Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-992-935/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-09-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
1-992-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49994-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
D. G., K. B., R. B.
Advokatai
Rimantas Prėskienis, Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-992-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49994-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1., 1.2.14.3.2.2., 1.2.18.2., 1.2.29.3.1., 1.1.10.1., 1.1.8.10., 1.1.8.11.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorams Austėjai Janulevičiūtei ir Gedvydui Vaivadai,

kaltinamojo D. G. gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui, kaltinamojo K. B. gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui ir kaltinamojo R. B. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

nuketėjusiesiems E. U., S. V.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vienuolikos klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtoji bausmė subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams ir dvidešimt penkioms dienoms;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paskirtoji bausmė pakeista į areštą devyniasdešimčiai parų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirtas areštas trisdešimt trims paroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas dvidešimt dviem paroms;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį areštu devyniasdešimčiai parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas šešiasdešimčiai parų,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje,

K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi nusikalstama veika, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis buvo pakeista, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalį areštu trisdešimčiai parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas areštas dvidešimčiai parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir dešimčiai dienų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi nuteistasis buvo atleistas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dešimčiai dienų atlikimo ir galutinė bausmė buvo nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį 9 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje,

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbininku, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. ir K. B. 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, netoli Vilniaus lopšelio-darželio ,,Obelėlė“, esančio Architektų g. 204, Vilniuje, D. G. sudavus kumščiu S. V. į dešinės pusės smilkinio sritį, pastarajam praradus sąmonę, pagrobė S. V. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kurio vertė 10 Eur, su Tele-2 Pildyk SIM kortele, kurios vertė 1 Eur, piniginę, kurioje buvo 50 Eur grynųjų pinigų, vilniečio kortelę, kurioje buvo du bilietai po 30 minučių, kurių bendra vertė 4 Eur, kuprinę, kurios vertė 15 Eur, dvi rusiškas knygas, kurių bendra vertė 3 Eur, tokiu būdu D. G. ir K. B. panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam S. V. priklausantį turtą, kurio vertė 83 Eur, be to, D. G. pagrobė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą laiką laikė S. V. dokumentus, t. y. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), S. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)bei neteisėtai įgijo ir iki 2016 m. lapkričio 28 d., kai ją pateikė R. B., laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. V..

Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, o K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. G. ir R. B. 2016 m. spalio 22 d., apie 23.55 val., netoli Architektų g. 176, Vilniuje, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. G. pribėgus nukentėjusiajam E. U. iš nugaros ir apkabinus dešine ranka pastarojo kaklą pargriovė jį ant žemės bei du kartus spyrė nukentėjusiajam į dešinės pusės šono sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam E. U. padėjo atsistoti, o po to dešine ranka sugriebė jam už žandikaulio, pradėjo spausti ir pareikalavo grynųjų pinigų, tuo metu R. B. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kai nukentėjusysis padavė 30 Eur, R. B., laikydamas rankoje peilį, pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir pastarasis iš striukės išsitraukęs savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SIII Neo“, kurio vertė 200 Eur, be SIM kortelės padavė jam, tokiu būdu D. G. ir R. B., grasindami peiliu bei panaudoję fizinį smurtą nukentėjusiajam E. U., pagrobė svetimą – E. U. priklausantį turtą, kurio vertė 230 Eur.

Tokiais veiksmais D. G. ir R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. parodė, jog susitiko su K. B. išgerti degtinės, nuėjo prie darželio, esančio Lazdynuose, Architektų g., sėdėjo ant laiptų. Kai jie vartojo alkoholį, prie jų priėjo žmogus ir pradėjo juos kalbinti, gėrė kartu su jais. Jie su vyru sukonfliktavo. Vyras pradėjo mušti K. B.. D. G. nurodė, jog jis atsistojo ir trenkė vyrui, paėmė jo piniginę ir kuprinę. Kaltinamasis aiškino, jog jis nukentėjusiajam trenkė ranka į žandikaulį, o šis nukrito. Tuo metu, kai buvo imama nukentėjusiojo piniginė, šis nesipriešino, sąmonės nebuvo praradęs, vartėsi. Nukentėjusiojo niekur netempė. Piniginė buvo ištraukta iš nukentėjusiojo striukės kišenės. D. G. teigė, jog kuprinė gulėjo ant žemės, ją pasiėmė ir atidavė K. B.. Mobiliojo ryšio telefonas buvo kuprinėje, kuri buvo perduota K. B.. Piniginę pasiėmė sau. K. B. buvo neblaivus, jis stovėjo netoliese, nesuprato, kas vyksta. K. B. stovėjo toliau nuo įvykio vietos. Kai perdavė K. B. kuprinę, šis nieko nesakė, nes buvo neblaivus. Pagrobtoje piniginėje buvo 15 Eur, kortelės, asmens dokumentai, vilniečio kortelė, banko kortelė. Piniginės turinio K. B. nerodė. Šis įvykis galėjo įvykti 2016 m. rugsėjo 26 d. šviesiu paros metu. Kaltinamasis aiškino, jog po įvykio jie su K. B. išsiskyrė. Nukentėjusiojo kuprinė jam buvo nereikalinga, kadangi jis turėjo savo kuprinę. Piniginę paliko pas R. B. namuose. Piniginėje buvo tik 15 Eur, o ne kaip nurodė nukentėjusysis 50 Eur. Piniginės nebūtų ėmęs, jeigu žinotų, kad joje yra tik dokumentai. Dokumentai jam buvo nereikalingi, iš piniginės išėmė pinigus ir ją paliko R. B. namuose. Piniginės turinį apžiūrėjo iš karto. Iš anksto su K. B. nieko nesitarė. Ką K. B. darė su mobiliojo ryšio telefonu, nežino. Taip pat D. G. parodė, jog, praėjus mėnesiui po pirmojo įvykio, Architektų g., nakties metu pribėgo prie nukentėjusiojo iš nugaros, jį pargriovė, liepė atiduoti pinigus. R. B. išsitraukė peilį ir nukentėjusiajam pagrasino. Kaltinamasis iš nukentėjusiojo paėmė 20 Eur. D. G. patvirtino, jog nukentėjusįjį apkabino ranka iš nugaros ir pargriovė ant žemės. Sudavė nukentėjusiajam du smūgius koja į šoną, pasakė atiduoti pinigus. Nukentėjusiajam padėjo atsistoti ir šis atidavė pinigus. R. B. ištraukė peilį ir pasakė nukentėjusiajam atiduoti telefoną, nukentėjusysis ištraukė SIM kortelę iš telefono ir R. B. padavė telefoną. Nukentėjusįjį laikė už peties, stovėjo prie jo, už žandikaulio paėmęs nebuvo. Jam buvo perduoti 20 Eur, o monetos buvo atiduotos R. B.. Pinigai buvo išleisti alkoholiui, jų nesidalino. R. B. prašė atiduoti monetas, monetomis buvo apie 17 Eur. Telefoną kartu su R. B. kitą dieną pridavė lombarde. D. G. tvirtino, kad jis nežinojo, jog R. B. turi peilį. Kai R. B. ištraukė peilį, stovėjo šalia ir matė, kaip buvo paimtas telefonas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. parodė, jog jis 2016 m. rugsėjo mėnesį susitiko su D. G., kadangi norėjo kartu išgerti. Nuėjo prie darželio „Obelėlė“, gėrė ant laiptų. Tuomet atėjo nukentėjusysis, kuris pradėjo gerti kartu. D. G. atsistojo ir su kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamasis teigė, jog jis tuo metu nubėgo laiptais į viršų. Vėliau D. G. jam padavė kuprinę, mobiliojo ryšio telefoną rado kuprinėje, jį pridavė į lombardą. Sėdėdami ant laiptų bendravo su nukentėjusiuoju. K. B. tvirtino, kad po to, kai buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam, jis iš karto pasišalino, nes turėjo teistumą ir nenorėjo problemų. Jis išsigando ir pasišalino laiptais į viršų, laukė D. G.. Matė, kaip nukentėjusysis nukrito, kas buvo toliau, nematė. D. G. padavė kuprinę ir jie išsiskirstė. Kuprinę paėmė, kadangi jam pasiūlė. D. G. turėjo savo kuprinę. Žinojo, kad D. G. sumušė nukentėjusįjį, suprato, jog tai nukentėjusiojo kuprinė. Mobiliojo ryšio telefonas buvo kuprinėje. Knygas ir kuprinę laikė pas save namuose, telefoną padėjo į stalčių. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl laukė D. G.. Kai išsiblaivė, suprato, kieno tai kuprinė. Įvykį atsimena sunkiai, kadangi buvo girtas. Po to, kai D. G. sudavė smūgį nukentėjusiajam, pasakė, ką D. G. padarė. Tą dieną karu išgėrė du litrus degtinės, vos parėjo namo. Kaltinamasis teigė, jog jam atrodo, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo kuprinėje, D. G. rodė piniginę, šio neklausė iš kur ta piniginė, kas yra piniginėje, nežiūrėjo. Nukentėjusysis buvo neblaivus. D. G. laukė dvi minutes.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. nurodė, jog 2016 m. spalio pabaigoje, apie 19.00 val. ar 20.00 val., Architektų g. D. G. pribėgo prie žmogaus, kuris ėjo kita gatvės puse, ir jį pargriovė ant žemės. Tuo metu pats kaltinamasis kalbėjo telefonu. D. G. pakėlė nukentėjusįjį nuo žemės ir pareikalavo pinigų. R. B. teigė, jog jis priėjo prie D. G. ir nukentėjusiojo, stebėjo aplinką. Nukentėjusysis D. G. padavė 20 Eur, o 17 Eur monetomis perdavė jam. Pamatęs pravažiuojančią policiją, išsigando ir ištraukė peilį, kad nukentėjusysis greičiau atiduotų pinigus. Pirma buvo atiduoti pinigai, tada pravažiavo policija, tuomet buvo ištrauktas peilis. Kas paprašė telefono, neatsimena, tačiau mobiliojo ryšio telefoną paėmė jis. Kai nukentėjusysis pabėgo, kartu su D. G. iš įvykio vietos pasišalino. R. B. teigė, jog D. G. gyveno pas jį, todėl pagrobtus 20 Eur atidavė jam. Smulkūs pinigai buvo išleisti taksi. Mobiliojo ryšio telefoną atsinešė į namus, D. G. šį mobiliojo ryšio telefoną pasiėmė iš namų. Kaltinamasis teigė, jog mobiliojo ryšio telefoną atidavė D. G., pats iš šio telefono paėmė tik akumuliatorių. Telefoną į lombardą pridavė kitas asmuo, kas prašė parduoti telefoną, nežino. Telefonas buvo parduotas, kadangi reikėjo įsigyti alkoholio. D. G. taip pat pamojavo peiliu, kad nukentėjusysis greičiau pabėgtų nuo jų. D. G. daiktai buvo kaltinamojo namuose. Namuose buvo D. G. rūbai, kuprinė, dokumentai, viską paėmė pareigūnai. D. G. klausė, iš kur dokumentai, jis sakė, kad rado. Jie gulėjo ant šaldytuvo, vėliau jie buvo sudėti į spintelę. Kai priėjo prie D. G. ir nukentėjusiojo, D. G. nukentėjusįjį laikė už rankos. Kaltinamasis teigė, jog D. G. nežinojo, kad jis turi peilį, tačiau matė, kaip jį išsitraukė. Dokumentais, kurios atnešė D. G., niekas nesinaudojo. Kaltinamasis tvirtino, kad negali pasakyti, kaip D. G. purtė nukentėjusįjį, tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. U. parodė, jog 2016 m. spalio mėnesį, apie 24.00 val., jis ėjo į namus, kurie yra Architektų g. Prie kioskų stovėjo du vaikinai. Pajuto, kad už jo kažkas eina. Jis buvo parverstas ant žemės, tuomet pakeltas, jam buvo laikoma už smakro ir pareikalauta pinigų. Užpuolikui atidavė 20 Eur, kada priėjo kitas kaltinamasis, neatsimena. Kai atidavė 20 Eur, dar buvo pareikalauta ir smulkių pinigų, kuriuos taip pat atidavė. Smulkių pinigų buvo paprašyta, kai kaltinamieji buvo dviese. Kuris iš užpuolikų reikalavo mobiliojo ryšio telefono, pasakyti negali. Nukentėjusysis paprašė atiduoti SIM kortelę, išsitraukė kortelę, o vaikinai pasiėmė telefoną ir liepė bėgti. Dėl atlenkiamo peilio „plaštakės“, nieko nežino. Tuo metu, kai buvo pargriautas, jam buvo suduoti du spyriai į dešinį šoną. Pradžioje, kai reikalavo 20 Eur, buvo tik D. G., kada priėjo kitas kaltinamasis, neatsimena, bet greitai. Kai D. G. jį laikė, kitas kaltinamasis buvo per žingsnį. Neatsimena, kam atidavė monetas. Kaltinamasis su peiliu reikalavo mobiliojo ryšio telefono. Išsiėmė kortelę ir atidavė telefoną. Telefono reikalavo tas, kuris išsitraukė peilį.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. V. parodė, jog 2016 m. rugsėjo 26 d. ėjo laiptais, kurie yra Lazdynuose, netoli „Litexpo“ parodų rūmų. Toje vietoje sutiko du vaikinus. Šalia jų buvo degtinės butelis, kurio pusė buvo išgerta. Vienas vaikinas stovėjo, o kitas sėdėjo ant laiptų. Nukentėjusysis nurodė, jog pradėjo bendrauti su vaikinais. Jis pats buvo šiek tiek išgėręs, tačiau nesijautė labai girtas. Jis turėjo trauktinės butelį, nusprendė vaikinus pavaišinti, su jais pabendrauti, todėl prie jų prisėdo. Bendraujant su vaikinais, vienas iš jų pradėjo darytis agresyvus, pradėjo reikalauti pinigų degtinei. Supratęs, kad gali geruoju nesibaigti, atsistojo ir norėjo nueiti, žengė kelis žingsnius. Tuo metu vienas iš vaikinų prišoko ir sudavė kumščiu į dešinį smilkinį. S. V. nurodė, jog nuo smūgio jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, rado tuščias kišenes. Buvo dingusi piniginė su daiktais ir telefonas, cigaretės, žiebtuvėlis. Kitą dieną vaikščiojo po tą vietą ir nieko nerado. Pasigedo piniginės su asmens dokumentais, t. y. vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, prekybos centrų kortelėmis, banko mokėjimo kortele, bibliotekos skaitytojo pažymėjimu, apie 50 Eur, kuprinės, kurioje buvo dvi knygos rusų kalba, nagų dildė ir kitais smulkiais daiktais. Nukentėjusysis patvirtino, jog jis atgavo kuprinę bei mokėjimo kortelę, nuolaidų kortelę, sveikatos patikrinimo kopiją. Vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės neatgavo. Nukentėjusiajam vaikinai pasirodė normalūs, neatrodė, jog buvo neblaivūs, su jais susišnekėti pavyko. Daugiau buvo bendraujama su tuo vaikinu, kuris stovėjo, o sėdėjęs vaikinas kalbėjo mažiau. Kiek buvo piniginėje pinigų tiksliai nepamena, apie 40-50 Eur, ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes geriau atsiminė. S. V. parodė, jog jo telefonas buvo striukės priekinėje viršutinėje kišenėje dešinėje pusėje. Jis įpratęs telefoną nešiotis toje pačioje vietoje. Piniginė buvo vidinėje striukės kišenėje, kartais piniginę nešioja ir išorinėje kišenėje. Su vaikinais bendravo apie 10 minučių. Vienas iš jų pradėjo reikalauti pinigų, vėliau pradėjo darytis agresyvūs, kitas vaikinas tuo metu nieko nedarė. Jokių konfliktų su vaikinais bendravimo metu nebuvo kilę. Smūgį sudavė tas vaikinas, kuris stovėjo. Smūgis buvo suduotas, kai nukentėjusysis norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Nuo smūgio nuvirto per sienelę ir daugiau nieko nepamena. Jis nukrito prie sienelės, dar bandė į ją atsiremti. Atsipeikėjo ne toje pačioje vietoje, kurioje nukrito, t. y. priešingoje pusėje. Neatmeta galimybės, jog galėjo po smūgio sudavimo pats atsikelti, šiek tiek paeiti ir vėl nukristi. Vaikinas, kuris sėdėjo ant laiptų, smūgio sudavimo metu buvo apie du metrus nuo nukentėjusiojo ir kito vaikino. Smūgio sudavimo metu buvo atsisukęs į užpuoliką, ką veikė kitas vaikinas, nematė. Nepamena, kad kažkas po smūgio sudavimo būtų ką nors rėkęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, jog buvo jo gimtadienis ir D. G. atvyko pas jį į svečius. Kartu su jais buvo ir dar vienas draugas. R. B. į svečius atvyko vėliau. Tą dieną jie vartojo alkoholį. Vienu metu pritrūko alkoholio ir D. G. pasakė, kad jis turi mobiliojo ryšio telefoną, kurį galima parduoti. Su D. G. ir dar vienu draugu nuėjo į stotį ir lombarde pridavė mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojas nurodė, kad būtent jis pridavė mobiliojo ryšio telefoną, o D. G. laukė lauke. Mobiliojo ryšio telefoną davė D. G. tam, kad jis būtų priduotas lombarde. Kaltinamasis nesakė, iš kur gavo mobiliojo ryšio telefoną. Mobiliojo ryšio telefonas galimai buvo Samsung. Priduodamas mobiliojo ryšio telefoną lombarde, pateikė savo dokumentą. Kiek buvo sumokėta už mobiliojo ryšio telefoną, neatsimena. Išėjus iš lombardo, pinigus perdavė D. G. arba draugui.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. S. parodė, jog kaltinamieji jam nėra pažįstami, dėl kokių aplinkybių yra pakviestas liudyti, nežino. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, jis patvirtino, kad jie užfiksuoti teisingai, jis jų papildyti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu dėl S. V. plėšimo D. G. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, susitiko su K. B. prie parduotuvės, esančios Architektų g., Vilniuje. Abu norėjo išgerti butelį degtinės. Degtinę gėrė ant laiptų, netoli vaikų darželio „Obelėlė“. Jiems begeriant degtinę, prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris buvo užkalbintas. Vyras atsisėdo šalia. Vyriškis buvo neblaivus, dėvėjo akinius. Vyras pasiūlė jiems išgerti trauktinės, tačiau jie atsisakė. Pamena, kad tam vyriškiui, kai jis stovėjo, dešiniu kumščiu sudavė į veidą, bet kur pataikė, nepamena. Pamena, kad vyriškis konfliktavo su K. B., tačiau nepamena, dėl ko. Po smūgio vyriškis nukrito ant žemės. Kai vyriškis nukrito, jis iš striukės kišenės ištraukė juodos spalvos piniginę ir ją įsidėjo į kišenę. Piniginėje buvo 15 Eur (3 kupiūros po 5 Eur), SEB banko kortelė, asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas. Kas dar buvo piniginėje, nepamena. Piniginę tą pačią dieną pametė su visais dokumentais. Iš piniginės išsiėmė tik pinigus. Nematė, kas paėmė iš vyriškio mobiliojo ryšio telefoną, bet greičiausiai jį paėmė K. B.. Jis nepamena, kas paėmė iš vyriškio kuprinę, kadangi tą dieną buvo išgėręs. Nežino, ką K. B. darė su vyro mobiliuoju telefonu. Dėl nusikaltimų padarymo gailisi. (t. 2, b. l. 68-69, 73)

