Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems S. Z., D. B.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., LR pilietė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini), išsilavinimas (duomenys neskelbtini), besimokinanti (duomenys neskelbtini)., teista 1 kartą:

2013-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo; LR BK 92 str. 1, 2 d paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 180 straipsnio 1 dalį,

D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini); tautybė – (duomenys neskelbtini), išsilavinimas (duomenys neskelbtini), besimokinantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

2012-11-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pritaikius LR BK 93 str. 1 d. 3 p. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d., bylą nutraukiant; vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d., 83 str., 87 str., skirtos auklėjamojo poveikio priemonės įspėjimas ir elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį kasdien nuo 22 val. Iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

2013-05-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nusprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo; vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., LR BK 82 str. pagrindu taikant auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir 12 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant jį kasdien nuo 22.00 val.iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant be elgesio apribojimo priemones vykdančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su D. B., pastarajam sukursčius ją pagrobti iš E. B. mobiliojo ryšio telefoną Nokia X2-01, 2012-04-01 apie 17.00 val. miškelyje esančiame prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ adresu Ozo g. 25, Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu,- sugriebė šią už plaukų ties viršugalviu, nulenkė pastarosios galvą žemyn, ketindama keliu smūgiuoti į veidą, o nukentėjusiajai E. B. bandant išvengti smūgio, pargriuvus ant žemės, ji, atsisėdusi ant pastarosios, sudavė rankomis apie 7 smūgius į galvą, pakaušio sritį bei iš nukentėjusiosios striukės, dešinės kišenės, ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia X2-01 – 300 Lt vertės su jame buvusiomis operatoriaus „Tele2“ Sim kortele 5 Lt vertės bei atminties kortele 30 Lt vertės, po ko atsistojusi spyrė kojomis nukentėjusiajai nuo 5 iki 10 kartų į stuburo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai E. B. galvos viršugalvio srities ir juosmens sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis, kvalifikuojamus nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, o pagrobdama iš nepilnametės nukentėjusiosios telefoną su Sim ir atminties kortelėmis, padarė pastarosios globėjai I. K. 335 Lt turtinę žalą, kai tuo metu D. B. stovėjo įvykio vietoje bei stebėjo įvykių eigą

D. B. palenkė kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką - panaudojus fizinį smurtą pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, žinodamas, kad E. B. turi mobiliojo ryšio telefoną Nokia X2-01 sukurstė S. Z. pagrobti šį telefoną iš E. B., tokiu būdu palenkdamas kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. Z., 2012-04-01 apie 17.00 val. jiems būnant miškelyje esančiame prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ adresu Ozo g. 25, Vilniuje, S. Z. jo įkalbėta – sukurstyta, panaudojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu, t.y. sugriebė šią už plaukų ties viršugalviu, nulenkė šios galvą žemyn, ketindama keliu smūgiuoti į veidą, o nukentėjusiajai E. B. bandant išvengti smūgio, pargriuvus ant žemės, ji atsisėdusi ant pastarosios sudavė rankomis apie 7 smūgius į galvą, pakaušio sritį ir ištraukė iš nukentėjusiosios striukės, dešinės kišenės, mobiliojo ryšio telefoną Nokia X2-01 – 300 Lt vertės su jame buvusiomis operatoriaus UAB „Tele2“ Sim kortele 5 Lt vertės bei atminties kortele 30 Lt vertės, po ko atsistojusi spyrė kojomis nukentėjusiai nuo 5 iki 10 kartų į stuburo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajai E. B. galvos viršugalvio srities ir juosmens sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosrūvomis, kvalifikuojamus nežymaus masto sveikatos sutrikdymu, o pagrobdama iš nepilnametės nukentėjusiosios telefoną su Sim ir atminties kortelėmis, padarė pastarosios globėjai I. K. 335 Lt turtinę žalą, jis pats tuo metu buvo įvykio vietoje ir stebėjo įvykio eigą.

