Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Bliznikas, M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad 2019 m. liepos 10 d. gavo „Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ dėl 205,05 Eur skolos, 1 945,00 Eur išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo, 265,00 Eur fiksuoto mokėjimo nuo 2019 m. liepos 10 d. ir 424,84 Eur vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nesutinka su įsiskolinimo suma, 265 Eur periodinių išmokų dydžiu ir reikalavimu kas mėnesį išskaičiuoti 50 proc. iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA.

Nurodo, kad vykdomajame rašte nurodyta išlaikymo skola yra 205,05 Eur, tokia pat 205,05 Eur suma yra nurodyta ir teismo 2019 m. gegužės 6 d. teismo sprendime, kuriame nustatytas skolos susidarymo laikotarpis nuo 2017-09-01 iki 2018-10-22. Dėl to kito išlaikymo skolos laikotarpis, susidaręs bylos nagrinėjimo metu yra nuo 2018-10-22 iki 2019-06-30, t. y. 8,33 mėn. x 250 Eur = 2082,50 Eur – 470 Eur (pavedimai) = 1 612,50 Eur. Tai reiškia, kad bendra išlaikymo skolos suma yra 1 817,55 Eur (205,05+1 612,50), o ne 2150,05 Eur (1945+205,05).

Nurodo, kad nesutinka su periodinių išmokų indeksavimu. Antstolis nepagrįstai nurodo išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį 265 Eur, nes 2019 m. birželio 7 d. įsiteisėjusiame teismo sprendime yra nurodyta 250 Eur periodinė išmoka, su kuria jis sutiko teismo posėdyje. Tokį išlaikymo dydį jis pasiūlė įvertindamas šios dienos savo galimybės, tačiau toks išlaikymas nebuvo priteistas 2017-09-01.

Nurodo, kad periodinis išlaikymo išieškojimas per darbovietę ir visą išlaikymo išieškojimo laikotarpį (iki 2023-06-21) negalėjimas laisvai disponuoti savo sąskaitomis bei nekilnojamuoju turtu yra neadekvatus, esamai situacijai. Tai yra pirmasis jo išlaikymo įsiskolinimas, skola priteista už ankstesnį periodą, todėl normalu, kad susidarė nemaža pinigų suma. Pareiškėjas įsiskolinimą pripažįsta, dengs per darbovietę, tačiau norėtų išmokas ieškovei teikti asmeniškai.

Nurodo, kad pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį turėtų būti išskaičiuojama 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių antstolis atsisakė pagal CPK 736 straipsnio 3 dalį sumažinti 50 proc. išskaičiavimą iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, 10-20 proc., kadangi jis turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus, vieas nepilnametis vaikas gyvena su pareiškėju, kitam nepilnamečiui pareiškėjas teikia 450 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą.

Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas 2019 m. liepos 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) V. K. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Patvarkyme antstolis nurodė, kad ieškovė M. K. 2019 m. liepos 21 d. pateikė antstoliui vykdomąjį raštą Nr. e2-1948-981/2019, pagal kurį nurodė išieškoti iš skolininko 205,05 Eur skolą ir 1 945 Eur susidariusį periodinių išmokų įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2017-09-01 iki pateikimo dienos, prie prašymo buvo pridėta ieškovės lentelė su nurodytomis iš ieškovo gautomis sumomis. Nurodo, kad užvesdamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais apie įsiskolinimą, skolininkas duomenų apie sumokėtas sumas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2019-07-10 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimą iš viso sudaro 2 150,05 Eur (205,05 Eur ir 1 945 Eur) ir po 265 Eur per mėnesį fiksuotas periodinių išmokų mokėjimas, taip pat nurodyta, jog iki bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, reikalaujama išskaičiuoti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 265 Eur kas mėnesį. Periodinės išmokos indeksuotos vadovaujantis CK 3.72 straipsnio 11 dalimi, 3.78 straipsnio 6 dalimi, 3.208 straipsniu, 6.288 straipsnio 3 dalimi.

Nurodo, jog skolininkui pateikus išrašą iš banko 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laisvai disponuojama gaunamo užmokesčio suma, kuria pareiškėjas gali laisvai disponuoti. M. K. nesutiko su skolininko prašymu visiškai panaikinti sąskaitų areštą.

Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie teismo posėdį informuoti paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu priteisė ieškovei M. K. iš atsakovo V. K. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki kol M. K. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir nebus vyresnė negu 24 metai ir 205,05 Eur išlaikymo skolą (CPK 179 str. 3 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstoliui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki kol M. K. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir nebus vyresnė negu 24 metai ir 205,05 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo V. K., kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. T. 1, b. l. 91). 2019-07-10 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. T. 1, b. l. 37-52).

Pareiškėjas nesutinka su 2019 m. liepos 10 d. patvarkyme Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta skolos suma ir priteista bei indeksuota periodinių išmokų suma bei nurodymu išskaičiuoti 50 proc. iš jo darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 proc. – nuo darbo užmokesčio. Teismas nagrinėja bylą skundo reikalavimų ribose.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.), atlikdamas vykdymo veiksmus vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu.CPK 651 str. 2 d. detalizuota, kas patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-201-794/2019).