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, kad D. G. jis pažįsta nuo vaikystės. Jis 2016 m. rugsėjo pabaigoje, tikslios datos nepamena, paskambino D. G. ir pasiūlė susitikti. K. B. teigė, jog turėjo butelį degtinės, todėl norėjo kartu su D. G. išgerti. Jie susitiko galimai apie pietus netoli jo namų ir nuėjo link „Litexpo“ parodų rūmų, laiptais lipo nuo vaikų darželio „Obelėlė“. Jie nusileido iki aikštelės ir atsisėdo ant suoliuko, gėrė degtinę. Jis tą dieną vilkėjo tamsios spalvos striukę, džinsus. Kaip buvo apsirengęs D. G., nepamena. Po to jis pamatė einantį vyresnio amžiaus vyriškį, kuris atsisėdo ant laiptų. Kažkas iš jų vyriškį užkalbino, jie priėjo prie jo ir pradėjo kartu vartoti alkoholį. Jis su D. G. gėrė degtinę, o vyriškis turėjo kažkokį spalvotą alkoholį. Jie visi sėdėjo ant laiptų, vyras sėdėjo K. B. iš kairės, o D. G. sėdėjo jam iš dešinės pusės. Po kiek laiko, kai jau buvo beveik baigta gerti degtinė, D. G. atsistojo ir priėjęs prie vyriškio, greičiausiai kumščiu sudavė smūgį į veido sritį. Nepamena, į kurią veido pusę D. G. smogė. Po smūgio jis atsistojo ir surėkė D. G. „ką darai“, o po to pakilo laiptais į viršų, kur laukė D. G.. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Po kiek laiko D. G. atėjo prie jo, atsinešė juodos spalvos kuprinę ir parodė tamsios spalvos odinę piniginę. Kas buvo piniginėje, nežino, ją pasiėmė D. G.. Suprato, kad D. G. kuprinę, piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ pavogė iš vyriškio. D. G. jam davė juodos spalvos kuprinę ir mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“. Kuprinėje buvo tik mobiliojo ryšio telefono pakrovėjas. Kuprinę ir mobiliojo ryšio telefoną jis parsinešė namo. Po kelių dienų jis išgirdo, kaip stalčiuje suskambo mobiliojo ryšio telefonas, apie kurį buvo pamiršęs. Jis iš mobiliojo ryšio telefono išėmė Tele-2 SIM kortelę ir išmetė ją netoli savo namų. Mobiliojo ryšio telefoną pridavė lombarde, esančiame Erfurto g. Už priduotą telefoną gavo 5 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Jis su D. G. iš anksto nesitarė apiplėšti vyro. Jis gailisi, kad nesutrukdė D. G. darant nusikaltimą ir paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kuprinę. Nematė, ar D. G. kur nors tempė vyrą. Jis nukentėjusiojo niekur netempė. (t. 2, b. l. 41-42, 52-53)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo nuvažiuota į Lazdynų mikrorajoną, kur K. B. nurodė važiuoti link vaikų darželio „Obelėlė“, esančio Architektų g. Važiuojant Architektų g. nuo Televizijos bokšto, priešais namą, esantį Architektų g. 208, K. B. nurodė pasukti į kairę, o po to į dešinę ir važiuoti link namo, esančio Architektų g. 212, Vilniuje. Buvo sustota už minėto namo. K. B. parodė laiptus, vedančius žemyn, kurie yra tarp Vilniaus darželio-mokyklos „Svaja”, esančios Architektų g. 210, Vilniuje, ir Vilniaus lopšelio-darželio „Obelėlė“, esančio Architektų g. 204, Vilniuje. Minėtoje vietoje K. B. paaiškino, kad šiek tiek žemiau 2016 m. rugsėjo pabaigoje jis kartu su D. G. gėrė degtinę, kai prie jų priėjo nepažįstamas vyriškis. Po to jis nurodė leistis laiptais į apačią per tris laiptų pakopas ir priėjus ketvirtą laiptų pakopą paaiškino, kad jis su D. G. sėdėjo ant laiptų toje pusėje, kuri yra arčiau vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė“, kai prie jų priėjo vyriškis. Kažkas vyriškį užkalbino ir jis atsisėdo prie jų. Jis su D. G. gėrė degtinę, o vyriškis turėjo savo alkoholio. K. B. sėdėjo viduryje, jam iš dešinės sėdėjo D. G., o iš kairės pusės sėdėjo vyras. Jie sėdėjo ir gėrė, kai staiga pašokęs D. G. pribėgo prie vyro ir sudavė jam smūgį į galvą. Po smūgio vyriškis nukrito ant žemės. K. B. parodė laiptus į viršų ir paaiškino, kad po to, kai D. G. sudavė vyriškiui, jis nubėgo laiptais į viršų, kur laukė D. G.. Po kiek laiko atėjo D. G., atsinešė juodos spalvos kuprinę, mobilaus ryšio telefoną ir piniginę. D. G. kuprinę ir mobiliojo ryšio telefoną atidavė jam. K. B. telefoną po kelių dienų pridavė lombarde, esančiame Erfurto g. (t. 2, b. l. 43-46)

