Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityta bausmė, atlikta iki 2018 m. gegužės 3 d. pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį bei pastaruoju nuosprendžiu į bausmės laiką įskaityti periodai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. spalio 25 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinę registraciją policijos įstaigoje – nuspręsta pakeisti į suėmimą, jį suimant teismo salėje. Kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. S. naudai iš R. K., V. S., V. K. ir B. V. solidariai priteista 289,62 eurų turtinei žalai atlyginti, kuri solidariai iš V. S., V. K. ir B. V. buvo priteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-416/2017.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad jis nuo 2013 metų rudens iki 2014 m. vasario mėn., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir V. S. (ankstesnė pavardė T.) subūrus organizuotą grupę sukčiavimams vykdyti, paskirsčius bendrininkams užduotis ir vaidmenis, surandant banko sąskaitų numerius, kaip išgryninti bei perduoti apgaulės būdu gautus pinigus, veikdami organizuotoje grupėje su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmes atliekančiais asmenimis: asmeniu, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, A. J., o taip pat laisvėje esančiais asmenimis: B. V., A. S., V. K., asmeniu, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, R. J., V. B., L. Z., asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir V. S. suorganizavus melagingų skelbimų talpinimą interneto svetainėje www.autoplius.lt, veikdami įvairiomis sudėtimis bei pasiskirstę vaidmenimis, skelbimus talpinant B. V., skelbimuose nurodytais numeriais atsiliepiant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose kalintiems tiksliai tyrimo nenustatytiems asmenims, nukentėjusiems nurodant už tariamai parduodamus automobilius sumokėti užstatą pervedant pinigus į nurodytas sąskaitas, asmeniu, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, tiksliai nenustatytu laiku paprašius R. K. surasti žmogų, kuris galėtų panaudodamas V. K. banko kortelę išgryninti pinigus, o R. K. paprašius G. G. paimti ir perduoti V. K. banko kortelę mamai L. M., nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, išgryninti pinigus ir pervesti bei perduoti kitiems asmenims, padarė šias nusikalstamas veikas:nenustatytam asmeniui iš nenustatytos kompiuterinės sistemos tyčia patalpinus melagingą skelbimą interneto svetainėje „www.autoplius.lt“ apie tariamai ketinamą parduoti automobilį „Mazda 6“ ir neketinant sandorio įvykdyti tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu sudarius sandorį dėl automobilio „Mazda 6“ pirkimo su J. T., tačiau nukentėjusiajam J. T. 2014 m. vasario 3 d. pervedus 28,96 eurų (100 litų) iš savo AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. AB “Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis perduotas nebuvo, tokiu būdu R. K. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas J. T. 28,96 eurų (100 litų) turtinę žalą.Taip pat B. V., vykdančiai asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, nurodymus, duotus telefoninio pokalbio metu, 2014 m. vasario 5 d. 12.54 val. iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), patalpinus fiktyvų skelbimą interneto svetainėje „www.autoplius.lt“ apie tariamai ketinamą parduoti automobilį „Volkswagen Toureg“ ir neketinant sandorio įvykdyti, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, atsiliepus iš neteisėtai laikomo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu sudarius sandorį dėl automobilio „Volkswagen Toureg“ pirkimo, tačiau nukentėjusiajam E. S. 2014 m. vasario 9 d. pervedus 289,62 eurų (1000 litų) iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. AB “Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis nebuvo perduotas, tokiu būdu R. K. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas E. S. 289,62 eurų (1000 litų) turtinę žalą.Taip pat tyrimo tiksliai nenustatytu laiku nenustatytam asmeniui iš nenustatytos kompiuterinės sistemos, patalpinus melagingą skelbimą interneto svetainėje „www.autoplius.lt“ apie tariamai ketinamą parduoti automobilį „Toyota Avensis“ ir neketinant sandorio įvykdyti, tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurio abonentinis numeris nenustatytas, telefoninio pokalbio metu sudarius sandorį dėl automobilio „Toyota Avensis“ pirkimo su M. R., tačiau nukentėjusiajam M. R. 2014 m. vasario 10 d. pervedus 101,37 eurų (350 litų) iš savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. AB “Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis nebuvo perduotas, tokiu būdu R. K. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas M. R. 101,37 eurų (350 litų) turtinę žalą.Taip pat tyrimo tiksliai nenustatytu laiku tyrimo nenustatytam asmeniui iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas nežinomas, patalpinus melagingą skelbimą interneto svetainėje „www.autoplius.lt“ apie tariamai ketinamą parduoti automobilį „Toyota Avensis“ ir neketinant sandorio įvykdyti, tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsiliepus nenustatytu abonentiniu numeriu, pastarajam telefoninio pokalbio metu sudarius sandorį dėl automobilio „Toyota Avensis“ pirkimo, tačiau S. M. iš banko sąskaitos esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 11 d. pervedus 301,78 eurų (1042 litų) avansą į V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis nebuvo perduotas, tokiu būdu R. K. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas S. M. 301,78 eurų (1042 litų) turtinę žalą.Taip pat 2014 m. vasario 9 d. 16.26 val. tyrimo nenustatytam asmeniui iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), patalpinus fiktyvų skelbimą interneto svetainėje „www.autoplius.lt“ apie neva parduodamą automobilį „Toyota Avensis“ ir neketinant sandorio įvykdyti tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, atsiliepus iš neteisėtai laikomo mobilaus ryšio telefono, kurio abonentinis numeris yra (duomenys neskelbtini), pastarajam telefoninio pokalbio metu sudarius sandorį dėl automobilio „Toyota Avensis“ pirkimo, tačiau Ž. K. iš banko sąskaitos esančios AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 12 d. pervedus 700 litų (202,73 eurų) avansą į V. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis nebuvo perduotas, tokiu būdu R. K. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas Ž. K. 202,73 eurų (700 litų) turtinę žalą, tokiu būdu asmeniui, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, vykdančiam V. S. nurodymus, iš anksto susitarus su V. K. dėl jo banko sąskaitos naudojimo pinigų pervedimams ir išgryninimui, R. K. nurodžius G. G., nežinančiam apie nusikalstamą veiką, paimti V. K. priklausančią banko kortelę, kuris R. K. nurodymu perdavė kortelę su PIN kodu L. M., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, gautus į V. K. sąskaitą pinigus išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini): 2014 m. vasario 3 d. 15.37 val. nuėmė 26,06 eurų (90 litų) už automobilį „Mazda 6“ sumokėtą avansą, kurį perdavė nenustatytam asmeniui, 2014 m. vasario 9 d. 19.14 val. nuėmė 286,72 eurų (990 litų) už automobilį „Volkswagen Toureg“ sumokėtą avansą, kurį perdavė nenustatytam asmeniui, 2014 m. vasario 10 d. 16.10 val. nuėmė 101,37 eurų (350 litų) už automobilį „Toyota Avensis“ pervestą avansą, kurį perdavė nenustatytam asmeniui, taip pat 2014 m. vasario 11 d. 11.56 val. nuėmė 289, 86 eurų (1000 litų) už automobilį „Toyota Avensis“ pervestą avansą, kurio dalį, t. y. 183,90 eurų (635 litų), pervedė į B. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 12 d. 12.46 val. nuėmė 196,94 eurų (680 litų) už automobilį „Toyota Avensis“ pervestą avansą, kurio dalį, t. y. 86,88 eurų (300 litų), pervedė į A. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu R. K. savo ir kitų organizuotoje grupėje veikusių asmenų naudai įgijo 924,47 eurų (3192 litų) vertės svetimą turtą, padarant nukentėjusiesiems asmenims šio dydžio bendrą turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo skirti jam baudą arba taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį į jo jauną amžių, tai, jog už sukčiavimą yra teisiamas pirmą kartą, kas, jo manymu, rodo, jog nagrinėjamu atveju neketino sukčiauti, nusikalto nenorėdamas, įtakojamas kitų nuteistųjų, dėl to labai gailisi, dėl visų nusikalstamų veikų kaltę pripažino. Skunde nuteistasis teigia ir tai, jog dėl sukčiavimo J. T. atžvilgiu jam negalėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, dėl sukčiavimo M. R. atžvilgiu jam galėjo būti paskirta tik arešto bausmė arba bauda. Dėl sukčiavimo kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu nuteistasis pažymi, jog jiems padaryta turtinė žala, jos dydį dalijant visiems nuteistiesiems, neviršijo 149 eurų sumos, todėl jam negalėjo būti skirta laisvė atėmimo bausmė. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nurodoma, jog sukčiavimu atskiriems nukentėjusiesiems padaryta žala neviršijo 149 eurų sumos, todėl nuteistajam negalėjo būti skirta laisvės atėmimo bausmė. Iš tokio apeliacinio skundo argumento galima suprasti, jog nuteistasis mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kaip atskiros nusikalstamos veikos, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienam iš nukentėjusiųjų padaryta turtinė žala viršijo 3 MGL, bet neviršijo 5 MGL dydžio sumos. Atsakant į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog nuteistojo veika nagrinėjamu atveju pagrįstai kvalifikuota kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi R. K. nusikalstamą veiką padarė organizuotoje grupėje, atskirus nusikalstamos veikos epizodus jungiant vieningai tyčiai. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Kadangi byloje nustatyta, jog R. K. sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, todėl įgyto svetimo turto vertė – didelė ar nedidelė, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliaciniu skundu nuteistasis neneigia nusikalstamą veiką padaręs organizuotoje grupėje, neprašo veikos epizodus kvalifikuoti kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę veiką, prašo tik pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, skiriant jam baudą, arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, plačiau dėl R. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip tęstinės nusikalstamos veikos pagrįstumo skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmė apeliantui skirta teisingai. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Taigi, tenkintas nuteistojo prašymas skirti jam baudą nagrinėjamu atveju reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimą. Teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje tokių išskirtinių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog jis yra jauno amžiaus, už sukčiavimą teisiamas pirmą kartą, nusikalto įtakojamas kitų nuteistųjų bei prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nepripažintinos išskirtinėmis. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šią aplinkybę pripažindamas lengvinančia jo atsakomybę, bei tai, jog nuteistasis veikė manipuliuojamas kitų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, suplanavusių šią nusikalstamą veiką ir kontroliavusių jos vykdymą, jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo tik antraeilis. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatė ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Tuo tarpu faktas, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 11 kartą, 7 kartus teistas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymo, nepaisant to, jog veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė pirmą kartą, vertintinas kaip neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kadangi tai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Apygardos teismas, vertindamas visas bausmės indivizdualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis padarė sunkų turtinį nusikaltimą – jis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kas rodo didesnį tokio pobūdžio nusikaltimo pavojingumą, dalyvavo apgaule užvaldant svetimą turtą net penkių nukentėjusiųjų atžvilgiu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Be to, nuteistasis ne tik daug kartų teistas, bet baustas ir administracine tvarka. Esant šių duomenų visumai, manyti, jog įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei ar bausmės tikslai gali būti pasiekti nustatant mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas netenkina nuteistojo prašymo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į baudą, pasisakoma dėl alternatyvaus apeliaciniame skunde formuojamo prašymo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. R. K. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nėra numatyta, šio straipsnio nuostatos R. K. negalėtų būti taikomos. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad R. K. nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė laikotarpiu nuo 2013 m. rudens iki 2014 m. vasario mėn., o apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu priimtas 2018 m. gegužės 3 d. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų. Kadangi BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, R. K. taikytina tarpinė BK 75 straipsnio redakcija. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.Nagrinėjamu atveju R. K. skundžiamu nuosprendžiui nuteistas už vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi formaliai R. K. atitinka tarpinio BK 75 straipsnio, galiojusio tarp nusikalstamos veikos padarymo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo, nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Ypatingai svarbūs duomenys, sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą R. K. yra praeityje jo padaryti teisės pažeidimai ir už jų padarymą taikytų bausmių poveikis nuteistajam. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas 11 kartą, iš jų 7 kartus dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymo. Nusikalstamos veikos buvo daromos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Nuteistajam du kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. bei 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiais, tačiau abiem atvejais bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir R. K. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Taigi nei teismo jam parodytas pasitikėjimas atidedant paskirtos bausmės vykdymą, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, jis sąmoningai pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti. Aukštesniojo teismo nuomone, aukščiau aptarta nuteistąjį R. K. neigiamai charakterizuojanti medžiaga, sistemingas naujų nusikalstamų veikų darymas, nepaisant taikyto bausmių vykdymo atidėjimo instituto, leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybe nuteistajam bei bausmės tikslų pasiekimu be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo R. K. atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.