Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-252-209/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-11-17
Bylos Nr.
1-252-209/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Civilinis ieškovas
G. P.
Kaltinamasis
V. D.
Kategorijos
NuorašasBaudž. byla Nr.1 – 252 2008 m.
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1, 1.1.8.1, 1.1.8.6.6, 1.1.8.7.9, 1.2.3.1, 2.1.9.1, 2.1.9.3.2, 2.1.12.2.2, 2.1.12.2.3.3, 2.3.3, 2.3.5, 2.3.7.1, 2.3.7.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2008 m. lapkričio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis,sekretoriaujant Vaidai Gailiūtei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynėjai Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. P.,vertėjai Tatjanai Gavrilovai,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, ukrainietis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., asmeninio konflikto metu, tyčia nužudė A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. spalio 16 d., laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 20.00 val., A. P. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, virtuvėje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė A. P. du smūgius dešinės rankos kumščiu į galvą, pastarajam nugriuvus ant grindų spardė batais apautomis kojomis į šonus, po ko paėmęs rankomis už nukentėjusiojo galvos ir kūno, trankė nukentėjusiojo galvą į grindis ir durų staktą, suoliuką, tuo nusikalstamos veikos metu tyčia sudavė mažiausiai 25 smūgius nukentėjusiajam į galvą, krūtinės ląstą, pilvą, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas viršugalvio, viršutinės lūpos, apatinės lūpos, dešinio ausies kaušelio muštines žaizdas; daugybinius abipusius šonkaulių lūžimus, kairio plaučio, dešinio inksto plyšimus, nosies kaulų lūžimą, ūmų vidinį nukraujavimą, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; daugybinius kūno nubrozdinimus ir kraujosruvas, dėl ko A. P. vietoje nuo bukos krūtinės traumos su abipusiais šonkaulių lūžimais, kraujo plaučio, dešinio inksto plyšimais, ūmaus vidinio nukraujavimo, galvos smegenų pabrinkimo mirė, taip pastarąjį tyčia nužudė.

Kaltinamasis V. D. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. prisipažino iš dalies, nes nužudyti A. P. nenorėjo, ir parodė, kad 2007 m. spalio mėnesį kaime pradėjo sklisti gandai, kad jo žmoną R. kažkas išprievartavo. 2007-10-16 iš žmonos sužinojo, kad ją išprievartavo (duomenys neskelbtini) kaime gyvenantis vyras vardu A.. Iš žmonos sužinojo, kad tą nelaimingą vakarą ji buvo kartu su A. F. ir jo sugyventine J. P. pas A., kur viskas ir įvyko. Kreiptis į policija nebuvo prasmės, nes buvo praėję daug laiko. 2007-10-06 po pietų su kaimynu A. F. išgėrė degtinės ir paprašė parodyti kur gyvena A.. Apie 18 val. autobusu kartu su A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur parduotuvėje jis nupirko 0,7 litro talpos butelį degtinės ir nuėjo pas A.. Į vidų juos įsileido A.. Virtuvėje sėdėjo moteris vardu V., matėsi, kad buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Jis paklausė A. ko lindo prie jo žmonos ir ją nuskriaudė. A. į tai atsakė necenzūriniais žodžiais ir pradėjo įžeidinėti jį ir jo žmoną. Jis supykęs kumščiu trenkė A. į veidą, pastarasis atsakė tuo pačiu – trenkė jam į veidą ir pataikė į lūpą. Jis A. trenkė antrą kartą į veidą, po ko A. nukrito ant grindų. Gulinčiam ant grindų jis keletą kartų spyrė koja A. į šoną, smūgių neskaičiavo. Prisimena, kad buvo paėmęs peilį, tačiau Ar. iš jo peilį atėmė. Po šio įvykio jis, Ar. ir V. išėjo į kiemą, kur iš jų atsinešto butelio degtinės išgėrė po du stikliukus degtinės ir išsiskirstė. Jis pėsčiomis parėjo namo, kitą dieną darbe jį sulaikė policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad A. miręs. Užmušti A. jis nenorėjo, taip pasielgė iš pykčio, nes A. į jo klausimą atsakė įžūliai, keiksmažodžiais jo ir jo žmonos adresu. Buvo apsiavęs darbiniais batais, kuriuos nešioja darbuotojai, dirbantys statybose ar miške, kad nesusižeistų kojų pirštus užgriuvus rąstui ar sunkioms statybinėms medžiagoms. Nukentėjusiojo galvą nei į grindis, nei į durų staktą netrankė, bent to neprisimena. Kitas niekas A. nemušė.

