Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. R. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, paaiškino, kad nei jis, nei M. M. prieš nukentėjusiąją jokio smurto nevartojo, jokio tikslo neturėjo tai daryti. Praėjus ilgam laiko tarpui tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Gali papildomai paaiškinti tik tiek, kad jis kartu su J. A. dirbo vienoje įmonėje, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Įmonės dokumentų perdavimo dieną jis į prekybos centrą atvyko kartu su būsimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi M. M.. Pradžioje jokio konflikto nebuvo. M. M. įteikė J. A. pasirašyti kelis dokumentus. Kol J. A. pasirašys dokumentus, jis su M. prisėdo ant šalia esančio baldo. Tik pradėjus kalbėti apie įmonės kasos perdavimą, J. A. elgesys pasikeitė. Ji pasakė, kad nori susipažinti su pateiktais dokumentais, pasiėmė savo telefoną ir nuėjo kiek toliau nuo jų kažkam paskambinti. Tvirtina, kad jei jie būtų norėję iš nukentėjusiosios paimti kažkokius dokumentus, būtent šiuo momentu ir būtų galėję juos pasiimti. Po kiek laiko J. A. sugrįžus prie stalo, ji pradėjo dėtis savo daiktus, norėdama išeiti lauk, todėl M. M. pareikalavo jos grąžinti susipažinimui pateiktus dokumentus. Ji nesutiko, minėtus dokumentus susidėjo į plastikinį segtuvą ir atsitraukė nuo stalo, kad M. M. per stalą jų negalėtų pasiekti. Tuo momentu, kol M. M. reikalavo grąžinti dokumentus, jis, priėjęs J. A. iš už nugaros, paėmė jai iš rankų tuos dokumentus ir įteikė juos M.. Tada J. pradėjo šaukti, pulti M. M., kuris tuo metu stovėjo prie lovos (aplink kitų baldų nebuvo). Tarp jų įvyko nežymus susistumdymas. J. bandė atimti iš M. dokumentus, o jis viena ranka ją stūmė nuo savęs, o kita laikė dokumentus iškėlęs į viršų. Pardavėja-konsultantė D. Ž. iškvietė policiją. Konfliktui nurimus, J. A. nuėjo laukti policijos pareigūnų prie kitų prekybos centro darbuotojų, jis su M. M. taip pat laukė policijos įvykio vietoje. Jis privalėjo uždaryti gamybines patalpas, todėl apie 17 val. išvyko iš įvykio vietos nesulaukęs pareigūnų. Po kiek laiko grįžo, tačiau policijos pareigūnų jau nebebuvo. Tvirtina, kad nei jis, nei M. M. J. nestumdė, jos nemušė. Nei vienas konflikto metu niekur nebuvo nukritę. Jokie metaliniai segtuvo kampai J. A. nespaudė, nes segtuvas buvo plastikinis. Nežino, iš kur pas J. atsirado sumušimai, jokių sužalojimų pas ją atėjęs į prekybos centrą nepastebėjo. Apie sužalojimus ji neminėjo ir atvykusiems policijos pareigūnams, dėl sumušimo jokių pretenzijų neturėjo. J. A. melagingai nurodė įvykio aplinkybes, sukėlė triukšmą pasinaudodama padėtimi, norėdama juos atbaidyti. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl skolos priteisimo, šioje byloje atsakovė yra J. A., vėliau ji kreipėsi dėl šio įvykio.

