Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autolava“ ieškinį atsakovui UAB „MTL Group“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog priėmė vežti krovinį, nežinodamas gavėjo. Atsakovas turėjo pateikti papildomas instrukcijas apie krovinio iškrovimą vietą ir krovinio gavėją, tačiau atsakovas jų nepateikė. Ieškovas, siekdamas nepažeisti teisės aktų, krovinį patalpino Vingės muitinės terminale ir atsakovui apie tai buvo žinoma. Paaiškino, jog atsakovas pareikalavo iškrauti krovinį, dėl to ieškovas ir pareikalavo sumokėti depozitą, bet jis nebuvo sumokėtas, o ieškovas nekrovė, nes neturėjo tam lėšų. Teigė, jog apie tai atsakovas buvo informuotas. Prastovas laiko nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Priežastiniu ryšiu šiuo atveju laiko aplinkybę, kad nebuvo nurodytas krovinio gavėjas, kas sąlygojo 17 parų prastovas. Teigė, jog išlaidos atsirado būtent dėl ieškovo kaltės. Nurodė, jog ieškovas neturi pareigos finansuoti krovinio iškrovimo darbų, kurie atsirado dėl to, kad atsakovas neįvykdė Sutarties. Pripažino, jog buvo gavęs nurodymą transporto priemonę grąžinti į pakrovimo vietą, tačiau toks nurodymas, jo teigimu, buvo fiziškai neįvykdomas, nes ieškovas neturėjo naujo važtaraščio. Krovinio saugojimo pradžios data laiko 2015-11-17. Teigė, jog atsakovui apie krovinio saugojimą buvo žinoma nuo pat pradžių, pranešus telefonu ir rašant informacinius pranešimus nurodant, kad krovinys yra konkrečiame terminale. Atkreipė dėmesį, kad vežėjas gali iškrauti krovinį užsakovo sąskaita, tačiau neturi pareigos to daryti. Atsakovas vengė bendradarbiauti su ieškovu, būtent todėl transporto priemonė ir prastovėjo 17 parų. Aiškino, jog patirtus nuostolius skaičiuoja pagal Sutartimi nustatytų netesybų dydį. Teigė, jog patirtus nuostolius įrodo negautos pajamos už prastovas negalint naudoti transporto priemonės, išlaidos muitinės terminale bei išlaidos teisinėms paslaugoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys iš dalies tenkintinas

Nustatyta, kad 2015-11-09 ieškovas su atsakovu sudarė Krovinio gabenimo sutartį Nr. K1511059/2 (e. b. l. 9), kuria ieškovas įsipareigojo pervežti iš Rusijos į Lietuvą (Vilnių – pagal instrukciją) krovinį, o atsakovas įsipareigojo už krovinio pervežimą atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo pateikta medžiaga – 2015-11-09 Krovinio gabenimo sutartis Nr. K1511059/2 (e. b. l. 9), Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis CMR Nr. 0000656 (e. b. l. 10), 2015-12-15 PVM sąskaita – faktūra Serija AUT Nr. 11113 (e. b. l. 11) ir 2016-02-18 ieškovo Reikalavimas sumokėti Nr. 1602-7 (e. b. l. 17) patvirtina ieškinio pagrindą ir dalyką dėl 650,00 EUR dydžio skolos už suteiktas vežimo paslaugas. Iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. 0000656 (e. b. l. 10) matyti, kad ieškovas į transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-09 pakrovė krovinį ir galutiniam gavėjui jį pristatė 2015-12-09. Pagal Sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti iš Rusijos į Lietuvą, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Kadangi ieškovas sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė – krovinį pristatė į Lietuvos Respubliką, o atsakovas atsiradusios prievolės tinkamai nevykdė – nesumokėjo už vežimo paslaugas, todėl susidarė 650,00 EUR dydžio įsiskolinimas, kuris iš atsakovo priteistinas ieškovo naudai (CK 6.808 str. 1 d., Kelių transporto kodeksas 27 str.; 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos). Atsakovas šiuos ieškovo reikalavimus pripažįsta, ką patvirtina atsakovo atstovės duoti paaiškinimai teismo posėdyje, todėl sprendime surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 str. 5 d.).

