- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- 1-73-354/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00788-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nukentėjusysis
- I. J.
- Kaltinamasis
- N. J.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
nukentėjusiajam I. J., jo įgaliotajai atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirba UAB “R” kepėju, teistas 2020 m. gruodžio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamąjį nusižengimą) 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020-05-08 iki 2020-05-09 (1 para) ir laikoma, kad yra atlikta dalis bausmės – sumokėta 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda; likusi bauda – 10 MGL (500 Eur), kurią teismas įpareigojo sumokėti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; bauda išieškota 2022 m. rugsėjo 27 d., teistumo neturi, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis N. J. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – broliui I. J., tai yra 2024 m. sausio 5 d., apie 15.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia rankomis sudavė nukentėjusiajam I. J. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip vieną kartą, į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. J. kaukolės pamato vidurinės duobės lūžį, daugybinius nosies kaulų lūžius, abiejų viršutinių žandikaulių ir abiejų skruostikaulių lūžius, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešinėje veido pusėje, kas sukėlė nukentėjusiajam I. J. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Įrodymai
2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. J. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2024 m. sausio 5 d. namuose, (duomenys neskelbtini), jis sužalojo kartu su juo tuo metu gyvenusį savo brolį I. J. Negali paaiškinti, dėl kokios priežasties tai įvyko, gal buvo proto aptemimas. Jis sužalojo brolį smūgiais rankomis į veidą. Neprisimena, kiek kartų sudavė broliui į galvos sritį. Brolis jo neišprovokavo, pastarasis gynėsi. Brolis iš skausmo suklupo, tada jis pamatė, kad broliui nosis lūžusi, persikreipusi, tada suprato, kad per stipriai sudavė, ir kvietė greitąją. Brolis pats su popieriniu rankšluosčiu bandė sustabdyti iš nosies bėgantį kraują, o jis iš karto paskambino numeriu 112, pasakė, kad reikia greitosios, kad jis sužalojo brolį. Jis iš karto pripažino, kad sužalojo brolį. Jis tikrai nenorėjo brolio sužaloti, negalvojo apie pasekmes, buvo per daug impulsyvūs veiksmai. Jis nesiekė sunkiai sužaloti brolį. Su medikų nustatytais sužalojimais sutinka.
Iki įvykio tarp jų muštynių nebūdavo, būdavo tik peštynės. Rimtų konfliktų anksčiau nebuvo. Brolis yra fiziškai silpnesnis, negalėjo apsiginti nuo jo (kaltinamojo). Įvykio metu jis buvo blaivus, bet negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Jis labai gailisi, atsiprašo brolio, ateityje nieko panašaus nedarys.
3. Nukentėjusysis I. J., pasinaudodamas savo teise neatsakyti į kai kuriuos klausimus (BPK 82 straipsnio 2 dalis), parodė, kad neatsakys, dėl ko kilo konfliktas. Sutinka su kaltinamojo parodymais, pastarasis sakė teisybę. Tvirtina, kad jis atleido broliui (1 t., b. l. 76), jokių pretenzijų pastarajam neturi. Atsisako pasisakyti dėl bausmės.
3.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. J. prie bylos pateikė savo rašytą raštą, kuriame nurodo, kad jis broliui N. J. atleido, neturi jam pretenzijų, jokios kompensacijos nepageidauja (1 t., b. l. 76).
4. Liudytoja I. B. parodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis yra jos sūnūs. Jos santykiai su sūnumis yra labai artimi. N. J. yra (duomenys neskelbtini) metų, bet savo gerumu, švelnumu, tiek jai, tiek šeimai, tiek patėviui, tiek jų gyvūnams (jie kaime gyvena ir laiko gyvūnus) jis prilygsta labai jauno amžiaus žmogui – labai švelnus ir geras, labai jautrus. Nuo vaikystės nebuvo jokių problemų dėl psichinės sveikatos, jokių psichikos sutrikimų nebuvo. N. J. visiškai nerūko, kartais išgeria, prie jos tai ne. Dėl alkoholio problemos nėra. Iki įvykio abu sūnūs gyveno kartu, N. J. daugiau išvažiuodavo uždarbiauti į užsienį, o kai grįždavo, būdavo pas brolį. Iki įvykio konfliktų tarp brolių nebūdavo, ji to nežino. I. J. tikrai nebūtų nutylėjęs ir būtų pasakęs. I. J. yra tvirtesnio charakterio, labai patikimas.