Analogiškus parodymus V. D. davė ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur buvo paaiškinęs, kad spyrė ne daugiau penkių kartų A. į kairįjį šoną. Ar. jį stvėrė už dešinio peties, tardamas, jog gana smurtauti ir išvedė jį į lauką. Išeidamas spėjo pamatyti, kad A. mėgina atsikelti. Kai pradėjo spardyti A., V. pradėjo klykti, spiegti, sakė, kad baigtų spardyti. Jokios minties, kad nuo jo smūgių A. gali mirti, neturėjo, užmušti jo nenorėjo, norėjo tik pamokyti, viskas vyko staiga. prieš važiuojant pas A. į (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs pusę butelio degtinės, kai grįžo iš darbo. Jeigu tą dieną būtų blaivus, vis tiek būtų važiavęs aiškintis su A.. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes užmušti A. nenorėjo, jį mušė, bet kad gali taip atsitikti, nepagalvojo (1 t. 140-141, 144, 147-150 b.l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. D. patvirtino savo parodymus, ant manekeno parodė kaip ir į kurias kūno vietas jis sudavė smūgius kumščiu ir spyrė A. P. (1 t. 151-152 b.l.).

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) kaime savo tėvų sodyboje, gyveno vienas, jis tėvą aplankydavo maždaug vieną kartą per mėnesį, atveždavo tėvui maisto, jų santykiai buvo geri, kaip tėvo ir sūnaus. Mama mirė prieš 5 metus, o sesuo gyvena ir dirba Airijoje. Apie tėvo mirtį sužinojo 2007-10-17 ryte, jam paskambino pusbrolis ir pranešė, kad miręs tėvas, tačiau daugiau nieko neaiškino. Tėvą palaidojo jis. Nusikaltimo aplinkybių nežino, girdėjo įvairių kaime sklindančių gandų.

Liudytojas A. F. parodė, kad 2007-10-16, apie 18 val., kaimynas kaltinamasis paprašė parodyti, kur gyvena A.. Suprato, kad jis kalba apie A., pas kurį spalio pradžioje jis, jo draugė J. P. ir kaltinamojo žmona R. vieną vakarą girtavo, buvo pasilikę nakvoti, o ryte R. buvo nusiminusi, daužė indus, tačiau kas įvyko nepasakė. Po to kaime pasklido kalbos, kad A. išprievartavo R.. Jis asmeniškai tą naktį jokio triukšmo negirdėjo. Su V. D. dviese išgėrė butelį degtinės ir, kaltinamajam prašant, apie 18 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur V. parduotuvėje nusipirko 0,7 litro degtinės butelį ir abu nuėjo pas A. P., kurį jis gerai pažinojo, santykiai buvo geri. Į vidų juos įleido namo šeimininkas A. D., kuris buvo išgėręs, namo viduje prie stalo sėdėjo V., jie taip pat prisėdo virtuvėje prie stalo, keturiese išgėrė po porą stikliukų atsineštos degtinės. Liudytojas kalbėjosi su V., o kaltinamasis kalbėjosi su A., jis žinojo, kad kaltinamasis atėjo tikslu išsiaiškinti, kas įvyko tarp A. ir jo žmonos R.. Išgirdo, kad kaltinamasis lietuvišku necenzūriniu žodžiu paklausė: „Ar tu „...“ santykiavai su mano žmoną?“, A. tokiu pat necenzūriniu žodžiu įžūliai atsakė, kad santykiavo ir santykiaus. Po šių žodžių abu pašoko nuo stalo ir įvyko susistumdymas, išgirdo trenksmą ir pamatė ant grindų gulintį A., o V. jį spardė kojomis, kiek kartų ir į kurias kūno vietas spyrė pasakyti negali. V. pagriebė taburetę, ją pakėlė, o jis prišokęs ją iš V. atėmė. V. trankė A. galvą į durų staktą ir vis kartojo: „Už R.!”, po ko ant grindų ir staktos atsirado kraujas. V. buvo paėmęs nuo staliuko virtuvinį peilį, bet jis iš jo peilį atėmė. V. visą tą laiką buvo virtuvėje, klykė, kad baigtų mušti A., ji norėjo išeiti laukan, bet V. laikė paspyręs koja duris. Jis nutraukė A. mušimą, paėmė butelį nuo stalo ir visi trys išėjo laukan, kieme prie staliuko jis, kaltinamasis ir V. išgėrė po du stikliukus degtinės ir išsiskirstė. Liudytojas A. F. nuėjo pas J. P., o V. link savo namų, kur nuėjo kaltinamasis, jis nežino. Ėjo pas A., nes kaltinamasis prašė parodyti, kur gyvena A., kad A. P. yra miręs sužinojo kitos dienos ryte.

