Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atmestas O. Ž. skundas dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2013 m. balandžio 2 d. nutarimo, kuriuo už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 110 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, ji nubausta 300 (trijų šimtų) Lt dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Ž. nubausta už tai, kad 2013 m. sausio 14 d. apie 10 val. jai priklausantys šunys, (duomenys neskelbtini), lakstė nepririšti, be antsnukio, kurie pribėgę užpuolė ir aplojo mažametę G. G., gimusią 2004 m., sukėlė grėsmę jos sveikatai. Tokiais savo veiksmais O. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 110 str. 4 d.

Nubaustoji atkreipia teismo dėmesį, kad jos kaltė byloje nebuvo įrodyta, kadangi byloje nėra įrodymų, jog prie mažametės pribėgo jos, o ne atklydęs svetimas šuo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatyta, kad apylinkės teismas, pripažindamas O. Ž. kalta pagal ATPK 110 str. 4 d. rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

ATPK 110 str. 1 d. numatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimus, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už 1 dalyje numatytos veikos, kuri sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Gyvūnų laikymo taisyklių, patvirtintų Elektrėnų m. savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. S1-169, 38 punkte nurodyta, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas ir patalpas.

Patikrinus byloje esančią medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad O. Ž. už ATPK 110 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent:

1) Beižionių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos liudytojos I. E. bylos nagrinėjimo teisme duoti parodymai, kad 2013 m. sausio mėn. buvo fizinio lavinimo pamoka ir ji su mokiniais turėjo eiti šalia mokyklos esančią sporto salę, tačiau kelios mergaitės, tame tarpe ir G. G., užtruko, ir galiausia G. G. visai neatėjo į pamoką. Parodė, kad viena išsigandusi mergaitė pasakė, kad G. G. labai išsigando O. Ž. šuns, po pamokos klasėje rado G. G., kuri buvo labai išsigandusi, verkė. Nurodė, kad G. G. apskritai labai bijo šunų. Liudytoja I. E. parodė, jog vėliau atėjo G. G. ir prašė, kad jos duktė eitų į sporto salę tik su ja. Prašė imtis priemonių, kad šunys nelakstytų prie mokyklos, tuo klausimu nurodė kreipsis į seniūną (b.l.111-112);

2) Elektrėnų savivaldybės tarybos narys liudytojas V. R. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis dalyvavo Elektrėnų savivaldybės tarybos Administracinės komisijos posėdyje, nes buvo jos narys. Parodė, kad vyko keli komisijos posėdžiai, pirmame komisijos posėdyje komisija nustatė, kad O. Ž. šunys išgąsdino mergaitę (b.l.112-113);

3) Beižonių seniūnu liudytojas M. M. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad O. Ž. sodyba neaptverta, yra šalia mokyklos, jie gyvena ūkiškai, laiko gyvulius, šunis. Nurodė, kad prie jos sodybos būdavo ir daugiau šunų. Liudytojas nurodė, kad matydavo, kai prie O. Ž. sodybos, esančios prie kelio, lakstydavo nepririšti jos šunys, gulėdavo prie kelio, vydavosi dviračius ir automobilius, todėl ne kartą buvo ją įspėjęs šunis pririšti, yra net padaręs nuotrauką, kurioje matėsi, jog O. Ž. šunys laksto aplink nepririšti. Seniūnas taip pat nurodė, kad 2013 m. sausio 14 d. G. G. jam pranešė, kad O. Ž. šunys prie mokyklos labai išgąsdino jos mažametę dukrą. O. Ž. klausimas dėl šunų laikymo bei 2013 m. sausio m. įvykio, buvo svarstomas administracinės komisijos posėdyje, kuriame jis dalyvavo kaip liudytojas ir paliudijo, kad O. Ž. šunys dažnai bėgioja nepririšti (b.l.113-114);

4) Beižionių pagrindinės mokyklos darbuotoja liudytoja B. B. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad einant į darbą, visada praeina šalia O. Ž. sodybos, esančios prie kelio. Šalia sodybos visada bėgiodavo trys O. Ž. šunys, kartais būdavo ir daugiau, šiuo metu taip pat laksto nepririštas vienas šuo, o kiti yra pririšti. Nurodė, kad einant keliu, pradėdavo loti vienas šuo, jam iš paskos kiti loja ir puola, todėl reikėdavo pasukti kitu keliu. Liudytoja nurodė, kad mergaitėms einant į sporto salę pro O. Ž. namus, dvi mergaitės išsigando, viena iš jų G. G. 2 klasės moksleivė, ji labai išsigando, verkė, pasiskundė motinai, kuri pranešė mokyklos direktoriui. Liudytoja paaiškino, kad pati bijo lakstančių O. Ž. šunų, jaučiasi nesaugi, nes neaišku ko laukti iš svetimo šuns (b.l.121-122).

