- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2A-976-479/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06448-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, AAS „BTA“, J. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Ž. B., kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Eugenija Morkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui V. S., tretieji asmenys A. S., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, AAS „BTA“, J. R. dėl turto pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu bei pirkėjo teisių perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. M. 2011-05-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2001-12-27 atsakovas V. S. ir ieškovės buvęs sutuoktinis I. M. sudarė preliminariąją Laukininkų g. 37-31, Klaipėdoje, esančio buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį I. M. buvo sumokėtas 12 500 Lt avansas, pagrindinės sutarties sudarymo terminas nustatytas iki 2002-02-01, išsikėlimas iš buto – 2002-03-01, o netesybos preliminariosios sutarties neįvykdymo atveju – 25 000 Lt. Ši sutartis sudaryta neteisėtai, nes sutartimi nustatyta nepagrįstai didelė I. M. atsakomybė už vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, ja buvo siekiama apriboti ieškovės teisę įsigyti I. M. priklausančią buto dalį. Ieškovė 2002-01-24 sutiko pirkti I. M. parduodamą buto dalį už 30 000 Lt, tačiau sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo V. S. veiksmų siekiant jam pačiam įsigyti buto dalį. Kadangi buvo pradėtas I. M. skolų išieškojimas vykdymo procese, 2003-11-26 buvo patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ir buto dalį įsigijo atsakovas. 2003-11-26 aktu buvo pažeistos LR CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl ieškovės pirmumo teisės įsigyti parduodamo turto dalį, I. M. turtas nepagrįstai nebuvo parduotas iš varžytynių. Ieškovė prašė pripažinti, kad 2003-11-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo pažeista ieškovės pirmumo teisė pirkti parduodamas 46/100 dalis buto, esančio Laukininkų g. 37-31, Klaipėdoje, už 13 000 Lt, ir pagal nurodytą aktą perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-03 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, tenkinti ieškovės ieškinį ir perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2003-11-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą nėra teisinio pagrindo, nes ieškovė nuo 2010-04-16 nebėra ginčo turto bendraturtė ir neturi reikalavimo teisės (LR CK 4.79 str.). Be to, įstatymas numato, kad parduodant turtą iš varžytynių bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog ieškovė nebėra ginčo turto bendraturtė ir neturi jokios reikalavimo teisės. Taip pat ieškovė teigė, kad skolininkui I. M. priklausantis turtas negalėjo būti parduotas iš varžytinių, nes skolininko turto vertė neviršijo 100 000 Lt sumos. Be to, įvertinus varžytinių viešumo ir rungimosi principus, varžytinių metu turtas laikomas parduotas tam asmeniui, kuris varžytinėse pasiūlė didžiausią kainą. Ieškovė teigė ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė G. M. prašymą paskirti rašysenos ekspertizę siekiant nustatyti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pasirašiusius asmenis. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, tai yra preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo „BTA insurance company“ SE atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas V. S. atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Ieškovė G. M. apeliaciniame skunde teigė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog ieškovė nebėra ginčo turto bendraturtė ir neturi jokios reikalavimo teisės įginčo turtą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo motyvais. Pagal LR CK 4.79 str. 1 d. bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolis A. S. buvo paskelbęs skolininkui I. M. priklausančios turto dalies pardavimą iš varžytynių. Taigi ieškovės pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą turto dalį negalėjo būti taikoma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuo 2010-04-16 nebėra ir ginčo turto bendraturtė, nes jai priklausančią turto dalį perleido trečiajam asmeniui J. R.. Taigi ieškovė nėra buto bendraturtė ir nebeturi teisės ginti pažeistų savininko teisių (LR CK 4.98 str.). Dėl to ieškovė neturi pagrindo reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2003-11-26 turto pardavimo aktą. Ieškovės argumentas, jog ji kitoje civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį yra nurodyta atsakove, neturi teisinės reikšmės šioje byloje ir tai teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad skolininkui I. M. priklausantis turtas negalėjo būti parduotas iš varžytinių, nes skolininko turto vieneto vertė neviršijo 100 000 Lt sumos. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais. LR CPK 694 str. 1 d. numato, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija septynis tūkstančius litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Akivaizdu, kad ši įstatymo norma nedraudžia turtą, kuris neviršija 100 000 Lt sumos, parduoti iš varžytinių, todėl šis ieškovės argumentas atmestinas.
Taip pat ieškovė skunde teigė, kad I. M. priklausęs turtas nebuvo parduotas už didžiausią kainą ir tai privalėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas. Kolegija su šia ieškovės nuostata nesutinka. LR CPK 704 str. numatyta, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas I. M. 2003-11-26 prašymu parduodamo iš varžytinių turto pirkėju nurodė atsakovą V. S.. Atsakovas iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjo 13 000 Lt ir šios sumos pakako skolai bei vykdymo išlaidoms sumokėti. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą teismas patvirtino, ieškovė šio akto teisėtumo neginčijo, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2003-11-26 aktas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad teismas nepagrįstai atmetė G. M. prašymą paskirti rašysenos ekspertizę siekiant nustatyti preliminariąją prikimo-pardavimo sutartį pasirašiusius asmenis bei nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad byloje nėra pateiktas preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir I. M., originalas. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši sutartis 2003-11-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nuginčijimui neturi teisinės reikšmės. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo byloje skirti rašysenos ekspertizę. Nors dėl preliminariosios sutarties ginčijimo ieškovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, tačiau 2001-12-27 preliminarioji sutartis neturi teisinės reikšmės 2003-11-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto nuginčijimui ir teismas pagrįstai nesustabdė bylos nagrinėjimo.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės G. M. priteistinos byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme: atsakovui V. S. 576 Lt ir trečiajam asmeniui antstoliui A. S. 605 Lt (LR CPK 98 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės G. M. priteisti atsakovui V. S. 576 Lt ir trečiajam asmeniui A. S. 605 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.