Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2020-08-28, apie 15.56 val. Kretingoje, Pasieniečių gatvėje, V. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – 2020-08-28 16.36 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad dieną prieš nusikalstamos veikos padarymą vartojo alkoholį, kitą dieną jautėsi labai blogai, todėl važiavo į parduotuvę nusipirkti alaus. Likus trims valandoms iki vairavimo išgėrė vieną skardinę alaus, daugiau tą dieną alkoholio nebuvo vartojęs. Dieną prieš tai, t. y. rugpjūčio 27 d., vartojo daug alkoholio, net nepamena kiek ir iki kelintos valandos ryto buvo vartojamas alkoholis. Su alkotesterio parodymais ir nustatytu neblaivumu sutinka. Vairavo automobilį Opel Astra-G-Caravan, kuris priklauso jo sutuoktinei S. K. Automobilis įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Automobilio rinkos kaina galėtų būti apie 500 Eur, prieš 4 – 5 metus pirko šį automobilį už 1 100 Eur. Šeimoje yra dvi transporto priemonės, abi jos registruotos sutuoktinės vardu. Pradėjo lankyti specialistų konsultacijas dėl alkoholio vartojimo, nes kartais tai tampa problema. Savo veiksmus vertina labai blogai, labai dėl to gailisi, jam ir šeimai tai sukėlė daug problemų, jeigu tik galėtų, prie vairo neblaivus nebesėstų. Jo šeimos turtinė padėtis yra bloga, yra išlaikomi du mažamečiai vaikai, šeimoje dirba tik sutuoktinė, jos darbo užmokestis yra apie 620 Eur, jis pats jokių išmokų iš Užimtumo tarnybos negauna. Automobilio konfiskavimas šeimai sukeltų itin didelius nepatogumus, nes sugedus sutuoktinės automobiliui, vaikai negalėtų nuvykti į mokyklą, žmona gali likti be darbo. Prašytų, jog teismas skirtų areštą, nes baudos sumokėti neturėtų finansinių galimybių, tai jo šeimai būtų per didelė našta.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš 2020-08-28 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad 2020-08-28, apie 15.56 val., V. K. prie prekybos centro „Aibė“, esančio Kretingoje, Pasieniečių g. 9, atbuline eiga vairuodamas sutuoktinės S. K. vardu registruotą automobilį Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į elektros apskaitos spintą ir ją apgadino. Alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391 16.20 val. V. K. pirmu bandymu nustatytos 1,97 promilės, 16.36 val. antru bandymu nustatytos 1,84 promilės. V. K. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (t. 1, b. l. 1).

Iš 2020-08-28 įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo bei fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kretingoje, Pasieniečių g. 9, šiuo adresu yra prekybos centras „Aibė“. Tarp namų, pažymėtų numeriais 9 ir 11, yra įvažiavimas į kiemą. Ant įvažiavimo kelio priekine dalimi į šiaurę prekybos centro link, stovi automobilis Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio galinės kairės pusės rato ašies 1,2 m atstumu Pasieniečių gatvės kelio važiuojamosios dalies kryptimi įrengta metalinė elektros apskaitos spinta. Metalinis spintos korpusas deformuotas, spinta nestabili ir pasvirusi. Apžiūrint automobilį Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinio bamperio kairės dalies ir bagažinės dangčio matoma dalių deformacija, skilę automobilio dažai (t. 1, b. l. 14-23).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391 šaknelių ir 2020-08-28 neblaivumo nustatymo akto Nr. 0120000468145 matyti, kad 2020-08-28 16.20 val. pirmu bandymu V. K. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, 16.36 val. antruoju bandymu nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 9, 11). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2020-11-29 (t. 1, b. l. 10).

Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK 2020-08-28 sprendimu V. K. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, nustačius, kad vairuotojas neblaivus (t. 1, b. l. 12).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad iš Pasieniečių g. 9, Kretingoje, 16.50 val. į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Tiekėjų g. 32, Kretingoje, nuvežtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja – savininkė yra S. K., transporto priemonės įsigijimo data – 2015-10-14 (t. 1, b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės Opel Astra DTI Caravan kaina Lietuvoje yra 890 Eur su PVM (t. 1, b. l. 30).

Automobilis Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas S. K., transporto priemonės transportavimo ir saugojimo aikštelės išlaidos apmokėtos (t. 1, b. l. 40, 42, 44, 45).

Iš V. K. asmens duomenų matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis yra sudaręs santuoką su S. K. (t. 1, b. l. 49).