Kaltinamoji S. Z. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštą kaltinimą kalta prisipažino iš dalies, t.y., jog sumušė nukentėjusiąją, tačiau telefono neėmė. Paaiškino, kad 2012-04-01 buvo pas tėvą Antakalnyje. Jai paskambino D. B. ir pasiūlė susitikti Antakalnio transporto žiede, pasakė, kad bus D. ir R., bei pasakė, kad ji paimtų pinigų. Ji paprašė iš tėvo pinigų, atvažiavo į Antakalnio transporto žiedą ir ten susitiko su D. B., D. Š. ir R. M.. Visi kartu nuvažiavo į IKI parduotuvę Saulėtekio al., kažkas iš vaikinų paprašė praeivio nupirkti 4 butelius sidro, po to jie visi nuėjo į miškelį Saulėtekyje ir ten išgėrė tris butelius sidro. Kažkas iš vaikinų paskambino kažkokioms panelėms ir pasiūlė susitikti. Su tomis panelėmis buvo susitarta susitikti prie vieno „Akropolio“ išėjimų. Kada važiavo prie „Akropolio“ autobuse su D. Š., D. B. ir R. M., jie ją vadino ar tai M. ar M. vardu, taip jie visi juokavo, vadino vienas kitą įvairiais vardais, ir prie „Akropolio“ vaikinai ją pristatė kaip M., ji pati tuo vardu neprisistatinėjo. Visa tai buvo kaip juokas, ji neprisistatinėja dažnai svetimais vardais, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Kada važiavo autobusu iki „Akropolio“, D. B., kaip suprato, taip pat juokaudamas, pasiūlė jai pavogti iš vienos iš panelių, kurios turėjo laukti prie „Akropolio“ - E. B., telefoną. Ji D. B. paklausė, ar jam galvoje nepasimaišė, tada jis pasakė, kad pajuokavo. Mano, kad D. Š. ir R. M. girdėjo, kaip D. B. jai siūlė paimti iš E. telefoną. D. B. sakė, kad pas E. B. yra geras telefonas, bet jo detaliai neaprašinėjo. Kai jie visi atvažiavo prie „Akropolio“, ten jau laukė E. B. ir jos draugė N. V.. Tuo momentu ji tų merginų nepažinojo. Dar ten buvo R. B., su kuria ji buvo pažįstama. Jie visi nuėjo į miškelį prie paskutinio „Akropolio“ išėjimo. Ten vėl visi gėrė sidrą, ji jau negėrė, o gėrė kitos merginos. Po to R. B. pasakė, kad jai reikia namo ir išėjo, D. Š. sėdėjo girtas ir pusiau miegantis, o D. B. kalbėjosi su E. B. ir pastarosios drauge N.. Ji (S. Z.) pradėjo pavydėti, kad D. B. jai neskiria dėmesio, po to D. B. prie jos priėjo ir pasakė, kad E. B. negražiai apie ją (S. Z.) kalba, ir ji, būdama neblaivi, net nepagalvojusi, kad galbūt su E. B. reikia pasikalbėti, ją užpuolė ir sumušė, sudavė kokius 6 smūgius, priėjusi paėmė E. B. už plaukų, patraukė, po to sudavė jai ranka, pastaroji nukrito, ji taip pat nukrito ant kelių, ir tada, pritūpusi, gulinčiai E. B. sudavė dar kelis smūgius, neneigia, kad galėjo ir įspirti su koja. Jas besimušančias išskyrė R. M. ir D. B.. D. B. pakėlė E. B., kuri buvo nugriuvusi, ir tuo momentu, kai E. atsikėlė, pradėjo sakyti, kad pas ją pavogė telefoną. E. draugė N. V. priėjo prie jos (S. Z.) ir pradėjo sakyti, kad ji atiduotų telefoną. Ji (S. Z.) pasakė, kad telefono neturi ir kad jie gali ją apieškoti. Jie iškratė visą jos rankinuką, bet nieko nerado, N. priėjo prie jos ir kelis kartus apieškojo ją pačią, bet taip pat nieko nerado. Po to ji (S. Z.) pasakė, kad išeina, nes jai prasidėjo isterija, nusileido nuo Šeškinės kalno ir prie tilto ją pasivijo N. V. su D. B. ir pradėjo sakyti, kad ji grąžintų telefoną. Su N. susistumdė. N. vėl ją apieškojo, bet galiausiai paleido ir su D. B. nuėjo atgal. Ji (S. Z.) atėjo pas savo draugą E. L., buvo visa apsiverkusi. E. L. viską papasakojo apie tai, kas atsitiko, kad susimušė su mergina, kurį ją apkaltino, kad ji pavogė jos telefoną. E. L. paklausė, kur jos rankinukas, ji pasakė, kad rankinukas liko ten toje vietoje, kur jie visi buvo miškelyje prie „Akropolio“. E. L. pasisiūlė nueiti ir paimti jos rankinuką. Jis nuėjo paimti rankinuko, o jo dėdė nuėjo paskui jį, bijodamas, kad E. L. nieko neatsitiktų. E. L. grįžo su jos rankinuku. Kai ji truputį apsiramino, kartu su E. L. nuėjo į Tauragnų stotelę, kur abu įsėdo į autobusą. Ten sutiko D. Š., R. M. ir D. B.. Jie siūlė E. L. pirkti kažkokį telefoną, bet pastarasis atsisakė. Jai atrodo, kad telefoną turėjo ir pirkti siūlė būtent D. B.. Prie Kalvarijų turgaus jie vėl bandė parduoti telefoną. Iš pradžių bandė parduoti taksistui, po to užėjo į kažkokį namą, bet jiems nepavyko parduoti telefono. Tada jie paklausė, ar ji (S. Z.) nežino kam reikalingas telefonas, ir ji pasakė, kad gal telefonas bus reikalingas jos broliui, paskambino broliui iš kažkurio vaikino telefono, paklausė, ar jam reikalingas NOKIA telefonas. Brolis pasakė, kad pasižiūrės ir pasiūlė ateiti į darželį prie jo namo. Brolis atėjo su dviem draugais. Ji su E. L. stovėjo toliau, o brolis ir jo draugai kalbėjosi su D. B., D. Š. ir R. M.. Kada ji skambino broliui, pasakė, kad telefonas NOKIA, o kada vaikinai tą telefoną pardavinėjo, matė tik, kad telefonas yra baltos spalvos. Pati to telefono rankose neturėjo. Po to brolis, nupirkęs telefoną, išėjo, o ji kartu su E. L., D. B., D. Š. ir R. M. nuvažiavo į Dvarčionis, ten D. B. MAXIMA parduotuvėje nupirko alkoholinių gėrimų, ir jie visi nuėjo pas jo draugą, kur ir pasiliko. 