Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1210-517/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-09-22
Bylos Nr.
e1-1210-517/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24695-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1210-517/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24695-2023-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 22 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24695-23 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, neįgalus, teistas: 2022 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirti viešieji darbai 9 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, turintis nepanaikintą ir neišnykusį teistumą,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. M. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2023 m. liepos 4 d., apie 09.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), darbinio užimtumo patalpose, tyčia, ranka suėmęs D. S. už drabužių laikė ir vieną kartą delnu sudavė į kairės pusės skruostą, t. y. tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nuskalstamą veiką, gali paaiškinti, kad jis yra (duomenys neskelbtini) gyventojas. Jis savo veiksmus suvokė, juos suprato, atsimena įvykį. Pats skaito lietuviškai, supranta viską. Buvo blaivas. Dienos tiksliai nepasakys, tai buvo prieš mėnesį. Buvo rytas. V. M. kartu su kitais (duomenys neskelbtini) gyventojais ėjo į daržą dirbti, prieš tai užėjo į darbinių patalpų užimtumo virtuvėlę, ten toks pastatas, galima kavos atsigerti, pavalgyti, toks poilsio kambarys. Ten pasidarė kavos ir su A. A. atsisėdo ant sofos. Atėjo D. S. ir jam pradėjo kalbėti, kad jis geria. D. S. pradėjo savo kalbomis V. M. provokuoti. V. M. D. S. kalba apie jo blogą elgesį nepatiko. V. M. supyko, net pradėjo drebėti, nes susinervino. V. M. D. S. nesakė, kad ją primuš, papjaus. V. M. atsistojo nuo sofos ir priėjo prie D. S., ji stovėjo prie arbatinuko, darėsi kavą. V. M. D. S. su ranka suėmė ties kaklu už jos drabužio, tą drabužį V. M. laikė suspaudęs, tačiau D. S. su ranka kaklo nelietė ir nesmaugė, gal D. S. kažką ir jautė, kai V. M. sugriebė D. S. už drabužio, nežino, buvo supykęs ant D. S. ir tada V. M. laikydamas D. S. drabužį ties kaklu su delnu sudavė per skruostą, nustumdamas D. S. taip nuo savęs. D. S. neparkrito, žymės jokios nebuvo, gal ir galėjo D. S. skaudėti nuo smūgio. D. S. išsigando V. M. veiksmų, tačiau jis D. S. pasakė, kad ji nueitų pas socialines ir pasakytų joms, kad „(duomenys neskelbtini)“ (tokia V. M. pravardė) sudavė jai. D. S. atsisėdo, atsigėrė kavos ir išėjo. V. M. su A. A. pasėdėjo ir išėjo nusiraminti į patalpas, nėjo į daržą, nes buvo susinervinęs. A. A. matė jų konfliktą, ar matė T. B., nežino, nes T. B. buvo tuo metu išėjęs vartų tokių atidaryti. T. B. atėjo, kai viskas jau buvo pasibaigę. Tas konfliktas užtrūko labai trumpai. Šiuo metu su D. S. abu susitaikė, kalbasi, bendrauja, rūko kartu, geria kavą kartu. Atsiprašė D. S., kad pasikarščiavo truputį, supranta, kad negerai pasielgė. D. S. irgi nereikėjo taip kalbėti (b. l. 65-68).