Ikiteisminio tyrimo metu dėl E. U. plėšimo D. G. parodė, kad nusikaltimo neįvykdė. Jis neprisimena, kur buvo 2016 m. spalio 22 d. 23.50 val. Peilio jis nesinešioja, juo negrasina. Jis pinigų ir mobiliojo ryšio telefono negrobė. (t. 1, b. l. 121)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai dėl E. U. plėšimo D. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Jis nurodė, kad 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, buvo Lazdynų mikrorajone kartu su R. B.. Jie buvo prie visą naktį dirbančio kiosko, esančio netoli parduotuvės „Maxima“. Jis buvo išgėręs. Eidamas nuo kiosko, priešais pastebėjo einantį vaikiną. Priėjo prie vaikino iš nugaros, dešine ranka jį apkabino ir pargriovė ant žemės šalia šiukšlių rūšiavimo konteinerių. Gulinčiam vaikinui dar du kartus spyrė į kairės pusės šoną. Tuo metu, kai spyrė, jis stovėjo vaikinui iš dešinės pusės, o R. B. buvo šalia jo. Po to vaikiną jis pakėlė nuo žemės ir liepė atiduoti pinigus. Vaikinas jam davė 30 Eur, t. y. 20 Eur kupiūrą, kiti pinigai buvo monetomis. Po to R. B. išsitraukė peilį ir pareikalavo mobiliojo ryšio telefono. Vaikinas R. B. padavė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. R. B. liepė vaikinui išsiimti iš telefono SIM kortelę. Vaikinas išsiėmė kortelę ir telefoną padavė R. B.. Po to jis su R. B. nuėjo link „Lazdynų“ stotelės. R. B. iškvietė taksi ir jie nuvažiavo į Žemuosius Panerius. Pinigus jie pasidalino, o mobiliojo ryšio telefonas liko pas R. B.. Ką R. B. darė su mobiliojo ryšio telefonu, nežino. Vaikiną jis užpuolė, nes jam reikėjo pinigų. Iš anksto su R. B. dėl nusikaltimo darymo nesitarė, viskas vyko spontaniškai. (t. 1, b. l. 125-126, t. 2, b. l. 73)

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl E. U. plėšimo ir sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo D. G. parodė, kad jokių nusikalstamų veikų prieš E. U. neatliko, kur buvo 2016 m. spalio 22 d., nepamena. (t. 2., b. l. 76-77)