Apie įvykį sužinojo, kai N. J. paskambino jos vyrui iš karto po įvykio ir pranešė, kad I. išvežė į ligoninę, o jį (kaltinamąjį) veža į policiją. N. pasisakė, kad dėl jo kaltės brolį veža. Nuo tos minutės ji buvo su I. priimamajame ir dvi paras jai leido būti su juo. I. sąmonės nebuvo praradęs, orientavosi, nuosekliai kalbėjo, ramino ir liepė prižiūrėti brolį N.
Broliai praktiškai nesipyko, nežino, kodėl jie susimušė, net neįsivaizduoja, kas turėjo įvykti. Nė vienas iš jų priežasties nenurodė. N. rankos stiprios, nes sunkius darbus dirbo migracijoje, o I. liesas, tai tiek ir tereikėjo. I. atleido broliui iš karto. Jie abu vienodai išgyvena dėl to įvykio. I. bent jau neišsakė, kad labai blogai jam, kad N. taip padarė. N. labai blogai, jie pastarąjį saugoja kaip mažą vaiką. Broliai turės bendrauti. Žaizdos sugijo fiziškai, sugis ir tos kitos žaizdos. N. švelnus žmogus ir iki to laiko jokių smurtinių veiksmų namų aplinkoje nebuvo, žiaurumo apraiškų nebuvo. Neįmanoma, kad ateityje kažkas panašaus įvyktų.
5. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu apžiūrėtas gyvenamojo namo kambarys, kuris yra įvykio vieta. Apžiūros metu užfiksuoti daiktai, esantys šiame kambaryje, nurodyta, kad nusikalstamos veiklos požymių ar objektų nematoma, įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 16–23).
6. Tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog pareigūnai atvyko pagal gautą iškvietimą, nukentėjusysis asmuo – I. J., smurtu įtariamas asmuo – N. J. Taip pat nurodyta, jog N. J. paaiškino, kad jis rankomis kambaryje sumušė savo brolį I. J., kuris patvirtino, jog jį sumušė N. J. (1 t., b. l. 24–27).
7. Specialisto išvadoje Nr. G 113/2024(04) nurodyta:
1) I. J. nustatyti sužalojimai: kaukolės pamato vidurinės duobės lūžis, daugybiniai nosies kaulų lūžiai, abiejų viršutinių žandikaulių ir abiejų skruostikaulių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje.
2) Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.
3) Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais.
4) Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės atsakyti, kelių trauminių poveikių pasekoje I. J. padaryti sužalojimai, nes medicininiuose dokumentuose nenurodytas konkretus sužalojimų skaičius („poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje“, „veide daugybinės sumušimo žymės“).
5) I. J. dėl kaukolės pamato vidurinės duobės lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nosies kaulų lūžiai, abiejų viršutinių žandikaulių ir skruostikaulių lūžiai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Galvos smegenų sukrėtimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje tiek visumoje, tiek kiekviena iš jų atskirai kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.
6) Sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai (1 t., b. l. 31–32).
8. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (kopija) nurodyta, kad medikai 2024 m. sausio 5 d. 15.59 val. atvyko adresu: (duomenys neskelbtini), pacientas I. J., kuris skundžiasi nosies, dešinio žandikaulio skausmu, pacientas nurodė, kad susimušė su broliu, kuris trenkė per veidą. Preliminari diagnozė: nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 47–50).
