Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-25 · Administracinė byla Nr. I-1608-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-25Regionų apygardos administracinis teismas
  4. TA-98-624/2015Nutartis · 2015-09-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
I-1608-644/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00218-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1608-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00218-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 38.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl administracinio akto panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundą dalyje, kurioje skundas priimtas nagrinėjimui (t. 1, b. l. 2-8. 92,93), palaikė ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Alytaus skyriaus vedėjos I. M. 2014-01-08 individualų administracinį aktą Nr. 2SD-(14.2.104.)-78 į pareiškėjo 2013-11-20 prašymą, reg. Nr. 2FP-3756, kaip neteisėtą, o veiksmus pripažinti valstybės tarnautojos įstatymu priskirtų funkcijų neatlikimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui atlikti archyvinių dokumentų paiešką ir išduoti archyvinių dokumentų patvirtintas kopijas, t. y. ištrauką iš Alytaus raj. „Saulės“ kolūkio neprivatizuojamos - valstybinės išperkamos žemės plano sudaryto 1991 m. Ml:10000, kuriame yra pažymėtos ir S. S. Alytaus raj. Miroslavo apylinkės Tarybos 1992-02-07 sprendimu Nr. 14, pagal šiuo sprendimu patvirtintus asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus, suteikto valstybinės žemės 3 ha ž. ū. n. asmeninio ūkio namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 49 kartografinės ribos ir išrašą iš Alytaus raj. Miroslavo apylinkės „Saulės“ kol. Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų knygos (bylos) apie S. S., Alytaus raj. Miroslavo apylinkės Tarybos 1992-02-07 sprendimu Nr. 14 suteikto pagal patvirtintus „Saulės“ kolūkio asmeninio ūkio žemės naudotojo sąrašus valstybinės žemės 3 ha ž. ū. n. asmeninio ūkio namų valdos sklypą (duomenys neskelbtini) Registro įrašo Nr. 1418 sklypo Nr. plane 49 patvirtintą kopiją. Atsakovė, be jokio pagrindo, neatlikusi paieškos, atsisakė išduoti jo prašomus dokumentus, tuo nevykdydama įstatymu jai priskirtų funkcijų. Nurodė, kad likviduotos Alytaus rajono Miroslavo apylinkės buvusios „Saulės“ kol. žemės ūkio įmonės visi dokumentai, tame tarpe Alytaus r. Miroslavo apylinkės Tarybos 1992-02-07 sprendimas Nr. 14, kuriuo patvirtinti „Saulės“ kol. valstybinės žemės ūkio įmonės žemės naudotojų sąrašai ir suteiktų asmeninio ūkio žemės sklypų žemės suvestiniai planai yra perduoti šios likviduotos įmonės funkcijų perėmėjai Nacionalinei žemės tarnybai. Reikalaujamuose dokumentuose yra preliminariai pažymėtas, jo tėvui S. S. suteiktos valstybinės žemės 3 ha žemės ūkio naudmenų, asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai pareiškėjui, kaip tėvo turto paveldėtojui, reikalingi šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovės ir pareiškėjo sudarymui.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 97-102) bei atstovė paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, jog likviduotos (buvusio kolūkio) „Saulės“ žemės ūkio įmonės dokumentai turėjo būti perduoti Alytaus rajono savivaldybei, dėl ko neteisingai pareiškėjas nurodo, jog likviduotos (buvusio kolūkio) „Saulės“ žemės ūkio įmonės funkcijų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Atsakovė taip pat nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2004 m. gegužės 17 d. sprendimu įpareigojo Alytaus apskrities viršininko administraciją paruošti trūkstamus valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties su A. S. sudarymui dokumentus ir sudaryti su juo valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį dėl 3 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pažymėto plane Nr. 49. Vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimą, A. S. buvo parduotas 1,81 ha S. S. skirto asmeninio ūkio žemės ploto (Liko įteisinti 1,19 ha žemės). Alytaus žemėtvarkos skyrius negalėjo suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinti vietovėje 3 ha žemės sklypo viename plote, kaip nurodyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendime, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, tačiau dėl to, kad šalia A. S. parduotos 1,81 ha asmeninio ūkio žemės yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. Be to, Alytaus rajono Miroslavo apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 8 „Dėl sodybinių sklypų išplėtimo“ 2 punktu ūkių žemės skirstymo komisijos buvo įpareigotos atžymėti skirtų žemės sklypų ribas. Tačiau plano, kuriame būtų pažymėtas S. S. skirtas 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 49, nėra. Taip pat nėra ir jokios planinės medžiagos, kurioje konkrečiai vietoje S. S. naudojo jam skirtą asmeninio ūkio žemę. Alytaus rajono „Saulės“ kolūkio 1991 m. neprivatizuojamos žemės plane, sudarytame 1991 m. žemės sklypu Nr. 49 yra pažymėta tik S. S. namų valda. Taip pat paaiškino, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-09-10 nutartimi, nustatė, jog antstolė 2012-04-19 teisingai konstatavo, kad vykdomasis raštas pagal 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą įvykdytas, kiek jis gali būti vykdomas priverstine tvarka, nes A. S. atžvilgiu įvykdyti 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą dėl 3 ha žemės sklypo suteikimo jo norimoje vietoje įvykdyti neįmanoma, kadangi žemės užimta trečiųjų asmenų sklypais (A. S. ieškinys, kuriuo buvo prašoma panaikinti gretimų jo sklypui žemės sklypų savininkų atžvilgiu priimtus administracinius aktus dėl žemės jiems suteikimo, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-16 sprendimu buvo atmestas). Dėl šių priežasčių, mano, kad pareiškėjo ieškomi dokumentai, jeigu tokie ir egzistuotų, jam nesukurtų jokių teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu atlikti archyvinių dokumentų paiešką ir išduoti jų patvirtintas kopijas arba šių dokumentų sunaikinimo ar dingimo pažymą (t. 1 b. l. 10,11). Nurodė, kad patvirtintos dokumentų kopijos jam reikalingos sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su Nacionaline žemės tarnyba. Atsakovė skundžiamu 2014-01-08 raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-78 „Dėl dokumentų kopijų“ pareiškėjui atsakė, kad ištraukos iš Alytaus rajono „Saulės“ kolūkio neprivatizuojamos - valstybės išperkamos žemės plano ir išrašo iš „Saulės“ kolūkio „Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų knygos“ pateikti negali, kadangi Miroslavo seniūnijos Kurnėnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudojimo kartografavimo dokumentai ir „Saulės“ kolūkio „Valstybinio žemės kadastro duomenų registrų knyga“ skyriaus archyve nesaugomi (t. 1 b. l. 14).

Pareiškėjas kreipdamasis skundu į teismą prašė panaikinti tokį atsakovės atsakymą į jo prašymą ir įpareigoti paminėtus atsakovės NŽT Alytaus skyriaus tarnautojus vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Atsakovės atsakymas, kad dokumentų neturi, pareiškėjo netenkino. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, kad pareiškėjo nuomone, atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti, jo prašomos informacijos nepateikė, taigi nagrinėjamo skundo dalyku yra asmens teisės į informaciją, kurią privalo teikti institucija, tinkamas įgyvendinimas.

Asmens teisę gauti informaciją, šios teisės įgyvendinimo tvarką, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas). Teisės gauti informaciją įstatymo 4 str. numatyta, jog įstaigos, teikdamos informaciją, vadovaujasi šiais principais: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės institucija, todėl jos atžvilgiu taikytinos Teisės gauti informaciją įstatymo bei Taisyklių nuostatos, taigi atsakovė turėjo suteikti informaciją pagal Teisės gauti informaciją įstatyme bei Taisyklėse nustatytą tvarką ir terminus, o tuo atveju, jei prašoma informacija nedisponuoja, persiųsti prašymą kompetentingai institucijai, kuri turi prašomą informaciją (Teisės gauti informaciją įstatymo 3, 12–15 straipsniai, Taisyklių 10,30,41 punktai) arba atsisakyti teikti pareiškėjui prašomą informaciją esant vienam iš atsisakymo pagrindų, nurodytų Teisės gauti informaciją 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pažymėtina, kad Teisės gauti informaciją įstatymo 19 straipsnis numato, jog pareiškėjas turi teisę apskųsti įstaigos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo pareiga šioje byloje yra nustatyti ar pareiškėjo teisė į informaciją galėjo būti pažeista, ar pareiškėjo teisės, dėl kurių gynimo jis kreipėsi į teismą, objektyviai buvo pažeistos jo nurodytu būdu ir ar atsakovė pateikė prašymo turinį atitinkančią ir visą atsakovės disponuojamą informaciją.

