Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-15-366/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-12-03Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-08Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-08
Bylos Nr.
AN2-15-366/2021
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00077-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
Pažeidėjas
D. G.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-15-366/2021
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00077-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. atstovo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau –PK) Veiklos skyriaus tyrėjas A.B. 2020 m. liepos 23 d. priėmė nutarimą Nr. 83-ANR-N-969-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. G. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 60 Eur bauda.

2. D. G. nubausta už tai, kad ji 2020 m. birželio 25 d. apie 11.25 val. Rokiškio r., kelio Daugpilis – Rokiškis - Panevėžys 27,65 km, vairuodama jai priklausantį automobilį „Opel Vektra.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę, nedavė kelio ją lenkiančiam automobiliui „Volvo S 40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. P. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sugadinti du automobiliai, žmonės nenukentėjo. Nutarime nurodoma, kad D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 101 punkto reikalavimus.

3. Nesutikdama su šiuo nutarimu, D. G. apylinkės teismo prašė 2020 m. liepos 23 d. nutarimą naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas D. G. skundo netenkino ir paliko nutarimą nepakeistą, konstatavęs, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad D. G. pažeidė KET 101 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

5. Apeliaciniu skundu D. G. atstovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-12-03 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad reikalavimas D. G. duoti kelią negalėjo būti taikomas, o ANK pažeidimą padarė ne D. G., o kitas vairuotojas – V. P..

6. Skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio mechanizmo, kuris įvyko D. G. sukant į kairę pusę, o V. P. atliekant lenkimo manevrą, tačiau teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, neteisingai nustatė priežastinį ryšį ir asmens kaltę dėl įvykio, nepašalino abejonių ir prieštaravimų byloje. Manytina, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad Volvo vairuotojas V. P., pažeisdamas KET reikalavimus, nesilaikydamas saugaus atstumo ir greičio, priartėjęs nesaugiu atstumu iki D. G. automobilio, pastarajai lėtinant greitį ir sukant į kairę, dėl baimės įvažiuoti į priekyje važiuojantį automobilį, staiga ėmė atlikinėti lenkimo manevrą iš kairės, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė KET 9, 126, 136.2, 136.3, 136.4, 136.5 punktus ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. G. parodymai nėra nuoseklūs, nes pareiškėja aiškiai nurodė įvykio aplinkybes ir parodymų nekeitė, o papildė, atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus. Teismas akcentavo aplinkybę, kad pareiškėja pirminiame paaiškinime ir 2020-10-29 vykusio teismo posėdžio metu teigė, kad matė tolumoje automobilį, o 2020-10-05 vykusio teismo posėdžio metu D. G. teigė nemačiusi gale buvusio automobilio. Pažymėtina, kad D. G. dalyvavo teisme pirmą kartą, todėl jaudinosi ir verkė. Visose apklausose ji nurodė, kad sukdama į kairę, ji sulėtino greitį, 50 metrų iki posūkio ji įjungė kairio posūkio signalą ir vairuotojo kairės pusės veidrodėlyje pasižiūrėjusi, nematė priešpriešine eismo juosta atvažiuojančio automobilio, kuris pasak V. P., jau buvo įvažiavęs į lenkimo juostą, likus 200-300 iki susidūrimo vietos, t. y. ji negalėjo jo nepastebėti. Mano, kad automobilis, kurį D. G. matė tolumoje, artėjo dideliu greičiu.

8. Nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiojo V. P. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, nes teisminio nagrinėjimo metu jis buvo „pagautas“ sakantis netiesą. V. P. teigė, kad jis iš Rokiškio važiavo į kaimą su šeima, žmona taip pat sakė, kad jie važiavo asmeniniais tikslais, tačiau apklaustas V. P. vadovas A. M., nurodė, kad jis važiavo pagal darbo užduotį į Panemunėlio geležinkelio stotį. Nukentėjusysis keitė parodymus ir apie patį įvykio mechanizmą policijos pareigūnams, teismui bei savo vadovui A. M.. 2020-10-05 V. P. nurodė, kad kelias tiesus, matomumas buvo geras. Vėlesnėje apklausoje, vykusioje 2020-10-29, jis jau nurodė, kad įvykio vietoje kelias nėra tiesus, daro vingį ir neva dėl to D. G. priešpriešinėje eismo juostoje jo galėjo nematyti. Į įvykio vietą atvykusiam A. M. paaiškino, kad „moteris suko į kairę, o jis tuo metu ėjo ant lenkimo“.

