Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto S. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu S. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 1 d. 30 Eur bauda; ATPK 123 str. 5 d. 25 Eur bauda; ATPK 126 str. 1 d. 290 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. S. V. skirta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. S. V. nubaustas už tai, kad 2016-07-10 08⁵⁵ val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Apeliaciniu skundu S. V. prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Kitą dalį palikti nepakeistą. Skunde iš esmės kelia klausimą dėl jo neblaivumo nustatymo apeliuodamas į tai, kad byloje esantys skirtingi duomenys, patvirtinantys nustatytą skirtingą S. V. neblaivumo laipsnį, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jo girtumo įvykio metu. Mano, kad tokiu atveju visos abejonės dėl nustatyto neblaivumo, turėtų būti aiškinamos jo naudai. Taip pat nurodo, kad nuvykti į medicinos įstaigą laiku, kaip tai numato įstatymas, nepavyko dėl to, jog jį užlaikė per ilgai įvykio dokumentus pildę policijos pareigūnai. Mano, jog ši aplinkybė yra objektyviai pateisinama, todėl į ją turi būti atsižvelgta. Teigia, kad jei būtų spėjęs per 1 valandą priduoti kraujo jo neblaivumui nustatyti, gauti rezultatai, tiek pagal eksperto išvadą, tiek pagal kraujo tyrimą, atspindėtų kitus - realius duomenis, t. y., kad įvykio metu alkoholio norma kraujyje neviršijo leistinos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 d. administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 str. nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad S. V. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktuose įrodymuose – administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnų M. Ž. ir N. S. tarnybiniuose pranešimuose, alkotesterio patikrinimo rezultatų šaknelėje, pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) – užfiksuotų aplinkybių visuma, taip pat policijos pareigūno M. Ž., liudytojos R. V. parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje esantys įrodymai, patvirtinantys nustatytą skirtingą alkoholio kiekį jo kraujyje, kelia abejonių, todėl nesant vienodam rezultatui dėl jo neblaivumo, abejonės turi būti aiškinamos jo naudai, tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., numatyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie vairuoja transporto priemones būdami neblaivūs, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad S. V. įvykio dieną buvo nustatytas lengvas - 0,52 promilių neblaivumo laipsnis. Pažeidėjo neblaivumas tikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra sertifikuotas, patikros sertifikatas galioja iki 2016-12-06, o galima prietaiso matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1,00 promilių, yra ± 0,017 promilės (b. l. 9). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 10 p. nustatyta, kad sulaikius, kaip įtariama, neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-39-2014). Šiuo atveju akivaizdu, jog nustatyta tvarka bei priemonėmis patikrinus pažeidėjo neblaivumą, buvo konstatuotas alkoholio vartojimo faktas, o abejoti alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sertifikatas buvo galiojantis, patikrinimo rezultatais nėra jokio pagrindo, todėl šie rodmenys laikytini patikimais ir objektyviais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 p. nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nebuvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikoma, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 p. įpareigoja policijos pareigūnus, esant tam tikriems Taisyklėse numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Tais atvejais, kai asmuo savo iniciatyva kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, taikomas Taisyklių 27 p., kuriame nėra nustatytas joks terminas. Todėl vien aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (LAT nutartys Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014). Kita vertus, sistemiškai analizuojant minėtas taisykles, akivaizdu, kad laiko tarpas, per kurį asmuo atvyksta į medicinos įstaigą, yra itin svarbus – ne tik policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nedelsdami, ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo (Taisyklių 10 p.), tačiau ir pažeidėjas, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, ne vėliau kaip per valandą nuo apžiūros ar tikrinimo atlikimo gali pats kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 17 p.). Nėra abejonės, kad tokie reikalavimai nustatyti tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Taigi, nors Taisyklių 27 p. nėra nustatytas terminas, laikytina, kad ilgesnis nei vienos valandos nuvykimo į medicinos įstaigą terminas didina tikimybę, kad paimto kraujo mėginio tyrimo rezultatai labiau skirsis nuo pirminės patikros ir bus mažiau patikimi. Būtent savalaikis atvykimas į medicinos įstaigą užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento: asmens organizme pirminio patikrinimo metu aptikus nors šiek tiek maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje (0,4 promilės) viršijantį alkoholio kiekį, jis per vieną valandą iš organizmo nepasišalintų (iš ekspertizės akto matyti, kad maksimaliai per valandą iš organizmo pasišalina iki 0,25 promilės) ir būtų aptiktas, todėl būtų galima nustatyti pakankamai tikslų alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tam tikrą laiko tarpą ir moksliniais metodais patikrinti tokio sumažėjimo įmanomumą. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo ir kraujyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus ženkliai mažiau, bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Atsižvelgus į išdėstytą akivaizdu, jog S. V. skundo argumentai, kad jis nespėjo nuvykti į medicinos įstaigą laiku, t. y. per 1 valandą, kadangi policijos pareigūnai per ilgai pildė padaryto pažeidimo dokumentus, yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio. Kita vertus, būtina atkreipti pažeidėjo dėmesį į tai, ką beje, jis ir pats pripažino posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad pažeidėjas įvykio metu su savimi neturėjo dokumentų, todėl policijos pareigūnai jį vežė iki namų jų pasiimti, taip pat atgal į pažeidimo vietą, nors to daryti ir neprivalėjo. Antra – pažeidėjas ieškojo asmens, kuriam galėtų duoti sutikimą vairuoti transporto priemonę nuo kurios vairavimo jis buvo nušalintas, nors galėjo sutikti, jog automobilis būtų tiesiog patrauktas nuo važiuojamosios dalies įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 10). Šiuo atveju nėra abejonių, jog esant kitoms aplinkybėms, tiek laiko nebūtų sugaišta, kita vertus, kaip minėta, asmeniui, kuris nesutinka su pirminiais neblaivumo tikrinimo rezultatais, yra tik rekomenduotina į medicinos įstaigą atvykti ne vėliau kaip per valandą, kadangi tokiu atveju blaivumo nustatymas kraujo mėginio pagalba yra objektyviausias.Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad S. V. nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Jis teisingai apeliuoja į tai, kad medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) jo klinikinių girtumo požymių nustatyta nebuvo, tačiau tai nepaneigia specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog pažeidėjo kraujyje vis tik rasta 0,26 promilės etilo alkoholio (b. l. 28, 36-37). Šiuo atveju, nepaisant to, kad nustatytas alkoholio kiekis ir neviršijo leistinos ribos, tačiau svarbu tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.Esamoje situacijoje svarbu pažymėti ir tai, kad tiek S. V., tiek jo advokatas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašė skirti ekspertizę, tiksliam pažeidėjo neblaivumui nustatyti. Tokiu būdu, siekiant pašalinti abejones, atsiradusias dėl skirtingų blaivumo duomenų, teismas paskyrė atlikti teismo ekspertizę dėl S. V. neblaivumo nustatymo. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45) konstatuota, kad S. V. kraujyje pažeidimo metu turėjo būti apie 33,361 g gryno alkoholio, t. y., apie 0,53 promilės etilo alkoholio arba ne mažiau kaip 0,44 promilių etilo alkoholio ir ne daugiau kaip 0,71 promilių etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis padarė išvadą, jog alkoholio matuoklio rodmenys - 0,52 promilių S. V. neblaivumas yra patikimi, kadangi jie neišeina iš ekspertizės akte nurodyto neblaivumo intervalo ribų. Teismas konstatavo, jog tiek alkoholio matuoklio rodmenys, tiek ekspertizės akte nurodytas pažeidėjo neblaivumo intervalas atitinka lengvą girtumo laipsnį, su kuo be abejonės vienareikšmiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Kartu teismas norėtų pažymėti, kad tokiais atvejais atliekamos ekspertizės tikslas visų pirma yra patikrinti ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp patikrinimo alkotesteriu ir kraujo mėginio tyrimo rezultatų, t. y. siekiama nustatyti ar įmanoma, kad abiejų patikrinimų rezultatai yra teisingi ir jų parodymų skirtumai susidarė dėl natūralių organizme vykstančių alkoholio oksidacijos procesų. Šiuo atveju ekspertas nustatė, kad pirminio tikrinimo metu kraujyje galėjo būti ir 0,44 promilės etilo alkoholio, ir 0,71 promilės, tačiau tai vienareikšmiškai nepaneigia paties fakto, kad leistina alkoholio riba kraujyje, šiuo atveju, buvo viršyta. Reiškia, esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad pažeidimo metu S. V. vairavo blaivus, o administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 126 str. 1 d. jam buvo inkriminuotas nepagrįstai. Galiausia, apeliacinės instancijos teismas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors S. V. atsisakė pasirašyti ant blaivumo tikrinimo šaknelės, tačiau paaiškinime nurodė, kad dieną prieš įvykį vartojo alkoholį, kad dėl pažeidimo gailisi (b. l. 7). Pažymėtina, kad nors ir teismo posėdžio metu pažeidėjas neneigė gėręs alų, ir parodė, jog sėsdamas ryte už automobilio vairo jautėsi blaivus, tačiau tai visiškai nereiškia, kad asmuo iš tiesų buvo blaivus, todėl apeliacinio teismo nuomone, kilęs nepasitikėjimas išvydus gautą tikrinimo rezultatą ir siekis visais įmanomais būdais jį paneigti, iš esmės laikytinas tik atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemone.Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas pakankamai kruopščiai išanalizavo ir aptarė liudytojų parodymus, ekspertizės aktų išvadas, kitus bylos įrodymus. Jokių naujų esminių duomenų ar argumentų, kurių nežinojo ir neįvertino apylinkės teismas, pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vien tai, kad šiuo atveju pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime išdėstytu bylos įrodymų vertinimu ir šio teismo padarytomis išvadomis, jog S. V. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti 2016 m. spalio 4 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.