Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartis

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (skundą pateikęs asmuo) D. G. 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškindama detalesnes įvykusio eismo įvykio aplinkybes nurodė, kad įvykio dieną automobiliu „Opel“ važiavo iš Rokiškio pas draugę keliu vedančiu nuo Rokiškio link Panevėžio. Nuo Rokiškio pavažiavus apie 5-10 kilometrų ketino pasukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką. Prieš darydama posūkį į kairę, savo automobilį sulėtino jį pristabdydama, pasižiūrėjo kelis kartus į galinio bei šoninio vaizdo veidrodėlius, pro kuriuos jokio iš paskos važiuojančio automobilio nematė, nors matomumas buvo geras. Tuomet įsijungusi kairio posūkio signalą automobilį pasuko įvažiavimui į kairėje kelio pusėje esantį keliuką. Darant posūkio manevrą dar kartą žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius, tačiau link jos iš paskos artėjančio automobilio nematė. Tuo pat metu pajuto smūgį į savo automobilio kairės (vairuotojo) pusės šoną. Nuo smūgio iššovė šoninė oro pagalvė. Pamatė, kad į ją atsitrenkė kitas automobilis, kuris ją nustūmė į kelio griovį.

Sekančio teismo posėdžio metu (2020 spalio 29 d.), D. G. atstovui prieš tai pateiktus prašymą susipažinti su posėdžio garso įrašu, D. G. pakeitė savo parodymus nurodydama, kad prieš darydama posūkio manevrą visą laiką matė jai iš paskos važiuojantį automobilį ir manė, kad jis jai leis atlikti posūkio manevrą.

Nukentėjęs asmuo – V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną savo automobiliu „Volvo S40“ važiavo iš Rokiškio į Panemunėlio geležinkelio stotį keliu Rokiškis – Panevėžys. Kartu su juo automobilyje važiavo draugė su mažamete dukra, todėl važiuodamas buvo labai atsargus. Važiavo dienos metu, kelio matomumas buvo labai geras. Šiuo keliu važiuoja į savaitę po keletą kartų, todėl jį gerai žino. Važiuodamas panašiai už 500 metrų priekyje pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį kitą automobilį. Pastebėjo, kad šis automobilis pristabdė, įvažiavęs pusiau į dešinį kelkraštį beveik sustojo, po to vėl pradėjo važiuoti, tačiau jokių posūkių signalų nerodė. Tuomet jis kažkiek prilėtinęs savo greitį, nusprendė šį automobilį lenkti, nes priešpriešinė eismo juosta buvo tuščia, o lenkimą draudžiančių ženklų ar kelio ženklinimo toje kelio atkarpoje nebuvo. Likus iki šio automobilio 200-300 metrų parodęs kairiojo posūkio signalą persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo lenkimo manevrą. Likus apie 10-20 metrų iki lenkiamo automobilio šis nerodydamas jokio posūkio signalo staiga pasuko į kairėje pusėje esantį įvažiavimo į sodybą keliuką, kuris nepažymėtas jokiu kelio ženklu. Jis bandydamas išvengti susidūrimo dar bandė stabdyti bei dar labiau pasukti vairą į kairę, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko ir jis savo automobilio priekine dalimi, daugiau dešine puse atsitrenkė į lenkiamo automobilio „Opel“ kairio šono vidurį. Smūgis nebuvo stiprus, todėl abu automobiliai dar pavažiavo apie 3-5 metrus ir nuvažiavę nuo kelio sustojo. Niekas jokių sužalojimų nepatyrė tik buvo apgadinti abu automobiliai. Prieš eismo įvykį jo automobilis buvo tvarkingas, jam tik ką buvo atlikta techninė apžiūra. Eismo įvykio metu nuo smūgio į dešinę priekio pusę užsikirto ratas, kuris ir paliko nuotraukose matomas slydimo žymes. Automobilio „Opel“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė padengė patirtą žalą – buvo padengti automobilio „Volvo S40“ kaštai, nes jis buvo pripažintas nenaudojamu.