Dėl 1700 EUR nuostolių

Ieškovas pirminiu ieškiniu reikalavo iš atsakovo 1700 EUR skolos pagal vežimo sutartį, tačiau, pakeitęs ieškinio dalyką, prašo priteisti tą pačią sumą kaip nuostolius. Tačiau tiek ir patikslintame ieškinyje, tiek ir duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovas reikalaudamas priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio nuostolius, jų iš esmės neįrodinėjo, remdamasis sutartimi aptarta netesybų sąlyga. Teismas nelaiko, jog peržengs ieškinio reikalavimų ribas pasisakydamas dėl ieškovo reikalaujamų 1700 EUR dydžio sumos tiek netesybų, tiek nuostolių aspektais, kadangi ieškinyje, procesiniuose dokumentuose ieškovas šiuos du ieškinio faktinius pagrindus iš esmės nurodė, atsakovas atsikirtimus į juos taipogi turėjo galimybę pateikti.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)-(CK 6.245 str. 3 d.). CK 6.256 str. 2 d. nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Taigi tiek netesybos, tiek nuostoliai - tai skirtingos sutartinės civilinės atsakomybės formos. Netesybos dažniausiai išreiškiamos įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. (2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1). Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius, iš esmės reikalauja sutartinių netesybų baudos forma, nes nuostoliai paskaičiuoti remiantis sutarties 3 punkto nuostatomis (100 EUR už parą). Nepaisant to byloje yra pateikti ir rašytiniai įrodymai galimam nuostolių dydžiui pagrįsti (ieškovo pažyma apie vilkiko puspriekabės generuojamas pajamas, UAB „Vingės terminalas“ sąskaita, aktas dėl teisinių paslaugų vertės, e.b.l. 171-173).

Nors sutartimi šalims sutarus dėl netesybų dydžio nebereikia atskirai įrodinėti nuostolių dydžio, tačiau būtina įrodyti, reikalaujant taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kontrahento neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp tų neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Nuostolių atlyginimo reikalaujant, būtina įrodyti ir nuostolių dydį. Neteisėti veiksmai suprantami kaip sutartyje ar įstatyme numatytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas (CK 6.256 str.). Ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo nuostolių atlyginimo nurodė, kad atsakovas, kaip užsakovas, nevykdė siuntėjo pareigų, o būtent nenurodė krovinio gavėjo, nesumokėti užstatą (depozitą) krovinio iškrovimui, nepasirūpino krovinio saugojimu ir neiškrovė krovinio, dėl ko vežėjas patyrė prastovas.

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d., Kelių transporto kodeksas 27 str.). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 str. įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Taigi, tarp šalių susiklostę santykiai atitinka CMR 1 str. 1 p. nustatytas sąlygas, t.y., buvo vežama kelių transporto priemone, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose. Tačiau byloje kilo ginčas dėl konkrečios sutarties 3 punkto nuostatos taikymo. Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad užsakovas (atsakovas) moka vežėjui 100 EUR baudą už kiekvieną transporto priemonės prastovos, įvykusios dėl užsakovo kaltės, parą. Savaitgaliai ir švenčių dienos neskaičiuojamos kaip prastovos dienos. Sutartyje susitarus, jog dėl sutarties pažeidimo sutartį pažeidusi šalis privalo mokėti netesybas, žala preziumuojama nustatytų netesybų ribose.