Papildomos apklausos metu apklaustas kaltinamasis V. M. parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Tikrai atsimena šį įvykį, datos negali atsiminti, įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), darbinio užimtumo patalpose su D. S.. Pamena, ką pasakojo pirmos apklausos metu, tikrai tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, dar pasako, kad jis tada supykęs ant D. S. dėl jos kalbų, D. S. su ranka suėmė už drabužių ir laikė suspaudęs, D. S. galėjo skaudėti, paskui su delnu vieną kartą sudavė D. S. per skruostą, D. S. galėjo skaudėti ir viskas. Šiuo metu su D. S. abu susitaikė. V. M. D. S. atsiprašė, abu draugauja, nebesipyksta. Labai gailisi dėl šio įvykio, prašo skirti kuo mažesnę bausmės rūšį. Gali dirbti viešuosius darbus (b. l. 74-76).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. liepos 4 d., apie 08.30 val., ji su kitais (duomenys neskelbtini) gyventojais – V. M., A. A. ir T. B., atėjo dirbti į daržą, esantį šalia (duomenys neskelbtini). Prie daržo yra patalpos, kurios vadinamos užimtumo patalpomis. Prieš darbą užėjo į tas patalpas, kur yra virtuvėlė, atsigerti kavos. Virtuvėlėje buvo visi keturi. Ji virtuvėlėje buvo prie galinės sienos, kur yra elektrinis virdulys. Buvo užkaitusi vandenį ir laukė, kol užvirs. V. M. tuo metu sėdėjo ant sofos, kambario pradžioje dešinėje nuo durų, šalia V. M. ant sofos sėdėjo A. A., o T. B. sėdėjo prie stalo, kuris yra virtuvėlės viduryje. V. M. pradėjo D. S. priekaištauti, kad ji yra „stukače“, paskundė naktinei slaugytojai, kad V. M. šį šeštadienį, (duomenys neskelbtini) su draugais gėrė alkoholį. Už tai V. M. D. S. žadėjo primušti, papjauti. Žadėjo kerštauti, sakė bijos išeiti iš kambario. D. S. V. M. pasakė, kad ji pasakė visą teisybę. Dar V. M. papriekaištavo, kad seniau jis draugavo su A. A., kurią V. M. taip pat skriausdavo. Tai išgirdęs V. M. supyko ir pakilęs nuo sofos priėjo prie D. S.. D. S. tuo metu stovėjo prie arbatinuko, virtuvėlės gale. Jis priėjęs su viena ranka sugriebė D. S. už gerklės, suspaudė. D. S. negalėjo kvėpuoti, taip pat labai išsigando ir D. S. skaudėjo. V. M. palaikė D. S. gerklę suspaudęs gal apie tris sekundes, tada su kitos rankos delnu D. S. stipriai trenkė į kairės pusės žandą. Nuo gauto smūgio D. S. skaudėjo, ji apsiverkė. Tada V. M. D. S. paleido ir pasakė, kad ji niekam nepasiskųs ir nieko nelaimės. V. M. nieko nebijo ir niekas V. M. nieko nepadarys. D. S. pasidarė kavos, viena prie stalo atsigėrė ir nuėjo pas socialinę darbuotoją I. M. į pagrindinį pastatą ir viską socialinei darbuotojai papasakojo. Socialinė darbuotoja padėjo D. S. parašyti policijai pareiškimą apie įvykį. Po įvykio I. M. D. S. nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo gydytojų apžiūrėta (b. l. 19-22).

Liudytoja A. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), yra antros grupės invalidė. Dienos tiksliai nepamena, bet tai buvo 2023 m. vasaros laikas, rytas. A. A., kaip įprastai nuėjo į daržą, kur yra tokia patalpa, kur jie (duomenys neskelbtini) gyventojai geria kavą, kažką pasidaro užvalgyti. Ten yra uždaras pastatas. Kai A. A. nuėjo kartu su V. M., paskui atėjo D. S.. Ji su V. M. sėdėjo ant sofos gėrė kavą, o D. S. darėsi kavą. V. M. D. S. pasakė, kad pastaroji nesikištų į kažkokias kalbas, daugiau iš V. M. D. S. atžvilgiu A. A. negirdėjo sakant jokių grasinančių žodžių, nežino, ką V. M. turėjo galvoje taip pasakęs. D. S. V. M. kažkaip atsakė, kad „mušk ją ji nieko nebijau“. Ir D. S. jau norėjo eiti sėstis su kava, tačiau D. S. dar pasakė, V. M., kad tegu V. M. muša, nes D. S. nebijo, taip, kaip ankščiau A. A. daužė. V. M. nepatiko ir V. M. atsistojo, priėjo prie D. S., stvėrė jai už atlapų, ties krūtine už drabužių, jos jis nesmaugė, ir tada delnu vieną kartą sudavė D. S. per veidą, nežino, į kurią pusę trenkė. Ir viskas D. S. pradėjo verkti ir išėjo. Ji pasakė V. M., kad negalima taip elgtis. Anksčiau, kai jos draugaudavo, jis prieš ją ranką keldavo, ji niekam nesakė, nes pretenzijų neturi. V. M. buvo truputį su D. S. susipykę, tačiau, kiek žino dabar viskas yra gerai. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 47-50).

