- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-787-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01216-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vytosta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vytosta“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytosta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sondvitus“ pateikė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovės UAB „Vytosta“ priteisti 4275,92 Eur skolą, 110,58 Eur palūkanas, 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 362,80 Eur išlaidas, ieškovės patirtas kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovė susidariusios skolos už atliktus statybos rangos darbus nemoka daugiau kaip 120 dienų. Įvairiomis priemonėmis stengiasi išvengti realaus skolos sumokėjimo, į ieškovės pateiktą pretenziją nereaguoja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovės UAB „Vytosta“ kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 4426,50 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis, o iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą.
3. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, taip pat ir kitiems kreditoriams, nes teismuose yra daugiau bylų, kuriose jai yra pareikšti turtiniai reikalavimai.
4. Teismas sutiko su ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Teismas vertino, kad ieškovės reikalaujama iš atsakovės priteisti 4 426,50 Eur skola yra gana didelė, reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra pagrindas manyti, kad dėl atsakovės turtinės padėties teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Vytosta“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Sondvitus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas atsižvelgė tik į ieškovės pateiktos informacijos kontekstą, neįvertinęs realios atsakovės galimybės grąžinti ieškinyje nurodytą sumą. Teismas formaliai atkreipė dėmesį tik į ieškovės argumentus dėl galimai sunkios finansinės situacijos, kad atsakovė galimai neturi tinkamo darbuotojų skaičiaus (nors nuo 2007 metų atsakovė turėdavo po panašų 7 darbuotojų skaičių), tačiau šios informacijos nepatikrino ir neįvertino to fakto, kad teismui buvo pateikta per mažai įrodymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5.2. Teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, t. y. nevertino kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų, išimtinai rėmėsi tik ieškovės ieškinio deklaratyviais teiginiais, tai patvirtina, kad nebuvo pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas), taip pat ir pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
5.3. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi išimtinai rėmėsi tik ieškovės nurodytais teiginiais bei faktu, kad ieškinio suma yra didelė.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Sondvitus“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1.Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia remdamasi ne „deklaratyviais teiginiais“, o byloje kartu su ieškiniu pateiktas rašytiniais įrodymais.
6.2.Atsakovė atskiruoju skundu nepaneigė būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės. Atsakovė teigia, kad jos padėtis yra stabili ir gera, o ieškinio reikalavimo suma atsakovei nėra didelė, tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigia tiek ieškovės pateikti oficialūs dokumentai, tiek ir pačios atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai – atsakovės pateiktame 2019 m. aiškinamajame rašte nurodyta, kad įmonė finansinio turto nebeturi, kad atsakovės materialų turtą sudaro transporto priemonės, kurių vertė 483 Eur, ir kita įranga, kurių įsigijimo savikaina sudaro 512 Eur. Pažymėtina, kad 2019 m., palyginus su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, atsakovės materialusis turtas, kaip ir ilgalaikis turtas, yra tris kartus sumažėjęs. Atsakovės darbuotojų skaičius ir toliau mažėja.
6.3.Skirtingai nei teigia atsakovė, teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje tikslingumą, buvo aktyvus – patikrino teismų informacinę sistemą LITEKO ir nustatė, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir kitiems savo kreditoriams – teismuose yra daugiau bylų, kuriose atsakovei yra pareikšti turtiniai reikalavimai.
6.4.Atsakovės atskirojo skundo argumentai patvirtina ir kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui svarbią aplinkybę – atsakovė ir toliau nepripažįsta ir tokiu būdu slepia savo prastėjančią finansinę padėtį, nors tai liudija oficialūs byloje esantys dokumentai, tai rodo atsakovės nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
9. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis apie finansinę padėtį. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovei, atsakovė neturėjo galimybės atsikirsti į tokį prašymą ir teikti įrodymus, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.
11. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
13. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones, – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga.
14. Pažymėtina, jog nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo. Ne kartą išaiškinta ir tai, kad šio išimtinio, itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti būtent to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Kitaip tariant, su tokiu prašymu turi būti pateikta duomenų, kad atsakovas ėmėsi ar gali imtis veiksmų savo turto masei sumažinti, nuslėpti, apsunkinti turtą kitomis prievolėmis. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
15. Ieškovės akcentuojama sunki atsakovės turtinė padėtis taip pat nepatvirtina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Esant abejonių dėl skolininko mokumo, kreditorius savo teises turi ginti nemokumo procesu, kaip užtikrinančiu visų kreditorių lygias galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, o ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios, be kita ko, suvaržo ir kitų sąžiningų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą.
16. Pažymėtina, jog asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-908-464/2019).
17. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė yra veikianti įmonė. Iš 2020-04-30 pelno (nuostolių) ataskaitos už 2019 metus matyti, kad atsakovė per 2019 m. gavo 16 887 Eur pelno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, jog šiuo metu atsakovė turi 7 darbuotojus, nėra pagrindas vertinti, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais. Pažymėtina, kad atsakovė ir kitais metais yra turėjusi po 7-8 darbuotojus, jų būdavo tai daugiau, tai mažiau. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovei per 2020 m. buvo iškeltų bylų, kuriuose jai buvo reiškiami turtiniai reikalavimai, tačiau matyti, kad dviejuose bylose teismo įsakymai panaikinti ir grąžinti kreditoriams, po prieštaravimų nepateikus ieškinių, vienoje byloje pareiškimą atsisakyta priimti. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog šie duomenys rodo, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).
19. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) nepateikė. Vien aplinkybė, kad atsakovė su ieškove iki šiol nėra atsiskaičiusi, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovė yra nesąžininga. Pastebėtina, kad atsakovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad tarp šalių nebuvo suderinta rangos sutartis 2020-01-20 Nr. 01/20, kurios pagrindu būtų buvusi suderinta 8840,42 Eur suma. Taip pat nurodo, kad dalis darbų buvo atlikti netinkamai. Atsakovė teigia, kad su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi.
20. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo, ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negali būti tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB „Sondvitus“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Sondvitus“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.