Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo J. J. atstovei Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei G. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. V. (K. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nedirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. 2017 m. vasario 23 d., apie 14.00 val., Visagine, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie išėjimo iš laiptinės durų, pykčio išdavoje dėl įvykusio konflikto ranka sugriebė J. J. už striukės gobtuvo ir tyčia stipriai pastūmė pastarąjį, dėl ko J. J. krūtine atsitrenkė į laiptinės metalines duris, taip sukėlė nukentėjusiajam J. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu metu buvo bute pas S. Y., sėdėjo svetainėje. Išgirdo skambutį į duris, vėliau triukšmą koridoriuje, išėjo ir pamatė, kad S. lyg ir grumiasi su J.. Grįžo į kambarį, triukšmas nutilo, vėliau išėjo iš kambario ir pamatė, kad J. sėdi ant slenksčio, S. prašė nusiauti batus, J. neklausė. Nuėjo į kambarį, vėl kilo triukšmas, J. išmetė S. batus į koridorių, nuėjo į laiptinę, norėjo atidaryti domofono duris, gal tam, kad išmestų batus į gatvę. Jis nubėgo iki J., kuris jau stovėjo prie pravirų domofono durų, nenorėjo leisti išmesti batų. Stvėrė J. už gobtuvo, pakėlė batus. Gal gavosi taip, kad J., kai jis jį staigiai paleido, atsitrenkė į duris. J. į duris galėjo atsitrenkti dėl jo veiksmų, negali pasakyti, ar dėl to užsigavo. Atsiprašė J., jie susitaikė. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos gailisi. Į fizines bausmes vaikams požiūris neigiamas. Analogiškoje situacijoje taip pat nesielgtų, išvis vengtų konflikto. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja įvardino S. Y., su kuria šiuo metu yra susituokęs, kartu gyvena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. 2017 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, 2017 m. vasario 23 d. apie 14.45 val. dirbant kartu su Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja S. Č. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje pastebėtas ant laiptų sėdintis berniukas, šalia gulėjo kuprinė ir vienas batas. Berniukas paaiškino, kad jis yra J. J., laukia savo sesers, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad prieš penkias minutės buvo pas mamą S. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) norėjo pasiimti savo asmeninius daiktus, tačiau negalėjo, nes mamos S. J. sugyventinis (draugas) K. V. jį paėmė už sprando ir pastūmė į duris, jis trenkėsi visų kūnų į duris ir jam suskaudo galvą ir krūtinę. Policijos komisariate alkotesteriu Lion alcometer 500 nustatyta, kad K. V. ir S. Y. yra blaivūs (b. l. 5 - 7).

2017 m. vasario 28 d. nukentėjusiojo J. J. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, jis 2017 m. vasario 23 d. apie 14 val. atėjo į namus (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti savo daiktus. Namuose buvo mama S. Y. ir jos sugyventinis K.. Jis paėmė savo daiktus ir atsisėdo buto koridoriuje, pakalbėjo su mama, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tada iš kambario išėjo K. ir be priežasties pradėjo prie jo kabinėtis, klausti, kodėl jis ne pas savo “papašą”. Jis atsakė K., kad jis jam yra niekas ir kad nevadovautų. Šie žodžiai nepatiko jo motinai, ji paėmė jo batus, kuriuos paruošė sportui, ir išmetė į laiptinę link išėjimo durų. Tada jis paėmė koridoriuje mamos batus ir numetė juos į laiptinę taip, kaip tai padarė ji. Po šio veiksmo jis iškarto išbėgo į laiptinę ir nuėjo link išėjimo. K. jį pasivijo prie laiptinės išėjimo durų, griebė už striukės gobtuvo ir pastūmė į geležines laiptinės duris. Jis atsitrenkė krūtine į duris ir pajuto fizinį skausmą. Jis turėjo rankose vieną savo batą, todėl trenkė juo K. gindamasis, išbėgo iš laiptinės. Nuėjo į pirmą namo laiptinę ir atsisėdęs ant laiptų laukė sesers O. V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu pro šalį ėjo policijos pareigūnai, kuriems, jų paklaustas, papasakojo, kas įvyko. Po įvykio jis gyvena pas tėvą G. J., (duomenys neskelbtini). Jo mama S. Y. rašo jam SMS žinutes, prašo, kad jis pasakytų, jog nieko tarp jų su K. neįvyko (b. l. 10 - 13).

2017 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, nukentėjusysis J. J. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną “Samsung”, kuriame yra gauti SMS pranešimai nuo mamos S. Y. (b. l. 43 - 44).