9. Kitų objektų apžiūros protokole (2024-01-22) užfiksuota, kad atlikta telefoninio pranešimo, gauto BPC, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apie įvykį pranešė N. J., kuris prašė iškviesti greitąją med. pagalbą, nurodė, kad jis sumušė savo brolį I. J. (1 t., b. l. 100–102).
10. Kitų objektų apžiūros protokole (2024-02-06) užfiksuota policijos pareigūnų įvykio vietoje naudotų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog N. J. pareigūnams paaiškina, kad tai jis sumušė savo brolį I. J. (1 t. b. l. 103–106).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
11. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Artimojo giminaičio sąvoka pateikta BK 248 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
12. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.
13. Spręsdamas dėl kaltinamojo N. J. kaltės ir nustatydamas faktines nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi paties kaltinamojo parodymais visiškai pripažįstant savo kaltę, ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ir nukentėjusysis I. J. teisme patvirtino, kad kaltinamojo parodymai yra teisingi. Be to, kaltinamojo N. J. nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės, apibūdinančios nukentėjusiojo I. J. sužalojimo mechanizmą ir pobūdį, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis, kad I. J. nustatyti sužalojimai (kaukolės pamato vidurinės duobės lūžis, daugybiniai nosies kaulų lūžiai, abiejų viršutinių žandikaulių ir abiejų skruostikaulių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje) galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai ir tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Tarnybiniame pranešime Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti bylai reikšmingi duomenys bei informacija sutampa su kaltinamojo N. J. parodymais apie nukentėjusiojo I. J. sužalojimo vietą ir laiką, taip pat patvirtina, kad asmuo, sužalojęs nukentėjusįjį, yra kaltinamasis N. J.
Motyvuojamoji dalis
14. Įvertinęs šiais bylos duomenimis, neturinčiais esminių prieštaravimų, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog nukentėjusįjį I. J. galėjo sunkiai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiajam I. J. sunkų sveikatos sutrikdymą rankomis suduodamas smūgius, taip pat ir į galvos sritį, padarė būtent kaltinamasis N. J. kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi, byloje nustatyta, jog tarp kaltinamojo N. J. veikos ir nukentėjusiajam I. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
15. Neneigdamas savo kaltės dėl I. J. sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamasis N. J. teigia, jog suduodamas smūgius nukentėjusiajam jis nesiekė ir nenorėjo pastarojo sunkiai sužaloti, tuo momentu jis negalvojo apie pasekmes.
16. Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018).
17. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo N. J. parodymai bei byloje nustatyta įvykio eiga, kaltinamojo elgesys po nukentėjusiojo sužalojimo – skambinimas bendruoju pagalbos telefonu 112, siekiant iškviesti greitąją med. pagalbą (tai patvirtina telefoninio pranešimo, gauto BPC, apžiūra), neduoda pagrindo teismui spręsti, kad kaltinamasis N. J. siekė sunkiai sužaloti savo brolį nukentėjusįjį I. J., su kuriuo kartu gyveno ir, tiek jo paties, tiek jų motinos liudytojos I. B. teigimu, broliai gerai sutarė. Tačiau byloje nustatytos įvykio aplinkybės – smūgiai fiziškai silpnesniam (paties kaltinamojo bei liudytojos I. B. aiškinimu) nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą rodo, kad kaltinamasis N. J. neabejotinai suprato keliantis pavojų nukentėjusiojo I. J. sveikatai, numatė sveikatos sutrikdymo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi šioje situacijoje atsiradę padariniai yra dėsningi, ir normalaus protinio išsivystymo, kaip ir bet kuris kitas panašią gyvenimišką patirtį (30 metų amžiaus) turintis žmogus, kaltinamasis N. J. negalėjo nesuvokti, jog smūgiuodamas kitam žmogui į galvą daro veiką, ne tik sukeliančią fizinį skausmą, bet ir keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis N. J. sužalojo I. J. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
18. Apibendrindamas tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad byloje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji sunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 straipsnis) požymiai kaltinamojo N. J. veikoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis N. J. ir nukentėjusysis I. J. yra broliai, taigi jie yra artimieji giminaičiai, todėl kaltinamojo N. J. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip sunkus artimojo giminaičio sužalojimas.
