Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei ,dalyvaujant pareiškėjui J. L. ,suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais P. L.,jo atstovui adv.Stanislovui Raulušaičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- P. L. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir suinteresuoto asmens- P. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo suinteresuotam asmeniui- J. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. L. pateiktu pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu prašė atnaujinti terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. L. a.k(duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Teismo posėdyje J. L. nurodė,jog jis atsisako nuo savo pateikto pareiškimo dėl termino motinos palikimui priimti atnaujinimo ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti.

Suinteresuotas asmuo P. L. pareiškėjo J. L. prašymui dėl atsisakymo nuo pareiškimo neprieštaravo.

LR CPK 42 str.1d.ir 140 str.1d.numato,kad bet kurioje proceso stadijoje pareiškėjas,kreipęsis į teismą,turi teisę atsisakyti nuo pareiškimo.Dėl to pareiškėjo J. L. prašymas priimtinas ir byla dalyje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nutrauktina.

Vadovaujantis LR CPK 87 str.2d. pareiškėjui J. L. grąžintina 75 proc. nuo jo 2016-03-16 UAB“Maxima“sumokėto 41 Eur žyminio mokesčio,t.y. grąžintina 31 Eur(41x0,75=30,75).

Suinteresuotas asmuo P. L. pareiškimu su savarankiškais reikalavimais prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. a.k(duomenys neskelbtini),miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą,faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas nurodė,kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir suinteresuoto asmens-J. L. motina J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini),o tėvas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini).

Dar 2013 metais A. L. išreiškė savo valią ir notarų biure sudarė oficialųjį testamentą ( LR CK 5,28 str.), kuriuo savo mirties atveju jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko jam- P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Po tėvo A. L. mirties kreipęsis į Varėnos 2-ąjį notarų biurą ir priėmęs savo tėvo palikimą pagal jo 2013 metais sudarytą testamentą (2016-02-29 pareiškimas dėl palikimo priėmimo). Po motinos J. L. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CK 5.50 str.) dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė ir šiuo būdu jos palikimo niekas nepriėmė. Šį faktą įrodo notarės Laimos Muzikevičiūtės pažyma.

Tėvai iki savo mirčių gyveno (duomenys neskelbtini). Mirus motinai J. L. sodyboje toliau liko gyventi A. L.,kuris sodyboje gyveno iki pat savo mirties,bei perėmė visą likusį sutuoktinės turtą ir juo naudojosi iki mirties.Tvarkantis tėvo palikimo priėmimo klausimą notarų biure sužinojęs, kad A. L. po J. L. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo pagal įstatymą ir nėra gavęs paveldėjimo teisės liudijimo.

Nors po motinos mirties jos sutuoktinis A. L. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau visą mirusiosios turtą valdė kaip savo. Tėvas motinos palikimą priėmė iš karto po mirties pradėdamas naudotis jai priklausančia sodybos dalimi, žemės sklypais, piniginėmis lėšomis, buities daiktais ir kitu turtu.A. L. jam ir J. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) gyveno iki savo mirties. Ši sodyba anksčiau priklausė tėvo tėvams t.y.jo(pareiškėjo) seneliams, o motina čia « atitekėjo » iš (duomenys neskelbtini) kaimo.Po motinos mirties nei vienas iš A. L. vaikų dėl tokios naudojimosi turtu tvarkos nereiškė jokių pretenzijų, iki šiol nesiekė kokiu nors būdu priimti motinos palikimą.Sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, žemės sklypus ir kitą palikėjos turtą iki mirties prižiūrėjo ir išlaikė tėvas A. L.. Po motinos mirties liko jai priklausiusi sodybos (duomenys neskelbtini) kaime ir žemės sklypų dalis, kitas jai priklausęs turtas.

Kadangi siekiantis paveldėti visą tėvo palikimą,tai kreipęsis į teismą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvas A. L. priėmė savo sutuoktinės J. L. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Kadangi jis yra priėmęs tėvo palikimą, šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes.

Iš nurodyto matyti, kad po palikėjos J. L. mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių ( CK 5.50 str.) terminą, palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė jos sutuoktinis A. L., kadangi jis nuo santuokos sudarymo iki savo mirties gyveno kartu su palikėja, kartu prižiūrėjo sodybą ir kitą turtą, kuriuo po J. L. mirties naudojosi, juo rūpinosi, mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius.

LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju ilgą laiką kartu gyveno bei rūpinosi juo, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tėvai visą savo gyvenimą nugyveno šioje sodyboje Marcinkonių kaime ir ši sodyba buvo vienintelė jų gyvenamoji vieta. Aprašyti aktyvūs veiksmai, gyvenimas palikimą sudarančiame name kartu su palikėja patvirtina, kad tėvas priėmė savo sutuoktinės J. L. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalantis šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti teismo keliu. Šį faktą reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant tėvo A. L. nuosavybės teises į palikėjos J. L. turtą.

Pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) -J. L. su suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais P. L. pareiškimu ir pareiškime nurodytais faktais sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

Pateiktais mirties liudijimais patvirtinama,kad J. L. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o A. L. a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Pateiktais gimimo liudijimais patvirtinama, kad J. L. ir P. L. yra mirusių J. L. ir A. L. sūnūs.

Iš P. L. 2016-02-29 pareiškimo apie palikimo priėmimą matyti,kad jis pateikė pareiškimą priimti mirusio A. L. palikimą pagal testamentą,kitų testamentinių įpėdinių nėra.

Iš 2014-11-27 Varėnos rajono 2-ojo notarų b iuro pranešimo A. L. matyti,kad (duomenys neskelbtini) mirus J. L. paveldėjimo byla nebuvo vesta.

LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai. LR CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų - faktinis paveldimo turto valdymas. LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo dispo nuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad A. L. po sutuoktinės J. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė mirusios sutuoktinės palikimą iš karto po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Faktinis mirusios J. L. palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjo paaiškinimu, pateiktais rašytiniais įrodymais.

Vadovaudamasi LR CPK 42 str.1d.,140 str.1d.,293 str.1d.4 p.,294 str.2d. 448 str. ,87 str.2d.teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. a.k(duomenys neskelbtini),miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Bylą dalyje pagal J. L. pareiškimą dėl termino (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. L. palikimo priėmimo termino atnaujinimo nutraukti,pareiškėjui J. L. atsisakius nuo pareiškimo.

Išaiškinti pareiškėjui J. L.,kad bylą nutraukus ,vėl kreiptis į tesimą dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir ,dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Grąžinti J. L. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 31(trisdešimt vieną)eurą sumokėto žyminio mokesčio,šio mokesčio grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.