D. G. ginčija Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2020 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 83-ANR-N-969-2020, kuriuo ji nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimo ir prašo šį nutarimą panaikinti.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, <...>, nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Tuo tarpu, (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Pareiškėja skunde nurodo, kad ANK pažeidimą padarė ne ji, o kitas vairuotojas - V. P., kuris buvo pradėjęs jos automobilio lenkimo manevrą, tačiau nerodė kairio posūkio ir pažeidė KET 9, 126, 136.2, 136.3, 136.4, 136.5, 140.1 punktus. Taip pat ji pažymėjo, kad 2020 m. birželio 25 d. rašte ERGO draudimo biurui yra nurodoma, jog kitas vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio kilimo, kadangi lenkdamas neįsitikino lenkimo manevro saugumu, dėl ko kilo eismo įvykis. Pareiškėja teigia, kad Institucija kaitaliojo argumentus, buvo nenuosekli, nesiėmė visų priemonių, kad visapusiškai, objektyviai ištirtų veikos aplinkybės ir priimtų teisingą sprendimą.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pati pareiškėja bylos nagrinėjimo metu keitė savo parodymus ir nebuvo nuosekli. Iškart po eismo įvykio, t. y. 2020 m. birželio 25 d. D. G. duodama paaiškinimą (b. l. 11) nurodė, kad važiavo keliu Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys. Ties Sėdžiūnų kaimu norėjo sukti į keliuką, esantį kairėje, pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, automobilis važiavęs už jos buvo toli, sukdama ir rodydama posūkį į kairę pusę, pajuto smūgį į automobilį iš kairės pusės. Administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2020 m. birželio 29 d., D. G. prisipažino dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymo, ir nurodė, kad dėl nusižengimo gailisi (b. l. 17-18).

Skunde pareiškėja pateikė kitokią įvykio versiją ir nurodė, kad prieš sankryžą parodė kairįjį posūkį, sulėtino greitį ir pradėjusi sukti pajuto smūgį į kairę pusę. Automobilis „Volvo“ lenkimo manevrą pradėjo jai jau įsukant į kairę į sankryžą, jis ignoravo jos rodomą posūkio ženklą. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu pareiškėja teigė, kad prieš darydama posūkį į kairę, savo automobilį sulėtino, jį pristabdydama, pasižiūrėjo kelis kartus į galinio bei šoninio vaizdo veidrodėlius, pro kuriuos jokio iš paskos važiuojančio automobilio nematė, nors matomumas buvo geras. Tuomet įsijungusi kairio posūkio signalą automobilį pasuko įvažiavimui į kairėje kelio pusėje esantį keliuką. Darant posūkio manevrą dar kartą žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius, tačiau link jos iš paskos artėjančio automobilio nematė. Kaip minėta, sekančio posėdžio metu, D. G. vėl pakeitė savo parodymus nurodydama, kad visą laiką matė jai iš paskos važiuojantį automobilį.

Iš aptartų pareiškėjos paaiškinimų akivaizdu, kad jie prieštaringi, D. G. keitė savo parodymus, iš pradžių nurodydama, kad matė už jos važiuojantį automobilį, tačiau jis buvo toli, vėliau, teismo posėdžio metu jau teigdama, kad jokio artėjančio link jos automobilio nematė, nors žiūrėjo kelis kartus. Dar sekančio teismo posėdžio metu vėl teigė, kad matė jai iš paskos važiuojantį automobilį. Tokia teismo posėdžio metu D. G. nurodyta įvykio aplinkybių versija vertintina kaip jos pasirinkta gynybos strategija siekiant išvengti atsakomybės, kuri prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jos nepagrindžia jokie objektyvūs bylos duomenys.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo V. P. parodymai buvo nuoseklūs nuo pat eismo įvykio iki bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu. 2020 m. birželio 25 d. paaiškinime (b. l. 12) jis nurodė, kad važiavo iš Rokiškio keliu Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys. Ties Sėdžiūnų kaimu pastebėjo priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, norėdamas jį lenkti, rodė posūkį į kairę, išvažiavo į priešingą eismo juostą. Priekyje važiavęs automobilis nerodė jokio posūkio. Lenkimo metu priartėjus prie lenkiamo automobilio pastarasis staiga pasuko į kairėje pusėje esantį keliuką, o jis nespėjo sustabdyti savo automobilio, kad išvengtų smūgio, todėl jų automobiliai susidūrė. Analogiškus parodymus, kad priekyje važiavęs automobilis „Opel Vectra“ nerodydamas jokio posūkio staiga pasuko į kairę, V. P. davė ir teismo posėdžio metu, tuo pačiu papildydamas ankstesnius savo duotus parodymus, kad automobilis „Opel Vectra“ prieš darydamas manevrą buvo prilėtinęs greitį, beveik sustojęs dešinėje kelio pusėje ir tik jam atliekant lenkimo manevrą staiga pradėjo daryti posūkio į kairę pusę manevrą dėl ko ir įvyko susidūrimas.