Bausmės skyrimas
19. Kaltinamasis N. J. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino sužalojęs savo brolį I. J., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir padėjo išaiškinti šią veiką, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų, po sužalojimo iškvietė nukentėjusiajam medicininę pagalbą, taip bandydamas išvengti sunkesnių padarinių. Šias aplinkybes teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismo nuomone, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes jis dar iki teisminio nagrinėjimo pradžios savanoriškai atlygino žalą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui (mokėjimo nurodymas, 1 t., b. l. 193, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atsisakymas civilinio ieškinio, 2 t., b. l. 106), o su Šiaulių teritorine ligonių kasa 2024 m. kovo 7 d. sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo periodinėmis įmokomos atlyginti padarytą žalą (1 t., b. l. 144–145), ir iki teismui išeinant priimti sprendimo yra įmokėjęs 222,31 Eur (2 t., b. l. 111–112). Kaltinamojo N. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
20. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam N. J. teismas pažymi, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kuri apibūdinama visuma BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės skyrimo tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais, tačiau išimtiniais atvejais skirdamas bausmę teismas gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas – pirmiausia susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. Kita vertus, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016), tačiau nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, kitiems skiriant tik papildomą vaidmenį bausmės skyrimo procese, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tikslų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289/2011). Taigi, turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016).
21. Nagrinėjamu atveju N. J. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalyje, kurios sankcijose įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą. Prokurorė siūlo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
22. Spręsdamas dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas kaltinamajam N. J., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, nors formaliai ir atitinkantis rūšinius tokio nusikaltimo požymius, tačiau gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, asmenų, padariusių nusikaltimą, pavojingumas taip pat skiriasi, o bausmės teisingumas, kaip jau minėta, neatsiejamai susijęs su bausmės individualizavimo principu.
23. Vertindamas kaltinamojo N. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas, teismo nuomone, visuomenei yra mažesnis negu kitų rūšinių tokio pobūdžio nusikaltimų. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes – sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas veikiant netiesiogine tyčia, iš anksto neplanavus, smūgius suduodant ranka, nenaudojant jokių įrankių.
24. Vertindamas kaltinamojo N. J. asmenybę, teismas atsižvelgia į jo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to. Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7–11), tačiau neturi teistumo (2 t., b. l. 12–17) ir byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis po jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Kaltinamasis N. J. dirba, nėra Psichiatrijos klinikos, psichikos sveikatos centro pacientų įskaitose, sveikatos priežiūros paslaugos dėl psichikos ir priklausomybės ligų jam nebuvo teiktos (2 t., b. l. 21, 24, 27, 30). Kaip jau minėta, byloje nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys ir į kaltinamojo elgesį po nukentėjusiojo sužalojimo, kai jis skubiai iškvietė medikus, taip siekdamas išvengti sunkesnių padarinių. Visos šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog kaltinamasis N. J. nėra linkęs nusikalsti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, o tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.
25. Nagrinėjamu atveju, vertindamas anksčiau išdėstytų bausmės parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo I. J. ikiteisminio tyrimo metu išreikštą poziciją dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo – jis savo broliui kaltinamajam N. J. atleido, neturi pastarajam pretenzijų, jokios kompensacijos nepageidauja (1 t., b. l. 76). Tai nukentėjusysis I. J. patvirtino ir teisme.
26. Esant tokiai situacijai teismas sprendžia, kad kaltinamojo N. J. izoliavimas nuo visuomenės nors ir minimaliam BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam terminui – dvejiems metams itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryšius bei tolimesnes resocializacijos galimybes, būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Visų šių išdėstytų aplinkybių visuma apskritai nepašalina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, tačiau rodo, kad jo pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį bausti už padarytą veiką sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausme. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.
27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamojo N. J. atžvilgiu bus pasiekti ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas be realaus laisvės atėmimo – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikaltimą kitą, t. y. švelnesnę, bausmės rūšį, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimą vienų metų šešių mėnesių terminui be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojant per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 4 punktas, 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 9 punktas, 71 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, viena iš jų – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, taip pat probacijos tarnybos pareigūnų kontrolė bus pakankamai efektyvios priemonės, ir tokiu būdu kaltinamasis bus pakankamai nubaustas. Priimdamas tokį sprendimą teismas kaltinamajam N. J. suteikia galimybę įrodyti, kad jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Dėl civilinių ieškinių
28. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) ligonių kasa byloje pareiškė 652,31 Eur dydžio civilinį ieškinį žalai, atsiradusiai nukentėjusiajam I. J. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (1 t., 113–115). Dėl šios žalos atlyginimo 2024 m. kovo 7 d. pasirašyta Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp N. J. ir (duomenys neskelbtini) ligonių kasos, pagal kurią N. J. įsipareigoja žalą – 652,31 Eur – PSDF biudžetui atlyginti per 6 mėnesius nuo 2024 m. kovo 7 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) “S”, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), po 108 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 112,31 Eur – įsipareigoja sumokėti iki 2024 m. kovo 31 d. (1 t., b. l. 144–145). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) ligonių kasos teismui pateikto prašymo dėl sutarties patvirtinimo, N. J. jau yra sumokėjęs 222,31 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 111–112). Esant tokioms aplinkybėms (duomenys neskelbtini) ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, patvirtinant Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri prilygsta taikos sutarčiai civiliniame procese, aplinkybių, dėl kurių minėta sutartis negali būti patvirtinta, nenustatyta (BPK 113 straipsnis, CPK 42 straipsnis).
29. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius buvo pareiškęs 276,17 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 156–176). Iš AB “S” nurodymo Nr. 35 (kopija) matyti, kad N. J. VSDF valdybai prie SADM pervedė 276,17 Eur (1 t., b. l. 193), t. y. savanoriškai atlygino padarytą žalą. Teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atsisakymas civilinio ieškinio, kadangi N. J. visiškai atlygino žalą (2 t., b. l. 106). Esant tokiai situacijai procesas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
30. CD laikmena, kurioje BPC pranešimo apie įvykį garso įrašas, supakuota voke, kuris perduotas kartu su byla (prisegtas bylos 1 tomo viršelio gale), paliktina prie bylos.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymoje nurodyta, kad advokatei Nainai Lanzbergienei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam I. J. valstybė patyrė 137,50 Eur išlaidų, kurias prašoma priteisti valstybei (2 t., b. l. 108–110). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl iš kaltinamojo N. J. valstybės naudai turi būti išieškotos nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurių dydis yra objektyvus ir proporcingas suteiktai teisinei pagalbai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 9 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, N. J. paskirti įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką N. J. įskaityti sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 5 d. 16.05 val. iki 2024 m. sausio 7 d. 12.55 val. (2 paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Išaiškinti N. J., kad tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. J. palikti tą pačią – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Patvirtinti 2024 m. kovo 7 d. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp N. J. ir (duomenys neskelbtini) ligonių kasos, pagal kurią N. J. įsipareigoja žalą – 652,31 Eur – PSDF biudžetui atlyginti per 6 mėnesius nuo 2024 m. kovo 7 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), “S”, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), po 108 Eur. Pirmosios įmokos sumą – 112,31 Eur – įsipareigoja sumokėti iki 2024 m. kovo 31 d.
Išaiškinti, kad N. J. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo (taikos sutarties), (duomenys neskelbtini) ligonių kasai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.
Procesą dėl civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Procesą dėl civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš N. J. 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
CD laikmeną, kurioje BPC pranešimo apie įvykį garso įrašas, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.