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. K. pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog 2020-08-28 likus maždaug trims valandoms iki vairavimo išgėrė skardinę alaus, dieną prieš tai iki paryčių buvo vartojęs daug alkoholinių gėrimų. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktą taip pat patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinis pranešimas, alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391 šaknelės, neblaivumo nustatymo aktas, sprendimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Šie kaltinamojo V. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atitinka šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad vartojo alkoholį, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, tačiau vis tiek vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Dėl bausmės skyrimo

Motyvuojamoji dalis

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 55 straipsnis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuojant sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-138/2011, Nr. 2K-181/2014, 2K-208/2014).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. V. K. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 57), baustas administracine tvarka, baudas yra sumokėjęs (t. 1, b. l. 55-56), šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad V. K. nuo 2020-08-31 lanko Priklausomybių ligų specialistų asociacijos organizuojamus užsiėmimus, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog tokiu būdu siekia išspręsti alkoholio vartojimo problemą.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, tuo sukeldamas realų pavojų aplinkinių saugumui, apgadinto prekybos centro aikštelėje buvusią elektros spintą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skirti arešto bausmę ir nurodė, kad baudos sumokėti kaltinamasis negalėtų dėl blogos turtinės padėties. Kaltinamasis paaiškino, kad šeimoje dirba tik jo sutuoktinė, jis pats iš Užimtumo tarnybos jokių išmokų negauna, todėl šeimos mėnesio pajamos sudaro apie 620 Eur jo sutuoktinei mokamas darbo užmokestis. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad nuo 2018-08-29 kaltinamasis V. K. nedirba (t. 1, b. l. 51-52), šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Vadinasi, dėl padaryto nusikaltimo paskyrus V. K. baudą, tačiau jam neturint realių galimybių per protingą terminą šios baudos sumokėti, faktiškai bauda nebūtų mokama, o tai reikštų, jog ši bausmės rūšis neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties. Teismo vertinimu, kaltinamojo ir jo gynėjo prašoma bausmės rūšis, t. y. areštas, kuri yra griežtesnė nei bauda, šiuo atveju užtikrins bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytam nusikaltimui, juolab, kad kaltinamasis patirs neigiamas turtines pasekmes dėl turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam skirtina bausmė – areštas, kurio dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį – 45 paros.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, galutinę bausmę kaltinamajam nustatant 30 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju V. K. pirmą kartą yra nuteisiamas arešto bausme. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu V. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė nuoširdų gailestį dėl nusikaltimo padarymo, teisiamojo posėdžio metu kritiškai vertino savo elgesį, ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti alkoholio vartojimo problemą, šiuo tikslu pradėjo lankyti Priklausomybių ligų specialistų asociacijos organizuojamus užsiėmimus. Kaltinamasis V. K. nusikalto pirmą kartą, du kartus yra baustas administracine tvarka už sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinius nusižengimus (pasirodymas neblaiviam viešoje vietoje; automobilio vairavimas rankomis naudojant mobiliojo ryšio priemonę). Kaltinamasis V. K. turi sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus. Teismo 2020-09-15 posėdyje nagrinėjant prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamojo prašymu jam buvo sudaryta galimybė pasirengti gynybai, surinkti laidavimo institutui taikyti reikalingus dokumentus, tačiau teisiamajame posėdyje kaltinamasis nebepareiškė prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant V. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą trims mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys), jam paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat nustatant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 10 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas, kartu su bausme gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas tvirtino, jog BK nenumato galimybės kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau teismas su šiais gynėjo argumentais nesutinka ir pažymi, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, kartu su bausme V. K. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis padėti sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 1,84 promilės girtumas. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą neblaivumo laipsnį bei kitas V. K. atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes (nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir kt.), yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo momento, t. y. 2020-08-31 (t. 1, b. l. 71-72). Teismo nuomone, BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo naudotis specialiąja teise termino, mažesnio už šiame straipsnyje numatytų terminų vidurkį, tačiau didesnio nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatančioje privalomąjį tokios teisės atėmimą iki vienų metų šešių mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės, nustatymas šiuo atveju yra proporcingas ir padės užtikrinti, kad V. K. nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o kaltininko vairuota transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas transporto priemonę Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, todėl ši transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas automobilis yra registruotas kaltinamojo sutuoktinės S. K. vardu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, jog automobilis buvo įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. K. ir S. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), transporto priemonė įgyta 2015-10-14, t. y. santuokos metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. K. ir S. K. bendroji jungtinė nuosavybė į transporto priemonę Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pasibaigusi, todėl darytina išvada, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams, t. y. tiek kaltinamajam V. K., tiek jo sutuoktinei S. K.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi vien tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas teigė, kad transporto priemonė yra reikalinga vaikams į mokyklą vežioti, todėl jos konfiskavimas šeimai sukeltų sunkias pasekmes. Teismas pažymi, kad bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių sukeliami neigiami padariniai ir atitinkami kasdienio gyvenimo nepatogumai yra natūrali teisės pažeidimo pasekmė, kurios atsiradimo riziką prisiima pats teisės pažeidimą (šiuo atveju – nusikalstamą veiką) darantis asmuo, todėl vien paminėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nekonfiskuoti transporto priemonės. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog šeima turi dvi transporto priemones, todėl jo nurodyti neigiami padariniai atsirastų tik tuo atveju, jeigu kitas automobilis sugestų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ateityje, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – S. K. vardu registruotos transporto priemonės Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 71-72) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintos. Vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“, tuo užtikrinant baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vykdymą.

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimo įvykdymą, prokurorės 2020-08-31 nutarimu automobiliui Opel Astra-G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo (t. 1, b. l. 31-32) naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir V. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 23 val. iki 6.00 val. bei įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d.

Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę Opel Astra-G-Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), registruotą S. K. vardu.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, V. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.