Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. ir nukentėjusiojo V. K. (V. K.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos 2018 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. B. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje, adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2018 m. vasario 12 d. apie 22.30 val., bausmę už turimas nuobaudas atlikdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 6, tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. K. į veido sritį ir ne mažiau tris smūgius į kitas kūno sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. kraujosruvą dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimus dešinės plaštakos bei dešinės čiurnos srityse, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo P. B. ir nukentėjusiojo V. K. apeliaciniai skundai atmetami.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis P. B. prašo skirti jam švelnesnę bausmę, o nukentėjusysis V. K. prašo P. B. nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktus ir priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl jo kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako.

Dėl nuteistajam P. B. paskirtos bausmės

9. Remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra numatyti BK 54 straipsnyje. Ši norma reglamentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-184-746/2016, 2K-137-693/2017). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokia situacija nėra susidariusi. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertintos tiek P. B. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), padarymo aplinkybes (naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu), jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keturiolika kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, drausmine tvarka baustas 14 kartų, skatintas nebuvo, o nuo 2018 m. sausio 12 d. jis buvo perkeltas atlikti bausmę iš paprastosios grupės į drausminę grupę (t. 1, b. l. 80-81), ankstesnių teistumų skaičių – anksčiau teistas 9 kartus (t. 1, b. l. 82-91; 168-189) ir anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo P. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo P. B. padėtį sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos P. B. polinkiui nusikalsti ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmę, tačiau apylinkės teismas už nusikalstamos veikos padarymą P. B. bausmę paskyrė, nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis jos terminą – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikytina adekvačia ir proporcinga padarytos neteisėtos veikos pobūdžiui bei pavojingumui, taip pat sukeltai žalai. Aukštesnysis teismas, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, konstatuoja, kad mažinti nustatyto laisvės atėmimo bausmės termino nėra įstatyminio pagrindo.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių pagrindu. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kad veika padaryta ribotai pakaltinamo asmens ir BK 81 straipsnio nuostatas, kurios galėjo turėti įtakos skiriant jam bausmę. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis P. B. būtų ribotai pakaltinamas. Be to, jis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad su psichiką jokių problemų neturi (t. 1, b. l. 158 – 160). Nuteistojo P. B. apeliaciniame skunde nurodomas BK 81 straipsnis apibrėžia nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatų taikymą. Nuteistasis P. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini). Šioje byloje nagrinėjamą veiką jis padarė 2018 m. vasario 12 d., t. y. sulaukęs pilnametystės, todėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai nuteistajam nagrinėjamu atveju netaikytini.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įvertinus visus bylos duomenis, nėra teisinio pagrindo švelninti nuteistajam P. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktus

14. Nukentėjusysis V. K. apeliaciniame skunde prašo P. B. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktus, atsižvelgiant į sužalojimo mąstą, suduotų smūgių skaičių bei motyvuodamas tuo, kad dėl nuteistojo P. B. jam padarytų sužalojimų gydymas užsitęsė daugiau nei 10 dienų.

15. Vertinant nuteistojo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, nuteistojo veiksmai be kitų kvalifikuojančių požymių turi atitikti ir šiam straipsniui būdingą padarytų sužalojimų mastą – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) (BK 141 straipsnis), kurių 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: kraujosruva dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose ir odos nubrozdinimai, dešinės plaštakos bei dešinės čiurnos srityse atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus (t. 1, b. l. 56-58). Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis ir teigia, kad jo gydymasis užtęsė daugiau kaip 10 dienų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Be to, kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ar 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti nustatyti ir kvalifikuojantys požymiai chuliganiškos bei savanaudiškos paskatos.

16. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą vartoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012).

17. Savanaudiškos paskatos reiškia, kad sveikata yra sutrikdyta siekiant gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų. Savanaudišku laikomas sveikatos sutrikdymas už atlyginimą, siekiant paveldėti ar pasisavinti turtą, taip pat išvengti pareigos mokėti skolą, grąžinti turtą, išlaikyti asmenį ir pan. Pagal šį punktą nusikalstama veika kvalifikuojama tik tais atvejais, kai tokios paskatos yra susiformavusios iki sveikatos sutrikdymo pradžios arba jos kyla kėsinimosi metu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visus byloje surinktus reikšmingus duomenis, negalima konstatuoti, jog nuteistojo P. B. veiksmuose buvo savanaudiškų paskatų, t. y. nesama pagrindo tvirtinti, kad jis viešoje vietoje įžūliais veiksmais nukentėjusiajam V. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą iš savanaudiškų paskatų, siekdamas materialinės naudos.

18. Nagrinėjamu atveju P. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje 2-ame sektoriuje už turimas nuobaudas, bausmę atlikdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje, tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. K. į veido sritį ir ne mažiau tris smūgius į kitas kūno sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. K. specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus.

19. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, nėra nustatyti nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktus būtini kriterijai – sužalojimų mastas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuojantys požymiai – chuliganiškos ir savanaudiškos paskatos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl P. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas nenustatė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą perkvalifikuoti P. B. veiką, kaip to prašoma nukentėjusiojo V. K. apeliaciniame skunde.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

20. Nukentėjusysis V. K. savo patikslintame apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo P. B. priteisti 5000 Eur neturtinę žalą dėl patirtų sužalojimų. Šis patikslintas apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu, kadangi apeliantas dėl teismo nuosprendžio gali paduoti tik vieną apeliacinį skundą. Pateiktame apeliaciniame skunde nukentėjusysis neprašo priteisti nei už turtinę, nei už neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 312 straipsnio 3 dalimi, 332 straipsniu,

nutarė:

nuteistojo P. B. ir nukentėjusiojo V. K. (V. K.) apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiojo V. K. ( V. K.) patikslintą apeliacinį skundą palikti nenagrinėtu.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.