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad jis pažįsta D. G., kartu mokėsi Statybininkų rengimo centre. D. G. 2016 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jo paprašė leisti pagyventi kartu, nes tuo metu neturėjo, kur apsistoti. Jis 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, ir D. G. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). D. G. norėjo nusipirkti cigarečių ir jam pasiūlė kartu su juo nuvažiuoti iki Lazdynų mikrorajono, kadangi ten D. G. norėjo nusipirkti kontrabandinių cigarečių. Jie apie 20.00 val. išėjo iš namų ir 18-o maršruto troleibusu nuvažiavo iki Lazdynų mikrorajono. Išlipo „Lazdynų“ sustojime. R. B. čia pasiliko laukti D. G., kuris nuėjo į netoliese esantį namą kontrabandinių cigarečių. Po 5-7 minučių sugrįžęs D. G. pasiūlė nueiti pasivaikščioti. Jie nuėjo prie „Iki“ parduotuvės, kur D. G. sutiko du pažįstamus vaikinus. D. G. draugai turėjo degtinės ir pasiūlė kartu išgerti. R. B. teigė, jog nuėjo į „Iki“ parduotuvę ir nusipirko butelį alaus. Su D. G. draugais praleido kelias valandas. D. G. draugai pasigėrė ir išėjo namo. D. G. draugai jiems paliko du degtinės butelius. D. G. degtinę pasiėmė, nes norėjo parduoti, kadangi reikėjo pinigų maistui. Jie ėjo ieškoti veikiančio kiosko, kur galėtų pasiūlyti nupirkti degtinę. Jie nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, prie kurios yra arklio paminklas. D. G. žinojo, kad ten yra kioskas, kuris dirba naktį. Jie priėjo prie kioskų, kurie buvo šalia parduotuvės „Maxima“. Dirbo vienas kioskas, į kurio vidų D. G. įėjo, o jis pasiliko lauke, rūkė, vėliau taip pat užėjo į kiosko vidų. D. G. pardavėją įtikinėjo pirkti degtinę, tačiau jos niekam nereikėjo. Jis ir D. G. išėjo į lauką, tuo metu jam paskambino draugė, todėl jis atsiliko nuo D. G.. Po to pamatė, kai D. G. pribėga nepažįstamam vaikinui iš nugaros. D. G. tą vaikiną apglėbė ranka, bet kuria nepamena, ir patraukė į save, jie kartu nukrito ant žemės. Jis tuo metu stovėjo kitoje gatvės pusėje ir kalbėjo telefonu su drauge. Jis prie jų priėjo tuo metu, kai D. G. tą vaikiną pakėlė nuo žemės. Kai pakėlė vaikiną, D. G. vaikinui buvo sugriebęs už veido ir purtė. Jis girdėjo, kad D. G. kažko reikalauja vaikino, bet negirdėjo ko. Priėjęs prie jų, jis stebėjo, ką daro D. G.. Vaikinas prašė jo nemušti. D. G. reikalavo pinigų, prašė parodyti piniginę. Vaikinas sakė, kad turi 20 Eur. Vaikinas D. G. padavė 20 Eur kupiūrą. Po to D. G. vaikino paklausė, ar šis neturi metalinių centų. Vaikinui atsakius, kad turi, D. G. liepė atiduoti. D. G. tą vaikiną laikė už rankos. Vaikinas metalinius pinigus subėrė jam į delną. Monetomis buvo apie 16-17 Eur, tiksliai, kiek buvo, nepamena, jas skaičiavo vėliau. Po to jis pamatė važiuojantį policijos automobilį ir D. G. liepė greičiau dingti. D. G. vaikino dar pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, bet D. G. liepė prieš tai išsiimti iš mobiliojo telefono SIM kortelę. Tuo metu, kai D. G. pareikalavo mobilaus ryšio telefono, jis iš striukės kišenės išsitraukė sulenkiamą peiliuką ir jį laikė dešinėje rankoje. Išsitraukė, nes norėjo juo pagąsdinti vaikiną, kad šis greičiau atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Vaikinas, išsiėmęs savo SIM kortelę, telefoną padavė D. G.. Tuomet D. G. nukentėjusiajam liepė kuo greičiau bėgti, nes sakė, kad papjaus. Tuo metu D. G. iš kišenės išsitraukė peilį „plaštakę“ ir juo pamosikavo. Kai nukentėjusysis nubėgo link dvylikaaukščių, jie nuėjo link „Lazdynų“ stotelės. Jie užėjo į namo laiptinę ir kurį laiką ten pabuvo, o po to jis iškvietė taksi, berods telefonu 1424, ir jie nuvažiavo į Žemuosius Panerius pas jo draugę. Kitą dieną D. G. išvažiavo švęsti gimtadienio pas draugą. R. B. teigė, kad pas juos nuvažiavo vakare. Ten jis užmigo, o kai atsikėlė D. G. jau nebuvo. Gal po dviejų dienų, kai susitiko D. G., pastarojo paklausė, kur yra mobiliojo ryšio telefonas, kurį jie pavogė. D. G. pasakė, kad šį telefoną pardavė lombarde. D. G. sakė, kad už telefoną gavo 20 ar 30 Eur. D. G. jam pinigų už telefoną nedavė. D. G. jam nedavė ir grynųjų pinigų, kuriuos pavogė iš vaikino. Gal po savaitės, kai D. G. pas jį apsigyveno, grįžęs iš darbo ant šaldytuvo pamatė tamsios spalvos vyrišką piniginę. Piniginės oda buvo kaip gyvatės, šiurkšti. Jis D. G. klausė, iš kur piniginė, o D. G. jam atsakė, kad vieną girtą sutiko ir jį apšvarino. Matė, kad piniginėje buvo nuolaidų kortelės, banko kortelė, asmens tapatybės kortelė. D. G. sakė, kad asmens tapatybės kortelę pardavė. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. (t. 1, b. l. 151-153)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė, kad D. G. pas jį pradėjo gyventi 2016 m. spalio viduryje. Kol D. G. pas jį gyveno, D. G. kartais apsirengdavo jo drabužiais. Dažniausiai D. G. nešiojo jo juodos spalvos liemenę, taip pat nešiojo ir jo mėlynos spalvos striukę bei rudos spalvos žieminę striukę. Tą dieną, kai jie įvykdė plėšimą Architektų g., jis vilkėjo rudos spalvos striukę, o D. G. buvo su jo liemene bei sportiniu „Adidas“ džemperiu. (t. 1, b. l. 173, 176-178)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo nuvykta į Lazdynų rajoną. Važiuojant Architektų g., Vilniuje, R. B. nurodė sustoti netoli parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g. 152, Vilniuje, ir paaiškino, kad jis kartu su D. G. 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje, vėlai vakare, ėjo nuo Televizijos bokšto link kiosko, kuris dirba visą naktį, kur norėjo parduoti degtinę. R. B. parodė tarpą, esantį tarp Architektų g. 152, Vilniuje, ir Architektų g. 152A, Vilniuje, ir paaiškino, kad jie ten ėjo link kiosko, dirbančio visą naktį. Po to jis parodė kioską ir paaiškino, kad tai kioskas, dirbantis visą naktį. Būtent į šio kiosko vidų 2016 m. spalio mėnesio pabaigoje buvo užėjęs D. G., norėdamas parduoti degtinę, o jis tuo metu lauke rūkė, paskui užėjo į vidų. Paskui jis parodė vietą šalia kioskų, esančių Architektų g. 152A, Vilniuje, ir paaiškino, kad, kai jis su D. G. išėjo iš kiosko, jam paskambino draugė ir ten sustojęs kalbėjosi telefonu, o D. G. nuėjo į kitą kelio pusę. Kitoje gatvės pusėje jis pamatė vaikiną, einantį nuo Sausio 13-osios mokyklos. Paskui jis parodė šiukšlių konteinerius, esančius netoli namo, adresu Architektų g. 176, Vilniuje, ir paaiškino, kad ten D. G. pribėgo vaikinui iš nugaros, apglėbęs ranka pargriovė ant žemės, abu nukrito ant žemės. Jis prie jų priėjo tuomet, kai D. G. padėjo vaikinui atsistoti. R. B. parodė, kad D. G. vaikinui buvo suėmęs už veido ir reikalavo pinigų. Vaikinas D. G. padavė 20 Eur kupiūromis, po ko D. G. pareikalavo atiduoti ir metalinius pinigus. Vaikinas metalinius pinigus padavė jam. Jis stovėjo nukentėjusiajam iš dešinės. Paskui D. G. pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, prieš tai išėmus SIM kortelę. R. B. pamatė Architektų g. važiuojantį policijos automobilį ir iš striukės kišenės išsitraukė peilį, kurį laikė rankoje. Peiliu norėjo pagrasinti, kad vaikinas D. G. atiduotų mobiliojo ryšio telefoną. Paskui R. B. parodė į Architektų g. ir paaiškino, kad D. G. vaikinui liepė bėgti ir vaikinas nubėgo link Architektų g. D. G. išsitraukęs peilį „plaštakę“ nusivijo nukentėjusįjį ir šaukė, kad nužudys. D. G. paskui nukentėjusįjį bėgo trumpai. Paskui R. B. parodė kitoje Architektų g. pusėje esantį taką ir paaiškino, kad tuo taku, per miškelį, jie nuėjo link Laisvės pr. (t. 1, b. l. 155-160)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., ėjo žemyn nuo Vilniaus lopšelio-darželio ,,Obelėlė“, esančio Architektų g. 204, Vilniuje, link „Litexpo“ parodų rūmų. Nulipęs laiptais, aikštelėje pamatė du vaikinus, vienas jų sėdėjo ant laipų, o kitas stovėjo priešais jį. Vaikinai vartojo degtinę, stovėjo pusė butelio degtinės. Vaikinas, kuris sėdėjo, dėvėjo tamsiai pilkos spalvos kepurę su snapeliu, buvo apsirengęs tamsiai, jo nosis buvo su kuprele, vaikinas buvo apie 30 metų amžiaus. Sėdintį vaikiną matė tik iš šono. Vaikinas, kuris stovėjo, vilkėjo mėlynos spalvos pūstą sintetinę, berods, rudeninę striukę, ant kurios skersai buvo išsiuvinėtos siūlės. Stovintis vaikinas buvo apie 170-180 cm ūgio, apie 25-27 metų amžiaus, trumpai kirptų rudų plaukų. Vaikino veido bruožai buvo taisyklingi. Leidžiantis laiptais žemyn, stovintį vaikiną jis matė iš priekio, jis vaikiną užkalbino. Jis prisėdo prie vaikino, kuris sėdėjo ant laiptų. Vaikinus norėjo pavaišinti „Čepkelių“ trauktine ir išsiėmęs iš kuprinės pastatė šalia. Vaikinas, kuris stovėjo, pradėjo reikalauti pinigų degtinei, pradėjo elgtis agresyviai. Jis jam pasakė, kad neduos pinigų ir atsistojo, o tuomet tas pats vaikinas staiga prišoko ir greičiausiai kairės rankos kumščiu sudavė smūgį į dešinės pusės smilkinio sritį. Po suduoto smūgio jis nukrito šalia laiptų, prarado sąmonę. Kai jis atsipeikėjo, buvo tamsu. Jis gulėjo ne toje vietoje, kur nukrito. Jo batų galai buvo nutrinti, greičiausiai iki tos vietos jį tempė. Vaikinai jį nutempė gal apie 10 m. Jam buvo prakirsta oda šalia dešinės akies, bėgo kraujas. Atsipeikėjęs pamatė, kad išorinėje striukės kišenėje nėra piniginės, kurioje buvo 50 Eur (45 Eur buvo popierinėmis kupiūromis ir 5 Eur buvo centais), jo vairuotojo pažymėjimo, jo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės, AB „SEB“ banko kortelės, Adomo Mickevičiaus bibliotekos bilieto, kuris vertės neturi, Vilniečio kortelės, kurioje buvo 3 bilietai po 30 minučių, bendra 4 Eur vertė, jo vardu išduoto vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos kopijos, išduotų UAB „Amseda“, „Maxima“ bei „Rimi“ nuolaidų kortelių, kitoje striukės kišenėje nebuvo mobilaus ryšio telefono „Sony Ericsson“, kurio vertė 10 Eur, kuriame buvo „Tele 2 Pildyk“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Eur vertės. Taip pat buvo pavogta juodos spalvos medžiaginė kuprinė, kurios vertė 15 Eur, kurią pirko „Rimi“ parduotuvėje. Kuprinė buvo pagaminta iš sintetinės medžiagos, juodos spalvos, joje buvo du ar trys skyriai. Pagrindinis skyrius buvo su paminkštinta pertvara, skyriai užsisega užtrauktukais. Ant kuprinės buvo Šveicarijos ženkliukas. Kuprinėje buvo dvi knygos ir mobiliojo ryšio pakrovėjas. Knygos buvo rusų kalba, knygas pirko iš skaitytų knygų parduotuvės, jų bendra vertė 3 Eur. Pakrovėjo nevertina dėl mažavertiškumo. Piniginė buvo tamsiai rudos spalvos, per vidurį įplyšusi, iš dirbtinės odos, jos taip pat nevertina dėl mažavertiškumo. Jis kelias dienas ėjo į tą vietą ir bandė ieškoti savo daiktų, bet nerado. Taip pat nerado ir akinių, kuriuos smūgio metu sudaužė. Akinių vertė 10 Eur. Jo SEB banko kortele pasinaudoti negalėjo, nes ten nebuvo pinigų. SEB banko kortelės jis neužblokavo, nes buvo gavęs pranešimą, kad jo sąskaitą bankas planuoja uždaryti. Po smūgio jis fizinio skausmo nepajuto, nes iš karto prarado sąmonę. Pajuto skausmą tik atsipeikėjęs. Įvykio dieną buvo šiek tiek išgėręs. Dėl nusikaltimo jam padaryta 116 Eur turtinė žala. (t. 2, b. l. 4-5, b. l. 9-10)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. V. papildomai parodė, kad iš jo 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., pagrobta kurpinė yra grąžinta, dėl jos pretenzijų neturi. „Rimi“ nuolaidų kortelės nebuvo įregistravęs savo vardu, savo duomenų nesuvedinėjo. (t. 2, b. l. 21)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad buvo nuvykta į Lazdynų mikrorajoną, link vaikų lopšelio-darželio „Obelėlė”. Važiuojant Architektų g., Vilniuje, nuo Televizijos bokšto, S. V. nurodė prie namo, esančio Architektų g. 208, Vilniuje, pasukti į kairę pusę ir važiuoti link namo, esančio Architektų g. 212, Vilniuje. Buvo sustota prie minėto namo ir S. V. paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., jis pėsčiomis atėjo nuo parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g. 152, Vilniuje, ėjo į parką, esantį netoli Litexpo parodų rūmų. Priėjęs laiptus, esančius tarp Vilniaus vaikų darželio-lopšelio „Obelėlė“, esančio Architektų g. 204, Vilniuje, ir Vilniaus darželis – mokykla „Svaja“, jis laiptais leidosi į apačią. Paskui S. V. laiptų apačioje po dešine puse parodė laiptus ir paaiškino, kad eidamas link „Litexpo“ parodų rūmų, kurie buvo kairėje pusėje, pamatė du nepažįstamus vaikinus, kurie gėrė degtinę. Vienas vaikinas stovėjo, o kitas sėdėjo arčiau betoninės sienelės. Kai jis ėjo šalia vaikinų, stovėjęs vaikinas jį užkalbino. S. V. buvo šiek tiek išgėręs ir atsisėdo pabendrauti su vaikinais. Jis atsisėdo šalia sėdinčio vaikino. Po penkių minučių stovėjęs vaikinas pradėjo jo reikalauti pinigų degtinei, tapo agresyvus. Tuomet S. V. atsistojo ir norėjo eiti, bet vaikinas staigiai prišoko prie jo ir kaire ranka sudavė jam vieną smūgį į dešinės pusės smilkinį, jis prarado sąmonę. Paskui S. V. parodė betoninę sienelę ir paaiškino, kad, dar prieš gaunant smūgį, bandė atsitraukti, bet užkliuvo už sienelės. Kai atsibudo, neberado striukės kišenėje piniginės, mobiliojo telefono „Sony Ericsson“ bei kuprinės. Kai jis atgavo sąmonę, buvo tamsu. Atgavęs sąmonę gulėjo ne prie betoninės sienelės, o lygioje vietoje, kur buvo didelės žolės, bet minėtos vietos parodyti negali, nes buvo tamsu, buvo be akinių. (t. 2, b. l. 16-20)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 23.58 val., šalia Architektų g. 152, Vilniuje, prie jo priėjo du iš naktinio baro – kavinės išėję jaunuoliai. Vienas iš vaikinų buvo 20 metų amžiaus, 175 cm ūgio, lieknas, apsirengęs juodos spalvos drabužiais, dėvėjo kepurę, ant striukės rankovės buvo baltos spalvos juostos. Minėtas vaikinas priėjo iš nugaros, jį pargriovė ant žemės ir paklausė „kas tu?“. Jis atsistojo, tuomet jį dešine ranka paėmė už žandikaulio ir vėl paklausė „kas tu?“, pareikalavo pinigų. Jis buvo išsigandęs ir iš kuprinės, kuri buvo ant pečių, išsiėmė ir jam padavė 30 Eur. Kai jis atidavė pinigus, šalia stovėjęs vaikinas, maždaug 20 metų amžiaus, 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, pareikalavo mobiliojo ryšio telefono ir ištraukė peilį iš striukės kišenės, peilį demonstruodamas. Jis iš striukės dešinės išorinės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy SIII Neo“, kurio vertė 200 Eur, IMEI (duomenys neskelbtini). Kažkuris iš vaikinų pasiūlė išsiimti SIM kortelę. Jis išsiėmė SIM kortelę ir telefoną padavė vaikinui, kuris jį prieš tai buvo pargriovęs. Vaikinas, kuris jį pargriovė, liepė bėgti ir jis nubėgo link namų, esančių Architektų g. 66, Vilniuje. Kūno sužalojimai jam nepadaryti, kadangi jo nemušė, prieš jį vaikinai naudojo tik psichologinį smurtą. Vaikinus atpažinti galėtų. Jam padaryta 230 Eur žala. (t. 1, b. l. 28-29)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. papildomai parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 23.55 val., jis išėjo iš draugės namų ir ėjo į savo namus. Jis ėjo šalia Sausio 13-osios gimnazijos link Architektų g. Eidamas pastebėjo du stovinčius vaikinus. Jie stovėjo prie kioskų, esančių šalia parduotuvės „Maxima“, Architektų g. 152, Vilniuje. Kai jis leidosi nuo kalniuko, pajuto, kad kažkas eina jam už nugaros. Tuo metu, kai jis buvo prie šiukšlių konteinerių, vienas vaikinas staigiai priėjo jam iš kairės pusės ir dešine ranka, apkabinęs jo kaklą per savo alkūnės sulenkimą, pargriovė jį ant žemės. Kai jį pargriovė, pradėjo klausinėti „kas tu“. Jis jam atsakė, kad „esu lazdynietis, vietinis“. Krisdamas pajuto fizinį skausmą kairėje rankoje. Kai gulėjo ant žemės, prie jo priėjo kitas vaikinas, kuris tuo metu buvo kitoje kelio pusėje. Jį pargriovęs vaikinas buvo apie 20 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, plačių antakių, dėvėjo tamsią kepurę, vilkėjo tamsios spalvos striukę, ant rankų buvo baltos spalvos juostelės, buvo su tamsiomis kelnėmis. Kitas vaikinas, kuris prie jo priėjo, kai buvo pargriautas, buvo 20 – 25 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo šviesios spalvos striukę ir kelnes. Minėto vaikino veidą kažkas dengė. Kai jis gulėjo, mažesnis vaikinas jam spyrė du kartus į dešinės pusės šoną. Tuo metu jis gulėjo ant nugaros. Aukštesnis vaikinas ėmė raminti mažesnįjį. Jie kalbėjo lietuviškai. Kai jis bandė atsistoti, mažesnis vaikinas jį suėmė už peties ir padėjo atsistoti. Mažesnis vaikinas priėjo arčiau jo ir sugriebęs dešine ranka jam už žandikaulio pradėjo spausti ir vėl klausė „kas tu“, o jis, jam atrodo, atsakė, kad yra vietinis. Tuomet mažesnis vaikinas pareikalavo atiduoti grynuosius pinigus. Jis padavė 20 Eur kupiūrą, kuris iš vaikinų paėmė pinigus, jis nematė. Kai jis padavė 20 Eur, vaikinai jam liepė atiduoti visus turimus grynuosius pinigus, ir jis dar atidavė 10 Eur monetomis. Pamena, kad monetas pasiėmė didesnis vaikinas. Pinigus atidavė, nes tuo metu pajuto grėsmę. Kai atidavė pinigus, aukštesnis vaikinas jam liepė atiduoti mobilaus ryšio telefoną. Jis nenorėjo atiduoti telefono, tačiau tuo metu prie jo priėjo aukštesnis vaikinas ir jo dešinėje rankoje pamatė peilį. Vaikinas visą laiką peilį laikė tvirtai sugniaužęs kumštyje. Peilio geležtė buvo apie 5 cm ilgio, apie 1,5 cm pločio, o rankena šviesios spalvos, atrodė kaip medinė, apie 10 cm ilgio. Pamatęs peilį jis išsigando. Tikrai žino, kad vaikinas laikė ne virtuvinį peilį, gali būti, kad peilis buvo savadarbis. Jis nematė, kada vaikinas tą peilį išsitraukė. Jis vaikinų paprašė leisti išsiimti iš mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę. Vaikinai leido. Jis iš striukės dešinės išorinės kišenės išsitraukė savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung SIII Neo“, kurio vertė 200 Eur, ir, išsiėmęs savo Omnitel Ežys SIM kortelę, telefoną padavė mažesniam vaikinui. Paskui mažesnis vaikinas jam liepė bėgti ir neatsigręžti. Jis pradėjo bėgti link Architektų g. Bėgdamas jis girdėjo, kad kažkas jį vejasi, ir atsisukęs pamatė, kad vejasi mažesnis vaikinas. Vaikinas jį vijosi neilgai. Rimtų sužalojimų nepatyrė, jis juto tik fizinį skausmą. Atpažinti galėtų mažesnį vaikiną, nes aukštesnis vaikinas slėpė savo veidą. Dėl nusikaltimo jam padaryta 230 Eur turtinė žala. (t. 1, b. l. 40-41)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. papildomai parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 23.55 val., prie namo, esančio Architektų g. 176, Vilniuje, iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3 Neo i9301“ su dirbtinės juodos spalvos dėklu, kurio vertė 10 Eur. Dėklas atsiverčia iš viršaus į apačią. Dėl nusikaltimo patyrė 240 Eur žalą. (t. 1, b. l. 55)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. papildomai parodė, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 23.55 val., iš jo pagrobtas telefonas „Samsung Galaxy S3 Neo i9301“ su dirbtinės juodos spalvos dėklu yra grąžintas. Jam padaryta 30 Eur turtinė žala. (t. 1, b. l. 66)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. U. liepė važiuoti Architektų g., priešais visuomeninio transporto stotelę „Rytas“ jis nurodė pasukti į kairę ir privažiavus namą, esantį Architektų g. 176, Vilniuje, liepė sustoti. Tuomet E. U. parodė kioskus, esančius šalia parduotuvės „Maxima“, Architektų g. 152, Vilniuje, ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 23.55 val., eidamas nuo Vilniaus Sausio 13-osios gimnazijos link Architektų g., ten pastebėjo du stovinčius vaikinus. Paskui E. U. parodė šiukšlių konteinerius, esančius netoli namo, adresu Architektų g. 176, Vilniuje, stovinčius šalia gatvės, ir paaiškino, kad ten 2016 m. spalio 22 d. 23.58 val. prie jo iš nugaros pribėgo vaikinas, kuris jam iš kairės pusės apkabinęs dešine ranka kaklą pargriovė ant žemės, reikalavo grynųjų pinigų. Po to prie jų priėjo aukštesnis vaikins, kuris buvo kitoje kelio pusėje. Mažesnis vaikinas jam du kartus spyrė į dešinės pusės šoną. Aukštesnis vaikinas jam grasino peiliu. Vaikinai iš jo pagrobė 30 Eur grynųjų pinigų bei mobilaus ryšio telefoną „Samsung S III Neo“. Paskui E. U. buvo liepta bėgti ir jis nubėgo link Architektų g., kur nubėgo vaikinai, jis nematė. (t. 1, b. l. 46-49)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad 2016 m. spalio 23 d., apie 00.00 val., patruliuojant su kolega, važiavo Architektų g., Vilniuje, nuo Sausio 13-osios gimnazijos, netoli išvažiavimo į Architektų g., kai juos sustabdė vaikinas. Vaikinas nurodė, kad jį prieš dešimt minučių prie šiukšlių konteinerių, esančių netoli namo, esančio Architektų g. 176, apiplėšė du vaikinai. Nukentėjusysis sakė, kad jam grasino peiliu, pavogė 30 Eur bei mobiliojo ryšio telefoną. Vaikinas buvo išsigandęs. Nukentėjusysis sakė, kad jį apiplėšusį vaikinus pastebėjo eidamas. Vaikinai stovėjo prie kioskų, netoli parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g. 152, Vilniuje. Policijos pareigūnai žinojo, kad ten yra kioskas, kuris dirba visą naktį, ir jie nuėjo link jo. Jis liko stovėti lauke, o jo kolega nuėjo į kiosko vidų. Grįžęs kolega parodė dviejų vaikinų nuotraukas: vienas vaikinas buvo nufotografuotas viduje, o kitas vaikinas – lauke. Nukentėjusysis pasakė, kad būtent šie vaikinai jį užpuolė. Nuotraukos buvo padarytos iš kioske esančių vaizdo kamerų užfiksuoto vaizdo įrašo. Nukentėjusiajam buvo nurodyta kreiptis į policijos komisariatą, o jis su kolega išvažiavo ieškoti vaikinų pagal nurodytus požymius. Važinėjo po Lazdynų mikrorajoną, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. (t. 1, b. l. 72-73)