5) Beižionių pagrindinėje mokykloje virėja liudytoja G. G. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad pas ją į darbą atbėgo jos duktė Geistautė, kuri buvo labai išsigandusi, verkė ir papasakojo, kad jai einant į sporto salę, ją išgąsdino ir užpuolė O. Ž. šunys, ją neįkando, tačiau mergaitė labai išgąsdino. Liudytoja buvo nuėjusi pas O. Ž. ir pasakė, jog dukrą išgąsdino jos palaidi šunys, liepė jai prisirišti šunis ir neleisti jiems laisvai bėgioti (b.l.123-124);

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti apklaustų liudytojų – I. E., V. R., M. M., B. B. bei G. G. duotų parodymų teisingumu. Jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, proceso metu nenustatytos jokios priežastys, rodančios, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, teikti apie nagrinėjamas byloje aplinkybes neteisingą informaciją.

Nors apeliantės skunde nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo objektas pasireiškė teisinės pareigos nevykdymu, t.y. nubaustoji nesilaikė Elektrėnų m. savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. S1-169, 38 punkte nustatytų reikalavimų, neužtikrino, kad jos laikomi šunys nepatektų į bendro naudojimo teritoriją, ir nesukeltų grėsmės kitų asmenų ramybei, turtui, sveikatai ar gyvybei. Kitaip tariant O. Ž. neveikimas, sukėlė padarinius, t.y. išgąsdino mažametę mergaitę G. G., kuri išsigandusi nenuėjo į kūno kultūros pamokas. Pažymėtina, kad tarp nubaustosios veikos ir padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys, kadangi O. Ž. laikomi šunys lakstė nepririšti ir sukėlė grėsmę mažametės ramybei, sveikatai ir gyvybei. G. G. patyrė išgąstį bei neigiamas emocijas.

Konstatuotina, kad ATPK 110 str. 4 d. nuostatos bei Elektrėnų m. savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. S1-169, 38 punkto reikalavimai, numato administracinę atsakomybę ne už žalos atsiradimą, o už grėsmę žalai atsirasti sukėlimą.

Patikrinus byloje esančią medžiagą nustatyta, kad administracinį teisės pažeidimą padarė būtent O. Ž., t.y. šunų, kurie sukėlė grėsmę mažametės ramybei bei sveikatai savininkė. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad O. Ž. savo sodyboje augina ir laiko tris šunis, šį faktą patvirtino pati nubaustoji. Todėl laikytina, kad ji yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nubaustosios sodybos teritorija neapverta, o ji neužtikrino, kad jos auginami šunys nepatektų į bendro naudojimo teritoriją, kuria naudojasi vaikai eidami į mokyklą.

Atmestinas kaip nepagrįstas O. Ž. apeliacinio skundo argumentas, kad prie mažametės pribėgo ne jos, o atklydęs svetimas šuo, kadangi šis teiginys prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

Sutiktina su apylinkės teismo įrodymų vertinimu bei sprendimu kritiškai vertinti O. Ž. sutuoktinio S. Ž. bei sūnaus R. Ž. parodymus kaip asmenų suinteresuotų bylos baigtimi. Pažymėtina, kad apylinkės teismo sprendimas nevertinti liudytojo G. M. parodymų yra teisingas, kadangi jis įvykio vietoje negyvena, paties įvykio nematė, todėl jo parodymai byloje nebuvo reikšmingi.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad G. G. parodymai negali būti vertinami, nes ji suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina, kad G. G. yra įstatyminė mažametės nukentėjusiosios atstovė, po įvykio ji bendravo su mergaite, todėl jos parodymai byloje yra svarbūs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta ar buvo netinkamai individualizuota. Paskirtoji nuobauda yra tinkama įgyvendinant tiek nubaudimo, tiek prevencinius tikslus. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

O. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.