- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-20
- Bylos Nr.
- e2S-657-650/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00012-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- UAB „M.“
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „M.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3996-1159/2025, kuria buvo išnagrinėtas klausimas dėl ieškovo neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „M.“ ieškinį atsakovui A. T. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „M.“ kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-12) ir jo trūkumų šalinimo prašymu ( DOK-4905), pateikdama šiuos reikalavimus: 1) pripažinti, kad tarp A. T. ir UAB „M.“ 2024 m. kovo 14 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 20240314/1 teisėtai nutraukta 2024 m. rugpjūčio 30 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo; 2) pripažinti A. T. 2024 m. birželio 22 d. – 2024 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu deklaruotą pravaikštą UAB „M.“ teisėta; 3) pripažinti, kad UAB „M.“ yra pilnai atsiskaičiusi su A. T.; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi teismo posėdyje atsakovo A. T. prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu tenkino ir ieškovo UAB „M.“ ieškinį atsakovui A. T. dėl darbo ginčo dėl teisės išsprendimo civilinėje byloje (e2-3996-1159/2025) paliko nenagrinėtu.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas ir jo atstovas, žinodami apie paskirtą teismo posėdį 2025 m. gegužės 22 d. 13:15 val., nesiėmė jokių priemonių nei pranešti teismui apie neatvykimą į teismo posėdį, nei į jį atvykti. 2025 m. gegužės 22 d. 13:15 val. teismo posėdis buvo paskirtas praėjus pakankamai daug laiko nuo ieškinio priėmimo momento ir buvo keliamas lūkestis jo metu pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės, apie tai bylos šalims buvo žinoma, todėl teismas pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalyje aptartas pasekmes.
4. Ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių teismas nelaikė svarbiomis, nes ieškovas ir jo atstovas apskritai neatvyko į teismo posėdį ir nenurodė jokių to priežasčių. Toks ieškovo ir (ar) jo atstovo elgesys nelaikytinas tinkamu. Be to teismas buvo sudaręs galimybę bylos šalims ir jų atstovams dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, t. y. Zoom nuoroda buvo pateikta teismo šaukime, tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nesijungė prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu. Aktualu, kad ieškovui ir jo atstovams apie teismo posėdį buvo pranešta ne tik per ieškovo ankstesnį atstovą byloje, bet ir 2025 m. gegužės 12 d. teismo šaukimu (žr. 2025-05-12 Nr. CB-115184-2-68-3-00012-2025-1) ir pranešimu (žr. 2025-05-12 Nr. CB-115163-2-68-3-00012-2025-1);
5. Teismas vertino, kad ieškovo ir jo atstovo elgesys turi ir piktnaudžiavimo procesine teise požymių, nes, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kodėl ieškovas ar ieškovo atstovas negalėjo atvykti ar prisijungti nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio 2025 m. gegužės 22 d. 13:15 val. Atitinkamai negalima laikyti, kad ieškovas ar ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių. Negalėjo teismas ir paskirti kito teismo posėdžio datos, nes nežinant realaus ieškovo atstovo užimtumo, taip būtų nepagrįstai vilkinamas bylos procesas.
6. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nors ir buvo aktyvus, įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį ir tai, kad galutiniam šios bylos rezultatui yra reikalingas aktyvus ieškovo ir jo atstovų vaidmuo nagrinėjant bylą, tačiau neturėjo pagrindo netenkinti atsakovo prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, t. y. sprendė, kad teismas pats savarankiškai be ieškovo dalyvavimo negali tinkamai išnagrinėti šios bylos ir atsakyti į bylai svarbius klausimus. Pabrėžė, kad bylą nagrinėti iš esmės, taip pat nėra galimybės, nes ieškovas yra buvęs atsakovo darbdavys ir jam byloje keliama didesnė įrodinėjimo našta dėl jo pareikštų reikalavimų. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškovo ieškinio palikimo nenagrinėtu
7. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu dėl ieškovo pasyvaus elgesio, sprendė, kad valstybė įgijo į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Be to bylą teisme, po to kai ginčą išnagrinėjo darbo ginčų komisija, iniciavo ieškovas (darbdavys), todėl jis yra atsakingas dėl valstybės patirtų išlaidų. Atitinkamai valstybės patirtos išlaidos teikiant pagalbą atsakovui negali būti neatlygintos, todėl iš ieškovo valstybei priteisė 1 266,48 Eur patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą pagalbą atsakovui (CPK 93, 94, 96, 98, 99 straipsniai). Tuo pačiu, teismas sprendė, kad jei ieškinys yra paliekamas nenagrinėtu dėl ieškovo kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo grąžinti ieškovui kokią nors dalį ar visą jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „M.“ (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, nes pirmos instancijos teismas nepateikė jokių įrodymų, kad procesiniai dokumentai ieškovui (apeliantui) buvo įteikti tinkamai. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2025-04-10 keitėsi apelianto administracijos vadovas (direktorius) ir per tokį trumpą laiką jis nespėjo tinkamai susipažinti su byla ir susirasti profesionalų atstovą;
8.2. Pažymi, kad apeliantas negavo, ir byloje nėra jokių dokumentų įrodančių priešingai, kad naujasis apelianto direktorius buvo apie posėdį informuotas per apelianto ankstesnį atstovą byloje bei 2025 m. gegužės 12 d. teismo šaukimu (kurio negavo) ir pranešimu, kuris taip pat gautas nebuvo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą (atsakovas) A. T. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Atsakovas nesutinka su atskiruoju skundu. Nurodo, kad apelianto neigimas, jog apeliantas iš teismo negavo procesinių dokumentų, apeliantas tinkamai nespėjo susipažinti su byla, naujasis UAB „M.“ direktorius V. U. apie posėdį informuotas per turėtą atstovą ir teismo šaukimu ir pranešimu apie teismo posėdį nebuvo yra nepagrįsti;
9.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šalims buvo nurodęs galimybę prie bylos prisijungti nuotoliniu būdu, apeliantas tuo nesinaudojo, teismas apeliantui buvo pateikęs 2025 m. gegužės 12 d. teismo šaukimą ir pranešimą atvykti į teismo posėdį, pagal teismo šaukimą ir pranešimą apeliantas į teismo posėdį neatvyko. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog UAB „M.“ direktorius V. U. iš buvusio apelianto atstovo negavo informacijos apie teismo posėdį 2025 m. gegužės 22 d. Visos šios aplinkybės rodo, jog apeliantas buvo informuotas apie teismo posėdžio datą, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Kitu atveju, apeliantas žinodamas, jog vyksta teisminis procesas pagal jo paties pareikštą ieškinį, ir tuo atveju, jeigu jam procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jam įteikti nebuvo ir buvęs jo atstovas jam nepranešė kada bus kitas teismo posėdis, tai reiškia, kad apeliantas visiškai nesidomėjo bylos eiga ir ši byla jam visiškai nerūpėjo;
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas nurodo, kad jo atstovas prieš pat teismo posėdį 2025 m. gegužės 22 d. paskambino ieškovės UAB „M.“ direktoriui V. U. ir jam telefonu pasakė, jog jau greitai įvyks teismo posėdis, ir ar į posėdį atvyks kas nors atstovaujantis UAB „M.“, į tai UAB „M.“ direktorius V. U. nieko aiškaus neatsakė, nepranešė, kad norėtų teismo posėdį perkelti kitai dienai. Taigi, apeliantas apie teismo posėdį įvykusį 2025 m. gegužės 22 d. buvo informuotas tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria, ieškovo ieškinys teismo posėdyje atsakovo prašymu paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo esmės
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 246 straipsnio 1 dalyje nustatytos ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
13. Taigi, dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi šiai šaliai neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėto. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių ( pvz., 2019-01-04 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
14. CPK 246 straipsnyje numatytų neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir kuo greičiau atkurti tarp jų teisinę taiką (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis). Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis yra tokia pati, t. y. jos tikslas yra užkirsti galimybes vilkinti procesą. Vadinasi, tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai (ieškovei) galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 18 d., balandžio 4 d., gegužės 9 d. vyko parengiamieji teismo posėdžiai, bylos nagrinėjimui paskirtas teismo posėdis 2025 m. gegužės 22 d. 13:15 val. Apie teismo posėdį bylos šalys buvo informuotos 2025 gegužės 9 d. teismo posėdyje, taip pat ieškovui papildomai teismo pranešimu ir šaukimu pranešta per EPP (kaip prisijungusiam prie sistemos vartotojui) 2025 m. gegužės 12 d. Atitinkamai laikoma, kad teismo pranešimas ir šaukimas įteikti ieškovui 2025 m. gegužės 13 d., papildomai iš Liteko duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas teismo šaukimą perskaitė per EPP 2025 m. gegužės 16 d. 21:04 val.
16. Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus argumentus, pažymėdamas, kad pirmos instancijos teismas nepateikė jokių įrodymų, jog procesiniai dokumentai ieškovui (apeliantui) buvo įteikti tinkamai. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad 2025-04-10 keitėsi apelianto administracijos vadovas (direktorius) ir per tokį trumpą laiką jis nespėjo tinkamai susipažinti su byla bei susirasti profesionalų atstovą. Apelianto įsitikinimu, byloje nėra jokių dokumentų, įrodančių priešingai, kad naujasis apelianto direktorius buvo apie posėdį informuotas per apelianto ankstesnį atstovą byloje, bei 2025 m. gegužės 12 d. teismo šaukimu (kurio negavo) ir pranešimu, kuris taip pat gautas nebuvo.
17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Apeliantas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo standartai, todėl apeliantas turėjo žinoti apie darbo ginčą su darbuotoju, ir tokio ginčo trumpus nagrinėjimo teisme terminus, pažymint ir tai, kad paties apelianto kaip darbdavio buvo inicijuotas ginčas teisme, pareiškiant ieškinį darbuotojui . Kaip matyti iš LITEKO bylos duomenų, paskutinis parengiamasis posėdis vyko 2025 m. gegužės 9 d., o bylos nagrinėjimui paskirtas teismo posėdis 2025 m. gegužės 22 d. 13:15 val., t. y. beveik po dviejų savaičių. Nors apeliantas nenurodo, kuriomis dienomis konkrečiai keitėsi apelianto direktorius ir pradėjo faktiškai vadovauti įmonėje, tačiau nepaisant to, dvi savaitės ieškovui yra pakankamas laikas pasiruošti darbo ginčui ir bylos nagrinėjimui iš esmės teismo posėdyje.
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 55 straipsnyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo.
19. CPK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė adresą korespondencijai (t. y. ir procesinių dokumentų siuntimui): (duomenys neskelbtini), bei elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad byla bus vedama per advokatą A. T., Advokato T. G. kontora, (duomenys neskelbtini), El. paštas: (duomenys neskelbtini).
20. Kaip matyti iš Liteko sistemos šaukimas apie teismo posėdį išsiųstas ieškovui UAB „M.“ (apeliantui) per EPP, sistemoje matomas įrašas, kad šaukimas perskaitytas 2025 m. gegužės 16 d. Taip pat, 2025 m. gegužės 9 d., teismo posėdžio metu, apelianto atstovas advokatas A. T. pasirašė, kad apie kitą posėdį, kuris vyks 2025 m. gegužės 22 d., jam pranešta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad savarankiško prašymo procesinius dokumentus siųsti kokiu nors kitu adresu, ar kad dokumentai būtų įteikiami išimtinai tik direktoriaus turimu adresu, ieškovas byloje neteikė. Be to byloje ieškovas buvo atstovaujamas advokato, todėl teismas neturėjo pareigos teismo procesinių dokumentų siųsti asmeniškai ieškovui kokiu nors kitu adresu. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad teismas tinkamai procesinius dokumentus ir šaukimus į teismo posėdį siuntė ieškovo nurodytu buveinės adresu. Be to net ir esant ieškovo (apelianto) atstovui, teismas informavo ne tik atstovą, bet ir patį apeliantą. Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde taip pat nenurodyta jokių motyvų, kodėl į teismo posėdį neatvyko naujasis ieškovo UAB „M.“ direktorius, nors jam buvo žinoma apie teismo posėdį, kodėl jis neteikė prašymo dėl galimo bylos nagrinėjimo iš esmės be jo dalyvavimo ar teismo posėdžio atidėjimo.
21. Matyti, kad atsakovas byloje teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo, o prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui tinkamai pranešus ieškovui apie teismo posėdį, nesant ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, nepateikus jokių dokumentų, pateisinančių neatvykimo nei vieno iš ieškovo atstovų neatvykimą, ieškovas vertintinas kaip abejinga procesui šalis, o atsakovui neprašius priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo teisę tokio pasyvaus ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Pažymėtina, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, nėra užkirstas kelias ieškovui kreiptis į teismą ir įstatymo nustatyta tvarka pareikšti naują ieškinį.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesines teisės normas, pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.