Ikiteisminio tyrimo metu E. B., apklaustas kaip liudytojas apie galimai padarytą savo nusikalstamą veiką, parodė, kad D. G. jis pažįsta apie pusę metų, juos supažindino R. B.. D. G. 2016 m. spalio pabaigoje jo paprašė į lombardą priduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“. D. G. už telefono pridavimą jam pažadėjo duoti 15 Eur. Tą dieną jie šventė jo gimtadienį ir D. G. pasiūlė, kad pinigus, kuriuos gaus už mobilaus ryšio telefoną, išleis alkoholiui. Jie kartu su juo nuvažiavo į autobusų stotį, kur viename iš lombardų jis savo vardu užstatė mobiliojo ryšio telefoną, kurį jam davė D. G.. D. G. jam nesakė, iš kur gavo mobiliojo ryšio telefoną, o jis jo neklausė. Nežinojo, kad telefonas buvo vogtas. Į lombardą jis užėjo kartu su D. G.. Lombarde D. G. padavė telefoną darbuotojui, o liudytojas padavė savo asmens dokumentą. Už telefoną jie gavo 30 Eur. D. G. jam pinigų nedavė, bet nuėjęs į parduotuvę už tuos pinigus nupirko alkoholio. (t. 1, b. l. 79)

Iš S. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., netoli Vilniaus lopšelio-darželio „Obelėlė“, esančio Architektų g. 204, Vilniuje, jį užpuolė du nepažįstami vaikinai, kurie sumušė ir pagrobė piniginę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybė kortelė ir 50 Eur, mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kurio vertė 10 Eur, su Tele2 pildyk SIM kortele, kurios vertė 1 Eur, bei juodos spalvos kuprinę, kurios vertė 15 Eur. Iš viso padaryta 101 Eur turtinė žala. (t. 1, b. l. 10)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. spalio 23 d. 00.24 val. Bendrasis pagalbos centras gavo policijos ekipažo 48 pranešimą, kad Architektų g. į juos kreipėsi asmuo, kuris nurodė, kad Architektų g. 152 jį apiplėšė du asmenys. Vienas asmuo buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Vienas asmuo buvo su kepure. Taip pat vienas asmuo buvo su tamsia striuke, kitas su šviesesne. Abu asmenys buvo su kuprinėmis, pas vieną asmenį ant striukės rankovių yra baltos juostos. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad įtariamieji yra nufilmuoti naktinėje parduotuvėje, esančioje Architektų g. 152. (t. 1, b. l. 22, 23)

Iš E. U. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016 m. spalio 22 d., apie 23.58 val., iš naktinio baro, esančio Architektų g. 152, Vilniuje, išėjo du jaunuoliai, kurie priėjo prie E. U.. Vienas jaunuolis jį pargriovė, o kitas pagrasino peiliu. Iš E. U. atėmė telefoną „Samsung“, kurio vertė 200 Eur, ir 30 Eur. Vėliau jaunuoliai pasišalino. Padaryta 230 Eur žala. (t. 1, b. l. 2-3)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Architektų g. 152, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad tai yra teritorija, prie kurios stovi kioskai. Viename iš kioskų yra baras. Baro durys yra uždarytos, baro viduje matosi stebėjimo kamera. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. (t. 1, b. l. 24-25)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. U. atpažino D. G. kaip vaikiną, kuris kartu su draugu jį užpuolė 2016 m. spalio 22 d., apie 23.58 val., netoli namo, esančio Architektų g. 176, Vilniuje. Būtent atpažintasis vaikinas priėjo prie jo iš nugaros ir dešine ranka sugriebęs už kaklo pargriovė ant žemės, gulint ant žemės du kartus spyrė į dešinės pusės šoną, buvo sugriebęs už žandikaulio ir klausinėjo „kas tu?“, reikalavo pinigų. Galiausiai pagrobė 30 Eur ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S III Neo“. Vaikiną atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, antakių formą. (t. 1, b. l. 50-54)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. A. specialistui pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašais. (t. 1, b. l. 85)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti CD laikmenoje pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrėjus nustatyta, kad CD laikmenoje yra įrašyti dviejų kamerų vaizdai, kurie yra išskaidyti į du atskirus failus. Vaizdo įrašas pavadinimu „ch01_20161022223916“ yra nuo 2016 m. spalio 22 d. 22.39.16 val. iki 2016 m. spalio 23 d. 16.34.14 val., vaizdo įrašas pavadinimu „ch04_20161022191620“ yra nuo 2016 m. spalio 22 d. 19.16.20 val. iki 2016 m. spalio 23 d. 06.31.13 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ch01_20161022223916“ matyti, kad yra filmuojamas skveras, esantis tarp parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g. 152, Vilniuje, ir pardavimų paviljonų, esančių Architektų g. 152A, Vilniuje. 2016 m. spalio 23 d. 00.07.14 val. iš už parduotuvės „Maxima“ kampo, iš Architektų g. 152B, Vilnius, pusės, išeina žmogus. 00.07.19 val. iš tos pačios pusės prie jo išeina kitas žmogus. Abiejų asmenų požymių nesimato. Asmenys kartu eina palei parduotuvės „Maxima“ pastato sieną link Architektų g. 07.07.39 val. žmonės išeina iš vaizdo kameros matymo lauko. Peržiūrėjus vaizdo įrašą ch01_20161022223916 matyti, kad filmuojamas pagrindinis įėjimas į kebabinę, teritorija tarp pardavimų paviljonų link parduotuvės „Maxima“, esančios Architektų g. 152, Vilniuje, pastato sienos. 00.07.49 val. iš už pardavimų paviljonų, iš Architektų g. 152B, Vilnius, pusės, išeina du asmenys, iš kurių vienas 00.07.54 val. išeina į šviesą priešais filmavimo kamerą. Matyti, kad vaikinas vilki juodą liemenę, sportines medžiagines kelnes su šviesios spalvos raiščiu, sportinį megztinį, kurio gobtuvą užsidėjęs ant galvos, avi juodais sportiniais bateliais, ant nugaros užsidėjęs juodos spalvos kuprinę. 00.07.59 val. antras asmuo išeina į šviesą. Matyti, kad tai vaikinas, vilkintis šviesios spalvos kelnes, tamsios spalvos striukę su gobtuvu, kurį užsidėjęs ant galvos. Vaikinas kairėje rankoje neša nežinomą pailgą daiktą. Abu vaikinai praeidami žiūri į kebabinę. 00.08.02 val. vaikinai išeina iš kameros matymo lauko. 00.08.16 val. pirmas vaikinas grįžta ir įeina į kebabinę. 00.08.22 val. antras vaikinas, ėjęs su pirmuoju vaikinu, lieka lauke ir stebi pirmą vaikiną pro kebabinės įėjimo durų stiklą. 00.08.48 val. antras vaikinas irgi užeina į kebabinės vidų. Kadangi tuo metu vaikinas nugara atsisukęs į kamerą, matosi, kad ant nugaros jis yra užsidėjęs kuprinę, kurios apačia yra šviesios spalvos. 00.09.32 val. antras vaikinas išeina iš kebabinės. 00.09.50 val. iš kebabinės išeina pirmas vaikinas. Abu vaikinai išeina iš vaizdo kameros matymo lauko. (t. 1., b. l. 86)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 10 d. sulaikius D. G., įtariamą E. U. apiplėšimu, pas pastarąjį buvo rastas telefonas „Nokia C2-01“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). D. G. nurodė, kad tai jo telefonas. Buvo atlikta minėto telefono IMEI kontrolė ir nustatyta, kad minėtame telefone nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl minėto nusikaltimo padarymo 2016 m. lapkričio 28 d. buvo sulaikytas R. B., kuris nurodė, kad nusikaltimo metu naudojosi SIM kortele, kurios numeris (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 109)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus informaciją iš UAB „Tele2“ buvo nustatyta, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. G., nusikaltimo dieną, t. y., 2016 m. spalio 22 d., nuo 14.29 val. iki 18.12 val., buvo intensyviai susirašinėjama SMS žinutėmis su R. B.. Tuo metu telefonas (duomenys neskelbtini) buvo prisirišęs prie bazinių stočių, esančių Vaduvos g. Vėliau nuo 2016 m. spalio 22 d. 20.36 val. iki 2016 m. spalio 23 d. 00.54 val. telefonas buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių Architektų g. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B. nusikaltimo dieną, t. y., 2016 m. spalio 22 d., nuo 14.29 val. iki 18.12 val., buvo intensyviai susirašinėjama su D. G.. Tuo metu telefonas buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių Vaduvos g. Vėliau 23.19 val. telefono numeris buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių Jankausko g., tuo metu jam skambino D. G., pokalbis truko 37 sekundes. 2016 m. spalio 23 d., nuo 00.32 val. iki 00.44 val., R. B. telefonas buvo prisijungęs prie bazinių stočių, esančių Architektų g. 00.40 val. R. B. iš savo numerio bandė iškviesti taksi numeriu 1424, o 00.44 val. iš numerio 1424 gavo SMS žinutę. (t. 1, b. l. 114)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. U. tyrėjai pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung S III Neo“, IMEI (duomenys neskelbtini), garantinį taloną. (t. 1, b. l. 44)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. F. specialistui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S3 Neo“, IMEI (duomenys neskelbtini), lombardo įkeitimo sutartį, pinigų išmokėjimo kvitą. (t. 1, b. l. 56-57)

