Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2-1007/2023 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00265-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 7.11; 21.9.10; 21.11.1. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2024 m. sausio 17 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį traukiamas X. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nedeklaravęs, paskutinė gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Teismas nustatė: 1. X. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, tai yra kad įmonė yra nemoki, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau jokių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus, padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. 2. VMI pareiškime nurodoma, jog „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota Juridinių asmenų registre 2009 m. balandžio 7 d., registracijos adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas nuo 2016 m. vasario 3 d. X. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 12 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 8308,48 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. kovo mėn. pagal pateiktas deklaracijas. Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2021 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-467-29410 išieškoti 4193,77 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas buvo perduotas vykdyti antstolei I. E., kuri grąžino VMI vykdomąjį dokumentą su patvarkymu Nr. S-23-163-16811 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir 2023 m. birželio 15 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-23-163-16806, nurodžiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, neturi. Be to, pareiškime pažymėta, jog Bendrovės vadovas galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, atitinkamai Bendrovės vadovui ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos. Pagal VMI pareiškimą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Kaip nurodė pareiškėja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių įsipareigojimų nevykdymas nuo 2019 m. parodo, kad prievolių kreditoriams nevykdymas yra tęstinis, kad tokią aplinkybę patvirtina antstolės 2023 m. birželio 15 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Pažymima, kad Bendrovės vadovas X. Z., žinodamas apie Bendrovės nesumokėtus mokesčius bei gavęs VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle. Kaip nurodoma pareiškime, Bendrovės vadovui vėliausiai nuo 2021 m. birželio 30 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, tačiau šios pareigos bendrovės vadovas neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tuo pažeidė kreditorės VMI interesus. 3. Dėl pareigos inicijuoti nemokumo procesą nevykdymo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Nuo 2016 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra X. Z.. Žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, X. Z. turėjo susipažinti su valdomos įmonės finansine būkle bei žinoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui įmonei ir VMI interesų pažeidimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 4. Pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. pagal pateiktas deklaracijas, kad prievolių nevykdymas kreditoriams yra tęstinis bei, kad priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis įstaigoje nedirba nei vienas darbuotojas, įmonė veiklos nevykdo. Vadinasi, X. Z. galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2021 m. birželio 30 d., t. y. VMI 2021 m. birželio 30 d. priėmus sprendimą išieškoti 4193,77 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Atitinkamai X. Z. ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. X. Z., žinojęs apie įmonės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. Būtent X. Z. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių teises ir norėjo taip veikti. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas X. Z. žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. X. Z. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau aukščiau minėta, pagal kreditorės VMI pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 8 d. iškelta bankroto byla, ir tai tik įrodo faktą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditorės VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškja prašo paskirti X. Z. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą. 5. ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. X. Z., būdamas tinkamai informuotu apie 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymų nepateikė. VMI pateikė prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gavus prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. 6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. 7. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai jis negali laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas, pagal formuojamą teismų praktiką, siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. JANĮ 6 numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, pareigos laiku kreiptis nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, kaip pvz. tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta būtent įmonės vadovui, kadangi šis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių tiek ir naujų interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, bet nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais didėja, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų (ne) atlikimo, o ne nuo padarinių atsiradimo. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, turintys pareigą inicijuoti nemokymo procesą jeigu šis yra nemokus – juridinio asmens vadovas ir likvidatorius, taigi, tokių veiksmų atlikimas, įstatymų leidėjo vertinimu, yra imperatyvus. Susiformavusioje teismų praktikoje asmenys administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį traukiami būtent už padarytą kreditorių teisių pažeidimą – bankroto bylos neinicijavimą, nesant padarinių (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-379-932/2021, AN2-16-576/2021). 9. X. Z. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodoma byloje esančiais rašytiniais duomenimis: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4), dokumentais pridėtais prie pareiškimo, įrodančiais, jog X. Z. laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai yra bylai aktualiu laikotarpiu buvo bendrovės vadovu, Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7-11). 10. Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų spręsti, jog X. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, tai yra kad įmonė yra nemoki, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau jokių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus, nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo, taip neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. 11. Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 12. X. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 13. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę, anksčiau baustas administracine tvarka, baudą sumokėjęs, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti kaltininkui už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant administracinę nuobaudą – baudą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsniu, 646 straipsniu, nutaria: X. Z. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą. Išaiškinti, jog bauda turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti: – baudos paskyrimo dokumento numerį (A6.-2-1007/2023) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje); – įmokos kodą – 1001; – gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (deklaruotu el. pašto adresu), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus. Teisėja Daiva Domeikienė