Siuntėjo atsakomybė prieš vežėją yra aiškiai reglamentuota. Pagal CMR konvencijos 16 str. 1 p. vežėjas turi teisę pareikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, nebent šios išlaidos atsirado dėl vežėjo neteisėtų veiksmų ar aplaidumo. Taip pat siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad dėl nebuvo vežimo dokumentų ir duomenų arba jie buvo netikslūs (CMR 11 str. 2 d.). Šioje byloje nustatyta, kad vežėjas priėmė krovinį vežti žinodamas, kad krovinio perdavimo metu nėra nurodytas konkretus krovinio gavėjas. Sutartyje nurodyta, jog krovinio iškrovimo vieta Vilnius – pagal instrukciją. Viena esminių vežėjo pareigų yra asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijų vykdymas (CMR 14-15 str.). Siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu iki krovinys perduodamas gavėjui. Disponuodamas kroviniu siuntėjas turi teisę reikalauti netgi nutraukti vežimą, keisti krovinio pristatymo vietą ir kt. (CMR 12 str. 1 d.), suprantama už tai vežėjui atlyginant patirtus nuostolius. Taipogi ir atsiradus aplinkybėms, dėl kurių negalima vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis vežimo ar susidarius aplinkybėms, dėl kurių apsunkintas krovinio perdavimas, vežėjas privalo prašyti siuntėjo tolimesnių instrukcijų. Ši situacija jau buvo užprogramuota šalių sudarytoje dvišalėje sutartyje, nurodant, kad dėl krovinio iškrovimo bus duodama atskira instrukcija. Tais atvejais, kai apskritai negaunama instrukcijų, vežėjas turi imtis priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus. Vienas iš tokių būdų yra krovinio iškrovimas disponuojančio asmens sąskaita, po ko vežimas laikomas baigtu (CMR 16 str. 1 d.). Tokiu atveju vežėjas atsakingas tik už tinkamo krovinio saugotojo parinkimą. Tačiau šioje byloje iš rašytinių įrodymų matyti, kad siuntėjas davė vežėjui instrukcijas.

Tarp šalių krovinio vežimo metu ir iki jo perdavimo adresatui vyko tarp šalių intensyvus susirašinėjimas. Ieškovas 2015-11-11 (e. b. l. 81) informavo, kad transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra Baltarusijos teritorijoje ir atgal sugrįžti į pakrovimo vietą nėra galimybės bei paprašė imtis priemonių šiai problemai spręsti. 2015-11-16 ieškovas (e. b. l. 28, 83) informavo atsakovą, kad transporto priemonė nuo 2015-11-16 03.00 val. yra Lietuvos teritorijoje ir iki 2015-11-17 03.00 val. transporto priemonė turi būti išmuitinta, todėl paprašė nedelsiant imtis priemonių dėl išmuitinimo ir krovinio iškrovimo. 2015-11-19 ieškovas pateikė atsakovui Pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo Nr. 151109 (e. b. l. 27, 84), kurioje nurodė, jog iki Pretenzijos pateikimo ieškovas iš atsakovo negavo jokių instrukcijų, todėl ieškovas priėmė sprendimą iškrauti krovinį muitinės sandėlyje, dėl ko atsirado piniginės išlaidos. Pareikalavo informuoti ieškovą apie tolimesnius veiksmus bei sumokėti 1 000,00 EUR dydžio depozitą, kuris bus naudojamas ieškovo faktinių išlaidų, susijusių su pagal Sutartį atgabento krovinio saugojimu ir kitų būtinų išlaidų kompensavimu. 2015-11-23 ieškovas raštu Nr. 151110 Dėl krovinio iškrovimo (e. b. l. 26, 87) nurodė, kad krovinys iki šiol nėra iškrautas iš transporto priemonės ir yra muitinės sandėlio teritorijoje. Pareikalavo nedelsiant išmuitinti krovinį ir (arba) duoti aiškius nurodymus, ką daryti su kroviniu – iškrauti muitinės sandėlyje, laikyti pakrautą transporto priemonėje ar atlikti kitokius veiksmus. Atsakovas gi 2015-11-24 Informaciniu laišku (e. b. l. 25, 86) nurodė ieškovui iškrauti krovinį muitinės sandėlyje, laikyti jį ten ir laukti tolimesnių nurodymų. Pažymėtina, kad šis atsakovo, kaip krovinio siuntėjo ir asmens disponuojančio kroviniu, raštas svarbus tuo aspektu, kad vežėjas, gavęs krovinio siuntėjo instrukcijas, privalėjo jas vykdyti arba motyvuotai atsisakyti ir prisiimti iš to išplaukiančias teisines pasekmes. 