Iš lombardo įkeitimo sutarties matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. E. B. lombarde, esančiame Geležinkelio g. 15-1, Vilniuje, įkeitė mobilųjį telefoną „Samsung S III 9301“, IMEI (duomenys neskelbtini), už 30 Eur. (t. 1, b. l. 58)

Iš pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad E. B. 2016 m. spalio 24 d. už lombarde įkeistą telefoną „Samsung S III“ gavo 30 Eur. (t. 1, b. l. 59)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas „Samsung I93001 I“, IMEI (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus telefoną nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas yra pagamintas iš juodos spalvos plastmasės. Mobilaus ryšio telefono kampai yra suapvalinti, jo matmenys 13,7X0,85X6,8 cm. Ekrano viršuje yra sidabrinės spalvos užrašas „Samsung“. Ekranas be pažeidimų. Nuėmus dangtelį matosi elementas, kurį išėmus ant mobilaus ryšio korpuso yra baltos spalvos lipdukas, ant kurio yra juodos spalvos užrašai užsienio kalba: Model GT-I93001I, IMEI (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonas be pažeidimų, be SIM kortelės. Mobiliojo ryšio telefonas yra įdėkle, kuris yra juodos spalvos, pagamintas iš odos. (t. 1, b. l. 60-63)

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. specialistui pateikė telefoną Samsung, IMEI (duomenys neskelbtini), savo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), sulankstomą peilį medine rankena, raudonos spalvos popieriaus pjovimo peilį, tamsios spalvos kuprinę „Nike“, juodos spalvos liemenę „Calvin Clein“, žalsvos spalvos sportines kelnes „Nike“, juodos spalvos sportines kelnes, mėlynos spalvos striukę, rudos spalvos žieminę striukę, kryžminį atsuktuvą juoda rankena, gintaro karolius, juodą pirštinę, metalines žirkles, S. V. SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Adomo Mickevičiaus bibliotekos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 127-128)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung, popieriaus pjovimo peilis, kryžminis atsuktuvas, žirklės, kuprinė „Nike“, liemenė „Calvin Klein Jeans“, juodos spalvos sportinės kelnės, gintariniai karoliai, mėlynos spalvos striukė, žalsvos spalvos sportinės kelnės „Nike“, rudos spalvos žieminė striukė, juodos spalvos pirštinė, Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimas, S. V. SEB banko kortelė. Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ nustatyta, kad jo IMEI yra (duomenys neskelbtini). Telefonas yra liečiamu ekranu, naudotas. Telefonas yra su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas yra su baterija, be pakroviklio. Ant korpuso iš visų pusių matosi įbrėžimai, ekranas yra sudaužytas. Apžiūrėjus popieriaus pjovimo peilį nustatyta, kad peilio rankena yra raudona, rankenos galas yra juodos spalvos, peilio bendras ilgis yra 15 cm. Į peilio rankenos vidų įslenka geležtė su aštriais ašmenimis. Apžiūrėjus kryžminį atsuktuvą nustatyta, kad ant jo matosi užrašas „Chrome Vanadium“. Atsuktuvo bendras ilgis yra 22,9 cm, stiebo – 9,7 cm. Atsuktuvo rankena yra juodos spalvos, rankenos galas yra mėlynos spalvos. Apžiūrėjus žirkles nustatyta, kad jų bendras ilgis yra 15 cm. Žirklės turi du žiedus ir dvi rankenas, kurios sujungtos tarpusavyje ašele. Žirklių ašmenų galai yra suapvalinti. Apžiūrėjus kuprinę nustatyta, kad ji yra tamsios spalvos, turi rankenas ir du diržus. Kuprinės priekyje apačioje matomas užrašas „Max air“, viršuje prekės ženklas „Nike“. Iš abiejų kuprinės pusių yra šoninės kišenės, turinčios du atvartus su užtrauktukais. Apžiūrėjus liemenę nustatyta, kad ji yra juodos spalvos be rankovių. Liemenė ant apykaklės turi baltos spalvos užrašą „Calvin Klein Jeans“. Liemenė yra užsegama užtrauktuku, iš abiejų pusių yra dvi kišenės, užsegamos užtrauktuku. Apžiūrėjus juodos spalvos sportines kelnes nustatyta, kad iš abiejų šonų yra trys baltos pailgos juostos. Kelnių abiejų pusių šonuose yra 6 cm ilgio kišenės. Ant kairės kelnių kišenės po kišene matomas baltos spalvos užrašas „Adidas“ su prekės ženklu virš užrašo. Kelnių juosmens dalis yra su skaidulinio audinio tampria juosta su dvejais juodos spalvos raiščiais per juosmens vidurį. Apžiūrėjus gintarinius karolius nustatyta, kad jie yra moteriški, karolių ilgis 62 cm. Karoliai yra iš netaisyklingos formos gintaro akmenukų. Apžiūrėjus mėlynos spalvos striukę nustatyta, kad ji yra su išsiuvinėtomis horizontaliai ir skersai siūlėmis. Striukė yra užsegama vertikaliu 55 cm ilgio užtrauktuku. Iš abiejų pusių ties liemeniu yra kišenė, užsegama 9 cm ilgio užtrauktuku. Ant kiekvieno rankogalio yra du spaustukai. Striukės viršuje, ties kaklu, virš užtrauktuko, yra vienas spaustukas. Ant striukės kairės rankovės yra prekės ženklas, po kuriuo matosi užrašas „Benfish“. Apžiūrėjus žalsvos spalvos sportines kelnes nustatyta, kad ant kairės kelnių kišenės yra užrašas „Nike“ su prekės ženklu. Kelnių juosmens dalis yra su skaidulinio audinio tampria juosta su dvejais šviesiai žalsvos spalvos raiščiais per juosmens vidurį, kelnių klešnių apačioje yra klešnių antaros iš tampraus audinio. Apžiūrėjus rudos spalvos žieminę striukę nustatyta, kad ji yra su 59 cm ilgio vertikaliu užtrauktuku per vidurį. Striukė iš abiejų pusių ties krūtine turi dvi įleistines kišenes su spaustuku ant užsiūtinės kišenės priesiuvo bei žemiau esančiomis įleisitnėmis kišenėmis. Per visą striukę eina siūlės. Striukės vidinėje pusėje yra rudos spalvos pašiltinimas. Apžiūrėjus juodos spalvos pirštinę nustatyta, kad ji yra kairės rankos. Pirštinės viduje yra rudos spalvos apšiltinimas. Apžiūrėjus Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos skaitytojo pažymėjimą nustatyta, kad jo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus S. V. SEB banko kortelę nustatyta, kad ji yra Visa Electron, banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 129-134)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas sulenkiamas peilis. Apžiūrėjus peilį nustatyta, kad tai yra kišeninis sulenkiamas peilis, kurio bendras ilgis yra 16,2 cm. Geležtės ilgis yra 6,7 cm, rankenos ilgis – 9,5 cm. Peilis pagamintas iš metalo ir medžio. Rankena pagaminta iš metalo, ant rankenos pritvirtinti medienos intarpai. Viena geležtės pusė aštri. Vienoje pusėje ant geležtės matosi apsitrynęs pilkos spalvos užrašas „Arsinal“, kitoje pusėje prie rankenos yra įspaustas užrašas „Stainless“. Geležtės anglis smailėjantis. (t. 1, b. l. 135-137)

Iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus atsakymo matyti, kad skaitytojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išduotas S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini)m. (t. 1, b. l. 142)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. tyrėjai pateikė Rimi kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Topo centras kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Benu nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos kopiją Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 161)

Iš 2016 m. kovo 31 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad ji išduota S. V., gimusiam (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 162)

Iš UAB „Rimi Lietuva“ saugos tarnybos vadovo atsakymo matyti, kad neturi duomenų, kam priklauso „Mano Rimi“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi kortelės duomenys nėra suvesti. (t. 1, b. l. 166)

Iš AB SEB banko Sąskaitų tvarkymo skyriaus informacijos administratorės atsakymo matyti, kad S. V. banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. finansinės operacijos nebuvo vykdomos ir nebuvo bandymų ja pasinaudoti. (t. 2, b. l. 27)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Š. pateikė specialistui supirkimo kvito kopijas, tarp jų telefono Sony Ericsson. (t. 2, b. l. 35)

Iš supirkimo kvito Nr. 3101 matyti, kad 2016 m. spalio 4 d. K. B. į lombardą už 5 Eur pridavė telefoną „Sony Ericsson S500“. (t. 2, b. l. 37)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. tyrėjai pateikė juodos spalvos kuprinę. (t. 2, b. l. 56)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kuprinė. Apžiūros metu nustatyta, kad kuprinė yra juodos spalvos su raudonos spalvos intarpais ant rankenos ir priekinės kišenės, esančios vertikaliai per vidurį. Kuprinė yra su rankena ir dvejais diržais. Kuprinė yra grublėto paviršiaus, su skersai einančiomis siūlėmis. Kuprinės priekyje ant kišenės virš horizontalaus užtrauktuko matomas ženkliukas, ant kurio pavaizduota Šveicarijos vėliava. Iš abiejų kuprinės pusių yra tinklelio pavidalo šoninės kišenės. Kuprinė turi du atitvarus su užtrauktukais, ant kurių pavaizduota Šveicarijos vėliava.(t. 2, b. l. 57-58)

