Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 2 dalį dėl R. Ž. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl S. B. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. S. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. M. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl S. V. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl G. G.-Ž. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. K. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. G. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl J. A. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl L. D. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl M. J. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl S. J. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl G. N. turto vagystės laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. turto vagystės 2014-05-12 laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. dviračių „Cross Crow meadow“ vagystės 2014-05-16 laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. dviračio „Kellys“ vagystės 2014-05-16 laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 straipsnio 2 dalį dėl A. S. dviračio „Panther“ vagystės 2014-05-16 laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. M. nustatyta galutinė subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityta sulaikymo ir kardomojo kalinimo trukmė nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę M. M. palikti suėmimą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta M. M. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl A. S. tyčinio turto sužalojimo išteisinti, nes nepadaryta nusikalstamos veikos požymių turinti veika.

Nuspręsta baudžiamąją bylą dalyje dėl S. B. ir A. M. civilinių ieškinių nagrinėjimo nutraukti civiliniams ieškovams atsisakius nuo ieškinių.

Nuspręsta iš M. M. išieškoti 356,23 Eur turtinės žalos atlyginimą J. S. naudai; 753,01 Eur turtinės žalos atlyginimą V. K. naudai; 104,26 Eur turtinės žalos atlyginimą J. A. naudai; 240,09 Eur turtinės žalos atlyginimą L. D. naudai; 144,81 Eur turtinės žalos atlyginimą M. J. naudai; 115,85 Eur turtinės žalos atlyginimą G. N. naudai; 789,50 Eur turtinės žalos atlyginimą A. S. naudai.

G. G. Ž. ir S. J. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti išaiškinant, kad jos turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuspręsta daiktinius įrodymus: laužtuvą, atsuktuvą ir metalinį įrankį, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje pagal kvitus B: 2014-04-22 kvitas, serija BBB Nr. 1PK000245, 2014-10-29 kvitas serija BBB Nr. 1PK000492, 2014-10-30 kvitas serija BBB Nr. 1PK000496, sunaikinti; tris stiklainiukus su kvapo pėdsakais, palikti saugoti į LP KTC KOS.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-03-17, 18.30 val. iki 2014-03-19, 7.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nulaužęs rūsio sandėliuko Nr. 12 pakabinamos spynos laikiklį ir įsibrovęs į rūsį, pagrobė R. Ž. priklausantį turtą - 500 litų (144,81 Eur) vertės dviratį „Kellys“.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-04-06, 20.00 val. iki 2014-04-07, 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nulaužęs rūsio sandėliuko Nr. 32 pakabinamos spynos laikiklį ir, įsibrovęs į rūsį, pagrobė S. B. priklausantį 800 litų (231,70 Eur) vertės dviratį.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-04-26, 18.00 val. iki 2014-04-27, 8.40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išlaužęs rūsio sandėliuko Nr. 3 duris ir į jį įsibrovęs, pagrobė J. S. priklausantį 1230 litų (356,23 Eur) vertės dviratį „Kellys Scarpe Black“.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-04-28, 21.50 val. iki 2014-04-29, 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nulaužęs rūsio sandėliuko Nr. 17 pakabinamos spynos laikiklį ir įsibrovęs į rūsį, pagrobė A. M. priklausantį turtą: 200 litų (57,92 Eur) vertės metalinį spaustuvą, 40 litų (11,58 Eur) vertės mašininį domkratą ir 100 litų (28,96 Eur) vertės kampinį šlifuoklį, iš viso turto už 340 litų (98,47 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, 2014-05-02, nuo 8.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nulaužęs rūsio sandėliuko Nr. 13 pakabinamos spynos laikiklį ir, įsibrovęs į rūsį, pagrobė S. V. priklausantį 800 litų (231,70 Eur) vertės dviratį „Avenue“.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-05-01, 21.00 val. iki 2014-05-03, 11.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio bendro naudojimosi patalpose, nupjovęs spynos laikiklį, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. G.-Ž. priklausantį turtą - dviratį „Nissan Kona“, nukentėjusiosios vertinamą 6000 litų (1737,72 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-05-01, 19.00 val. iki 2014-05-04, 12.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugadinęs rūsio sandėliuko Nr. 12 spyną ir, įsibrovęs į rūsį, pagrobė V. K. priklausantį turtą: 2500 litų (724,05 Eur) vertės dviratį „Extreme sniper dx“, 50 litų (14,48 Eur) vertės kuprinę „Nike“ ir 50 litų (14,48 Eur) vertės pirštines „Arsenal“, iš viso turto už 2600 litų (753,01 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-05-04, 22.00 val. iki 2014-05-05, 11.30 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuėmęs rūsio sandėliuko Nr. 39 pakabinamos spynos laikiklį ir, įsibrovęs į rūsį, pagrobė J. G. priklausantį 700 litų (202,73 Eur) vertės dviratį „Everest“.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-04-29 iki 2014-05-06, 18.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sugadinęs rūsio sandėliuko Nr. 5 pakabinamos spynos laikiklį ir, įsibrovęs į rūsį, pagrobė J. A. priklausantį 350 litų (101,37 Eur) vertės dviratį.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis, 2014-05-09, apie 13.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš įrengto dviračių stovo, veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, pastarajam stebint aplinką, nukirpęs spynos užraktą pagrobė L. D. priklausantį turtą: 700 litų (202,73 Eur) vertės dviratį „Rockmachine“ su 79 litų (22,88 Eur) vertės užraktu, 40 litų (11,58 Eur) vertės metaliniu krepšeliu ir 10 litų (2,90 Eur) vertės skambučiu, iš viso turto už 829 litų (240,09 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-03-15 iki 2014-05-01, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukėlęs rūsio sandėliuko Nr. 10 duris nuo vyrių ir, įsibrovęs į sandėliuką, pagrobė M. J. priklausantį turtą: 4 vnt. padangų „Good Year“ R15, kurių bendra vertė 300 litų (86,89 Eur) ir 4 vnt. padangų, kurių bendra vertė 200 litų (57,92 Eur), iš viso turto už 500 litų (144,81 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis, nuo 2014-05-04 iki 2014-05-11, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3-io aukšto bendro naudojimosi patalpose, nukirpęs spynos laikiklį, pagrobė S. J. priklausantį dviratį, nukentėjusiosios vertinamą 1900 litų (550,28 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-04-16 iki 2014-05-22, 13.45 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlenkęs rūsio sandėliuko Nr. 30 pakabinamos spynos laikiklį ir, įsibrovęs į sandėliuką, pagrobė G. N. priklausantį 400 litų (115,85 Eur) vertės dviratį „Stinger Trek 1000“.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, nuo 2014-05-12, 18.00 val. iki 2014-05-14, 12.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pritaikęs rūsio durų spynos raktą ir, įsibrovęs į rūsio bendro naudojimosi patalpas, pagrobė A. S. priklausantį 300 litų (86,89 Eur) vertės moterišką kalnų dviratį ir 923 litų (267,32 Eur) vertės dviratį „Kross Hexagon 5“ su metaliniu užraktu „Abbus“ 140 Lt (40,55 Eur) vertės, iš viso turto už 1363 litus (394,75 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, 2014-05-16, apie 6 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsuktuvu atsukęs rūsio sandėliuko Nr. 29, pakabinamos spynos laikiklio medvarščius ir, įsibrovęs į sandėliuką, pagrobė A. S. priklausantį 863 Lt (249,94 Eur) vertės dviratį „Kross Crow meadow“ su 300 litų (86,89 Eur) vertės metaliniu užraktu „Abbus“, iš viso turto už 1163 litų (336,83 Eur).

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, 2014-05-16, nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsuktuvu atsukęs rūsio sandėliuko Nr. 29 pakabinamos spynos laikiklio medvarščius ir, įsibrovęs į sandėliuką, pagrobė A. S. priklausantį 700 litų (202,73 Eur) vertės dviratį „Kellys“.

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: jis, 2014-05-16, apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsuktuvu atsukęs rūsio sandėliuko Nr. 29 pakabinamos spynos laikiklio medvarščius ir, įsibrovęs į sandėliuką, pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį 500 litų (144,81 Eur) vertės, dviratį „Panther“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes nusikaltimo vietoje buvo užkluptas nukentėjusiosios A. S. ir policijos pareigūno M. K..

