- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-686-767/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., V. B., V. J., Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T., V. B., V. J., Valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. J. pareiškimu prašo nustatyti, kad garažų paskirties patalpa pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 34,43 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. J. asmeninė nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos ir R. A. J. santuoka buvo įregistruota 1964 m. (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono Civilinės metrikacijos biure. Santuokoje gimė vaikai: V. T., V. B. ir V. J., kurie yra suinteresuoti asmenys šioje byloje. Nurodo, kad jos sutuoktinis susirado kitą moterį, su kuria buvo jai neištikimas. Sužinojusi apie sutuoktinio santykius su kita moterimi, 2003 metais pasiūlė sutuoktiniui palikti šeimą ir jis išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tą moterį. Paaiškina, kad ji buvo įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, ir tam, kad palengvinti sau buitį, nutarė nusipirkti mašiną ir garažą. Gyvendama viena, skyrium nuo R. A. J., nevedant su juo bendro ūkio, 2004 metų kovo 18 d. su Z. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko garažų paskirties patalpą pastate (duomenys neskelbtini), garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 34,43 kv. m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad jos ir R. A. J. santuoka buvo nutraukta 2006 m. lapkričio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo pareiškėjai nuosavybės teise atiteko santuokoje įgytas nekilnojamas turtas - dviejų pereinamų kambarių butas, kurio jam tenkančios dalies jos sutuoktinis atsisakė pareiškėjos naudai ir nereiškė į šį nekilnojamąjį daiktą jokių pretenzijų. Argumentuoja, jog garažo boksas buvo įgytas pareiškėjos vardu ir jau gyvenant su R. A. J. atskirai ir nevedant bendro ūkio, todėl į dalintiną turtą garažo boksas įtrauktas nebuvo. Įgytą pareiškėjos, ir R. A. J. gyvenant jau atskirai, garažą klaidingai laikė savo asmenine nuosavybė, todėl teismui pareiškė, kad jokio kito dalintino turto gyvendami santuokoje neįgijo. Garažas buvo registruotas Valstybės įmonėje Registrų centras jos vardu. R. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad apie tai, kad 1/2 dalis garažo bokso pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis priklauso ir R. A. J. sužinojo tik 2025 metais notarų biure, kai nusprendė garažą padovanoti sūnui.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. J. pareiškimą palaikė visiškai jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su R. A. J. susituokė 1964 metais, kurį laiką normaliai šeimoje gyveno. 2003 metais, ar pavasarį, ar rudenį, R. A. J. išėjo gyventi su kita moterimi, su kuria jau seniai jai buvo neištikimas. Ji tuo metu, kai jau nebegyveno su sutuoktiniu, t. y. 2004 m., nusipirko garažą. Pirko garažą pati viena, dar jos mama, kuri pas ją gyveno iki mirties, davė pinigų. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai liko bendrabutis, savo dalies sutuoktinis jos naudai atsisakė. R. A. J. nežinojo, kad yra jos vardu nupirktas garažas. Dar 2004 m. R. A. J. pareiškė norą išsituokti, tačiau jų santuoka bendru sutikimu buvo nutraukta 2006 metais. Skyrybų iniciatorius buvo jos sutuoktinis, jis ir dokumentus į teismą ruošė. Paaiškino, kad ji norėjo sūnui dovanoti garažą, bet sužinojo, kad dalis garažo priklauso ir jos buvusiam vyrui. Nurodė, kad nei vienas vaikas neprieštarauja dėl jos pareiškimo, be to, vaikai galės patvirtinti tą faktą, kad nuo 2003 metų ji kartu negyveno su jų tėvu, nes tik jiems yra žinomas šis faktas, kitų artimų giminaičių ji neturi.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prieštaravimų dėl pareiškimo nereiškė, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuoti asmenys V. T., V. B. ir V. J. pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
6. Suinteresuoti asmenys V. T., V. B. ir V. J. į 2026 m. kovo 10 d. teismo posėdį neatvyko, nors buvo kviečiami. Suinteresuoti asmenys V. T. ir V. B. pateikė prašymus, kad negali posėdyje dalyvauti, raštu paliudijo, jog jų mama ir tėvas kartu negyveno jau nuo 2003 metų, kai tėvas išėjo gyventi pas kitą moterį, o mama J. J. garažą nusipirko viena, kai jau kartu su sutuoktiniu nebegyveno kaip šeima.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos vardu įgyto garažo bokso Nr. 10, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu su R. A. J., pripažinimo asmenine pareiškėjos nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.89 straipsnio 2 dalis)).