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. V. juodos spalvos kuprinę su Šveicarijos vėliavomis atpažino kaip savo kuprinę, kurią iš jo 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., netoli vaikų darželio-lopšelio „Obelėlė“, esančio Architektų g. 204, Vilniuje, pagrobė du nepažįstami jaunuoliai. Kuprinę atpažino pagal bendrą išvaizdą, spalvą, nusidėvėjimą. (t. 2, b. l. 59-60)

Teismo motyvai dėl kaltinimų D. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Byloje yra įrodyta, kad 2016 m. rugsėjo 26 d., apie 16.00 val., netoli Vilniaus lopšelio-darželio „Obelėlė“, esančio Architektų g. 204, Vilniuje, D. G. sudavė nukentėjusiajam S. V. smūgį į dešinės pusės smilkinio sritį, o po šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Šiuos faktus patvirtina nukentėjusiojo S. V., kaltinamųjų D. G. bei K. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo protokole-pareiškime, jo parodymų patikrinimo vietoje bei vieno iš kaltinamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys. Dėl paminėtų faktų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ginčų nekilo. Pažymėtina, jog nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, jog dėl jam suduoto smūgio jis prarado sąmonę. Tokiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Teismo įsitikinimu, faktą, jog nukentėjusysis po smūgio prarado sąmonę iš dalies patvirtina ir D. G. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Nors šis kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis sąmonės nebuvo praradęs, tačiau jis po smūgio sudavimo nesipriešino, o tik vartėsi. Teismo įsitikinimu, kaltinamojo parodymai, vertinant juos kartu nukentėjusiojo parodymais, leidžia daryti išvadą, kad S. V. iš tikrųjų buvo praradęs sąmonę, o kaltinamasis paprasčiausiai klydo dėl jo būklės, smūgio sukeltų pasekmių.

Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad po panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį iš jo buvo pagrobtas jam priklausantis turtas. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas yra vertintinas kaip svetimo turto užvaldymo priemonė. Pažymėtina, jog D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo, kadangi šis konfliktavo su K. B. ir jį puolė. Vis tik tokių D. G. teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti išvadą, kad būtent D. G. pradėjo elgtis agresyviai, todėl nukentėjusysis nusprendė iš įvykio vietos pasišalinti, tuo metu, kai jis bandė pasišalinti, jam ir buvo suduotas smūgis, nuo kurio jis prarado sąmonę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog su kitu kaltinamuoju bendravo mažai, jokių konfliktų bendravimo metu su vaikinais nebuvo kilę. Nukentėjusiojo teiginius iš esmės patvirtina K. B. parodymai, iš kurių matyti, jog D. G. panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, jokio konflikto nebuvo kilę.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad iš nukentėjusiojo S. V. plėšimo būdu buvo pagrobta: 50 Eur, mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, vilniečio kortelė, kurioje buvo bilietai, suteikiantys teisę naudotis viešuoju transportu, kuprinė, kuri vėliau nukentėjusiajam buvo grąžinta, bei kuprinėje buvusios knygos. Dėl pagrobto turto ir jo vertės, nagrinėjant baudžiamąją bylą, iš esmės ginčų nekilo. Ginčas kilo tik dėl pinigų, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo, kiekio. D. G. teigė, jog nukentėjusiojo piniginėje buvo tik 15 Eur. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad iš nukentėjusiojo buvo pagrobta 50 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog jo piniginėje buvo apie 40-50 Eur. Tuo pačiu jis patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog iš jo buvo pagrobta 50 Eur (45 Eur buvo popierinėmis kupiūromis ir 5 Eur buvo centais). Faktas, kad iš S. V. buvo pagrobti 50 Eur, yra užfiksuotas ir protokole-pareiškime. Teismas neturi pagrindo netikėti tokia nuosekliai nurodoma nukentėjusiojo aplinkybe, todėl konstatuoja, kad iš tikrųjų iš S. V. buvo pagrobti 50 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. nurodė, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tuo pačiu jis teigė, kad po to, kai D. G. prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, jis pasišalino iš įvykio vietos, kadangi nenorėjo problemų, D. G. laukė šiek tiek toliau, kas vyko su nukentėjusiuoju, kai šis nukrito, nematė. Nukentėjusiojo daiktus, t. y. kuprinę, kurioje greičiausiai buvo mobiliojo ryšio telefonas, jam padavė D. G.. Šiuos daiktus jis paėmė, tačiau kieno tai buvo daiktai, suprato tik po to, kai išblaivėjo (pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, jog suprato, kad D. G. iš nukentėjusiojo pagrobė piniginę, kuprinę ir mobiliojo ryšio telefoną, tuo metu, kai šis prie jo priėjo ir parodė minėtus daiktus). Taigi konstatuotina, jog kaltinamasis K. B. iš esmės neigė, kad padarė nusikaltimą. Pažymėtina, jog K. B. nurodomą versiją iš dalies patvirtina ir D. G. parodymai, iš kurių matyti, kad po to, kai nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, K. B. stovėjo šiek tiek toliau, jis nesuprato, kas vyksta, nes buvo neblaivus, K. B. buvo paduota nukentėjusiojo kuprinė, kurioje buvo nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad K. B. veikė bendrai su D. G., t. y. jie kartu padarė nusikalstamą veiką.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad K. B. paėmė nukentėjusiajam priklausančią kuprinę su joje buvusiais daiktais, mobiliojo ryšio telefoną. Šį faktą patvirtina kaltinamųjų parodymai, taip pat supirkimo kvite Nr. 3101 užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2016 m. spalio 4 d. K. B. į lombardą už 5 Eur pridavė telefoną „Sony Ericsson S500“. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad K. B. tyrėjai pateikė juodos spalvos kuprinę, kurią nukentėjusysis daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu atpažino kaip iš jo pagrobtą kuprinę. Teisiamojo posėdžio metu S. V. teigė, jog mobiliojo ryšio telefoną jis laikė savo striukės priekinėje viršutinėje kišenėje, o ne kuprinėje. Mobiliojo ryšio telefoną jis yra įpratęs nešiotis būtent toje vietoje. Tokiais nukentėjusiojo teiginiais nėra jokio pagrindo netikėti. Tokie nukentėjusiojo paaiškinimai yra visiškai logiški, kadangi ryšio priemonės iš esmės nėra poreikio nešiotis kuprinėje, iš kurios ją yra sudėtingiau paimti ir naudoti, taip pat sunkiau išgirsti skambutį ir pan. Taigi S. V. parodymai leidžia daryti išvadą, jog jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas buvo ištrauktas iš jo striukės kišenės. Čia pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog su kaltinamaisiais galėjo bendrauti normaliai, nei vienas iš kaltinamųjų jam nepasirodė smarkiai apgirtęs. Teisiamojo posėdžio metu D. G. teigė, jog nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas buvo kuprinėje, akivaizdu, kad tokį kaltinamojo teiginį paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriais nėra jokio pagrindo netikėti. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. teigė, jog jis nematė, kas paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau mano, jog jį galėjo paimti K. B.. Pastebėtina, kad šis kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog nepamena ir to, kas paėmė nukentėjusiojo kuprinę. Taigi iš D. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei S. V. parodymų darytina išvada, kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną galėjo paimti tik K. B., kuris jį vėliau ir pridavė į lombardą. Šiuo atveju nėra atmestina galimybė, kad paėmęs mobiliojo ryšio telefoną K. B. paėjo šiek tiek toliau nuo įvykio vietos ir nukentėjusiojo kuprinę jam atnešė D. G., tačiau tokia aplinkybė bet kokiu atveju neturi reikšmės K. B. veiksmų kvalifikavimui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Pažymėtina, kad nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog abu kaltinamieji veikė bendrai, t. y. D. G. panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, abu kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Teismui nekyla abejonių, kad K. B. suvokė, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas kaip priemonė užvaldyti jo turtą, ir nors jis pats smurto nenaudojo, tačiau atliko dalį Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų, t. y. pasinaudodamas tuo, kad kitas kaltinamasis prieš nukentėjusįjį panaudojo smurtą, pagrobė dalį nukentėjusiajam priklausančio turto. K. B. teiginys, jog jis dėl girtumo nesuvokė, kad grobia svetimą turtą, yra vertintina tik kaip jo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti atsakomybės. Čia dar kartą pažymėtina, jog iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamieji neatrodė smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Kita vertus faktą, kad K. B. galėjo tinkamai įvertinti situaciją patvirtina ir jo paties parodymai, iš kurių matyti, jog jis paėjo šiek tiek toliau nuo įvykio vietos, kadangi norėjo išvengti galinčių kilti problemų, laukė D. G., gavęs kuprinę jis su kitu kaltinamuoju išsiskyrė. Faktą, jog K. B. pritarė D. G. veiksmams bei prie jų prisidėjo, iš dalies patvirtina ir tai, kad pats K. B. nurodė, jog šie tiek paėjęs toliau iš įvykio vietos jis laukė D. G., paėmė dalį jo atsineštų daiktų. Pastebėtina, jog iš K. B. parodymų matyti, jog jis D. G. laukė toje vietoje, iš kurios jis galėjo matyti, kokius veiksmus kitas kaltinamasis atlieka.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog D. G. ir K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino aplinkybė, kad kaltinamieji nukentėjusįjį S. V. nutempė toliau nuo tos vietos, kurioje nukentėjusysis nukrito po jam suduoto smūgio. Abu kaltinamieji neigė, kad būtų kur nors tempę nukentėjusįjį. Tokių jų teiginių nepaneigia jokie byloje esantys duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jis mano, jog buvo nutemptas į kitą vietą, kadangi sąmonę atgavo ne toje pačioje vietoje, kurioje nukrito po smūgio, be to, jo batų galai buvo ištepti taip, tartum jis būtų temptas. Vis tik teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis minėtų aplinkybių nepatvirtino, jis neatmetė galimybės, jog galėjo pats šiek tiek atsigavęs kažkiek paeiti ir vėl nukristi. Teismo įsitikinimu, tokia įvykių eiga yra visiškai galima ir tikėtina. Taigi anksčiau minėta aplinkybė yra šalintina iš kaltinimo, tačiau jos pašalinimas kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai, kad D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

Byloje yra neginčytinai įrodyta, kad būtent D. G. paėmė nukentėjusiojo piniginę, kurioje buvo S. V. asmens tapatybės kortelė Nr. 13858441, nukentėjusiojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo, kuris grobia rankinę ar piniginę paprastai suvokia, kad joje be kitų daiktų gali būti asmens ar kiti dokumentai, banko kortelės, nes kaip tik tokiose vietose jie paprastai yra saugomi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-696/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-649-190/2015). Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad D. G. turėjo suvokti ir suvokė, jog, paimdamas nukentėjusiojo piniginę, joje greta pinigų gali aptikti ir asmens dokumentus bei (ar) mokėjimo kortelę. Teismas konstatuoja, jog D. G. iš pradžių veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, t. y. suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį, norėjo taip elgtis, tačiau neindividualizavo padarinių, nebuvo numatęs konkretaus nusikalstamos veikos dalyko. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, jog jis piniginės turinį apžiūrėjo iš karto, teigė, kad joje buvo asmens dokumentai, banko kortelė. Piniginę jis nusinešė į R. B. namus, kur ją ir paliko. Faktą, jog piniginės turinį kaltinamasis apžiūrėjo įvykio vietoje, jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi iš kaltinamojo parodymų yra visiškai akivaizdu, jog jis, grobdamas piniginę, matė ir suvokė, kad joje yra ne tik pinigai, bet ir S. V. dokumentai bei mokėjimo kortelė. Faktą, kad kaltinamasis suvokė, jog grobia dokumentus bei svetimą mokėjimo kortelę ir norėjo taip elgtis iš dalies patvirtina tai, kad piniginė su joje buvusiais daiktais buvo laikoma R. B. gyvenamojoje vietoje. Pastebėtina, jog banko mokėjimo kortelė buvo laikoma R. B. gyvenamojoje vietoje iki tol, kol R. B. ją su kitais daiktais pateikė policijos pareigūnams. Iš R. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, pamatęs piniginę, jis D. G. paklausė, iš kur ši piniginė, o D. G. atsakė, jog sutiko vieną girtą asmenį ir jį apšvarino. R. B. teigė, kad piniginėje matė nuolaidų korteles, banko kortelę, asmens tapatybės kortelę. D. G. sakė, kad asmens tapatybės kortelę pardavė. Teisiamojo posėdžio metu R. B. taip pat teigė, jog D. G. buvo klausiama, iš kur jis gavo dokumentus, tais dokumentais niekas nesinaudojo. Aptarti R. B. parodymai taip pat patvirtina, kad D. G. veikė tiesiogine tyčia.

Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog D. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismo motyvai dėl kaltinimų D. G. ir R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį.

Byloje yra įrodyta, kad D. G. 2016 m. spalio 22 d., apie 23.55 val., netoli Architektų g. 176, Vilniuje, pribėgo nukentėjusiajam E. U. iš nugaros, apkabino dešine ranka pastarojo kaklą, pargriovė jį ant žemės bei du kartus spyrė nukentėjusiajam į dešinės pusės šono sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tuomet kaltinamasis nukentėjusiajam E. U. padėjo atsistoti, dešine ranka sugriebė šiam už žandikaulio, pradėjo spausti ir pareikalavo grynųjų pinigų, tuo metu R. B. stovėjo šalia ir stebėjo aplinką, kai nukentėjusysis padavė pinigus, R. B., laikydamas rankoje peilį, pareikalavo nukentėjusiojo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną ir pastarasis iš striukės išsitraukęs savo mobiliojo ryšio telefoną padavė R. B.. Aptartus faktus patvirtina kaltinamųjų D. G. ir R. B., nukentėjusiojo E. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, taip pat liudytojo P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo E. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, BIRT ataskaitų žiūryklėje, E. U. protokole-pareiškime, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, lombardo įkeitimo sutartyje, pinigų išmokėjimo kvite užfiksuoti duomenys.

D. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jis pribėgo nukentėjusiajam iš nugaros, jį pargriovė, sudavė du smūgius koja į šoną, tuomet padėjo atsikelti ir liepė atiduoti pinigus. Šis kaltinamasis taip pat patvirtino, jog R. B. išsitraukė peilį ir pareikalavo iš nukentėjusiojo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusysis D. G. davė 20 Eur, o monetas atidavė R. B.. Kaltinamasis patvirtino, jog matė, kai R. B. išsitraukė peilį, matė, kaip šis kaltinamasis paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matė, kaip D. G. pargriovė nukentėjusįjį, tuomet jį pakėlė ir pareikalavo pinigų. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir D. G., stebėjo aplinką, išsitraukė peilį, kadangi norėjo, jog nukentėjusysis greičiau atiduotų pinigus. Kaltinamasis nurodė, jog jis neatsimena, kas pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, tačiau šį telefoną paėmė jis. Dalis pinigų buvo perduota D. G., o dalis pinigų jam. Pagrobti pinigai buvo išleisti, o telefoną vėliau iš namų paėmė D. G.. R. B. teigė, kad jis pasiliko tik telefono akumuliatorių. Mobiliojo ryšio telefonas buvo parduotas. D. G. matė, kaip buvo ištrauktas peilis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. U. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir kaltinamieji. Jis patvirtino, jog buvo pargriautas ant žemės, jam buvo suduoti du smūgiai į dešinį šoną, jis buvo pakeltas, laikomas už smakro, iš jo pareikalauta atiduoti pinigus. Nukentėjusysis patvirtino, kad iš pradžių užpuolikui atidavė 20 Eur, vėliau buvo atiduoti ir smulkūs pinigai. Smulkių pinigų buvo pareikalauta, kai užpuolikai jau buvo dviese. Tuomet buvo pareikalauta atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, telefono pareikalavęs asmuo buvo išsitraukęs peilį. Iš telefono išsiėmė SIM kortelę ir atidavė mobiliojo ryšio telefoną. E. B. parodymai patvirtina, jog jis į lombardą pridavė D. G. jam duotą mobiliojo ryšio telefoną. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, lombardo įkeitimo sutartyje, pinigų išmokėjimo kvite užfiksuoti duomenys patvirtina, kad E. B. lombarde pridavė būtent iš E. U. pagrobtą telefoną. Kaip jau minėta, byloje yra įrodyta, kad telefoną pagrobė R. B. kartu su D. G. ir būtent šis kaltinamasis E. B. perdavė mobiliojo ryšio telefoną tam, kad šis būtų parduotas. Šios aplinkybės, vertinant jas su kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais bei kitais anksčiau aptartais duomenimis, dar kartą patvirtina, jog kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas kilo tik dėl vienos aplinkybės, t. y. ar D. G. buvo nukentėjusiajam suėmęs už žandikaulio, kurį spaudė. D. G. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis nukentėjusiajam nebuvo suėmęs už veido. Vis tik teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo E. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, patvirtina, jog D. G. buvo suėmęs jam už smakro. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad tuomet, kai buvo pakeltas nuo žemės, jam buvo suimta už smakro ir pareikalauta pinigų. Tokį nukentėjusiojo teiginį patvirtina ir R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis iš esmės patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Tokiais nukentėjusiojo ir R. B. parodymais nėra jokio pagrindo netikėti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė panaudojęs peilį. Nagrinėjamu atveju yra visiškai akivaizdu, jog D. G. ir R. B. plėšimo būdu grobdami svetimą turtą veikė bendrai, siekė vieno tikslo. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog abu kaltinamieji matė vienas kito veiksmus, aiškiai suvokė jų pobūdį, taip pat tokiems veiksmams pritarė. Šiuo atveju teigtina, jog R. B. išsitraukus peilį paprastas plėšimas peraugo į kvalifikuotą plėšimą (panaudojant peilį). D. G. pamatęs, kad R. B. yra išsitraukęs peilį ir reikalauja iš nukentėjusiojo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną iš įvykio vietos nepasišalino, taip pat niekaip kitaip neparodė, jog nepritaria tokiems kito kaltinamojo veiksmams, o laukė, kol nukentėjusysis perduos reikalaujamą turtą, o jį perdavus kartu su R. B. pasišalino iš įvykio vietos, vėliau paėmė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną, kuris per kitą asmenį buvo parduotas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti eksceso, kadangi abu kaltinamieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį kvalifikuotos plėšimo sudėties objektyviųjų požymių.

Teismas konstatuoja, kad tiek D. G., tiek R. B. veiksmai yra tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai.

D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo atvejai) pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju D. G. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigė padaręs plėšimą iš E. U., todėl faktas, kad jis savo kaltę pripažino vėliau, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, skirdamas D. G. bausmes, atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o trys priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi iš D. G. padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su fizinio smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, į D. G. veiksmų intensyvumą (būtent jis abiejų plėšimų atvejais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius), į nukentėjusiesiems padarytos žalos dydį. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, kad D. G. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei bei smurtinius nusikaltimus (kaltinamojo daromi nusikaltimai iš esmės sunkėja, darosi pavojingesni, nukreipti į svarbesnes, labiau saugomas vertybes), baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, nesimokė. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. G. yra skirtinos griežčiausios atitinkamų Lietuvos Respublikos BK normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimai. Atsižvelgus į D. G. asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra nustatytini mažesni nei šios bausmės vidurkiai, numatyti atitinkamų normų sankcijose. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą.

Paskirtosios bausmės yra bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis. Bendrinta bausmė taip pat subendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis, kadangi veikos, už kurių padarymą D. G. yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, buvo padarytos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžių priėmimo (bendrinant taikomas bausmių apėmimo principas, kadangi dalis veikų labai skiriasi pagal savo pavojingumą).

Teismas nenustatė K. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje. Šio kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas K. B. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Taip pat teismas įvertina K. B. veiksmų pobūdį bei intensyvumą, nukentėjusiajam padarytos žalos dydį. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad K. B. anksčiau yra teistas, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, išbrauktas iš darbo biržos be teisės registruotis šešis mėnesius (atidedant bausmės vykdymą kaltinamasis buvo įpareigotas dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje), nesimokė. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, K. B. yra skirtina griežčiausia Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Atsižvelgus į K. B. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis yra nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą, kadangi anksčiau tokių tikslų bausmės vykdymo atidėjimu pasiekti nepavyko.

Šiuo nuosprendžiu K. B. paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsniu, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytos neatliktos bausmės dalimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad R. B. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šio kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą nuosavybei, į kaltinamojo veiksmų intensyvumą bei pobūdį darant nusikalstamą veiką. Teismas įvertina ir tai, jog R. B. anksčiau nėra teistas, tačiau yra baustas administracine tvarka, dirba, darbe charakterizuojamas teigimai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog R. B. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą R. B. atidedant. Teismas konstatuoja, kad R. B. paskirtos bausmės vykdymas turi būti atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos, kurios užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. U. pareiškė 30 Eur dydžio civilinį ieškinį. Iš teismui pateikto vietinio mokėjimo kopijos matyti, kad R. B. nukentėjusiajam atlygino padarytą turtinę žalą. Nukentėjusysis civilinio ieškinio neatsisakė, tačiau įvertinus tai, jog R. B. nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą atlygino, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. pareiškė 101 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Tiek D. G., tiek K. B. sutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu. Teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad dėl D. G. ir K. B. bendrų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta 78 Eur turtinė žala, t. y. pagrobtas turtas (50 Eur, Vilniečio kortelė su bilietais, mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele, dvi knygos, buvusios kuprinėje), kurio bendra vertė 68 Eur, ir prarasti akiniai, kurių vertė 10 Eur. Ši žala atsirado dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl jie šią žalą privalo atlyginti solidariai. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nurodyta pagrobtų daiktų vertė yra reali ir protinga. Dėl D. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis prarado vairuotojo pažymėjimą bei asmens tapatybės kortelę, kurių atkūrimo kaina yra 23 Eur. Šią žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti D. G..

R. B. kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas pradėjus nuosprendžio vykdymą naikintinos.

K. B. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Kaltinamajam D. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis kaltinamasis yra anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, Lietuvos Respublikoje nėra susaistytas pakankamai tvirtais pozityviais socialiniais ryšiais, šiuo nuosprendžiu jam yra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi konstatuotina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamiesiems teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai. Baudžiamojoje byloje gynėjų dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalimi 4 ir 7 punktais, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų būtų nesuderinamas su jų teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi, 65 straipsniu, D. G. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. G. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į D. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžius įskaitytus laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtus laikus.

Į D. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. birželio 7 d.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. birželio 7 d.

D. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi nustatytos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi bei K. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 3 MGL (112,98 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje K. B. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į R. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. lapkričio 28 d. 11.00 val. iki 2017 m. lapkričio 29 d. 11.44 val., išbūtą laiką, kas atitinka dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio, 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laiku tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą R. B. panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.

Nukentėjusiojo E. U. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo S. V. civilinį ieškinį tenkinti. S. V. iš D. G. ir K. B. solidariai priteisti 78 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat S. V. iš D. G. priteisti 23 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti:

tris kompaktines plokšteles su vaizdo įrašų išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos;mobilaus ryšio telefoną „Nokia C2-01“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuprinę „Nike“, sportines kelnes „Adidas“, sportines kelnes „Nike“, kryžminį atsuktuvą, gintaro karolius, juodą pirštinę, metalines žirkles, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. G. (2016 m. gruodžio 22 d. kvitas B serija BBB Nr. LS002125);sulankstomą peilį medine rankena, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (2016 m. gruodžio 22 d. kvitas B serija BBB Nr. LS002125);Benu vaistinės nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Topo centras pins kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (2017 m. sausio 24 d. kvitas B serija BBB Nr. LS002172).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėjas Ugnius Trumpulis