12 val. nakties R. M. su E. L. kažkur išėjo ir daugiau nebegrįžo. Ji (S. Z.) neigia, kad iš nukentėjusiosios kišenės ištraukė telefoną. Tada draugavo su D. B. ir nukentėjusiąją sumušė visų pirma iš pavydo, kad D. B. pastarajai skyrė dėmesį, be to sudavė ir už tai, kad E. B. negražiai apie ją (S. Z.) kalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu E. B. pasakė, kad D. B. siūlė paimti iš pastarosios telefoną, o kai buvo akistata, nukentėjusioji pradėjo sakyti, kad neva ji (S. Z.) jai pasakė, kad pati telefoną pavogė, perdavė D. B., ir D. B. jį pardavė, nors to nukentėjusiajai ji tikrai nesakė. Prieš apklausą pas tyrėją susitiko su nukentėjusiąja, nes norėjo jos atsiprašyti, kadangi iš tikrųjų gailėjosi dėl to, kad ją sumušė. Susitikus su nukentėjusiąja, su ja kalbėjosi, pasivaikščiojo, buvo kavinėje, viskas buvo gerai, o kai abi atėjo į akistatą, nukentėjusioji pradėjo kažkodėl kitaip sakyti. Po Naujųjų metų, po teismo su R. B. daugiau nebendravo, 2012-04-01 nekvietė jos atvykti prie „Akropolio“, nesakė pastarajai, kad ketina pagrobti iš E. B. telefoną. Prie „Akropolio“ E. B. jos (S. Z.) aplamai jokiu vardu nevadino, aplamai į ją vardu nesikreipė.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2012-04-01 susitiko su D. Š. ir R. M. Antakalnio transporto žiede, paskambino S. Z., kad ji taip pat atvažiuotų į Antakalnio transporto žiedą. Pastaroji atvažiavo, turėjo pinigų, ir jie visi nuvažiavo į Saulėtekį, kur IKI parduotuvėje nupirko sidro, po to nuėjo į miškelį, išgėrė. Kažkas, kas tiksliai neprisimena, atrodo, kad D. Š., paskambino E. B., pasiūlė susitikti prie „Akropolio“. E. B. pažinojo, nes pastaroji buvo jo klasiokė. Po to visi nuvažiavo prie „Akropolio“, ten susitiko su E. B., jos drauge N. ir R. B., po to visi kartu nuėjo į miškelį prie „Akropolio“. Dar buvo likę truputi sidro, ten tą sidrą gėrė. Po to prasidėjo muštynės tarp S. Z. ir E. B.. Jis nesuprato, dėl ko jos pradėjo muštis. Matė, kaip vyko muštynės. S. paėmė E. už plaukų, pargriovė veidu į žemę, atsisėdo jai ant nugaros, ją apžergus, ir rankomis ją mušė į pakaušį, po to, atsikėlusi, dar jai spyrė. Jis su R. M. atitraukė S. nuo E., bet E. nekėlė, ji liko gulėti. Po to S. pabėgo, o E. pradėjo sakyti, kad pas ją dingo telefonas. Žinojo koks pas E. B. yra mobilaus ryšio telefonas, nes matė jį pas ją mokykloje. Kai atitraukinėjo S. nuo E., kur nors šalia E. pastarosios telefono nematė. Nematė, ar S. ištraukinėjo iš E. telefoną. Kada S. susimušė su E. ir po to pabėgo, tada jis su E. drauge N. pasivijo S. prie tilto ir ją apieškojo, bet telefono nerado. Tada grįžo atgal į miškelį prie Akropolio. E. verkė ir išvažiavo namo. Po to paskambino E. L. ir pasakė, kad S. yra kartu su juo. Su S. ir E. L. susitiko. S. pasakė, kad parodys kur paslėpė telefoną, pasakė, kad paslėpė krūmuose prie tilto, pasakė, kad, kai pabėgo, telefoną buvo įsikišusi į kelnes. R. M., D. Š. ir E. L. matė, kaip S. parodė tą vietą, kur ji paslėpė telefoną. Tą telefoną iš krūmų paėmė pati S.. Po to visi nuvažiavo prie Kalvarijų turgaus, kur ieškojo, kam parduoti telefoną. D. Š. prieidinėjo prie taksistų, klausinėjo, po to buvo nuėjęs į kažkokį namą, bet nepardavė. Po to S. pasakė, kad jos brolis gali nupirkti tą telefoną. Ji paskambino savo broliui, pasiūlė jam tą telefoną, brolis pasakė, kad jam reikalingas tas telefonas, tada visi nuvažiavo į kažkokį darželį prie S. brolio namo ir pastarasis tą telefoną nupirko. Po to visi nuvažiavo į Dvarčionis. Jis (D. B.) dalyvavo telefono pardavime, žinojo kieno tas telefonas. Pinigai už telefono pardavimą buvo pas E. L.. Kai visi nuvažiavo į Dvarčionis, E. L. padavė jam (D. B.) tuos pinigus. MAXIMA parduotuvėje nupirko už juos alkoholį. S. vardo pakeitimas įvyko miškelyje prie Akropolio, bet kas sugalvojo, kad S. yra M., jis (D. B.) neprisimena. Kai visi autobusu važiavo į Akropolį, jis (D. B.) pagrobti telefono iš E. B. S. nesiūlė. S. buvo priėjusi prie jo ir, sakė, kad nori atimti iš E. telefoną. Nesuprato, dėl ko S. taip norėjo padaryti, gal dėl to, kad E. jai nepatiko. Po įvykio, kai jau vyko tyrimas, nei su S., nei su E. jis (D. B.) apie nieką nekalbėjo, neprašė S., kad ji viską paimtų ant savęs. S. pati jam skambinėjo, apvadino „ožiu“ už tai, kad jis parodė pareigūnams, kur ji gyvena. Jo santykiai su S.nutrūko po šito įvykio. Kada buvo apklausiamas pas tyrėją, nelabai viską prisiminė, dabar sako tiesą, tikrai prisimena visas aplinkybes ir tai, kad S. parodė, kur išmetė telefoną. Neprisimena, kur vyko parodymų patikrinimas ikiteisminio tyrimo metu, atrodo, kad tik miškelyje prie Akropolio. Patvirtina, kad su E. drauge N., S. apieškojo du kartus, bet į kelnes pas ją nelindo, dėl to ir nerado telefono, kurį, kaip S. sakė, ji buvo užkišusi į kelnes. Kai telefoną pasiėmė iš krūmų, E.jo negrąžino dėl to, kad ji jau tuo metu buvo išvažiavusi. Jaučiasi kaltas dėl to, kad nesustabdė S., kai ji priėjo ir pasakė, jog atims iš E. telefoną.