Analogiškus parodymus liudytojas A. F. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 58-59, 60 b.l.), kuriuos patvirtino teisiamajame posėdyje.

Parodymų patikrinimo vietoje liudytojas A. F. parodė, kad V. D. spardė kojomis į ant grindų gulinčio A. P. dešinįjį šoną, paėmęs manekeną už galvos priartino prie durų staktos ir parodė, kaip kaltinamasis nukentėjusiojo galvą trankė į durų staktą. Parodė, kad pirma iš namo išėjo V., po to jis, kada išėjo kaltinamasis liudytojas pasakyti negalėjo. Parodė kieme esantį stalą ir suolus, kur jie trise sėdėjo ir gėrė degtinės po to, kai išėjo iš namo (1 t. 61-64 b.l.).

Liudytoja V. B. parodė, kad jos draugas A. P. jai buvo sakęs, kad permiegojo su V. D. žmona, smulkmenų nepasakojo, apie tai kaime buvo taip pat kalbama. 2007-10-16 ji buvo pas A. P., visą dieną gėrė degtinę, todėl įvykio visų smulkmenų neprisimena. Apie 18 val. atėjo A. F. su V. D., atsinešė butelį degtinės, visi keturiese virtuvėje sėdėjo prie stalo ir gėrė degtinės, ji kalbėjosi su Ar., o A. kalbėjosi su kaltinamuoju. Ji tik jiems atėjus suprato, kad V. atėjo išsiaiškinti pasklidusias kalbas apie A. ir jo žmonos santykius. Tarp A. ir V. kilo konfliktas. V. pargriovė namo šeimininką ant grindų ir klausė: „Dar lįsi prie mano žmonos?, atsakė, kad „lindau ir lįsiu“, tai buvo pasakyta necenzūriniais lietuviškais žodžiais. V. pradėjo A., gulinti ant grindų, spardyti kojomis į įvairias kūno vietas. V. buvo paėmęs A. už megztinio ir trankė A. galvą į grindis ir į kampą. Ji buvo išsigandusi, klykė, prašė nemušti, negalėjo žiūrėti į tą pusę ir užsimerkdavo, todėl kiek buvo suduota smūgių pasakyti negali, bet jų buvo daug. V. buvo paėmęs taburetę ir norėjo ją pakėlęs trenkti A., bet Ar. taburetę atėmė. V. nuo spintelės buvo paėmęs ir virtuvinį peilį, bet Ar. peilį atėmė. Ji norėjo pasprukti, tačiau V. duris paspyrė koja ir laikė, jos neišleido. Tačiau jai pavyko pasprukti į kiemą. Išeidama matė, kad durys, stakta, grindys aptaškyti krauju. Ji buvo labai išsigandusi, lauke trise prie staliuko išgėrė degtinės ir išsiskirstė. Nedrįso užeiti ir pasižiūrėti kaip laikosi A., nes bijojo V.. Ji nuėjo pas J. P. ir jai papasakojo apie įvykį, bet ji sirgo, padėti negalėjo, telefono nebuvo. Nueiti pasižiūrėti A. bijojo, akyse stovėjo tas kraupus vaizdas. Ryte pas ją atėjo giminaitis A. B., kuris pranešė, kad A. P. negyvas. Nuėjus į A. P. namą, lovoje rado negyvą A., iškvietė policiją.