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė M. K. pateikė antstoliui vykdomąjį raštą ir nurodė antstoliui išieškoti iš skolininko 205,05 Eur skolą ir 1945 Eur periodinių išmokų įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki vykdomojo rašto pateikimo dienos. Minėta, kad 205,05 Eur išlaikymo skola yra nurodyta antstoliui pateiktame vykdomajame rašte. Prie antstoliui pateikto prašymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra pridėta lentelė, kurioje nurodytos iš skolininko gautos sumos nuo 2017 m. rugsėjo mėn. ir jas atėmus iš mokėtino 250 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis suskaičiuota susidariusi periodinių išmokų skola. Nustatyta, kad ieškovės lentelėje nurodomas laikotarpis, už kurį suskaičiuojamas susidariusi periodinių išmokų suma atitinka vykdomajame rašte nurodytą laikotarpį (nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.) ir, be kita ko, atitinka paties pareiškėjo 2019-07-12 skunde nurodytas ieškovei sumokėtas išlaikymo periodinėmis išmokomis sumas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. birželio 3 d. iš atsakovo gautas pinigų sumas. Dėl to antstolis neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs antstoliui įrodymus apie sumokėtas išlaikymo sumas, nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad antstoliui yra atsiradusi pareiga perskaičiuoti išieškotojos nurodytą išlaikymo periodinėmis išmokomis susidariusią nepriemoką už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos. Taigi antstolis, priimdamas patvarkymą, vadovavosi 2019 m. liepos 7 d. vykdomuoju raštu ir ieškovės pateiktais įrodymais apie priskaičiuotą įsiskolinimą. Antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Jeigu nagrinėjamu atveju antstolis būtų nusprendęs atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ar jų turinį, toks antstolio veikimas būtų vertinamas kaip ultra vires veikimas, t. y. kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo priteistas ne nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., bet galimai nuo kitos dienos – 2018-10-22 –, nes už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2018-10-22 buvo priteista 205,05 Eur išlaikymo skola. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes, minėta, kad vykdomajame rašte yra nurodyta, jog išlaikymas 250 Eur periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., o antstolis negali veikti viršydamas kompetenciją, tačiau jeigu pareiškėjas mano, kad teismo 2019 m. gegužės 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padarytas rašymo apsirikimas (pvz., nurodant kitą datą nei tą, kuri yra sprendimo motyvuojamuoje dalyje nuo kada yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis) jis turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu ištaisyti rašymo apsirikimą CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad įsiteisėjusiame 2019 m. birželio 7 d. teismo sprendime nurodyta išlaikymo periodinėmis išmokomis suma yra 250 Eur, tačiau antstolis šią sumą indeksavo, nors išlaikymas priteistas ne 2017-09-01. Kaip nustatyta pirmiau, teismo sprendimu išlaikymas ieškovei periodinėmis išmokomis yra priteistas nuo 2017 m. rugsėjo mėn. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, jog jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas periodinėmis išmokomis išlaikymas indeksuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684, kuriuo patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas. Aprašo 2 punkte numatyta, jog indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Aprašo 9 punkte numatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Pagal aprašo 8 punktą periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Taigi, pagal tai, kaip mokamas išlaikymas (savo noru, priverstinai), pareiga indeksuoti išlaikymo išmokas kyla pačiam skolininkui, antstoliui, išskaitas darančiam asmeniui ir indeksavimas turi būti atliekamas nuolat. Nagrinėjamu atveju, antstolis priimdamas vykdyti jam pateiktą vykdomąjį raštą turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą indeksuoti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Išskaitų atlikimas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 10 d. patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo antstolis nurodė, kad kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, įsiskolinimui padengti išskaičiuojama 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 265 Eur kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį turėtų būti išskaičiuojama 20 proc turėtų, nes iš teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto matyti, kad išlaikymas ieškovei yra priteistas periodinėmis išmokomis. Pareiškėjo nurodyti argymentai, kad pagal CPK 736 straipsnio 3 dalį antstolis turėjo sumažinti 50 proc. išskaičiavimą iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, 10-20 proc., kadangi jis turi dar du išlaikytinius nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolis veikė pažeisdamas kompetenciją, nes byloje nėra duomenų, kad toks konkretus rašytinis pareiškėjo prašymas ir jį pagrindžiantys įrodymai antstoliui būtų pateikti. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Kadangi vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Teismas taip pat išaiškina pareiškėjui, kad šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo stadijoje (CPK 639 straipsnio 4 punktas, 643 straipsnio 7 punktas), išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 639 straipsnio 8 punktas). Tai reiškia, kad šalys ir vykdymo procese turi galimybę tarpusavyje tartis dėl vykdymo tvarkos ir sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 513 straipsniu teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.