Kaltinamasis M. M. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos taip pat nepripažino, paaiškino, kad tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes praėjo nemažai laiko. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jam įsigijus UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, J. A. turėjo perduoti ilgalaikį ir trumpalaikį bendrovės turtą, dokumentaciją. J. A. suruošė dokumentų perdavimo aktą. Jis, kaip įmonės vienintelis akcininkas, priėmė sprendimą J. A. perkelti iš direktorės pareigų į pardavimų vadovės pareigas, o save paskyrė į direktoriaus pareigas. 2014-01-07 įmonės administracinėse patalpose vyko dokumentų perdavimas. Tuo metu dalyvavo įmonės buhalterė, vadybininkai, gamybos vadovas ir jis. Perdavus dalį dokumentų, jis pavedė gamybos vadovui E. R. peržiūrėti dokumentus dėl įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio turto. Peržiūrint buhalterinius dokumentus, pastebėta, kad pagal kasos knygoje esantį paskutinį įrašą, tai dienai kasoje turėjo būti apie 75000 litų. J. A. teigė, kad iš šių pinigų buvo apmokėta patalpų nuoma, įsiskolinimai. Jis paprašė pateikti šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus arba grąžinti įmonei pinigus, nes įsigyjant įmonės akcijas buvo padarytas preliminarus įmonės balansas, kuriame buvo nurodyta, kad minėti įsiskolinimai buvo apmokėti. J. A., susirinkusi dokumentus, pasakė, kad pateiks prašomus dokumentus vėliau, ir išėjo. Tą dieną ji taip ir nebepasirodė. Jis nebepasitikėjo ja, todėl priėmė sprendimą jos neperkelti iš direktorės pareigų į pardavimų vadovės pareigas, o apskritai atleisti iš darbo. Tada buhalterė suruošė dokumentus dėl J. A. atleidimo iš darbo, aktus dėl 75000 litų trūkumo ir šių pinigų perkėlimo jos atsakomybėn. Šiuos dokumentus jis 2014-01-08 nuvežė J. A. į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Surašant aktą, J. A. pavardėje buvo padaryta klaida, todėl ją pataisė, ir parduotuvėje jie vėl susitiko tik po pietų. Jis J. A. padavė jau pataisytą dokumentą. Tuo metu ji dirbo prie kompiuterio, kalbėjosi telefonu, todėl jis su E. R. atsisėdo ant šalia esančio baldo. Po kiek laiko J. A. atspausdino dokumentą, kuriame nurodė, kad ji dar yra direktorė, kad ji pagal direktoriaus įsakymą atleidžiama iš darbo neteisėtai, ir susidėjusi savo daiktus, ruošėsi vėl išeiti. Tada jis paprašė J. A., kad ši jam grąžintų jai pateiktus dokumentus, tarp kurių buvo ir originali darbo sutartis. Ji nesutiko to padaryti ir visus dokumentus susidėjo į ploną minkštą plastikinį segtuvą. Tuomet jis norėjo paimti iš J. A. minėtą segtuvą. Ji ištiesė ranką su segtuvu į priekį, kad jis jo nepasiektų, tačiau E. R., priėjęs jai iš kitos pusės, tą segtuvą iš jos paėmė ir perdavė jam. Buvo tik tas vienas plonas minkštas plastikinis segtuvas, didelių segtuvų nebuvo, juos buvo perdavusi dieną prieš tai. Tada J. A. supyko, norėdama susigrąžinti segtuvą, puolė prie jo, pradėjo šaukti, šaukdama prašė D. Ž. iškviesti policiją. Taip norėjo juos išgąsdinti. Tvirtina, kad įvykio metu J. A. niekur nebuvo nukritusi, jos niekas nemušė, ji tiesiog tik šaukė: „atiduok segtuvą“. Be to, atvykusiems policijos pareigūnams J. A. taip pat nenurodė, kad jie ją sumušė, ji jokių pretenzijų neturėjo. Ant J. A. kūno jis jokių sužalojimų nematė. Mano, kad gydytoja medicininiuose dokumentuose užrašė tai, ką sakė pacientė.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad ji anksčiau turėjo 100 proc. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, šioje įmonėje dirbo direktore. E. R. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo gamybos vadovu nuo pat įmonės įkūrimo, jis buvo atsakingas už visą gamybą. Jos santykiai su E. R. buvo geri, ji juo pasitikėjo. Tačiau po kiek laiko jis įkūrė kitą įmonę tose pačiose patalpose. Šioje įmonėje, jai nežinant, dirbo ir kiti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Pradėjus sklisti kalboms dėl šios įmonės įkūrimo, ji paprašė savo įmonės buhalterės pateikti įmonės balansą. Peržiūrėjus buhalterės pateiktus dokumentus, pamatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi didelių įsiskolinimų (nors apie tai jai niekas nepranešė), įmonė buvo privesta prie bankroto. Jai paklausus E. R. apie jo poelgį, jis prisipažino, kad jos įmonės darbuotojai dirba jo įkurtoje įmonėje, kad jei ji neparduos savo įmonės, ji liks su skolomis ir be darbuotojų. Po kiek laiko ji su vyru priėmė sprendimą parduoti įmonę. Ją pardavė 2013-12-13 M. M., tačiau iki 2014-01-07 nebuvo aišku, kas bus šios įmonės direktorius, kam reikės perduoti įmonės turtą ir dokumentus. 2014-01-07 paskyrus naują įmonės direktorių, jai gamybinėse patalpose buvo pateikta daug dokumentų, kuriuos ji, kaip įmonės direktorė, turėjo pasirašyti. Tuo metu tose patalpose buvo E. R., M. M. (jį matė pirmą kartą) ir įmonės buhalterė. Ji tuo metu buvo streso būsenoje, nes po įmonės pardavimo išgyveno sunkų laikotarpį, todėl net nežiūrėjusi visus jai pateiktus dokumentus pasirašė. Tarp jai pateiktų dokumentų buvo ir kasos knyga, kurioje 2014-01-07 buvo nurodyta, kad įmonėje grynaisiais ji turi apie 70000 Lt (nors ji apie šiuos pinigus nieko nežinojo, jų nematė). Kai tik ji pasirašė minėtą kasos knygą, kaltinamieji jai pasakė: „duok pinigus ir eik lauk“. Ji atsakė, kad jokių pinigų neėmė. Nusprendė peržiūrėti jai pateiktus dokumentus atidžiau, todėl susirinko dokumentus ir ketino išeiti. Kažkuris iš kaltinamųjų nurodė jai 1 mėnesio terminą, po kurio ji privalės grąžinti dokumentus. Kitos dienos vakare (2014-01-08) sugrįžusi į įmonę pradėjo tikrinti pasiimtus dokumentus, nes nesuprato, iš kur susidarė tokia didelė pinigų suma. Dokumentuose rado labai daug klaidų, tokių kaip neapskaitytų išlaidų ir pan. Jai betikrinant dokumentus, į patalpas atėjo abu kaltinamieji, jai padėjo ant stalo 2014-01-07 dokumentą dėl jos atleidimo ir naujojo direktoriaus priėmimo į darbą. Tada ji surašė pranešimą apie tai, kad ji dirbo ir 2014-01-08, kad dokumentų perdavimas naujam direktoriui neįvyko, nes juose yra daug klaidų, kurias būtina ištaisyti, todėl jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Pateikusi šį raštą kaltinamiesiems ir susirinkusi dokumentus (10 vnt. įmaučių ir 2 didelius segtuvus su dokumentais), ketino išeiti namo. Tik staiga pajuto, kaip iš už nugaros ją stipriai truktelėjo už pečių. Apsisukusi pamatė, kad ją tempė E. R.. Ji nesitikėjo tokio pastarojo veiksmo, pradėjo muistytis, tada jis griebė jai už kaklo. Tuo pačiu metu iš priekio prie jos per stalą šoko M. M. ir bandė išplėšti iš jos rankų dokumentus, tačiau nespėjo, jai tik perbrėžė rankas. Jie visi apsistumdė, ji neišlaikė pusiausvyros, todėl krito priekiu ant šalia jos stalo esančios sofos atkaltės, metalinių dokumentų segtuvų iš rankų nepaleido, užgriuvo ant jų. Ant jos viršaus užgriuvo ir E. R.. Tuo metu M. M. dalį dokumentų pavyko išplėšti jai iš rankų, jis juos nunešė kažkur padėti, o tuo metu E. R., užkritęs ant jos, tampė ją, pajuto, kaip jis tris kartus keliu smogė jai į kairę šlaunį, kaip buvo suduota ne mažiau kaip du kartus į nugarą. Grįžęs M. M. norėjo iš jos atimti likusius