9. Teismo posėdyje policijos pareigūnė O. G. nurodė, kad įvykio vietoje moteris sakė, kad „tikrai, tikrai rodžiau posūkį, važiavau į kairę pusę ir sukdama pajutau smūgį, <...> o kitas Volvo vairuotojas nurodė, kad „aš prieš lenkimą nemačiau posūkio, todėl persirikiavau į priešingą eismo juostą ir lenkiau ir tada supratau, kad iš karto suko tas automobilis“.

10. Advokatas skunde pažymi, kad jei V. P. būtų prieš 200-300 metrus pradėjęs lenkimo manevrą, D. G. būtų jį pastebėjusi, o automobilių susidūrimo kampas būtų status. Tačiau įvykio vietoje automobilių stabdymo žymės rodo smailų kampą, be to esančios vėžios rodo, kad V. P. iki įvykio važiavo paskui D. G. jos krypties juostoje, o ne priešpriešinėje ir tai patvirtina, kad jis pradėjo lenkimo manevrą, pažeisdamas KET reikalavimus.

Šalies argumentai

11. Skunde nurodoma, kad institucijos pranešime draudikui nurodė kitą kaltininką dėl eismo įvykio, tačiau vėliau institucijos pozicija pasikeitė, tačiau teismas šios aplinkybės nesiaiškino. V. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini), todėl, akivaizdu, kad jis yra gerai pažįstamas su bylą tyrusiais pareigūnais ir tai kelia abejonę dėl eismo įvykį tyrusios institucijos nešališkumo. A. M. posėdžio metu teigė, kad jis 23 metus buvo Rokiškio policijos komisariato kelių policijos vadovas ir puikiai pažįsta administracinio nusižengimo protokolą D. G. surašiusį tyrėją R. Š., kuris buvo jo pavaldinys. Taip pat A. M. paaiškino, kad jei V. P. būtų kaltas dėl eismo įvykio, jis būtų griežtai nubaustas darbe, kas paaiškina kodėl V. P. įvykio vietoje skambino vadovui A. M. ir prašė atvykti į įvykio vietą. Manoma, kad tokiais veiksmais jis siekė palankaus sprendimo byloje.

12. Įvykio tyrimą apsunkino tai, kad eismo įvykio schemoje neužfiksuotos stabdymo žymės, nors iš fotonuotraukų matyti, kad tokios žymės yra, automobiliai nepririšti prie kelkraščio krašto. Teismas dėl minėtų aplinkybių nepasisakė ir tai kelia pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo.

Atsiliepimas

13. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas R. K. atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartį nepakeistą.

14. Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Skunde nurodoma, kad byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio mechanizmo, kuris įvyko D. G. sukant į kairę pusę, o V. P. atliekant lenkimo manevrą, tačiau teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, neteisingai nustatė priežastinį ryšį ir asmens kaltę dėl įvykio, nepašalino abejonių ir prieštaravimų byloje.

16. Kaip matyti, skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos, įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, išklausęs D. G. ir jos atstovo, nukentėjusiojo V. P., liudytojų A. M., V. J., D. L., O. G. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, išstudijavęs fotonuotraukas, padarė motyvuotą išvadą, kad D. G. nebuvo pakankamai atidi ir, prieš darydama posūkio manevrą, neįsitikino, kad jos nelenkia kita transporto priemonė, tokiu būdu ji pažeidė KET 101 punkto reikalavimus.

17. Apeliaciniame skunde D. G. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį yra ginčijama teigiant, kad eismo įvykis kilo dėl kito vairuotojo – V. P. kaltės, nes jis, pažeisdamas KET reikalavimus, nesilaikydamas saugaus atstumo ir greičio, priartėjęs nesaugiu atstumu iki D. G. automobilio, pastarajai lėtinant greitį ir sukant į kairę, dėl baimės įvažiuoti į priekyje važiuojantį automobilį, staiga ėmė atlikinėti lenkimo manevrą iš kairės, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Tokiais veiksmais V. P. pažeidė KET 9, 126, 136.2, 136.3, 136.4, 136.5 punktus ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Skunde taip pat nurodoma, kad D. G., sukdama į kairėje esantį keliuką, jokio KET pažeidimo nepadarė, nes važiavo prieš posūkį lėtėdama ir įjungusi posūkio signalą 50 metrų iki posūkio. Tokias įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio schema. Jei V. P. automobilis būtų įvažiavęs į lenkimo juostą likus 200-300 iki sankryžos, D. G. būtų jį mačiusi per šoninį kairės pusės veidrodėlį, tačiau jo nematė.

18. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, su skundo argumentais nesutinka. Pagal V. P. nuoseklius parodymus jis automobiliu „Volvo S40“ važiavo iš Rokiškio į Panemunėlio geležinkelio stotį keliu Rokiškis – Panevėžys. Kartu su juo automobilyje važiavo draugė su mažamete dukra, todėl važiavo atsargiai, ne didesniu nei 90 km/h greičiu. Priekyje 500 metrų atstumu pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį kitą automobilį. Šis automobilis pristabdė, įvažiavęs pusiau į dešinį kelkraštį beveik sustojo, po to vėl pradėjo važiuoti, tačiau jokių posūkių signalų nerodė. Prilėtinęs greitį, nusprendė šį automobilį lenkti ir likus iki šio automobilio 200-300 metrų, parodė kairiojo posūkio signalą bei persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą. Likus apie 10-20 metrų iki lenkiamo automobilio, šis nerodydamas jokio posūkio signalo, staiga pasuko į kairėje pusėje esantį įvažiavimo į sodybą keliuką. Bandydamas išvengti susidūrimo, pristabdė ir pasuko vairą į kairę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir jis savo automobilio priekine dalimi, daugiau dešine puse atsitrenkė į lenkiamo automobilio „Opel“ kairio šono vidurį. Smūgis nebuvo stiprus, todėl abu automobiliai dar pavažiavo apie 3-5 metrus ir nuvažiavę nuo kelio sustojo.

19. Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8) Volvo automobilis nubraižytas kaip važiuojantis paskui Opel automobilį ir darantis staigų lenkimo manevrą ir, kaip nurodyta skunde, toks eismo įvykio atvaizdavimas patvirtina D. G. parodytas aplinkybes. Prieštaravimams pašalinti, teismas į posėdį iškvietė ir liudytoja apklausė schemą braižiusią tyrėją O. G., kuri pripažino, kad schema neatitinka įvykio dieną V. P. jai duotų paaiškinimų. Tyrėja patvirtino, kad V. P. jai, atvykusiai į įvykio vietą, parodė, kad jis lenkimo manevrą pradėjo esant 200-300 metrai iki lenkiamo automobilio, kuris nerodė posūkio signalo.

20. Atmestinas skundo argumentas, kad V. P. važiavo dideliu greičiu ir, priartėjęs nesaugiu atstumu iki D. G. automobilio, pastarajai lėtinant greitį ir sukant į kairę, dėl baimės įvažiuoti į priekyje važiuojantį automobilį, staiga ėmė atlikinėti lenkimo manevrą iš kairės, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad važiavo atsargiai, ne didesniu nei 90 km/h greičiu, nes ant galinės sėdynės kėdutėje vežė mažą vaiką ir draugę. Pamatęs priekyje važiuojantį ir arčiau dešiniojo kelkraščio pristabdžiusį automobilį, greitį sumažino dar labiau. Suvokęs susidūrimo neišvengiamumą, dar kartą šiek tiek pristabdė (stipriai nestabdė kad vaikas neiškristų iš kėdutės) ir, siekdamas sušvelninti smūgį, pasuko vairą į kairę. Tai kad Volvo automobilio greitis nebuvo didelis ir smūgis susidūrimo metu nebuvo stiprus, patvirtina ir dėl įvykio kilusios pasekmės: žmonės nebuvo sužaloti, Opel automobilis nuo smūgio nebuvo nublokštas tolyn, automobiliai nebuvo stipriai sudaužyti - jų apgadinimai buvo paviršiniai, po susidūrimo abu automobiliai susiglaudę pavažiavo 3-5 metrus ir nuvažiavo nuo kelio.