Analogiškus parodymus liudytoja davė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, smulkiau papasakodama apie įvykį, nes geriau prisiminė įvykio aplinkybes (1 t. 40-42 b.l.). Šiuos savo parodymus liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje patvirtino.

Parodymų patikrinimo (patikslinimo) vietoje metu liudytoja V. B. ant manekeno parodė, kaip V. spardė kojomis A. į dešinįjį ir kairįjį šonus bei į kurią vietą trankė A. P. galvą (1 t. 42-47 b.l.). Parodė, kad paėmęs už A. megztinio ėmė trankyti A. galvą į grindis ir kampą (pritvirtintą prie sienos suolelį) ant kurio stovėjo kibirai.

Liudytoja J. P. parodė, kad vieną vakarą jį, jos draugas A. F. ir R. D. girtavo pas A. P.. R. R. buvo apsiverkusi, jai pasakė, kad ja pasinaudojo A. P., buvo pasimetusi, prašė parvežti namo. Ji su Ar. gulėjo kitame kambaryje, jokio triukšmo negirdėjo. Vežant namo sprogo automobilio padanga, todėl R. nuvažiavo kitu automobiliu. 2007-10-16 vakare pas ją atėjo apsiverkusi V. B. ir pasakė, kad V. D. spardo, muša A. P., jo galvą tranko į suoliuką, kur stovi kibirai. Pasakė, kad ten yra ir A. F., kuris atėmė iš V. peilį. Liudytoja sirguliavo, todėl patarė V. paskambinti į policiją, po ko V. išėjo. Vėliau pas ją atėjo Ar. ir liko pas ją nakvoti, papasakojo, kad V. mušė A., bet smulkmenų neprisimena. Kadangi kaime buvo kalbama, kad A. buvo išprievartavęs R. D. pagalvojo, kad V. mušė Ar. už žmoną, konfliktas anksčiau ar vėliau turėjo įvykti.

Liudytoja R. D. parodė, kad 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, gal spalio mėnesio pradžioje, tiksliau datos neprisimena, ji sutiko savo pažįstamus J. P. ir A. F., su kuriais išgėrė alkoholio, po to nuvyko pas A. P., kur jo namuose tęsė išgertuves. Ji ten liko nakvoti, naktį suprato, kad A. P. baigia su ja lytiškai santykiauti, tai jis padarė prieš jos valią, todėl ji apsiverkė, nuėjo į kambarį, kur gulėjo J. su Ar.. Mano, kad A. ją išprievartavo, nes tai padarė prieš jos valią. Į policiją nesikreipė, nes nenorėjo, kad apie tai būtų pranešta spaudoje, o kad kaime pasklido kalbos, tai tik gandai, o jų būna įvairiausių. Maždaug savaitę ar daugiau laiko prieš įvykį vyras, sužinojęs gandus, jos paklausė, kas įvyko, ji papasakojo. 2007-10-16 jos vyras su kaimynu A. F. vartojo alkoholinius gėrimus, o vakare jie abudu išėjo iš namų, paaiškino, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nusipirkti gėrimų. Sugrįžo V. jau sutemus, buvo neblaivus, ji su vyru tą vakarą nešnekėjo, o ryte jis išvyko į darbą. Kas įvyko tą vakarą A. name ji nežino. Apie įvykį su ja niekam nepasakojo, stengėsi viską laikyti paslaptyje, tačiau vyras apie tai sužinojo iš kitų žmonių, todėl ji buvo priversta papasakoti visą tiesą vyrui.