Kaltinamoji S. Z. teisme prisipažino kalta, kad sumušė nukentėjusiąją tačiau nepripažino, kad paėmė telefoną. Kaltinamasis D. B. teisme neprisipažino, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Tačiau tiek S. Z., tiek D. B. kaltė, jog jie padarė kaltinime aprašytą nusikalstamą veiką pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Nukentėjusiosios E. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2012-04-01 jai paskambino jos klasiokas D. B. ir pasiūlė susitikti, pasakė, kad bus jis, D. Š., R. M. ir dar viena mergina – M., kuri nėra problematiška, gera mergina, nesimuša, nes visi žinojo, kad ji (E. B.) bijo žmonių. Ji tuo metu buvo kartu su savo drauge N. V. SOS vaikų kaime. Kartu nuvažiavo prie „Akropolio“, kur susitiko su D. B., D. Š., R. M. ir su M., t.y. S. Z.. Dar atėjo R. B.. Nelabai atsimena, ar S. jai prisistatė M. vardu tuo metu, ji jai aplamai pasirodė tokia pikta, net nepasisveikino. Ta M., t.y. S. Z. pasisveikino su R., jos apsikabino, juokėsi, ėjo kartu į tualetą. Ji (E. B.) ėjo kartu su N.. Visi nuėjo į miškelį. Ten buvo D. Š. su R. M.. D. Š. jau buvo labai išgėręs. Jie turėjo nepilną butelį sidro. Ji (E. B.) taip pat atsigėrė sidro, nes norėjo pritapti prie kompanijos. R. B. pasakė, kad jai reikia eiti namo. N. V. ją palydėjo ant kalno. Jai (E. B.) pasirodė labai keista tai, kad R. labai staigiai pasakė, kad jai paskambino mama ir reikia eiti namo, nors matė, kad ji nebuvo išsitraukusi telefono ir jai niekas neskambino. Taigi N. su R. nuėjo ant kalno, o tuo metu S. griebė jai (E. B.) už plaukų. Ji (E. B.), norėdama apsiginti pasilenkė, tada pargriuvo ir užsidengė veidą. S. pradėjo jai daužyti per galvą su kumščiais, po to apsižergė, viena ranka ją daužė, o kita ranka ištraukė iš jos striukės dešinės kišenės telefoną. Į galvą jai buvo suduoti maždaug 5-10 smūgiai, o į nugarą buvo spirta irgi maždaug 5-7 kartus. Tuo metu, kai S. ją mušė, gal 5 metrų atstumu nuo jų buvo D. B. su R. M., o D. Š. buvo atsiklaupęs ir užsimerkęs – neblaivus. N. šalia nebuvo, ji tuo metu buvo kartu su R.. Kai S. ištraukė iš jos telefoną, tada ją paleido, atsistojo ir pradėjo daužyti į nugarą. Nežino, ar S. matė pas ją tą telefoną, nebent galėjo matyti tik formą, nes striukės kišenė buvo plona, taigi galėjo matyti tik jo formą, nes ji (E. B.) telefono nebuvo ištraukusi ir niekam jo nerodė. Kad ji turi tokį telefoną, galėjo žinoti tik D. B. ir D. Š., nes jie buvo jos klasiokai. D. B. su R. atitraukė besimušančią S., ji (E. B.) atsikėlė, patikrino kišenes ir pasakė, kad neturi telefono. Ji (E. B.) jautė, kaip jai ištraukė telefoną, atsimena iš kurios kišenės. S. pradėjo sakyti, kad telefono neėmė, ją patikrino, bet telefono nerado. Tada S. staiga pasakė, kad jai reikia namo ir nuėjo. D. B. su N. S. pasivijo prie tilto, po kurio laiko ir ji (E. B.) ten atėjo. S. pradėjo sakyti, kad telefoną išmetė miškelyje. Ji (E. B.) tada vėl grįžo į miškelį, viską ten patikrino, bet telefono nerado. S. pabėgo, ir į miškelį grįžo tik D. B. su N.. S. buvo palikusi miškelyje savo rankinuką, kurį patikrino D. Š.. Niekas S. daiktų neėmė. Iš N. telefono ji (E. B.) paskambino savo broliui. Atvažiavo brolis ir jo draugė, ir ji (E. B.) su jais kartu grįžo namo. Kol S. buvo dar miškelyje, ji (E. B.) skambino į savo telefoną ir jis buvo įjungtas, po to skambino į savo telefoną jau vėliau, ir jis jau buvo išjungtas. Po kažkiek laiko parašė R. į Facebook, kad ir jai bus blogai už tai, kad ji ją apgavo dėl to, kad nepažinojo S., nors jos buvo pažįstamos, ėjo apsikabinusios, juokėsi. Tuo tarpu jai (E. B.) buvo pristatę S. kaip M., kad jos vardas S., ji tada nežinojo. R. B. jai atrašė, jog sakė S., kad taip nedarytų, kad bus blogai. Kai ji (E. B.) grįžo namo, jai buvo šokas ir dar skausmo nejautė, o iš ryto jau nebegalėjo pajudinti nugaros, jai iškvietė greitąją ir išvežė į ligoninę. Ligoninėje gydėsi dvi paras. Dar iki šiol jaučia tuos sužalojimus. Po kažkiek laiko ji (E. B.) sužinojo, kad reikės eiti pas tyrėją. Prieš dieną paskambino S. ir pasiūlė susitikti prieš einant pas tyrėją. Jos susitiko. Tuo metu S. atrodė normali mergina, civilizuota, net nesimatė iš jos elgesio, kad ji gali taip daryti. Ji papasakojo, kad viską suplanavo D. B., kad telefoną paėmė ji, kad atidavė telefoną D. B.. Telefonas buvo visiškai naujas, po to jis atsirado, bet ne tokios būklės kaip buvo, sugadintu ekranu. Jai (E. B.) tiesiog ne tiek telefono gaila, kiek apmaudu, kad su ja taip pasielgė.