2017 m. vasario 28 d. daiktų apžiūros protokolu bei jo prieduose užfiksuotais duomenimis, dalyvaujant nukentėjusiojo J. J. atstovui pagal įstatymą G. J. buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo pateiktas mobiliojo ryšio telefonas ir jame gauti SMS pranešimai nuo mamos S. Y. (b. l. 45 - 51).

2017 m. kovo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei jo prieduose užfiksuotais duomenimis, 2017 m. kovo 23 d. nuo 15 val. 15 min., iki 16 val. 15 min. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju J. J., kuris patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 52 - 61).

2017 m. vasario 24 d., 2017 m. kovo 10 d. liudytojos S. Y. apklausų protokoluose užfiksuotais duomenimis, 2017 m. vasario mėn. 23 d. ji buvo namuose su K. V.. Apie 14 val. sūnus atėjo namo pasiimti savo daiktų. Sūnaus batai buvo purvini, ji paprašė, kad nusiautų batus, bet jis atsakė, kad kaip nori, taip ir vaikščios. Ji atsakė, kad per butą nevaikščios purvinais batais, tada sūnus jos atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, rodyti necenzūrinius gestus. Ji sūnui pasakė, kad jis jos namuose taip su ja nesielgs. Tada J. rankos kumščiu stipriai trenkė jai per pilvą. Visą tai išgirdo K.. Tuo metu J. numetė jos batus į laiptinę ir purvinais batais ant jų atsistojo. Kai K. išėjo iš kambario ir pamatė, kad J. ruošiasi išmesti jos batus į lauką iš laiptinės, išbėgo į laiptinę ir sulaikė J., paėmęs jį už striukės gobtuvo. Ji matė, kad K. patraukė J. nuo durų, tačiau jis jo niekur nestūmė ir tikrai nemušė. K. paėmė jos batą ir grįžo į butą, J. iš laiptinės išbėgo. Vėliau jai telefonu paskambino dukra O. V. ir pasakė, kad J. policijoje. Policijos komisariate sužinojo, kad J. apkaltino K., kad jis jį sumušė, tiksliau, kad pastūmė jį į duris. J. tyčia apkalba K., kadangi jam nepatinka, kad K. jam duoda tikslingas pastabas (b. l. 24 - 27, 28 - 31).

2017 m. kovo 1 d. liudytojos O. V. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, J. J. yra jos brolis, jų tėvai G. J. ir S. Y. išsiskyrę, J. gyvena su mama (duomenys neskelbtini). J. yra maištaujantis vaikas, neklauso mamos. Ji įtaria, kad J. pradėjo pavydėti, kad mama surado kitą vyrą, be to, mama šiuo metu laukiasi vaiko nuo K.. K. bando J. auklėti, duoda pastabas dėl bendravimo su mama ir panašiai. Jai yra žinoma, kad 2017 m. vasario 23 d. J. buvo policijoje dėl to, kad jį neva sumušė K., jai J. papasakojo, kad K. jį pastūmė į duris laiptinėje ir kad jam skaudėjo. Ji asmeniškai abejoja, kad K. ką nors galėjo padaryti J. (b. l. 35 - 36).

2017 m. kovo 9 d. liudytojos S. Č. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, 2017 m. vasario 23 d. apie 14.15 val. tarnybos metu su kolega A. G. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje pastebėjo sėdintį J. J., vaikas buvo liūdnas, šalia jo stovėjo kuprinė ir gulėjo vienas batas. Vaikas papasakojo, kad susipyko su mama, laukia sesers, kad mamos draugas (sugyventinis) K. V. stipriai jį pastūmė į duris. Pasakė, kad šiuo metu jam nebeskauda, bet skaudėjo, kad atsitrenkė į duris. Kad išsiaiškintų visas įvykio aplinkybes, paprašė J. vykti kartu su jais į policijos komisariatą. S. Y. ir K. V. pristatė į policijos komisariatą (b. l. 39 - 42).

