Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui I. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje 2017-08-05 ieškovės M. S. (ikisantuokinė pavardė – B.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), sudaryta santuoka. Santuokos apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 7).

6. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teismo prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 7 d. Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą jos ir atsakovo I. S. Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje 2017-08-05 sudarytos santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – B., atsakovui palikti pavardę – S.. Teismo posėdžio metu atsakovas su šiais ieškovės ieškinio reikalavimais sutiko, teismo prašė tarp šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismui teikdami žodinius paaiškinimus sutiko, kad sutuoktinių jau kuris laikas nesieja šilti emociniai ryšiai, ieškovė su atsakovu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda jau nuo 2020 metų liepos 17 dienos. Bylos šalys sutiko, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Fakto pripažinimas reiškia valstybės įsipareigojimą reglamentuoti jo pagrindu atsirandančius socialinius santykius. Bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK), nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnio) nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007 2007). Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į šalių teismo posėdžio metu duotus žodinius paaiškinimus ir į tai, kad sutuoktiniai jau nuo 2020 metų liepos 17 dienos santuokinio gyvenimo kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebetvarko, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 2017 m. rugpjūčio 5 d. Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje, įregistruota Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, naikintinas M. S. ir I. S. rugpjūčio 7 d. Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje 2017-08-05 sudarytos santuokos apskaitos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo sprendime nenurodytini konkretūs faktai, patvirtinantys vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

8. Ieškovės M. S. prašymu po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei M. S. paliktina jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė – „B.“, atsakovui I. S. paliktina pavardė – „S.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

9. Ieškovės M. S., vardu yra įregistruotas šis nekilnojamas turtas: Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-17). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymos matyti, kad I. S. nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11). M. S., vardu yra įregistruota transporto priemonė TOYOTA AVENSIS T4 D-4D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)(b. l. 9). Iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad atsakovo I. S., vardu jokių transporto priemonių nėra registruota (b. l. 10). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Ieškovė M. S. nekilnojamąjį turtą įgijo 2019-02-25 dovanojimo sutarties Nr. 816 pagrindu, šis turtas yra asmeninė M. S. nuosavybė, todėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu nėra dalijamas. Transporto priemonę TOYOTA AVENSIS T4 D-4D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), M. S. įsigijo 2016-11-25, t. y. dar iki santuokos sudarymo. Ši transporto priemonė yra laikoma asmenine M. S. nuosavybe, todėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo metu taip pat nėra dalijama.

Dėl prievolių kreditoriams padalijimo.

10. Ieškovė M. S. nurodė, kad, neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Atsakovas I. S. turi 1040,56 Eur dydžio prievolę kreditoriui UAB „Legal Balance“ ir 889,19 Eur dydžio prievolę kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ (b. l. 60-61). Ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievoles kreditoriams laikyti asmeninėmis I. S. prievolėmis. Atsakovas pripažįsta, kad prievolės kreditoriams yra jo asmeninės prievolės ir po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutinka asmeniškai grąžinti paskolas šiems kreditoriams. Esant nustatytoms aplinkybėms po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievolės UAB „Legal Balance“ ir UAB „Julianus Inkaso“ pripažintinos asmeninėmis I. S. prievolėmis.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

11. Ieškovė M. S. išlaikymo iš atsakovo sau nereikalauja, taip pat prašo iš jos nepriteisti atsakovui jokio išlaikymo, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis ir gebantis save išlaikyti, todėl išlaikymas jam nėra reikalingas. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko, todėl po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei M. S. ir atsakovui I. S. tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio. Kadangi atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti M. S. (ikisantuokinė pavardė – B.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 7 d. Neringos savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčioje 2017-08-05 sudarytos santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo M. S. palikti jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „B.“, atsakovui I. S. palikti pavardę – „S.“.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei M. S. ir atsakovui I. S. tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo prievoles UAB „Legal Balance“ ir UAB „Julianus Inkaso“ pripažinti asmeninėmis I. S. prievolėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.