPK 91 str., 93 str., 98 str.).
Atitinkamai perskirstomis valstybei priteistinos vertimo ir pašto išlaidos pirmosios instancijos teisme – iš atsakovo ir trečiųjų asmenų lygiomis dalimis valstybei priteisiamos 1 406 Lt vertimo išlaidos (2008,84 Lt x 70 proc.) ir 89 Lt pašto išlaidų; iš ieškovo valstybei priteisiamos 603 Lt vertimo išlaidos ir 38 Lt pašto išlaidos (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).
Trečiųjų asmenų apeliacinis skundas tenkintas 30 procentų, todėl tretiesiems asmenims iš ieškovo priteistinos 30 procentų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Už apeliacinį skundą 1 000 Lt žyminį mokestį ir 2175,26 Lt teisinės pagalbos išlaidas sumokėjo trečiasis asmuo UTAL Sp.z.o.o., todėl 30 procentų - 300 Lt žyminio mokesčio dalis ir 653 Lt (2175,26 Lt x 30 proc.) iš ieškovo priteistina UTAL Sp.z.o.o. Atsakovas veikia trečiųjų asmenų pusėje, todėl trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš ieškovo.
Ieškovas ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo Valstybės įmonės Regitra (įmonės kodas 110078991) paskelbto atviro konkurso „Valstybinio numerio ženklų pirkimas“ (pirkimo Nr. 116464) laimėtoju pripažintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ (įmonės kodas 110394345) pateiktas pasiūlymas ir atsakovas įpareigotas su ieškovu sudaryti pirkimo sutartį. pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovui ir valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos - ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Sign“ iš atsakovo Valstybės įmonės Regitra priteisti 700 Lt žyminio mokesčio, 7 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 4 291 Lt ekspertizės išlaidų; valstybei iš atsakovo Valstybės įmonės Regitra ir trečiųjų asmenų Lietuvos ir Vokietijos įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „SaldPack“ (įmonės kodas 302559240) bei Lenkijos Respublikos įmonės UTAL Sp.zo.o. (juridinio asmens kodas KRS Nr. 0000110005, buveinės adresas - Gruszyn ul. Katarzynska 9, 62-006 Kobylnica, Poland) priteisti 1 406 Lt (iš atsakovo703 Lt ir iš trečiųjų asmenų 703 Lt) vertimo išlaidų (2008,84 Lt x 70 proc.) ir 89 Lt (iš atsakovo 44,50 Lt ir iš trečiųjų asmenų 44,50 Lt) pašto išlaidų; iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ valstybei priteisti 603 Lt vertimo išlaidų ir 38 Lt pašto išlaidų.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Trečiajam Lenkijos Respublikos įmonės UTAL Sp.zo.o. (juridinio asmens kodas KRS Nr. 0000110005, buveinės adresas - Gruszyn ul. Katarzynska 9, 62-006 Kobylnica, Poland) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ priteisti 953 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.