Nukentėjusiosios įstatyminės atstovės R. P. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad E. B. globėjas yra juridinis asmuo – VšĮ Vilniaus SOS vaikų kaimas. I. K. yra VšĮ Vilniaus SOS vaikų kaimo darbuotoja ir pagal minėtos įstaigos terminologiją ji yra mama, kuri augina E., gyvena su ja namelyje. Telefoną, kuris priklausė E. B., pirko I. K. už VšĮ Vilniaus SOS vaikų kaimo pinigus, nes įstaigos buhalterija perveda „SOS mamai“ išlaikymui vaikų pinigus, t.y. daiktus vaikui perka SOS mama, bet atsiskaito buhalterija.

Liudytojo D. Š., teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2012-04-01 buvo miškelyje prie „Akropolio“. Kas su juo buvo kartu, dabar neatsimena, nes tai buvo labai senai. Prisimena, kad buvo D. B., S. Z., E. B., kitų neatsimena. Miškelyje visi išgėrinėjo. Jis buvo apgirtęs ir kas ten vyko neprisimena. Tyrėjai davė daug parodymų, visų dabar neprisimena, tris kartus keitė parodymus. E. B. buvo jo klasiokė, S. Z. truputį pažinojo. Miškelyje E. su S. susimušė, dėl ko jos susimušė, neatsimena. Ar buvo pokalbis apie kažkokį telefoną, neprisimena. Kažką girdėjo, kad siūlė telefoną pagrobti. Kažkas kažką sakė dėl telefono pagrobimo iš E. B., dabar tiksliai negali pasakyti, kas. Galimai matė, kaip S. ištraukė iš E. telefoną. Telefonas buvo parduotas. Jis (D. Š.) telefono pardavime dalyvavo, kam telefonas buvo parduotas, neatsimena. Žinojo, kad telefonas svetimas. Ką padarė su gautais už telefoną pinigais, neprisimena. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ką tyrėja prirašė, nežino. Patvirtina, kad buvo susitikęs su S. broliu dėl telefono pardavimo. Kažkas pinigus už telefono pardavimą gavo.

Liudytojo D. Š. pagarsintais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. ( tomas 2, b.l. 43),

Liudytojo M. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2012-04-01 po darbo leido laiką su draugais. Jam paskambino jo sesuo S. Z. ir paklausė, ar jam reikalingas mobilaus ryšio telefonas, pasakė, kad telefoną parduoda jos draugai. Jis susidomėjo, paklausė kokia kaina. Atrodo, kad S. pasakė, kad apie 120 Lt telefonas kainuoja, pasakė koks modelis. Susitarė susitikti prie darželio šalia jo namų, atėjo S. ir trys vaikinai. Jis atėjo taip pat su draugais, su kuo būtent buvo, neprisimena. Telefoną jam padavė į rankas vienas iš su S. atėjusių vaikinų - D. B.. Jis (M. Ž.) telefoną apžiūrėjo ir pasakė, kad gali sumokėti už jį 100 Lt. Taip ir sutarė. Nuėjo namo, atsinešė pinigus, padavė juos D. B. ir paėmė telefoną. Viso sandorio metu jo sesuo S. stovėjo šone ir nieko nekalbėjo. Jam buvo pasakyta, kad telefonas rastas. Kitą dieną nuėjo į lombardą paklausti, ar už tą telefoną nepermokėjo, nes jo modelis jam buvo nežinomas. Lombarde už telefoną pasiūlė, atrodo 80 Lt. Kai išėjo iš lombardo, jį sustabdė kažkoks vyras, kuris prisistatė policijos operatyviniu darbuotoju ir paklausė, kokį jis parduoda telefoną. Jis (M. Ž.) paaiškino, kad telefono neparduoda, tik teiravosi jo kainos. Minėtas vyras paprašė duoti jam telefoną pažiūrėti. Jis padavė telefoną, tas vyras kažkam paskambino ir tikrino, ar tas telefonas neieškomas.

Liudytojos R. B. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad S. Z. ir D. B. pažįsta. 2012-04-01 po pietų susitiko su E. B. prie „Akropolio“, susitikti pasiūlė E., kuri atėjo su savo drauge N.. E. pasakė, kad turi atvažiuoti dar D. B. su drauge, D. Š. ir R. M.. Su E. B., D. B. ir D. Š. mokėsi vienoje mokykloje. Jie atvažiavo su S. Z., su kuria ji (R. B.) kartu nesimokė, bet ją pažinojo. Tą dieną S. visi vadino M. vardu. Ji pati taip prisistatė, dėl kokių priežasčių taip pristatė, ji (R. B.) nežino. Iki tos dienos S. Z. ir E. B. pažįstamos nebuvo. Susitikę, visi kartu nuėjo į miškelį prie „Akropolio“. Kai ėjo link miškelio, S. jai (R. B.) sakė, kad užpuls E. ir atims iš jos telefoną. Ji (R. B.) sakė S., kad taip nedarytų. Nežino, kodėl S. ruošėsi taip padaryti, ji to neaiškino. D. B. taip pat paminėjo kad taip gali būti, t.y. kad S. užpuls E. ir atims iš jos telefoną, bet ji (R. B.) juo nepatikėjo. E. neįspėjo apie tai, kad ji gali būti užpulta, nors niekas jos (R. B.) ir neprašė, kad E. nieko nesakytų. Miškelyje visi bendravo, gėrė sidrą, ji negėrė ir greitai išėjo, nes jai reikėjo namo. Kol ji buvo kartu su S. ir E. miškelyje, jokio konflikto tarp jų nebuvo, jokių įžeidžiančių žodžių niekas niekam nesakė. Ji (R. B.) muštynių tarp S. ir E. nematė. Kai grįžo namo, jai kažkas paskambino ir pasakė kas atsitiko, t.y. kad S. užpuolė E. ir atėmė telefoną, atrodo, kad E. brolio draugė paskambino, bet tiksliai neatsimena, gal ir pati E.. To pokalbio metu S. nebuvo pavadinta nei S. vardu, nei M. vardu. Pasakė, kad ta mergina sumušė. Ji (R. B.) suprato, kad tai buvo S., nes kai išėjo namo, miškelyje buvo likusios be E. tik dvi merginos, bet viena iš jų N. buvo E. draugė, o kita - S.. E. turėjo šviesios spalvos NOKIA mobilaus ryšio telefoną. Niekas jai (R. B.) vėliau nepasakojo kas buvo padaryta su tuo pagrobtu telefonu.