Teismas įvertinęs byloje esantį atsakovės skundžiamą atsakymą į pareiškėjo 2013-11-20 prašymą, bei palyginęs jo turinį su pareiškėjo 2013-11-20 prašyme išdėstytų reikalavimų turiniu, konstatuoja, kad atsakovės pateiktas atsakymas yra išsamus, konkretus, pasirašytas tos Institucijos pareigūno, į kurį konkrečiai informacijos kreipėsi pareiškėjas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė nebūtų atlikusi pareiškėjo prašomų pateikti dokumentų paieškos ir juos, dėl kažkokių tai nežinomų priežasčių, būtų atsisakius pateikti. Atsakovė 2014-01-08 aiškiai, konkrečiai nurodė, kad pareiškėjo reikalaujami pateikti dokumentai, skyriaus archyve nesaugomi. Pareiškėjas nei atsakovei (kreipimosi metu), nei teisminio nagrinėjimo metu, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad minimi dokumentai yra saugomi ar disponuojami atsakovės. Byloje esantis VĮ Valstybės žemės fondo atsakymas, kurį nurodė pareiškėjas (t. 1 b. l. 16), to nepatvirtina, nes juo tik buvo atsakyta, kad visa archyvinė medžiaga yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriuje.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo prašymas, pateikti ištrauką iš Alytaus raj. „Saulės“ kolūkio neprivatizuojamos – valstybės išperkamos žemės plano, sudaryto 1991 m. M1:10000, kuriame pažymėtos S. S. Alytaus raj. Miroslavo apylinkės tarybos 1992-02-07 sprendimu Nr. 14, pagal šiuo sprendimu patvirtintus asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus, suteikto valstybinės žemės 3 ha asmeninio ūkio namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 49 kartografinės ribos, kelia pagrįstų abejonių, ar tokia ištrauka iš plano, kuriame būtų pažymėtos konkrečios 3 ha žemės sklypo ribos, iš vis egzistuoja, nes byloje esančioje ištraukoje iš Alytaus raj. „Saulės“ kolūkio neprivatizuojamos – valstybės išperkamos žemės plano, sudaryto 1991 m. M1:10000, yra pažymėta tik S. S. namų valda (t. 1 b. l. 43). Duomenų, kad yra dar kita planinė medžiaga, iš kurios būtų matyti konkrečiai kurioje vietoje S. S. naudojo jam skirtą asmeninio ūkio žemę, byloje nėra. Be to, teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2004-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-949/2004, konstatavo, jog Alytaus rajono apylinkės teismas, patenkindamas ieškovo (A. S.) reikalavimą paženklinti žemės sklypą, pats pripažįsta, kad ieškovui suformuoto 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypo nėra (t. 1 b. l. 144-148), kas tik patvirtina atsakovės teiginius, jog 3 ha žemės sklypo ribų paženklinimo plano, pažymėto Nr. 49, nėra.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, galima daryti išvadą, kad atsakovė, atsakydama pareiškėjui į jo 2013-11-20 prašymą, iš esmės pateikė prašymo turinį atitinkančią ir visą atsakovės disponuojamą informaciją. Vertinti, kad atsakovė, nedisponuodama pareiškėjo prašoma pateikti informacija, turėjo šį prašymą persiųsti pagal kompetenciją kitai institucijai, taip pat negalima, kadangi nėra jokių duomenų, jog ši prašoma pareiškėjo informacija, dokumentai, planai, apie pažymėtas konkrečias 3 ha ginčo žemės sklypo ribas, iš vis egzistuoja.

Teismas pažymi, kad atsakovė, atsakydama į pareiškėjo 2013-11-20 prašymą 2014-01-08 raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-78 „Dėl dokumentų kopijų“, nesilaikė reikalavimo atsakyti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos (Teisės gauti informaciją įstatymo 14 str., Taisyklių 30 p.), tačiau šis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo atsakymo, nes šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir nebuvo tokio pobūdžio, jog būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Dėl išvardintų priežasčių, teismas vertina, jog atsakovės pareiškėjui pateiktas atsakymas 2014-01-08 raštu Nr. 2SD-(14.2.104.)-78 „Dėl dokumentų kopijų“, yra iš esmės teisėtas, pagrįstas, todėl naikinti jo nėra jokio pagrindo, dėl ko pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisAlgis MarkevičiusJolanta Medvedevienė