8. Byloje kilęs klausimas dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), teisinio rėžimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) įtvirtinta asmeninė sutuoktinių nuosavybė, turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos vardu santuokos metu su R. A. J. įgyto turto pripažinimo vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kaip įgytą už asmenines lėšas, kai buvo aiškiai išreikšta valia dėl garažo bokso įsigijimo kaip asmeninę nuosavybę.
10. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar turtas, kurį pareiškėja prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe, atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad jog pareiškėja J. J. garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo sutartį sudarė viena pati, duomenų apie jos sutuoktinio R. A. J. bet kokias pretenzijas į šį turtą, rūpinimąsi, mokesčių mokėjimą, nėra. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja J. J. su R. A. J. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio jau iki faktinio santuokos nutraukimo 2006 m. lapkričio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu (ištuoka Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota 2006 m. gruodžio 6 d.), t. y. jau po garažo bokso įsigijimo ir pirkimo pardavimo sutarties sudarymo 2004 m. kovo 18 d. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad su R. A. J. ji faktiškai nebegyveno, bendro ūkio nevedė ir santuokinių ryšių nepalaikė nuo 2003 m. pavasario, ar rudens, kai jis išėjo gyventi pas kitą moterį. Suinteresuoti asmenys pareiškėjos ir R. A. J. vaikai patvirtino šią aplinkybę raštu. Kaip jau minėta, 2006 m. lapkričio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta J. J. ir R. A. J. santuoka bendru sutikimu. Šis teismo sprendimas patvirtina, kad nutraukiant pareiškėjos santuoką, buvo padalintas jos ir R. A. J. santuokoje įgytas turtas, t. y. po santuokos nutraukimo pareiškėjai nuosavybės teise atiteko santuokoje įgytas nekilnojamas turtas – dviejų pereinamų kambarių butas, kurio naudingas plotas 46,83 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). R. A. J. atsisakė nuo jam tenkančios nekilnojamo daikto - dviejų pereinamų kambarių buto, dalies pareiškėjos naudai ir nereiškė į šį nekilnojamąjį daiktą jokių pretenzijų. Kadangi garažo boksas buvo įgytas pareiškėjos vardu ir jau gyvenant su R. A. J. atskirai ir nevedant bendro ūkio, į dalintiną turtą garažo boksas įtrauktas nebuvo, todėl apie šį nekilnojamąjį turtą nebuvo pasisakyta teismo sprendime, kas leidžia daryti išvadą, jog R. A. J. apie šį turtą nežinojo arba žinojo, tačiau į jį nereiškė pretenzijų kaip į turtą, įgytą vienos pareiškėjos. (duomenys neskelbtini). R. A. J. mirė.
12. Taigi nustatyti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja J. J., jai įsigyjant nekilnojamąjį turtą – garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), nebegyveno su R. A. J.. Sutuoktinis R. A. J. dėl to niekuomet nereiškė pretenzijų. Į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, kad po R. A. J. mirties jo palikimas būtų priimtas. Duomenų, kad R. A. J. mirties momentu turėjo nekilnojamąjį turtą, kurį galėjo paveldėti kiti asmenys ar valstybė, nėra. Jokių duomenų, kad R. A. J. būtų prisidėjęs prie garažo bokso, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, nėra.
13. Teismas, įvertinęs surinktus byloje rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl yra pagrindas nustatyti, kad garažų paskirties patalpa pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksas Nr. 10, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 34,43 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. J. asmeninė nuosavybė, todėl jos pareiškimas tenkintinas.
14. Nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos CPK 443 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas, jų interesai nebuvo priešingi, todėl bylinėjimosi išlaidos už suteiktą pareiškėjai nemokamą teisinę pagalbą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, paliktinos valstybei. .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalimi, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad garažų paskirties patalpa pastate (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 34,43 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.