Liudytojo E. L. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad S. Z. pažįsta, mokėsi vienoje mokykloje. 2012-04-01 S. buvo atėjusi pas jį į namus. Ji buvo apsiverkusi, sakė, kad jai neatiduoda rankinuko, kad ji prie „Akropolio“ miškelyje susimušė su kažkokia panele. S. pasakė, kad jos rankinukas liko pas D. B. ir paprašė nueiti paimti rankinuko. Jis (E. L.) nuėjo paimti S. rankinuko. D. B., R. M. ir D. Š. sutiko prie „Ozo“ prekybos centro ir paėmė iš jų S. rankinuką, kas tą rankinuką nešėsi, dabar neprisimena. Paėmęs rankinuką, nuėjo pas save į namus, kur laiptinėje jo laukė S.. S. į miškelį prie „Akropolio“ daugiau grįžusi nebuvo. Po to jis nuėjo palydėti S. į autobusų stotelę. Jie įsėdo į 53 autobusą ir autobuse sutiko D. B., R. M. ir D. Š., juos sutiko atsitiktinai, su jais nesusiskambino ir susitikti nesitarė. Jie siūlė pirkti kažkokį baltos spalvos telefoną. Atrodo, kad telefoną pirkti siūlė D. B., S. Z. tą turėjo girdėti, nes ji stovėjo šalia, kaip ji į tai reagavo, neprisimena. Jis (E. L.) atsisakė to telefono, nes jis jam buvo nereikalingas, nežinojo kas tai per telefonas ir ar jis vogtas. Visi važiavo kartu toliau, po to išlipo. Vaikinai vis dar norėjo parduoti tą telefoną. Kiek suprato, paskambino S. broliui. Telefoną S. broliui pardavinėjo D. B., R. M. ir D. Š., o jis (E. L.) su S. stovėjo toliau ir pardavime nedalyvavo. Telefonas S. broliui buvo parduotas. Pinigus už telefoną greičiausiai paėmė D. B., nes pinigai buvo būtent pas jį. Jis (E. L.) pats jokių pinigų už telefoną neėmė. Po to visi kartu nuvažiavo pirkti alkoholio, po to apie 24 val. jis (E. L.) su R. M. išvažiavo namo.

Liudytojos L. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad 2012-07-23 naudojosi telefonu NOKIA X2 baltos spalvos. Tą telefoną jai atidavė draugė, nes jos pačios telefonas buvo sugedęs. Tame telefone buvo likusios kažkokios žinutės rusų kalba, ji jas visas ištrynė. Atminties kortelės tame telefone nebuvo, jokių priedų taip pat nebuvo. Draugės neklausė, iš kur ji gavo tą telefoną. Vėliau jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad tas telefonas vogtas. Ji viską iš telefono ištrynė ir atidavė tą telefoną policijos pareigūnams.

Liudytojos N. V. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad pažįsta E. B., kartu gyveno SOS vaikų kaime. Prisimena, kad 2012-04-01 su E. buvo mieste. E. paskambino D. Š. ir pasiūlė susitikti prie „Akropolio“, sakė, kad jis atvažiuos kartu su D. B., R. M. ir mergina, vardu M.. Ji kartu su E. nuvažiavo prie „Akropolio“. Ten buvo S. Z., kurios tuo metu nepažinojo, dar viena mergina, kurios vardo neprisimena, D. Š., R. M. ir D. B.. Jos su E. priėjo prie S. draugiškai pasisveikinti, pastaroji prisistatė kaip M., prisistatė pati. Prie „Akropolio“ miškelyje visi gėrė sidrą. E. taip pat gėrė su visais sidrą, bet nedaug, apsvaigusi nebuvo. Jai (N. V.) paskambino draugė, ir ji nuėjo toliau pakalbėti telefonu. Kai grįžo, E. buvo apsiverkusi. Ji paaiškino, kad M., t.y. S., ištraukė jos mobilaus ryšio telefoną ir neatiduoda. Ji (N. V.) nežino, ar tarp S. ir E. įvyko kažkoks konfliktas, nes išėjo kalbėti telefonu, iki jai išeinant pasikalbėti jokio konflikto nebuvo. S. pasakė, kad E. telefono neturi, ir kad tai ne ji padarė, pasakė, kad gali pas ją telefono ieškoti, bet vis tiek neras. Ji (N. V.) priėjo prie S., pasakė, kad atiduotų telefoną. S. pasakė, kad neturi. E. tvirtino, kad S. turi telefoną. Po to S. pasakė, kad važiuoja namo. Ji (N. V.) S. sustabdė, vėl liepė atiduoti telefoną, S. sakė, kad neturi. Ją apieškojo, patikrino visus jos drabužius, bet telefono nerado. D. Š. paėmė S. tašę ir pradėjo kraustyti jos daiktus, S. tuo metu pabėgo. D. Š. S.rankinėje telefono nerado. Ji (N. V.) S. pasivijo, su ja susistumdė, po to susimušė, dar kartą ją visą apieškojo. E. tuo metu buvo šalia. S. pasakė, kad ji išmetė telefoną į krūmus. Krūmuose telefono nerado. E. negalėjo sugalvoti tokio dalyko, kad S.ištraukė jos telefoną. E. buvo apsiverkusi, sakė, kad S. jai dar ir trenkė. Ji pati muštynių tarp E. ir S. nematė. Į E. telefoną jos bandė skambinti, iš pradžių jis buvo įjungtas, bet po penkių minučių jau buvo išjungtas.