2023 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nuo Vidiškių pusės atvažiavus į (duomenys neskelbtini), pasukama į kairėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini). Užsukus dešinėje yra pagrindinis (duomenys neskelbtini) pastatas, pravažiavus jį, yra keliukas į kairę. Užsukus į kairę, dešinėje matomas pailgas vieno aukšto baltų plytų pastatas, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Tai yra (duomenys neskelbtini) darbinio užimtumo patalpos. Užvažiavus už pastato ir užsukus į dešinę, kairėje pusėje matomas daržas, o dešinėje vidinis kiemas, kuriame per vidurį pastato yra įėjimas į pastato vidų. Pro praviras duris užėjęs į patalpą, patenkama į koridorių, kuriuo dešinėje yra durys į vadinamąją valgyklėlę. Užėjus į valgyklėlę, dešinėje prie durų palei langą kampe stovi odinis, rudos spalvos, minkštas kampas, kairėje už durų kriauklė, palei kairę sieną, viduryje stovi du stalai su kėdėmis. Ant stalo puodeliai. Prie galinės sienos per vidurį dujinė iš kraštų spintelės. Dešiniajame kampe ant spintelės stovi elektrinis virdulys. Įvykio vietoje nematyti jokių grumtynių ar nusikalstamos veikos pėdsakų. To įvykio vietos apžiūra baigta (b. l. 6-12).

2023 m. liepos 5 d. vyresniojo tyrėjo Dariaus Kužinausko tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. liepos 4 d., apie 13.50 val., kartu su Ukmergės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėju Aleksu Rodkinu buvo apsilankyta prie (duomenys neskelbtini) darbinio užimtumo patalpų, kur bendrauta su (duomenys neskelbtini) gyventojais V. M. ir A. A.. V. M. paaiškino, kad šiandien ryte sukonfliktavo darbinių patalpų užimtumo virtuvėlėje su kita (duomenys neskelbtini) gyventoja D. S.. Konflikto metu jis sugriebė jai už rūbų prie kaklo ir suspaudė, tačiau už kaklo neėmė, nesmaugė, po to su kita ranka su davė jai į žandą. V. M. buvo įspėtas nesiartinti prie D. S., jai negrasinti ir palikti ją ramybėje. A. A. paaiškino, kad matė šiandien ryte įvykusį V. M. ir D. S. konfliktą užimtumo patalpų virtuvėlėje. Ji su V. M. sėdėjo ant minkštos dalies kampo prie įėjimo, o D. S. buvo kitame virtuvėlės gale prie elektrinio virdulio. Konflikto metu V. M. priėjo prie D. S. sugriebė jai už rūbų prie kaklo, o su kita ranka, vieną kartą delnu trenkė jai per veidą. Po to V. M. grįžo atgal (b. l. 13).

2023 m. liepos 13 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas R. Laurinavičius, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir nurodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, daro išvadą, kad D. S. kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui nėra pagrindo (b. l. 40-41).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui – D. S. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 105-108).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 78-80), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 91-98), bedarbis (b. l. 89-90), yra gydytojo psichiatro įskaitoje, gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, turėjęs galvos traumą. V. M. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant didesnę nei numatytas bausmės vidurkis, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus neskiriant intensyvios priežiūros.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

V. M. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 6 dalyje įtvirtinti įpareigojimai ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. M. kardomoji priemonė skirta nebuvo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi bausmės vykdymo laikotarpiu skirti:

- įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas,

- įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rinaldas Adamonis