21. Skunde nurodoma, kad jei V. P. automobilis būtų įvažiavęs į lenkimo juostą likus 200-300 iki sankryžos, D. G. būtų jį mačiusi per šoninį kairės pusės veidrodėlį, tačiau jo nematė. Iš to daro išvadą, kad V. P. važiavo iš paskos, o lenkimo manevrą pradėjo tik tuomet kai D. G. pradėjo sukti į kairę. Tokia išvada niekuo nepagrįsta. Automobilio galinio vaizdo veidrodėliai yra sureguliuoti (jei sureguliuoti tinkamai) taip, kad per juos matomos transporto priemonės važiuojančios iš paskos ir iš dalies gretimose juostose. Be to vairuotojai specialistų yra perspėjami, kad galimi atvejai kuomet gretima juosta iš paskos važiuojantis automobilis būna „aklojoje zonoje“. Tai tokie atvejai, kai vizualiai (tiesiogiai) to automobilio dar nesimato, o per galinio vaizdo veidrodėlį jau nebesimato. Būtent dėl tos priežasties naujuose automobiliuose yra įrengiamos papildomos sistemos, perspėjančios apie tokio automobilio buvimą. Taigi ta aplinkybė, jog jei D. G. prieš pradėdama posūkį į kairę žiūrėjo į kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir nematė V. P. automobilio, tik patvirtina, kad jis tuo metu nevažiavo iš paskos, o būtent buvo pradėjęs lenkimo manevrą, važiavo priešpriešine eismo juosta ir galimai buvo „aklojoje zonoje“. Tai reiškia, jog D. G. parodymai patvirtina V. P. parodymus. Tai, kad dėl „aklosios zonos“ fenomeno lenkiantį automobilį buvo sunkiau pastebėti, nešalina lenkiamo automobilio vairuotojo (šiuo atveju D. G.) atsakomybės.

22. Byloje yra ginčas ir dėl posūkio signalo rodymo. V. P. teigia, kad Opel automobilis posūkio nerodė, o D. G. teigia, kad ji kairio posūkio signalą įjungė 50 metrų iki posūkio. Teismo posėdyje policijos pareigūnė O. G. nurodė, kad įvykio vietoje moteris sakė, kad „tikrai, tikrai rodžiau posūkį, važiavau į kairę pusę ir sukdama pajutau smūgį“, o Volvo vairuotojas nurodė, kad „aš prieš lenkimą nemačiau posūkio, todėl persirikiavau į priešingą eismo juostą ir lenkiau ir tada supratau, kad iš karto suko tas automobilis“. Pagal minėtus parodymus matyti, kad Volvo automobilio vairuotojas V. P. įsitikino, kad Opel automobilis nerodo posūkio prieš atlikdamas lenkimo manevrą, t.y. prieš 200-300 metrų, o D. G., jeigu ir įjungė posūkio signalą 50 metrų iki posūkio, tai nieko nekeičia, nes Volvo automobilis tuo metu jau važiavo lenkimo juostoje (net jei D. G. būtų prieš posūkį važiavusi 40 km/h, posūkio signalas buvo rodomas tik apie 3 - 4 sekundes). Šiuo atveju lenkimo manevrą leidžiančioje sankryžoje posūkio signalo rodymas nepaneigia vairuotojo pareigos duoti kelią jį lenkiančioms transporto priemonėms. Vadovaujantis KET 101 punktu, D. G. prieš keisdama važiavimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o vadovaujantis KET 157 punktu, sukdama į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, privalėjo duoti kelią lenkiančioms transporto priemonėms.

23. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo V. P. parodymai buvo nenuoseklūs, nes jis teisme buvo „pagautas“ sakantis netiesą, kad iš Rokiškio važiavo su šeima į kaimą, kad kelias buvo tiesus ir matomumas geras, tačiau šie skundo argumentai neturi jokios reikšmės nustatant eismo įvykio aplinkybes.

24. Skunde taip pat nurodoma, kad V. P. siekė palankaus sprendimo byloje, iškvietęs į eismo įvykio vietą savo viršininką A. M., kuris 23 metus buvo (duomenys neskelbtini) ir puikiai pažįsta administracinio nusižengimo protokolą D. G. surašiusį tyrėją R. Š.. Šie argumentai taip pat atmetami. V. P. ir A. M. teismui paaiškino, kad pagal UAB . (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą, darbuotojas, darbo metu patekęs į eismo įvykį, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą, o šis privalo atvykti į eismo įvykio vietą, kas ir buvo padaryta. Skundo argumentas, kad A. M. galėjo paveikti pažįstamą pareigūną priimti pavaldiniui palankų sprendimą, yra tik subjektyvi ir niekuo nepagrįsta nuomonė. Skunde minima aplinkybė, kad tyrimą atlikusi Institucija 2020 m. birželio 25 d. rašte ERGO draudimo biurui nurodė kitą kaltininką dėl eismo įvykio, taip pat neįrodo, kad pareigūnai tirdami įvykio aplinkybes, surašydami protokolą, priimdami nutarimą buvo šališki ar veikė kurio nors asmens naudai.

25. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui palikti nepakeistą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2020-07-23 nutarimą, kuriuo D. G. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Skunde nepateiktas nei vienas argumentas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos D. G. atstovo advokato A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjasSigitas Bagdonavičius