Iš teismo medicinos specialisto 2008-04-16 išvados Nr.M214/07(08) matyti, kad A. P. mirties priežastis yra buka krūtinės trauma su abipusiais šonkaulių lūžimais, kairio plaučio dešinio inksto plyšimais, ūmus vidinis nukraujavimas, galvos smegenų pabrinkimas. Konstatuoti 27 atskiri sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti mažiausiai 25 trauminiais poveikiais. Abipusiai šonkaulių lūžimai, kairio plaučio, dešinio inksto plyšimai, su ūmiu vidiniu nukraujavimu yra sunkus sveikatos sutrikdymas, nes sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Kūno sužalojimai padaryti bukais kietais, bukabriauniais daiktais, turinčiais bendrąsias savybes. Kūno sužalojimai padaryti pakankama jėga, kad būtų sulaužyti šonkauliai, suplyštų plautis, inkstas. A. P. kraujyje rasta 1,86 promilių etilo alkoholio, gyviems asmenims atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 t. 90-95 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros 2007-10-17 protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, A. P. priklausančiame name, kambaryje rastas A. P. lavonas, gulintis įstrižai su rūbais lovoje, su smurto žymėmis veide, krūtinėje, nugaroje, rankose. Ant virtuvės durų staktos ir durų vidinės pusės paviršiaus (iki 0,75 m aukščio nuo grindų) matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (įvairaus pavidalo – sutepimai, nutekėjimai ir dėmės). Ant grindų prie durų ir krosnelės gausybė kraujo dėmių. Tarp durų staktos ir krosnelės pritvirtintas suoliukas, kurio aukštis 0,51 m nuo grindų, viršus medinis, ant suoliuko polietileninis maišelis „Saulutė“, kurio paviršius aptaškytas krauju (1 t. 90-30 b.l.).

Iš specialisto 2008-01-16 išvados Nr.S598/07(01) matyti, kad ant tyrimui pateiktų V. D. kelnių yra A. P. kraujas (1 t. 123-138 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto 2007-10-19 išvados Nr.G468/07(08) matyti, kad V. D. padaryti sužalojimai: viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva, dešinės rankos penkto piršto, kairio žasto kraujosruvos kairio dilbio ir abiejų alkūnių sąnarių nugarinių paviršių. Sužalojimai padaryti bukais, kietais daiktais kontakto su kūnu metu ir tai galėjo būti 2007-10-16 vakare konflikto su A. P. metu. Sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (1 t. 110 b.l.).

Dėl V. D. veikos kvalifikavimo.

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia nužudė A. P.. Pasklidus kalboms, kad A. P. lytiškai santykiavo su jo žmona R., prieš keletą dienų iki įvykio žmonai pasakius, kad A. P. ją išžagino, 2007-10-16, su kaimynu A. F. išgėrus butelį degtinės, paprašė pastarojo parodyti kur gyvena A. P., abu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nusipirko butelį degtinės, kad nuėjus pas A. P. užsimegztų pokalbis, kurio metu kaltinamasis norėjo išsiaiškinti, kas įvyko tarp jo žmonos ir A. P.. Sėdint nukentėjusiojo namo virtuvėje prie stalo ir vartojant alkoholinius gėrimus, tarp kaltinamojo ir A. P. kilo konfliktas. A. P. necenzūriniais žodžiais patvirtino, kad turėjo lytinius santykius su jo žmona, bei pareiškė, kad santykiavo ir santykiaus. Įniršęs kaltinamasis sudavė kumščiu smūgį A. P. į galvą, gavo atgal (teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad užfiksuota viršutinės lūpos kraujosruva), po antro suduoto smūgio į galvą A. P. nukrito ant grindų, o kaltinamasis gulintį ant grindų žmogų spardė apautomis darbiniais sunkiais batais kojomis į įvairias kūno vietas, trankė nukentėjusiojo galvą į grindis, durų staktą, pritvirtintą prie sienos suoliuką, kartodamas žodžius „už R.“. Kaltinamasis mušimo metu buvo pagriebęs taburetę, peilį, bet A. F. šiuos daiktus iš kaltinamojo atėmė ir kaltinamąjį išstūmė laukan.