2017 m. vasario 24 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. įtariamojo K. V. apklausos protokoluose užfiksuotais duomenimis, jis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino. Paaiškino, jog su S. Y. kartu gyventi pradėjo 2017 m. sausio pradžioje, jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena S. sūnus J. J.. J. yra probleminis vaikas, su mama lankosi pas psichologą. Jo ir J. nesutarimai prasidėjo tada, kai jis atėjo gyventi pas S., pradėjo jį mokinti susitvarkyti paskui save, drausti sėdėti visą parą prie kompiuterio, mandagiai bendrauti su mama. 2017- m. vasario 23 d. apie 14 val. J. atėjo namo. Jis tuo metu buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių. Girdėjo, tarp S. ir sūnaus vyksta barnis. Išėjęs iš kambario pamatė, kad J. sėdi koridoriuje. S. jam liepė nusiauti batus, neleido eiti į kambarį. Jis pats grįžo į savo kambarį. Vėl išgirdo, kad Ž. su S. barasi. Išėjęs iš kambario pamatė, kad J. atidarė buto duris ir iki laiptinės įėjimo durų išspyrė iš buto S. batus, norėjo išmesti juos į lauką. Jis pasivijo J. ir griebė už striukės gobtuvo, patraukė į save. Laikydamas jį už striukės, pasilenkė paimti S. bato ir tuomet paleido J.. Jo nemušė, nestūmė, jis negalėjo niekur atsitrenkti, kadangi jį patraukė į save. Paėmęs batą, grįžo į butą. Vėliau policijos komisariate sužinojo, kad J. pasiskundė, jog jis jį laiptinėje pastūmė į duris. J. tyčia jį apkalba, kadangi nenori, kad jis gyventų su jo mama (b. l. 89 - 92, 98 - 100).

2017 m. kovo 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei jo prieduose užfiksuotais duomenimis, 2017 m. kovo 23 d. nuo 10 val. 30 min. iki 11 val. 40 min. buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su K. V., kuris patvirtino savo duotus parodymus įtariamojo apklausos metu (b. l. 103 - 111).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 1 d. ir įrodymų vertinimo

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis K. V. 2017 m. vasario 23 d., apie 14.00 val., Visagine, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, prie išėjimo iš laiptinės durų, pykčio išdavoje dėl įvykusio konflikto ranka sugriebė J. J. už striukės gobtuvo ir tyčia stipriai pastūmė pastarąjį, dėl ko J. J. krūtine atsitrenkė į laiptinės metalines duris, taip sukėlė nukentėjusiajam J. J. fizinį skausmą.

Tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas J. J. atžvilgiu, patvirtino ir ikiteisiminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. J. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, kad J. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš dalies S. Y. parodymai, kad ji matė kaltinamąjį sugriebus nukentėjusiajam už gobtuvo, liudytojos S. Č. parodymai, kuriai J. J. iš karto po įvykio papasakojo, kad kaltinamajam pastūmus jis atsitrenkė į duris, dėl to jam skaudėjo. Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. J. fizinis skausmas buvo sukeltas būtent dėl tyčinių K. V. veiksmų, t .y. dėl to, kad jis staigiai griebė nukentėjusįjį už striukės gobtuvo, vėliau staigiai paleido nukentėjusįjį ir dėl to J. J. krūtine atsitrenkė į duris. K. V. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas S. Y. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). K. V. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 79, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio iš esmės analogiškai nurodė faktines įvykio aplinkybes (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ieškinys dėl žalos atlyginimo nereiškiamas (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė G. Z., nukentėjusiojo atstovė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad S. Y. yra atsakinga mama, bendrauja su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, su šeima paskirtas dirbti socialinis darbuotojas, K. V. atsiprašė nukentėjusiojo J. J..

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu K. V. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, turi šeimą, dirbo, darbovietėje buvo charakterizuojamas gerai. Iki įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine, paskirtas pinigines baudas sumokėjo, kas rodo, jog atsakomybės nevengia. Teismo posėdyje K. V. gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A K. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį K. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė S. Y., kaltinamojo sutuoktinė. Laiduotoja išsakė požiūrį į įvykdytą nusikaltimą, yra įsitikinusi, kad galės daryti teigiamą poveikį, nes jie yra šeima, kaltinamasis ją gerbia, ji kaip mama užtikrins, kad daugiau tokie įvykiai nepasikartotų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja S. Y. yra vertas teismo pasitikėjimo. S. Y. yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. S. Y. asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti K. V. teigiamą įtaką, nes gyvena kartu kaip šeima (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, K. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi K. V. nusikalstamą veiką padarė sutuoktinės S. Y., su kuria susituokė 2017 m. birželio 16 d., sūnaus J. J. atžvilgiu, J. J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su S. Y., jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67, 72² straipsniai).

Ikiteisminio tyrimo K. V. paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112 - 114), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str.,

nusprendžia:

K. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo S. Y. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti K. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. Y., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.