dokumentus, todėl bandė atplėšti jos rankas. Ji vis šaukė, kad kas iškviestų policiją, bijojo, kad jiems pavyks atimti tuos dokumentus. Bandė vis atsikelti nuo sofos, o pavykus, ji vėl neišlaikė pusiausvyros, nukritusi ant dešinio šono, susitrenkė dešinės kojos kelį. Paskui vėl kėlėsi ir vėl suklupo netoli prie sofos stovėjusio staliuko jau ant abiejų kelių (tuo momentu kaltinamieji jai liko iš šono). Tik staiga pajuto aštrų skausmą kelyje. Nežino, kuris iš kaltinamųjų jai užlipo ant blauzdos, jai nulūžo bato kulnas. Jai atsisukant į vyriškius, ji pajuto stiprų smūgį į kairįjį kelį, atsisukusi pamatė, kad jai smūgiavo M. M.. Nuo skausmo ji atpalaidavo rankas ir M. M. pavyko atimti iš jos visus dokumentus. Viskas įvyko labai greitai, grumtynės vyko apie 5 min. Mano, kad kaltinamųjų veiksmai buvo tyčiniai, nes jie smurtavo (tampė, spardė, smūgiavo) tik norėdami atimti iš jos dokumentus. Jie jos neprašė gražiuoju, iškart puolė minėtus dokumentus atimti. Policiją iškvietė jos darbuotoja – pardavėja D. Ž.. Kol atvyko policijos pareigūnai, E. R. pasišalino iš įvykio vietos, išsinešdamas atimtus dokumentus. Atvykus policijai, ji papasakojo situaciją, kad iš jos buvo atimti dokumentai, kad ji buvo užpulta ir sužalota. Kadangi buvo šoko būsenoje, iškart pareiškimo nesugebėjo parašyti. Policijos pareigūnų pagalba jai buvo grąžinta dalis dokumentų, bet jie buvo nereikšmingi. Kitą dieną ji nuvykusi į policijos komisariatą parašė pareiškimą, tačiau ikiteisminis tyrimas vėliau buvo nutrauktas. Po įvykio kreipėsi ir į šeimos gydytoją, turėjo daugiau negu 10 dienų nedarbingumą, jautėsi labai nesaugi, susijaudinusi. Byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą prašo priteisti dėl sugadintų batų, nes grumtynių metu jai buvo nulaužtas kulnas, kurio sutaisyti nebebuvo įmanoma. Patirtą neturtinę žalą įvertina 10 000 eurų. Ji patyrė stresą, viešą pažeminimą, gėdą, nes toje patalpoje, kurioje įvyko grumtynės, dirba penkios įmonės. Ten visada būna daug žmonių, todėl jų grumtynes matė ir girdėjo labai daug žmonių. Ji iki šiol vis dar jaučia dešinės kojos skausmus (ant jos buvo užlipta), ji tinsta, vaikšto iki šiol dėl šios kojos į reabilitacijas.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad ji anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja-konsultante. Šios įmonės buveinė įrengta didelėje salėje, todėl darbuotojai dirba vienoje patalpoje. Šiose patalpose, tik šiek tiek toliau, dirba ir kitų įmonių darbuotojai, jokių pertvarų ten nėra. Tuo metu, kai ji dirbo, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė buvo J. A., gamybos vadovas buvo E. R.. Su J. A. ją siejo normalūs darbiniai santykiai. Po kiek laiko tarp J. A. ir E. R. kilo konfliktas, kadangi J. A. nenorėjo parduoti savo įmonės. E. R. kartu su įmonės buhaltere dirbtinai įmonę darė nemokia, tai yra nemokėjo mokesčių, už patalpų nuomą ir pan. 2014-01-08 apie 16 val. į parduotuvę atėjo E. R. ir jai nepažįstamas vyriškis (kaip vėliau sužinojo, tai buvo M. M.). E. R. priėjo prie jos stalo, o kitas asmuo (M. M.) nuėjo prie J. A. stalo, padėjo jai kažkokį lapą, pareikalavo pasirašyti ir atiduoti pinigus. J. A. pasakė, kad nori perskaityti pateiktą raštą. Matė, kaip ji su kažkuo kalbėjosi telefonu, surašė atsakymą į pateiktą raštą dėl neteisėto atleidimo. Ji matė šį raštą, nes J. A. persiuntė jį jai į kompiuterį, kad ji šį raštą atspausdintų. J. A. atėjusiems vyriškiams pasakė, kad reikiamus dokumentus pasirašys vėliau, nes jai reikia nuodugniai patikrinti juos, ir pradėjo dėtis dokumentus, savo