2015-11-24 ieškovo rašte Nr. 151111 Dėl krovinio iškrovimo (e. b. l. 24) nurodytos aplinkybės (krovinio iškrovimui reikia samdyti kraną ir sumokėti už iškrovimo paslaugas, sudaryti sutartį dėl iškrauto krovinio sandėliavimo muitinės sandėlyje bei sumokėti už krovinio sandėliavimą, pakartotinai pareikalavo sumokėti 1 000,00 EUR dydžio depozitą arba imtis veiksmų organizuojant krovinio iškrovimą iš transporto priemonės ir sandėliuoti savo jėgomis iš lėšomis) nesudarė pagrindo CMR konvencijos kontekste nevykdyti siuntėjo teisėtai duotų ir įvykdomų instrukcijų. Dėl to pagrindas reikalauti netesybų už transporto priemonės prastovą iš atsakovo yra tik už laikotarpį nuo 2015-11-17 iki 2015-11-24, kuomet duotos instrukcijos krovinį iškrauti, nes atsakovas neįrodė pateisinamų delsimo duoti instrukcijas priežasčių svarbumo. Kiti ieškovo teiginiai apie siuntėjo pareigų nevykdymą nepagrįsti nei CMR konvencijos nuostatomis, nei jos aiškinimo praktika, nei teismų praktika. Atsakovo atsikirtimas dėl netesybų, jog vežėjas (ieškovas) nevykdė instrukcijų grįžti į pasikrovimo vietą yra nepagrįstas, kadangi, visų pirma, nėra duomenų, jog tokias instrukcijas būtų davęs siuntėjas (atsakovas), antra, siuntėjo teisė disponuoti kroviniu, įskaitant teisę nutraukti vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą ir pan. yra apribota CMR konvencijos 12 str. numatytų sąlygų: turi būti pateiktas važtaraštis su pakeistomis instrukcijomis ir turi būti įmanoma įvykdyti instrukcijas, instrukcijų vykdymas neturi pažeisti vežėjo normalios įmonės darbo eigos ir t.t. Šių aplinkybių atsakovas neįrodinėjo. Vežėjas buvo aiškiai nurodęs atsakovui, kad negali įvykdyti krovinio grąžinimo į pasikrovimo vietą, kadangi yra kitos valstybės teritorijoje, kirtęs pasikrovimo valstybės sieną. Kitų asmenų santykiai su atsakovo įmone neturi teisinės reikšmės vertinant šalių veiksmus pagal jų sudarytą dvišalę krovinio gabenimo sutartį. Vežėją siejo sutartiniai santykiai su atsakovu, kaip užsakovu ir siuntėju, todėl tik jo instrukcijų (ne)davimas yra teisiškai reikšmingas šioje byloje. Krovinio gabenimo sutartimi aiškiai atsakovas prisiėmė užsakovo ir siuntėjo pareigas pagal CMR konvenciją, todėl nesąžiningas rėmimasis kitų asmenų, kurie nedalyvauja šios sutarties vykdyme, veikomis. Atsakovo santykiai su kitais asmenimis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tad ieškovo reikalavimas priteisti netesybas už transporto priemonės prastovą už laikotarpį po 2015-11-24 (iki 2015-12-09 krovinio perdavimo) nepagrįstas, kadangi pats vežėjas nevykdė krovinio siuntėjo instrukcijų, t. y. iš esmės pažeidė savo pareigas, todėl nelaikytina, jog už laikotarpį po 2015-11-24 atsakovas (užsakovas) buvo kaltas dėl ieškovo transporto priemonės prastovos. Tarp šalių vykęs tolesnis susirašinėjimas tik patvirtina, jog vežėjas vykdė jam nebūdingas funkcijas, atliko aktyvius veiksmus susijusius su krovinio gavėjo paieška ir krovinio perdavimu, nors siuntėjas planavo atlikti krovinio reeksporto procedūrą (e. b. l. 19-23, 89-95). Galiausiai 2015-12-07 atsakovui pateikus ieškovui Prašymą (e. b. l. 97), jame pakartotinai prašant pateikti krovinio gabenimo važtaraštį CMR ir krovinį lydinčius dokumentus, 2015-12-15 ieškovas atsakovui pateikė Pretenziją Nr. 15/01 (e. b. l. 18), kurioje nurodė, kad atsakovui nesiėmus priemonių dėl krovinio išmuitinimo ir iškrovimo, nenurodžius krovinio iškrovimo vietos ir nesiėmus jokių veiksmų, kad krovinys būtų išmuitintas, 2015-11-18 krovinys kartu su transporto priemone buvo patalpintas į muitinės sandėlio teritoriją Vingės terminale, kurioje prastovėjo iki 2015-12-09. Dėl to, įvertinus, kad 2015 metų lapkričio 17-20 ir 23-24 buvo darbo dienos, kurių metu ieškovas kaip vežėjas nebuvo gavęs iš atsakovo, kaip krovinio siuntėjo, instrukcijų dėl krovinio perdavimo, nors 2015-11-16 raštu buvo informavęs atsakovą apie krovinio atvykimą į paskirties vietą, - šioje dalyje reikalavimas dėl netesybų tenkintinas, priteisiant iš atsakovo ieškovui 600 EUR dydžio netesybas (6 d.d.