Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011‑12-30 nuosprendžio, kuriuo B. M. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu.

Į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-12-28 iki 2011-12-30 – dvi paros.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. M. nuteista už tai, kad 2011 m. gruodžio 28 d. apie 18⁴⁰ val. būdama prekybos centro (duomenys neskelbtini) UAB esančio (duomenys neskelbtini) prekybos salėje, pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą (duomenys neskelbtini) UAB priklausantį turtą – vieną šaltai rūkytą jubiliejaus dešrą 13,08 litų vertės, vieną skilandį „Uošvės“ 34,15 litų vertės, keturis vienetus šaltai rūkytos dešros „Kleboniška“ 59,96 litų vertės bendrai (vienos vertė 14,99 Lt), vieną šaltai rūkytą skilandį 36,41 litų vertės, vieną šviežio viščiuko filė 21,16 litų vertės, vieną šviežio kalakuto filė 34,79 litų vertės, viso kėsinosi pagrobti turto už 199,55 litus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi išėjusi už kasų buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas V. Juozelaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, jog apeliantė mano, kad jai paskirta per griežta bausmė, kad ji gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, sutinka atidirbti viešuosius darbus, jeigu teismas pakeistų paskirtą arešto bausmę. Mano, kad valstybei būtų naudingiau ne laikyti nuteistąją izoliuotą, o ją įdarbinti.

Prokurorė L. Matutienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė nuteistosios B. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendį, nes nuteistoji praeityje yra teista 27 kartus, nedirbanti. Atkreipė dėmesį į tai, kad apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį jau atsižvelgė į tai, kad B. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. B. M. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. paskirta 20 parų arešto bausmė yra ne per griežta nei savo rūšimi, nei trukme, todėl sušvelninti nuteistajai B. M. paskirtą bausmę, keičiant areštą viešaisiais darbais, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (LR BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai B. M. pripažino kalta ir nuteisė pagal jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistoji savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., neneigia, taip pat neginčija veikos kvalifikacijos, tačiau skundu nesutinka su jai paskirta bausme teigdama, kad ji per griežta, ir prašo paskirtą areštą keisti į viešuosius darbus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistosios B. M. teiginiu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. LR BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

LR BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

B. M., veikdama tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei. Ji nusikalto, būdama praeityje teista net 27 kartus, teistumas jai neišnykęs. B. M. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo teista laisvės apribojimu, areštu ir laisvės atėmimu, tačiau, kaip matyti, tai jai nesukėlė jokių prevencinių pasekmių ir jos nepaveikė taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad griežtesnės, B. M. atžvilgiu taikytos, bausmės jos atžvilgiu teigiamo poveikio nepadarė ir iš ankstesnių teistumų ji jokių išvadų nepadarė, tai, kolegijos nuomone, jai skirti švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus – pagrindo nėra ir apylinkės teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pagrįstai B. M. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintą arešto bausmę, kuri nelaikytina aiškiai per griežta, kadangi yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo ir baigtumo laipsnį, nuteistosios asmenybę ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. B. M. pasikėsino pagrobti turto už 199,55 Lt. Apeliantė, kaip jau buvo minėta, praeityje teista 27 kartus, daugiausia už tokios pačios rūšies nusikalstamas veikas (25–36 b. l.), teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (111–122 b. l.), yra bedarbė (80 b. l.). Visa tai neigiamai apibūdina nuteistąją, rodo jos keliamą pavojingumą visuomenei, kadangi ji ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir yra socialiai pavojinga, nėra linkusi taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad B. M. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo pačios antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jos nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jos ankstesnio elgesio padarinys. Kadangi B. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepažeidė LR BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir LR BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios B. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio.