- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- AN2-299-417/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01086-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistė 2019 m. kovo 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. V. už tai, kad jis 2018 m. liepos 4 d. 21.26 val. kelyje (duomenys neskeltbini), 14,39 km, Klaipėdos r. sav., vairuodamas transporto priemonę automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti, esant nustatytam 50 km/h važiavimo greičiui, važiavo 76 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 26 km/h, pritaikius paklaidą, nustatytą greitį viršijo 23 km/h. Savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. balandžio 8 d. nutarimu už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, R. V. skirta 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. balandžio 8 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti.
4. Skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundą tenkino ir nutraukė jam administracinio nusižengimo bylą.
Šalies argumentai
5. Skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2019 m. balandžio 8 d. nutarimą be pakeitimų.
5.1. Institucija skunde nurodo, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog nusižengimo padarymo dieną automobilį vairavo būtent R. V., todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta nepagrįstai. R. V. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui buvo siųsti pranešimai transporto priemonės savininkui ar valdytojui, kuriuose suteikta galimybė nurodyti asmenį, vairavusį transporto priemonę nusižengimo padarymo metu. Vidaus reikalų informacinėje sistemoje apie nurodytą asmenį duomenų nėra. Administracinio nusižengimo bylą tiriantis pareigūnas telefonu susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. V., kuris nurodė, kad transporto priemonę „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) visada vairuoja jis. Todėl teigti, jog R. V. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties, nėra pagrindo.
5.2. Institucijos teigimu, administracinė atsakomybė pereina kitam asmeniui tik tada, jeigu automobilio savininkas pateikia patikimus duomenis, įrodančius, kad jo automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo kitas asmuo. ANK 611 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiuo atveju R. V. nurodytos aplinkybės, jog juridiniam asmeniui priklausantį automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas V. Š., nėra patvirtintos patikimais duomenimis, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. V. nepateikė nei minėto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, nei dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio. Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie pastarąjį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). Priešingu atveju administracinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (valdytojui), šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. V.. Institucija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtos administracinio nusižengimo bylos Nr. 11-130-201/2019, Nr. 11-133-903/2019 ir Nr. AN2-153-255/2019, kuriose skundai dėl analogiško pobūdžio nusižengimų netenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą R. V. nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu. Teigia, kad byloje apklaustas liudytojas V. Š. aiškiai nurodė ir patvirtino, kad automobilį vairavo būtent jis, administracinio nusižengimo byloje yra visi šio asmens duomenys. Iš skundo turinio darytina išvada, kad Institucijai nebuvo žinoma aplinkybė apie liudytojo apklausą teisme, nes bylos nagrinėjime Institucija nedalyvavo. R. V. teigimu, apeliacinis skundas grindžiamas formaliais motyvais, kad R. V. nepranešė laiku apie vairavusius asmenis, tačiau jis nubaustas ne už nepranešimą, o už greičio viršijimą. Atsiliepime pažymima, kad nors policija siuntė pranešimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie pranešimų įteikimą, todėl akivaizdu, kad realiai R. V. nežinojo apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, todėl objektyviai negalėjo nurodyti asmenų, vairavusių automobilius.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. V..
9. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys prieštarauja Institucijos padarytai išvadai, jog R. V. yra kaltas dėl ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo.
10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. V. inkriminuoti administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, o stacionariais greičio matavimo prietaisais. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), šio automobilio valdytoja yra UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra administracinėn atsakomybėn patraukas R. V.. Institucijai atliekant 2018 m. liepos 4 d. su minėtu automobiliu užfiksuoto pažeidimo tyrimą, 2019 m. vasario 1 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) išsiųsti pranešimai dėl KET pažeidimo, prašyta per tris darbo dienas nurodyti, kas administracinio nusižengimo padarymo metu valdė įmonei priklausančią transporto priemonę, pateikiant duomenis apie asmenį, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Per tris darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje pranešimų apie kitą asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, negauta. Todėl protokolas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nutarimas paskirti nuobaudą buvo surašytas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. V..
11. Nors apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad R. V. nepateikė jokios informacijos Institucijai apie tai, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo kitas asmuo, ir tai matyti iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. V. skundą, išsamiai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, t. y. apklausė R. V. ir liudytoją V. Š., kuris patvirtino, kad būtent jis pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą nagrinėjantis teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas taip pat turi įvertinti, ar administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju teismas išsamiai ištyrė administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis ir pagrįstai nustatė, kad R. V. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų.
12. Institucija skunde teigia, kad R. V. administracinio nusižengimo tyrimo metu nevykdė ANK 611 straipsnyje numatytos pareigos pateikti išsamius duomenis apie pažeidimo padarymo metu automobilį vairavusį asmenį. Tačiau pažymėtina, kad R. V. yra nubaustas ne už tai, kad nepateikė duomenų apie automobilį vairavusį asmenį, o už greičio viršijimą. Nors byloje yra administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas apie tai, kad susisiekus su R. V. telefonu jis patvirtino, kad automobilį vairuoja jis pats, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju yra kilę pagrįstų abejonių dėl to, ar būtent R. V. padarė nurodytą nusižengimą. Šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų, kad pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo V. Š., kuris tai pats pripažino teismo posėdžio metu, todėl nėra pagrindo sutikti su Institucijos skundo argumentais, kad byloje yra pakankamai R. V. kaltę patvirtinančių parodymų.
13. Institucija skunde nurodo Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose ir teigia, kad minėti teismai esant analogiškoms aplinkybėms priėmė sprendimus nubausti transporto priemonės savininką už greičio viršijimą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019). Susipažinus su Institucijos skunde nurodytomis Klaipėdos miesto apylinės teismo bylomis Nr. 11-130-201/2019, Nr. 11-133-903/2019 ir Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-153-255/2019, matyti, kad šių Institucijos nurodytų bylų aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių, nes minėtose bylose administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė pakankamai patikimų duomenų apie esą pažeidimo padarymo metu vairavusį asmenį ir to asmens nebuvo galimybės nustatyti. Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje R. V. pateikė pakankamai duomenų apie pažeidimo padarymo metu automobilį vairavusį asmenį, todėl Institucija turi visas galimybes taikyti administracinę nuobaudą V. Š., kuris 2018 m. liepos 4 d. 21.26 val. kelyje (duomenys neskelbtini) , 14,39 km, Klaipėdos r. sav., vairavo transporto priemonę automobilį „Porsche Cayenne Diesel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė Institucijos užfiksuotą pažeidimą.
14. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.