*100 EUR). Tai, kad krovinys su transporto priemone perduotas saugoti muitinės terminale 2015-11-18, neturi teisinės reikšmės, nes vežėjas, nesulaukdamas laiku siuntėjo instrukcijų dėl krovinio perdavimo, neturėjo galimybės transporto priemonės naudoti savo veikloje dėl siuntėjo kaltės nuo 2015-11-17. Ginčo, kad 2015-11-16 vežėjas su kroviniu kirto Lietuvos Respublikos sieną nebuvo. Neatitinka konvencijos nuostatų ieškovo teiginiai apie siuntėjo „pareigą“ krovinį saugoti, iškrauti, mokėti užstatą (depozitą). Pažymėtina, kad jei nėra žinomas ar tikslus krovinio pristatymo adresas, vežėjo atsakomybė už krovinį išlieka. Tačiau tokiu atveju vežėjas netgi be instrukcijų turi teisę krovinį iškrauti krovinį disponuojančio asmens sąskaita, bet jam lieka prievolė saugoti krovinį. Tačiau CMR konvencijoje bendrai nenumatyta, kad vežėjas galėtų nepaisyti siuntėjo instrukcijų, susijusių su krovinio pristatymu (CMR 15 str. 1 d.) ar kelti papildomus reikalavimus jam priklausančių pareigų vykdyme (reikalauti užstato išlaidoms atlyginti, CMR 16 str.). Išimtys iš šių taisyklių nebuvo įrodinėjamos.

Sprendžiant dėl ieškovo reikalaujamos iš atsakovo priteisti 1700 EUR sumos kaip nuostolių atlyginimo (kita sutartinės civilinės atsakomybės forma), būtina pažymėti, kad ieškovas privalo įrodyti jų dydį, pagrįsdamas leistinais rašytiniais įrodymais. Kiekviena šalis civiliniame procese privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad sutartinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, išskyrus kaltę, kuri sutarties pažeidimo atveju, jeigu sutartį sudarė verslo subjektai, yra preziumuojama (CK 6.256 str. 4 d.). Ieškovas nurodo, kad atsakovas kaip krovinio siuntėjas nevykdė pareigų nurodyti krovinio gavėją, iškrauti krovinį, saugoti krovinį, mokėti vežėjui depozitą. Šių pareigų priskirtinumas konkrečiai vežimo sutarties šaliai analizuotas aukščiau. Vežėjas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jei tai susiję su siuntėjo instrukcijų vykdymu, o ne jų ignoravimu, nevykdymu, atsisakymu vykdyti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė paties ieškovo surašytą pažymą apie vilkiko puspriekabės generuojamas pajamas, UAB „Vingės terminalas“ sąskaitą, aktą dėl teisinių paslaugų vertės (e.b.l. 171-173), tačiau nebuvo paaiškinta dėl šių pateiktų įrodymų sąsajos su reiškiamu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad nuostolių atlyginimas yra piniginė žalos išraiška. Žala laikoma asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesiogiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Be to, šios žalos, į nuostolius įskaičiuojamos CK 6.249 str. 4 d. nurodytos išlaidos, kurio 3 punkte numatytos „protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“. Ieškovas neįrodinėjo nurodytų įrodymų sąsajų su kažkuria konkrečia nuostolių rūšimi. Analizuojant skyrium pateiktus rašytinius įrodymus matyti, kad paties ieškovo išrašyta pažyma apie vilkiko puspriekabės generuojamas per mėnesį pajamas nėra pakankamas įrodymas nuostolių dydžiui pagrįsti, juolab, kad pats vežėjas po 2015-11-24 atsisakė vykdyti teisėtas siuntėjo pateiktas instrukcijas ir prisiėmė atsakomybė bei instrukcijų nevykdymo