Liudytojo R. M., teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais kad S. Z. pažįsta seniai. Taip pat pažįsta ir D. B. bei R. B.. E. B. mažai pažįsta. 2012 m. balandžio pradžioje buvo susitikęs prie „Akropolio“ su E. B. ir jos drauge, prieš tai Antakalnio mikrorajone buvo susitikęs su D. B., S. Z. ir D. Š., po to visi nuvažiavo prie „Akropolio“, ar pirko prieš tai parduotuvėje alkoholį, neprisimena. Ką, bevažiuojant prie „Akropolio“, D. B. siūlė S. Z., nelabai prisimena. Patvirtina, kad jeigu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad D. B. pasiūlė .S atimti E. B. telefoną, tikriausiai taip ir buvo. Baltos spalvos telefoną „NOKIA“ pas E. B. mokykloje matė. Važiuojant prie „Akropolio“ visi susitarė, kad S. vadins M.. S. pradėjo vadinti M. tam, kad E. nesužinotų jos tikro vardo. Miškelyje prie „Akropolio“ gėrė alkoholį, jis (R. M.) buvo apsvaigęs nuo išgerto alkoholio. Matė muštynes tarp S. ir E.s ir girdėjo kaip E. sakė, kad pas ją S. ištraukė telefoną, prieš tai prie „Akrpolio“ telefoną pas E. matė. Besimušančias merginas išskyrė, tada jos pradėjo kalbėtis, ir po to S. nuėjo namo, nuėjo iki tilto vidurio ir tada ją pasivijo E. draugė ir sulaikė bei apieškojo S. drabužius, bet telefono nerado, po to kažkas apieškojo S. rankinę, bet telefono nerado. S. pabėgo. Jie išsiskyrė su E. ir jos drauge ir ėjo link „Siemens“ arenos per viaduką. Viaduko pabaigoje sutiko S. pažįstamą vaikiną, kuris pasakė, kad S. nori susitikti, ir jie nuėjo į Kalvarijų g. susitikti su S.. Patvirtina, kad susitikus su S. netoli jos namų Kalvarijų g. 149, pastaroji pasakė, kad turi paimtą iš E. telefoną, pasakė, kad bėgdama nuo „Akropolio“, išmetė telefoną į krūmus, jie nuėjo prie tų krūmų, kur S. išmetė E. telefoną, jį surado ir pasiėmė tam, kad parduotų. Nelabai prisimena, kas surado telefoną krūmuose. Telefono pardavime S. pažįstamam vaikinui jis (R. M.) dalyvavo. Už kiek buvo parduotas telefonas ir kas paėmė pinigus, S.ar D. B., neprisimena. Už tuos pinigus pirko alkoholį.

Pagarsinus liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas b.44-45), jis patvirtino minėtus parodymus.

Šiais nukentėjusiosios, liudytojų teisme duotais paaiškinimais priežasties netikėti nenustatyta. Šie jų paaiškinimai, vieni kitiems neprieštarauja bei, vieni kitus papildantys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie yra kaltinamųjų S. Z., D. B. kaltės įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be to, kaltinamųjų S. Z., D. B. kaltė pasitvirtino sekančiais rašytiniais duomenimis.

2013-10-14 akistatos protokole užfiksuota, kad akistatų su nukentėjusiąja E. B. ir liudytoja R. B. metu liko prie savo parodymų bei akistatos su kaltinamąja S. Z. metu liko prie savo parodymų (b.l.118-119, 120-121, t.2).

2013-11-18 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad savo parodymus kaltinamoji S. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 124-125, 126-128, 129, t.2).

Specialisto išvadoje Nr. G 875/12 (01), užfiksuota, kad E. B. Vaikų ligoninėje VUL SKF nustatyta galvos ir viso kūno sumušimas, akcentuojant viršugalvio ir juosmens stuburo bei dešinės pusės sritis, kuriose GMP gydytoja konstatavo poodines kraujosruvas. Tokiu būdu E. B. nustatomas galvos viršugalvio srities ir juosmens sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis. Tai padaryta smūginiais kietų bukų riboto paviršiaus daiktų poveikiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymo galimybė nurodytu laiku ir būdu ( 2012-04-01 apie 17.00 val. mušant kumščiais, spardant) neatmetama (b.l.31-33, t.2).

Šie aukščiau aprašyti rašytiniai duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems nukentėjusiosios ir liudytojų teisme duotiems paaiškinimams. Šiais duomenimis netikėti priežasties nenustatyta. Šie, papildantys aukščiau nurodytų nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimus, rašytiniai duomenys taip pat patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie yra kaltinamųjų S. Z., D. B. kaltės įrodymai.

Nors S. Z. savo kaltę pripažino iš dalies ir neigė ėmusi nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną, tačiau jos kaltė įrodyta jos pačios paaiškinimais, jog tą telefoną matė pas vaikinus ir pati pripažino tą faktą, jog telefoną siūlė pirkti savo broliui, nurodydama kad patį telefoną broliui apžiūrėti padavė ir pardavė būtent D. B.. Nors kaltinamasis D. B. savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo paaiškinimuose patvirtino, kad vyko muštynės tarp S. ir E., taip pat nurodė ir tai, kad S. buvo pasakiusi, jog ketina atimti iš E. B. mobilaus ryšio telefoną, kurį turėjo S. Z. po muštynių su nukentėjusiąja, buvo parduotas vaikinui, kurį S. įvardino kaip savo brolį.