Kartu su V. P. automobilyje eismo įvykio metu važiavusi D. L. 2020 m. birželio 25 d. paaiškinime (b. l. 13) bei analogiškai ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 25 d., apie 11.23 val. ji kartu su sugyventiniu V. P. ir jų dukra L. P. vyko automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Rokiškio į kaimą, esantį Panemunėlio gelež. st., Rokiškio r. Automobilį vairavo V. P., o ji su dukra sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės. Važiuodama ji kalbėjo su dukra, žaidė, į kelią nekreipė dėmesio, negali pasakyti kokie automobiliai važiavo priešais jų automobilį. Ji nematė, kad vyras lenkia keliu priešais važiuojantį automobilį. Pamatė tik kaip vyro vairuojamas automobilis, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, kaip suprato, lenkdamas kitą važiuojantį ta pačia kryptimi automobilį, trenkėsi į jį ir kartu su tuo automobiliu nuvažiavo į kelio šalikelę. Susidūrimo smūgis buvo ties kito automobilio viduriu. Ji lenkimo momento nestebėjo, kad vyras įjungtų kairį posūkį irgi nematė, vyras garsiai nesakė, kad lenks automobilį. Išlipusi iš automobilio ji girdėjo kaip jos vyras moteriai, vairavusiai kitą automobilį sakė: „jūs nerodėt posūkio“, o ji sakė: „aš tikrai rodžiau posūkį“, tada jos vyras sakė: „viską išsiaiškinsim“.

Vienu atveju D. G. nurodo, kad prieš atlikdama posūkį į kairę, ji parodė posūkio signalą ir nematė ją lenkiančio automobilio „Volvo“. Kitu kartu jau nurodė, kad visą laiką matė jai iš paskos važiuojantį automobilį „Volvo“. Taigi D. G. keičia parodymus, todėl jos parodymų negalima laikyti patikimais. Be to, D. G. paaiškinimas, kad ji nematė ją lenkiančio automobilio tik parodo jos neatidumą atliekant posūkio manevrą, nes esant aprašytoms kelio bei oro sąlygoms būdama atidi ji turėjo ir galėjo matyti link jos iš paskos artėjantį automobilį. Kitu atveju, jei ji visą laiką matė jai iš galo važiuojantį automobilį „Volvo“, todėl turėjo įvertinti, kad jis prie jos artėja ženkliai didesniu greičiu nei ji juda automobiliu prieš posūkio manevrą, taip pat turėjo pastebėti, kad iš paskos važiuojantis automobilis atlieka jos lenkimo manevrą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad D. G. nebuvo pakankamai atidi ir prieš darydama posūkio manevrą neįsitikino, kad jos nelenkia kita transporto priemonė, važiavusi iš paskos. Be to, pagal KET taisykles, D. G. ketindama sukti į kairę, turėjo parodyti kairį posūkį prieš lėtindama automobilį, o ne po to (kaip ji nurodė) kai sulėtino automobilio greitį ir pasižiūrėjo kelis kartus į galinio bei šoninio vaizdo veidrodėlius.

Pareiškėja skunde nurodo, kad priimtas nutarimas savo forma ir turiniu neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis yra nemotyvuotas, jame nėra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, kas yra esminiai nutarimo trūkumai.

Susipažinus su 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 83-ANR-N-969-2020 pareiškėjos argumentams nepritartina. Iš nutarimo matyti, kad jis atitinka jam keliamus reikalavimus, numatytus ANK 618 straipsnyje. Jame nurodyta jo priėmimo data, vieta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo duomenys, nusižengimo padarymo vieta, laikas data, išsamiai nurodyta nusižengimo esmė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, KET punktas, kurio pažeidimas padarytas, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, taip pat sprendimas skirti administracinę nuobaudą – baudą. Nutarimo 2-ame puslapyje nurodyta jo apskundimo tvarka (numatyta ANK 621-623 straipsniuose), taip pat išaiškinta, kad skundas gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nutarimą pasirašė jį priėmęs pareigūnas. Taigi darytina išvada, kad minėtas nutarimas savo forma ir turiniu atitinka jam keliamus reikalavimus, jis parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą formą.