Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi F. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas 2016 m. rugpjūčio 26 d. surašytas dėl to, kad F. M. 2016-04-14 apie 22.20 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 žinomai melagingai pranešė, kad daug asmenų jį sumušė, atėmė pinigus. Atvykus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio pareigūnams, paaiškino, kad policiją kvietė dėl to, kad parduotuvės „Maxima“ netvarkingai stovi automobiliai, apie plėšimą nieko paaiškinti negalėjo. Apžiūrėję F. M. GMP medikai sužalojimų nenustatė. Tokiais savo veiksmais F. M. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu 2016-09-28 F. M. pažeidimo nepripažino, nurodė, kad policijos pareigūnus iškvietė, nes buvo sumuštas, todėl tai nėra melagingas iškvietimas. Jį užpuolė 4-5 jauni vaikinai ir merginos, atėmė piniginę su pinigais ir pabėgo. Jaunuoliai įsėdo į neteisingai priparkuotą automobilį ir išvažiavo. Pareigūnai tuo metu dar nebuvo atvykę. Medikams jam padarytų sužeidimų nerodė. Nors įvykio metu buvo išgėręs alaus, tačiau viską gerai suvokė. Pareigūnams visko rišliai paaiškinti nesugebėjo, nes buvo išgėręs. Įvykio metu dar turėjo piniginę su dokumentais, kurios jaunuoliai nepavogė (b. l. 31-32).

Teismo posėdžio metu 2016-11-08 F. M. paaiškino, kad nelabai atsimena tų jaunuolių veidų, kurie jį sumušę iš karto pabėgo. Vaikinai jį mušė į įvairias kūno vietas, bet į veidą nemušė. Ant rankų po to liko mėlynės. Policininkams bandė pasakoti apie tai, bet jie klausytis nenorėjo. Vėliau į policiją dėl įvykio nesikreipė, nes tiems vaikinams atleido.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. paaiškino, kad tvirtina savo tarnybinį pranešimą. Žmogus iškvietė policijos pareigūnus dėl plėšimo, bet atvykus pradėjo aiškinti apie neteisingai priparkuotus automobilius. Minėjo, kad jį sumušė ir atėmė piniginę. Liudytojas mano, kad žmogus iškvietė policijos pareigūnus tam, kad pasišnekėti. Sumušimų ant F. M. nepastebėjo. Jis buvo apsirengęs netvarkingai. Medikai atvykę į vietą sužalojimų nenustatė. Asmuo buvo neblaivus.

Teismo posėdžio metu liudytojas N. R. paaiškino, kad tvirtina savo tarnybinį pranešimą. F. M. pradėjo painiotis parodymuose, negalėjo tiksliai nurodyti apiplėšimo aplinkybių. Kalbėjo apie netvarkingai priparkuotus automobilius. Minėjo, kad kompanija jį sumušė, bet piniginę su dokumentais jis turėjo. Liudytojui susidarė nuomonė, kad tai tyčinis iškvietimas.

Policijos pareigūnų A. G., N. R. tarnybinių pranešimų duomenimis nustatyta, kad 2016-04-14, apie 22:20 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Viršuliškių g. pranešėjas teigia, kad prieš 5-10 min, prie namo, daug asmenų jį sumušė, atėmė pinigus, kur pasišalino ir apibūdinti negali, pranešėjas laukia prie namo. Atvykus minėtu adresu pastebėjo, kad prie parduotuvės MAXIMA pirmyn - atgal vaikšto akivaizdžiai girtas vyras, kuris į juos nekreipė absoliučiai jokio dėmesio. Kadangi daugiau žmonių nurodytu adresu nebuvo, priėjo prie vyriškio ir pasiteiravo ar jis kvietė policiją. Pranešėjas paaiškino, kad iškvietė policiją, nes prie Maximos netvarkingai stovi automobiliai ir jam tai labai nepatinka, tačiau apie plėšimą nieko neužsiminė. Tada A. G. patikslino, ar jis kvietė policija dėl netvarkingai priparkuotų automobilių ar vis dėl to, kad jį apiplėšė, tada vyras atsakė, kad jį apiplėšė. Paprašius patikslinti plėšimo aplinkybes, nieko paaiškinti negalėjo, tik pasakė kad jį užpuolė kompanija vaikinų ir pavogė piniginę, tačiau paprašius prisistatyti vyras ištraukė iš kišenės piginę, iš jos ištraukė asmens dokumentą ir pateikė jiems. Kaip paaiškėjo, tai buvo F. M.. Atvykusi medikai GMP 0833 vyrą apžiūrėjo, jokių sužalojimų nenustatė (b. l. 7, 8).

ATPK 250 straipsnyje yra numatytos aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Viena iš tokių aplinkybių, kuriai egzistuojant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta – kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teises pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už ATPK dvyliktame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015; 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014).

Pažymėtina, kad tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas yra viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014). ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016, 2015 m. spalio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-67-699/2015, 2014 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-52-2014).

Šiuo konkrečiu atveju F. M. administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius pažeidimo, numatyto ATPK 186 str. iškelta dėl to, kad F. M. 2016-04-14, apie 22.20 val., iš telefono numerio(duomenys neskelbtini) paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 žinomai melagingai pranešė, kad daug asmenų jį sumušė, atėmė pinigus. Kadangi pažeidimas, dėl kurio F. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, padarytas daugiau kaip prieš šešis mėnesius, terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo pratęstas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 7 p., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

F. M. (F. M.) administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., nutraukti pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.