Kaltinamasis V. D. neigia sudavęs 25 smūgius bei trankęs nukentėjusiojo galvą į grindis ir durų staktą, tačiau tai patvirtino liudytojai A. F. ir V. B., teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotos kraujo dėmės ant durų staktos, pritvirtinto prie sienos suoliuko ir ant grindų gausios kraujo žymės.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir A. P. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Po patirtų sužalojimų A. P. neužilgo įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis tvirtina, kad nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo. Teismas įrodymų, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia atimti gyvybę, neturi, nes jis norėjo pamokyti, nubausti nukentėjusįjį. Teismas daro išvadą, kad V. D. veikė neapibrėžta tyčia. Jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis negalvojo. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, šiuo atveju – pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Konflikto priežastis ir nusikaltimo padarymo motyvas – A. P. lytinis santykiavimas su kaltinamojo žmona. Keletą dienų prieš įvykį R. D. prisipažino vyrui, kad ją išprievartavo A. P.. Apie galimai buvusį lytinį santykį patvirtino liudytojai A. F. ir J. P., kurie tą naktį buvo kartu, jokio triukšmo negirdėjo, nuėjo ir miegojo gretimame kambaryje, o ryte R. D. pasakė J. P., kad ja pasinaudojo A., buvo apsiverkusi. Šių aplinkybių aiškinimosi metu A. P., būdamas girtas, neblaiviam kaltinamajam necenzūriniais žodžiais pareiškė, kad patvarkė jo žmoną ir dar tvarkys. Toks netinkamas nukentėjusiojo elgesys išprovokavo V. D., kuris pradėjo A. P. mušti.

Tačiau kaltinamojo V. D. veika negali būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus).

Teismų praktikoje, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str., kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kuria sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jau buvo praėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apie žmonos ir A. P. santykius sužinojo ne įvykio dieną, kaip tvirtina pats kaltinamasis, o keletą dienų prieš įvykį, ką patvirtino jo žmona liudytoja R. D.. Kaltinamasis autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nusipirko butelį degtinės, būdamas neblaivus, nuėjo aiškintis santykių su A. P.. Begeriant degtinę A. P. pareiškė, kad santykiavo su kaltinamojo žmona ir santykiaus, tai pareiškė įžeidžiančiais kaltinamąjį necenzūriniais žodžiais, dėl ko neblaivus kaltinamasis įsiuto ir pradėjo mušti nukentėjusįjį, net stvėrėsi taburetės ir peilio, kuriuos iš jo atėmė A. F.. Nukentėjusysis A. P. pasielgė neetiškai, pažeisdamas elementariausias elgesio normas, savo poelgį paviešino, o vyrą įžeidė pareikšdamas, kad jis juo žmoną ir toliau tvarkys. Nukentėjusysis elgėsi provokuojančiai ir rizikingai. Aptariamas nukentėjusiojo elgesys vertinamas ne kaip aplinkybė, galėjusi nulemti staigų kaltinamojo V. D. labai didelį susijaudinimą, dėl kurio jis jį nužudė, o vertinamas kaip provokuojantis ir rizikingas elgesys, sukėlęs kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, tai pripažįstant atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Teismo psichiatrui ekspertui nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, motyvavo: „jis (nukentėjusysis) nuskriaudė mano žmoną, buvau įpykęs, dar mane iškoliojo necenzūriniais žodžiais, keikėsi, mane įžeidinėjo. Aš nužudyti jo neketinai, norėjau tik pamokyti“. Teismo psichiatro specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra jokių duomenų, kad V. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje (1 t. 133-134 b.l.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis civilinis ieškovas G. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumoje 3642,43 Lt. Pagal Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Pateiktas ieškinys nėra aiškiai per didelis, išlaidos yra protingos, susijusios su žalos įvertinimu (Civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p.). Kaltinamasis su ieškiniu sutinka. Ieškinys įrodytas pateiktais dokumentais (1 t. 33-36 b.l.). Tačiau iš priteistinos turtinės žalos atlyginimo išskaitoma valstybės išmokėta laidojimo pašalpa sumoje 750 Lt (Civilinio kodekso 6.291 str. 2 d.) ir iš kaltinamojo priteisiama 2892,43 Lt turtinės žalos atlyginimo G. P..