daiktus. E. R. ir M. M. supyko. Kiek atsimena, prie J. A. iš nugaros priėjęs M. M. griebė jai už pečių, o E. R., priėjęs jai iš priekio, griebė už dokumentų, norėjo juos iš jos atimti. Matė, kaip jie visi trys apsistumdė, kaip J. A. krito tarp sofos ir spintos, po to bandė atsikelti, po to vėl krito ant sofos. Vyriškiai norėjo iš J. A. jėga atimti dokumentus. Ji grumtynių metu buvo purtoma, jai buvo griebiama už rankų, kaklo, buvo suduodami smūgiai rankomis, kojomis ir pan. Patalpose kilo didelis triukšmas. Ji norėjo padėti J. A., tačiau E. R., atsisukęs į ją, pasižiūrėjo piktai, todėl ji sutriko, išsigando ir nieko nebedarė, tik iškvietė policiją. Tose patalpose buvo daug žmonių. Po kiek laiko į įvykio vietą atbėgo V. S., tose patalpose dirbantys vyrai. Pribėgusiems vyrams paliepus nusiraminti, kaltinamieji J. A. paleido. Po įvykio matė, kad buvo raudonas J. A. kaklas, nubraižytos rankos, be to, jai buvo nulaužtas bato kulnas. Ji skundėsi, kad jai visur skauda, ji buvo šoke. Tada E. R., jau po susistumdymo, pasimėgaudamas pradėjo filmuoti telefonu J. A. ir aiškino, kokia ji puiki aktorė. Po kiek laiko jis, pasiėmęs iš J. A. atimtus dokumentus, pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus policijai, E. R. įvykio vietoje jau nebebuvo. J. A. policijos pareigūnams nurodė, kad iš jos buvo pagrobti įmonės dokumentai, todėl pareigūnų nurodymu, M. M. dalį jų grąžino.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji dirbo vienoje patalpoje kartu su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Įvykio dieną sėdėdama savo skyriuje (jis buvo įrengtas šalia UAB (duomenys neskelbtini), skyrė tik nesandarios pertvaros), išgirdo triukšmą, J. šaukė „gelbėkit“, kažkas šaukė „atiduok segtuvą“. Atbėgusi į įvykio vietą, matė, kad vyksta susistumdymas tarp dviejų vyrų ir J., J. krito ant lovos, jie norėjo iš jos atimti kažkokius dokumentus, E. R. tai filmavo. Prašė vyrų, kad liautųsi. Viena iš darbuotojų iškvietė policiją. Buvo ir daugiau žmonių, bet jie nesikišo. Po įvykio atvykus policijos pareigūnams, J. rodė jiems nubraižytas rankas, matėsi švieži įbrėžimai, nulaužtą bato kulną, šviežias kraujosruvas. Ji buvo išsigandusi, verkė. Ji pati jokių incidentų nei su J., nei su tais vyrais nėra turėjusi, nežino jų tarpusavio santykių. Po įvykio su J. nebuvo susitikusi, apie įvykį nekalbėjo, ten nebedirba. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nurodė įvykio aplinkybes, šiuo metu negali tiksliai nurodyti, nes praėjo nemažai laiko.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. Kadangi tiriamas įvykis vyko labai seniai, todėl tikslių aplinkybių negali nurodyti. Pamena, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad tarp darbuotojų ir darbdavio kilo konfliktas, kažkoks susistumdymas, skundėsi moteris.

Liudytoja G. M. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja. Ji yra J. A. šeimos gydytoja. Tikslių aplinkybių neatsimena, todėl prieš ateidama peržiūrėjo J. A. ambulatorinę kortelę. Iš kortelės įrašų matyti (ji pildoma pagal paciento nurodytus ligos požymius ir apžiūros metu nustatytas aplinkybes), kad J. A. nurodė, kad darbe įvyko susistumdymas, kurio metu ji patyrė traumą. Jos kraujospūdis buvo aukštas. Ant jos kūno buvo matyti sumušimo žymės, ji buvo susijaudinusi, skundėsi kaklo, nugaros skausmais. Pacientė negalėjo pasukti kaklo, pakelti rankos pečių sąnarių srityje, todėl jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vėliau nedarbingumo pažymėjimą tęsė ją pavaduojanti kolegė, nes jos pačios tuo laikotarpiu nebuvo darbe.