Įvertinus nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimus darytina išvada, jog S. Z. palenkta D. B. ir tokiu būdu veikdama su juo kartu, panaudojusi fizinį smurtą, t.y. mušant E. B. rankomis ir kojomis tiek ją stovinčią, tiek nuo smūgių pargriuvusią iš jos kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną bei jį pasisavino, o vėliau kartu su D. B. pardavė, matant R. M. ir D. Š.. Kaltinamųjų paaiškinimai, jog D. B. nelenkė S. Z. sumušti E. B. ir atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną, o S. Z. iš nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefono neėmė, vertintini kritiškai kaip tikslingas siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojų paaiškinimai analogiški nukentėjusiosios paaiškinimams, išsamūs, detalūs bei prieštarauja kaltinamųjų paaiškinimams. Įrodyta, jog kaltinamieji atliko aktyvius veiksmus, susitarę, ir S. Z., būdama palenkta D. B., panaudodama nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, atėmė iš pastarosios mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau kartu su kaltinamuoju D. B. realizavo.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji S. Z. tyčia, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudodama fizinį smurtą nukentėjusiosios nepilnametės E. B. atžvilgiu ir savo veiksmais padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš pastarosios mobilaus ryšio telefoną su SIM ir atminties kortelėmis, tuo padarydama nukentėjusiosios globėjai I. K. 335 Lt žalą, kai tuo metu D. B. stovėjo įvykio vietoje bei stebėjo įvykių eigą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamosios S. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios S. Z. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Taip pat tokiu pačių būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. B. tyčia, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukurstė S. Z. pagrobti mobilaus ryšio telefoną iš nukentėjusiosios nepilnametės E. B. ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. Z., kuri pastarojo įkalbėta-sukurstyta panaudojo fizinį smurtą E. B. atžvilgiu ir taip padarė nukentėjusiai nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė iš nukentėjusiosios mobilaus ryšio telefoną, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiosios globėjai I. K. 335 Lt turtinę žalą, o pats tuo metu buvo įvykio vietoje ir stebėjo įvykio eigą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo D. B. kaltę, padarius minėtą nusikalstamą veiką.

Kaltinamųjų S. Z., D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas kaltinamajai S. Z. bausmę, teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji S. Z., būdama nepilnametė, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Ji prieš tai administracine tvarka nebausta, iki nuosprendžio paskelbimo dienos teista, besimokanti S. K. vidurinėje mokykloje, nuo 2013-07-05 įrašyta į policiją dominančių vaikų apskaitą. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajai S. Z. paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą, pritaikius LR BK 92 straipsnį, jos vykdymą atidedant.

Skirdamas kaltinamajam D. B. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis D. B., būdamas nepilnamečiu, padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Jis prieš tai administracine tvarka nebaustas, iki nuosprendžio paskelbimo dienos teistas du kartus, mokosi VšĮ „Vilniaus statybininkų rengimo centre“, įrašytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto policijos komisariato policiją dominančių vaikų bei profilaktinę įskaitas. Įvertinęs visumą aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti kaltinamajam D. B. paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą, pritaikius LR BK 92 straipsnį, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės-rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 529,24 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamųjų S. Z., D. B. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta. Ieškovo civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas byloje esančia rašytine medžiaga visiškai. Todėl priteistina iš kaltinamųjų S. Z., D. B. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai turtinės žalos atlyginimas (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 35 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais. Kaltinamųjų S. Z., D. B. kaltė dėl žalos padarymo įrodyta. Todėl ieškinys tenkintinas (LR CK 6.263 straipsnis). Priteistina iš kaltinamųjų S. Z., D. B. solidariai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios, civilinės ieškovės I. K. naudai 35 Lt.

Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų savarankiškai atsako už padarytą žalą. Nustačius, kad nepilnametis neturi pakankamai turto ar lėšų žalai atlyginti, bendraatsakovais byloje nurodomi nepilnamečio tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos institucijos, kuriems taikoma subsidiarioji atsakomybė. Kaltinamosios S. Z. mama, jo įstatyminė atstovė D. Z. pripažinta civiline atsakove. Todėl, neturint kaltinamajai S. Z. pakankamai lėšų, patirta aukščiau minėtų ieškinių turtinės žalos atlyginimai priteistini iš S. Z. įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. Z. (LR CK 6.276 straipsnis).

Vaizdo įrašas, esantis baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažintiS. Z., a/k (duomenys neskelbtini) kalta pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą, įpareigojant ją tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

pripažintiD. B., a/k (duomenys neskelbtini) kaltu pagal LR BK 24 straipsnio 5 dalį, 180 straipsnio 1dalį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą, įpareigojant jį tęsti mokslą ir nekeisti gyvenamosios vietos bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą žinios

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš S. Z., D. B. solidariai, o S. Z. neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jos įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. Z. Valstybinės ligonių kasos naudai 529,24 Lt (penkis šimtus dvidešimt devynis litus 24 ct) turtinės žalos atlyginimo. Šiuos pinigus sumokėti į Valstybinės ligonių kasos (Kalvarijų g. 147, Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000).

Civilinės ieškovės, nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš S. Z., D. B., o S. Z. neturint pakankamai piniginių lėšų, iš jos įstatyminės atstovės ir civilinės atsakovės D. Z., civilinės ieškovės, nukentėjusiosios I. K. naudai 35 Lt (trisdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo.

Vaizdo įrašą, esantį baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.