- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- 1-477-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08132-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių;
3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams dvejiems mėnesiams;
5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - areštu trisdešimčiai parų;
6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. (2 nuosprendžiai) nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams dvejiems mėnesiams;
8) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams;
9) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams (2019 m. gegužės 24 d.) paleistas bausmę atlikęs.
10) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartimi, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, paskirta papildoma pareiga, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bausmę atliko 2021 m. spalio 18 d.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Ž. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent 2022 m. kovo 3 d. apie 19.08 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. 30, esančios (duomenys neskelbtini), prekybinės salės paėmė 2 vnt. rulonų kabelio ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio 1 vnt. vertė 99, 99 Eur, bendrai vertė 199,98 Eur, nuėjo į statybinių prekių lauko ekspoziciją ir padėjo šalia tvoros, po ko iš parduotuvės išėjo ir priėjęs prie tvoros prie kurios buvo padėti rulonai, tvorą perlipo, įsidėjo rulonus į turimą kuprinę ir perlipęs tvorą pasišalino už prekes nesusimokėjęs. Tokiu būdu T. Ž. pagrobė UAB "(duomenys neskelbtini) " nedidelės vertės turtą už 199,98 Eur.
Kaltinamasis T. Ž. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas taip ir buvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Su jam pareikštu kaltinimu sutinka. Jis paėmė iš kovo mėnesį parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ laidus. Žalos nėra atlyginęs. Atlyginsi padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Ž. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką su jam pareikštu įtarimu susipažino, su juo sutinka visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 3 dieną apie 19.00 val. užėjo į prekybos centrą ,, (duomenys neskelbtini)“ . Vaikščiodamas po prekybinę salę paėmė du vienetus rulonų kabelius ir durpių, kuriuos įsidėjo į vežimėlį. Paėmė tuos du rulonus kabelius su tikslu, kad juos pavogti, nes juos išsiuntė draugui į (duomenys neskelbtini). Pinigų nupirkti neturėjo, todėl pavogė. Šiuos du rulonus padėjo išėjęs į lauką prie tvoros, su tikslu juos vėliau pasiimti. Išėjo iš parduotuvės susimokėjęs už durpes. Išėjęs iš parduotuvės, nuėjo prie tvoros, prie kurios buvo palikęs atrėmęs du rulonus kabelių. Perlipęs tvorą įsidėjo du rulonus į kuprinę ir tada vėl perlipo tvorą. Perlipus tvorą važiavo automobilis, kuris sustojo ir iš jo išbėgo vairuotojas, kuris jį pagriebė už rūbų, tačiau jis pasakė, kad paleistų ir nuėjo savo keliais. Jis šiuos du pavogtus rulonų kabelių nusiuntė draugui. Labai gailisi padaręs šį nusikaltimą, jam gėda. Jis nedirba, pinigų neturi ir žalos neatlygins. Jei yra galimybė, prašo bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, atliktų viešus darbus. (duomenys neskelbtini) ligų centre yra įskaitoje nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu gydosi, psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 132-133).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. Ž. nurodė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu. Nurodė, kad padarytos žalos, t. y. 199,98 Eur neatlygins, nes nedirba, atliekamų pinigų neturi. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 135-140).
Liudytoja J. C. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji dirba prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Jos darbo pamaina prasidėjo 2022 m. kovo 3 d. nuo 08.00 val. ryto ir baigėsi 21.00 val. Dirba instaliacijos skyriuje viena pati. Apie 19.00 val. per ausines, kurias jos nešiojasi darbo meta pranešė apsaugos darbuotojas, kad lauke jų aptvertoje teritorijoje, asmuo lipo per tvorą ir iškrito jam kažkoks daiktas baltos spalvos, koks tai buvo daiktas tuo metu apsaugos darbuotojas nežinojo. Ji apėjo savo instaliacijos skyrių ir aptiko tuščią tarpą, kuriame buvo sudėti kabelių rulonai. Patikrino tos dienos pirkimus ir likutį ir nustatė, kad pavogti du vienetai kabelių rulonų ir apie tai pranešė apsaugai (b. l. 24-26).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 18.05 val. vyriškis būdamas parduotuvėje paėmė 2 vnt. rulonus kabelio ir pasidėjo į vežimėlį. Po to vyriškis nuėjo į statybinių prekių lauko ekspoziciją, apie 18.11 val. kabelių rulonus paliko ant prekių šalia tvoros. Po to vyriškis grįžo į parduotuvės vidaus patalpas, apie 18.19 val. kasoje pateikė apmokėjimui 1 maišą durpių ir išėjo iš parduotuvės. Apie 18.24 val. vyriškis apėjo iš kitos pusės tvoros prie tos vietos, kur ankščiau paliko 2 rulonus kabelio. Apie 19.08 val. vyriškis perlipo su kuprine per tvorą iš teritorijos, jį buvo trumpam sulaikęs kitas vyriškis, tačiau jis ištrūko ir pabėgo su prekėmis (b. l. 29-30).
Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Vagystės atveju nusikalstama veika yra laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingosiomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-381/2008). Kita vertus, kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002). Asmuo, paėmęs svetimą turtą, turi nustatyti savo ar kitų asmenų viešpatavimą šio turto atžvilgiu, o turto paėmimo momentu kartais to įtvirtinti neįmanoma, todėl ne visada turto paėmimo momentas sutampa su jo pagrobimo momentu. Pastarasis momentas gali atsirasti vėliau, t. y. kai pagrobėjas paimtą turtą užvaldo.
Vertinant byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamojo T. Ž. nusikalstama veika yra įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nes nustatyta, kad jis 2022 m. kovo 3 d. apie 19.08 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Nr. 30, esančios (duomenys neskelbtini), prekybinės salės veikdamas tiesiogine tyčia, paėmė 2 vnt. rulonų kabelio ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio 1 vnt. vertė 99,99 Eur, bendrai vertė 199,98 Eur. Kaltinamasis pripažino, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pavogė 2 vnt. rulonų kabelio ir nuėjo į statybinių prekių lauko ekspoziciją ir padėjo šalia tvoros, po ko iš parduotuvės išėjo ir priėjęs prie tvoros prie kurios buvo padėti rulonai, tvorą perlipo, įsidėjo rulonus į turimą kuprinę ir perlipo tvorą pasišalino už prekes nesusimokėjo. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų, patvirtina liudytojos J. C. parodymai, parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kita teisiamajame posėdyje ištirta baudžiamosios bylos medžiaga. Svetimo pavogto turto vertė sudarė 199,98 Eur, viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, tad teismas pripažįsta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo požymius.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Kaltinamasis T. Ž. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, teistas už analogiškas veikas 10 kartą, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka 45 kartus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Paminėtos kaltinamojo T. Ž. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, anksčiau jam paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, t. y. jos nepataisė, ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nebuvo efektyvios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis– areštas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 30 (trisdešimt) parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir jam skirtina 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to naikintina.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis).
Civilinė ieškovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 199,98 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis pavogė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 199,98 Eur vertės turtą.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su įrašais – paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. Ž. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei paskirti T. Ž. 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.
Išaiškinti T. Ž., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
T. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
Civilinės ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš T. Ž. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai199,98 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 98 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę plokštelę su įrašais – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.