teisines pasekmes (įskaitant ir savo transporto priemonės (prastovas). Be to, už dalį laikotarpio ieškovui priteistos netesybos ir nėra patikimų duomenų, kad nuostoliai už teismo nustatytą laikotarpį, kuomet siuntėjas nepateisinamai ilgai delsė pateikti instrukcijas dėl krovinio perdavimo, būtų buvę didesni nei priteista ieškovui netesybų. Pateikta UAB „Vingės terminalas“ sąskaita be jos apmokėjimo dokumentų taipogi nepatvirtina papildomų ieškovo nuostolių, susijusių su krovinio vežimu. Be to, šioje sąskaitoje nurodomas automobilio saugojimas (o ne krovinio), saugojimo laikotarpiai (nuo 2015-11-05—2015-11-18 ir nuo 2015-12-01—2015-12-09) nesutampa su šioje byloje analizuojamais laikotarpiais ir ieškovo atstovas logiškai negebėjo šių neatitikimų paaiškinti. Taipogi sąskaitoje nurodomos kitos paslaugos, kurios nesudarė ieškinio faktinio pagrindo ir nebuvo ieškovo įrodinėjamos. Negana to, pats vežėjas nebendradarbiavo su siuntėju ir ignoravo jo pakartotinius reikalavimus nurodyti krovinio vietą, pateikti dokumentus, būtinus muitinės procedūroms užbaigti ir pan., todėl iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisė (e.b.l. 19-23, 89-95). Vežėjas turėtų teisę į krovinio saugojimo išlaidas, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Galiausiai pateiktas aktas dėl teisinių paslaugų, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. suteiktos teisinės paslaugos sudaro 1550 EUR sumą, taip pat nėra pakankamas įrodymas nuostolių dydžiui pagrįsti, kadangi nepateikta įrodymų apie tokių nuostolių realų patyrimą, jų detalaus paskaičiavimo ir pagrindimo bei priežastinio ryšio su siuntėjo delsimu pateikti instrukcijas dėl krovinio perdavimo iki 2015-11-24. Dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl nuostolių (netesybų) atlyginimo visa apimtimi.

Iš dalies patenkinus ieškinį, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-04-27, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Iš dalies patenkinus ieškinį, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.). Byloje pateikta ieškovo atstovo advokato 2017-10-24 išrašyta sąskaita apmokėjimui, kurioje teisinės paslaugos įvardintos analogiškai kaip šalių surašytame akte ir nurodytas paslaugų teikimo laikotarpis, kuomet civilinė byla apskritai nebuvo teisme iškelta, tad negali būti laikomas įrodymu bylinėjimosi išlaidoms CPK tvarka atlyginti. Byloje yra ieškovo sumokėto 75 EUR dydžio žyminio mokesčio už ieškinį kvitas (e.b.l. 6). Atsakovo atstovės pateikti įrodymai (sąskaita ir apmokėjimo dokumentai, e.b.l. 1t., 64-65) patvirtina, jog atstovas viso byloje patyrė 701,80 EUR bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus patenkintų reikalavimų dalį (650+600/2350 gaunasi 52 proc.), ieškovui iš atsakovo turėtų būti priteistina 39 EUR bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo - 295 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų priešpriešinį įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 256 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

iš dalies patenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovo UAB „MTL Group“, juridinio asmens kodas 125822353, ieškovo UAB „Autolava“, juridinio asmens kodas 125774798, naudai 650,00 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt EUR 00 ct) skolos už vežimo paslaugas, 600,00 EUR (šešis šimtus EUR 00 ct) netesybų, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016-04-27, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovo UAB „Autolava“, juridinio asmens kodas 125774798, atsakovui UAB „MTL Group“, juridinio asmens kodas 125822353, 256 EUR (du šimtus penkiasdešimt šešis EUR 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.