Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo PACCAR Financial Nederland B. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucijos, kuria atsisakyta įtraukti į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sofija“ nemokumo (bankroto) bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėją PACCAR Financial Nederland B. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo rezoliucijos esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 15 d. rezoliucija atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėją PACCAR Financial Nederland B. V. bei pasiūlė jam kreiptis į bendrovės nemokumo administratorių dėl įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo priimtos rezoliucijos, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl jo įtraukimo į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 290 straipsnio 5 dalį šiame CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija, kuri neskundžiama (CPK 290 straipsnio 6 dalis). CPK 47 straipsnyje nėra detalizuota kokia (žodine ar rašytine) nutartimi teismas išsprendžia klausimą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo dalyvauti byloje, esant pateiktam motyvuotam prašymui, tačiau CPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, atsisakyta įtraukti į procesą ar kuria jie iš proceso pašalinti, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1592-302/2016). Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis minėta teismų praktika, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs netenkinti pareiškėjo prašymo dėl jo įtraukimo į bendrovės bankroto bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu, turėjo priimti rašytinę nutartį, kuri galėtų būti skundžiama apeliacine tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl jo įtraukimo į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priėmė rezoliuciją, tačiau šiuo atveju teismo pasirinktas procesinio veiksmo įforminimas rezoliucija nebuvo kliūtis apeliantui pasinaudoti teise į apeliaciją. Be to, šiame kontekste Lietuvos apeliacinis teismas yra pastebėjęs, kad netgi pažeidus šį CPK 290 straipsnio 1 dalies reikalavimą dar nėra pakankamo pagrindo visais atvejais vien dėl to naikinti rezoliuciją, pavyzdžiui, jei klausimas iš esmės išspręstas teisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017). Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina pirmosios instancijos teismo priimtos rezoliucijos esmės teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė pareiškėjo į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Dėl (ne)įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

10. Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius bendrovių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą.

11. Byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatyme nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstojant į prasidėjusį teisme ginčą. Esminis trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir be savarankiškų reikalavimų teisinės padėties skirtumas yra nulemtas skirtingo jų santykio su bylos dalyku, tačiau tiek vieni, tiek kiti į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal JANĮ 19 straipsnio 4 dalį, nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors tam tikri padariniai atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad kreditorius su prašymu įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu gali kreiptis bet kuriuo metu po to, kai teisme yra priimtas pareiškimas dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne vėliau kaip iki nutarties dėl nemokumo bylos įmonei iškėlimo priėmimo. Taigi, klausimas dėl kreditorių įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis tokiu atveju teisme turi būti sprendžiamas iki nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo. Kreditoriai, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu tampa tik teismui patvirtinus jų finansinį reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-903-450/2020; 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-583-1120/2021).

15. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi buvo priimtas bendrovės vadovės pareiškimas dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (1 t., b. l. 103–104). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi iškelta bendrovės bankroto byla (1 t., b. l. 117–120). 2025 m. balandžio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (1 t., b. l. 112–114). Taigi, pareiškėjas pateikė prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jau po teismo nutarties, kuria iškelta bendrovei bankroto byla, priėmimo. Kadangi teisė kreiptis į teismą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra siejama su nutarties iškelti bankroto bylą priėmimu (ne su šios nutarties įsiteisėjimu) (žr. šios nutarties 13–14 punktus), todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pareiškėją įtraukti į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo neįtraukimas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neapriboja jo teisių į gynybą, teisių dalyvauti procese ir užtikrinti pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimą. Iš prašymo ir atskirojo skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas siekia dalyvauti byloje trečiojo asmens statusu iš esmės dėl to, kad būtų patvirtintas jo finansinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad JANĮ numato kreditorių teisę savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikti paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (JANĮ 41 straipsnio 1 dalis). Taip pat numatoma ir teismo teisė priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Taigi, minėtų įstatymo nuostatų visuma suteikia pareiškėjui, siekiančiam tinkamai ginti savo teisėtus interesus, teisę JANĮ nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į nemokumo administratorių su prašymu patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Kadangi bankrutuojančios bendrovės kreditorius dalyvaujančiu byloje asmeniu tampa nuo nutarties, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo momento, todėl patvirtintus pareiškėjo finansinį reikalavimą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjas įgytų visas dalyvaujančio byloje asmens teises (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).

17. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo rezoliucijai, kuria nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl jo įtraukimo į bendrovės bankroto bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl jo įtraukimo į bendrovės bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą rezoliuciją, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo rezoliucija paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. rezoliuciją palikti nepakeistą.