M. M. taip pat nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui: jis, 2014-05-16, apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendro naudojimosi rūsio patalpose, pasikėsinimo įvykdyti dviračio vagystę metu, siekdamas išvengti sulaikymo, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, stumdydamasis, bandydamas pargriauti, kirviu grasindamas nužudyti, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjui M. K..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. M., jo gynėjas advokatas Juozapas Puškorius ir prokurorė Ilona Žukaitė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendį, pripažinti jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, bei padėjimą atskleisti nusikaltimus atsakomybę lengvinančiomis aplinkybės ir sušvelninti bausmę, taip pat taikyti BK 64¹ str. ir galutinę bausmę sumažinti 1/3. Apeliantas nurodo, kad padarytus nusikaltimus yra pagrįstai nuteistas, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas jam skyrė per griežtą bausmę.

BK 178 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 178 str. 2 d. nustatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 286 str. nustatyta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, jos paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį asmenį, kad toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų ir taip pat, bausme yra užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas. Bausmė turėtų būti proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. M., atsižvelgė į tai, kad jis praeityje 12 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (t. 3, b. l. 55-60), taip pat baustas administracine tvarka (t. 3 b. l. 73), psichiatrinėse ligoninėse kaltinamasis nebuvo gydytas (t. 3, b. l. 75, 77), tačiau yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo (t. 3, b. l. 76, 106), jis sistemingai darė nusikalstamas veikas, įstatymo priskiriamas prie apysunkių, jis deklaruoja, jog verčiasi iš dviračių vagysčių, laisvėje M. M. neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, taip pat neturi jokio turto, tad, ir realių galimybių atlyginti nusikalstamomis veikomis daromą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas nuteistojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 59 str.). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme dėl įvykdytų vagysčių kaltu prisipažino visiškai, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad nuo pat M. M. sulaikymo dienos, jo nuoširdžiais prisipažinimais ir parodymais buvo atskleistos visos šios nusikalstamos veikos. Tuo metu šios nusikalstamos veikos nebuvo atskleistos ir nežinoma, kas jas įvykdė, tik M. M. bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, aktyviai jiems padedant jos buvo atskleistos. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 178 str. 2 d. (14 nusikalstamų veikų), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors pagal apelianto parodymus yra ne viena, o visos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės, jos nelaikytinos kaip dvi savarankiškos atsakomybę lengvinančios. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri konstatuojama nustačius kaltininko prisipažinimą ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis M. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme dėl pasipriešinimo viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltu prisipažino tik iš dalies, nurodydamas, jog nesuvokė, kad jį siekęs sulaikyti asmuo yra policijos pareigūnas. Taigi šiuo atveju pagrįstai nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. M. už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 178 str. 2 d. (14 nusikalstamų veikų), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 286 str., paskyrė sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas artimą sankcijos minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius nuteistojo M. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti jam dar mažesnę bausmę nėra pagrindo, nes, kolegijos nuomone, bausmė ir taip yra pakankamai švelni. Įvertinus, jog M. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 12 kartų (daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei), nagrinėjamus nusikaltimus apeliantas padarė esant neišnykusiam teistumui, kad jo atžvilgiu tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vieną kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, konstatuotina, jog nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti. Taigi švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai paskirta griežčiausia įstatymo sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis ir artimas sankcijos minimumui. Be to, subendrindamas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Taigi paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ str. nuostatų ir 1/3 nesumažino galutinės bausmės. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, prašė teismo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau apylinkės teismas jo prašymą atmetė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. BK 64¹ str. 1 d. numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, nei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 273 str. 1 d. numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. M. M. sutiko, kad teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 3, b. l. 113), M. M. gynėjas prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atlikti įrodymų tyrimą galimybės nėra. Teismui nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės kėlė abejonių, dėl BK 286 str. numatyto nusikaltimo padarymo M. M. prisipažino tik iš dalies, todėl šioje byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas ir priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik tiems asmenims, kurie atitinka BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytas sąlygas. Šiuo atveju nenustatytos visos minėtos sąlygos, todėl nėra pagrindo švelninti apeliantui paskirtą bausmę remiantis BK 64¹ straipsniu.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. gegužės 12 d. buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22.) TPA-1490, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 90,71 Eur iš nuteistojo M. M.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatas, matyti, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kitais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėjas advokatas Juozapas Puškorius nuteistajam M. M. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kur imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. M. atmetamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo M. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos), 178 str. 2 d. (14 nusikalstamų veikų), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.