Nukentėjusysis civilinis ieškovas G. D. pareiškė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 250000 Lt.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusiajam G. P. neturtinė žala priteistina, nes V. D. savo nusikalstamais tyčiniais veiksmais atėmė gyvybę jo tėvui A. P., kas sukėlė nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes – tėvo mirtį, ir tuo padaryta ypatinga žala sūnui. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį (savo turto neturi, gyvena uošviams priklausančioje sodyboje, išlaiko du mažamečius vaikus, nedirba), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.) ir daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys yra aiškiai per didelis, prieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Nukentėjusiojo tėvas niekur nedirbo, sūnus jam atveždavo maisto produktų ir juo rūpinosi. Būtent A. P. savo moraliniu elgesiu išprovokavo kaltinamąjį padaryti nusikaltimą, o tuo pasekoje kentės kaltinamojo mažamečiai vaikai ir žmona. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas nustato neturtinės žalos dydį sumoję 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų.

Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-526/2008). Priteisus didesnį žalos atlyginimą kaltinamajam ir jo mažamečiams vaikams, šeimai būtų nepateisinama našta, šeima atsidurtų dar sunkesnėje materialinėje padėtyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta nukentėjusiojo A. P. provokuojantį ir rizikingą elgesį, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 59 str. 1 d. 6 p., aprašyta anksčiau).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors kaltinamasis neigia sudavęs 25 smūgius, tačiau pačių smūgių sudavimo faktą pripažino nuo pat pirmos apklausos, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teismo posėdyje sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą (1 t. 140-141, 144, 147-150 b.l. 2 t. 14-15 b.l.). Netrukdė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyti nusikaltimo padarymo aplinkybes, o visų smulkmenų galėjo ir neprisiminti, nes buvo neblaivus ir susijaudinęs.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes), nusikaltimas tyčinis. Atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, teigiamą kaltininko asmenybę (neteistas, išlaiko du mažamečius vaikus, iš buvusios darbovietės ir seniūno charakterizuojamas teigiamai). Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės.

Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažiau numatyto BK 129 str. 1 d. bausmės vidurkio. Skirti minimalią sankcijoje numatytą bausmę nėra pagrindo, nes nusikaltimą padarė būdamas girtas, sudavė nukentėjusiajam 25 smūgius, tame tarpe spardydamas kojomis ir trankydamas nukentėjusiojo galvą į grindis, durų staktą, suoliuką. Taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nėra galimybės, nes nėra būtinų sąlygų visumos taikant šį straipsnį.

Į bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2007-10-17 iki 2008-04-18 (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str.,

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2007 m. spalio 17 d. iki 2008 m. balandžio 18 d. imtinai.

Kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos vykdant nuosprendį.

Iš V. D. priteisti 2892,42 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt du litus 92 cnt) turtinės žalos ir 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Daiktinius įrodymus V. D. aulinius batus, sportines kelnes, džinsinę striukę, marškinėlius, megztinį, languotus marškinius grąžinti R. D.; A. P. priklausančius marškinėlius trumpom rankovėm, sportinius megztinį ir kelnes, dėžę su polietileninio maišelio dalimi, plastmasiniu puodu, 6 kraujo nuopjovomis bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5110“ su SIM kortele sunaikinti kaip beverčius. Voką su vaizdajuoste TDK (priedas prie V. D. parodymų patikrinimo protokolo) saugoti prie baudžiamosios bylos. V. D. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr.LK 470229 perduoti bausmės atlikimo vietos PN administracijai.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas (parašas) Stasys LemežisNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Lemežis