Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-09-22 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2022-06-02 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo L. B. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje A. K. nubaustas 280 Eur bauda su daiktų konfiskavimu už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 125 straipsnio 1 dalyje, kadangi 2021-10-06 gauta specialisto išvada Nr. 21-439685-LT-JTE, kurioje konstatuota, kad 2021-09-03 Plungėje, (duomenys neskelbtini), A. K. priklausančiame garaže rastų ir tyrimui pateiktų sportinių batų su žymenimis „adidas“ - 2 poros, apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų. Sportiniai batai su žymenimis „adidas“ yra pažymėti Vokietijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir Nyderlandų įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais registruotais prekių ženklais. Objektai yra pažymėti tais pačiais ženklais, kuriais žymimos analogiškos originalios prekės. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. ne teismo tvarka priimtą nutarimą apskundė apylinkės teismui.

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-09-22 nutartimi A. K. skundas netenkintas ir 2022-06-02 nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti nutartį ir nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti jam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Nurodo, kad nutarime nesuformuluota, kuo pasireiškė pats nusižengimas, nenurodoma, kuo pasireiškė pati veika (laikymas ar gabenimas), nėra jokių išvadų dėl to, kokiu pagrindu atsakomybė taikoma būtent jam, kodėl laikomas nusižengimo subjektu, kai minėti sportiniai batai jam netgi nepriklauso, jų niekada nebuvo įgijęs ir jų nelaikė. Nutartyje kaip ir nutarime padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesuprantamas kaltės turinys, nepadarytos išvados dėl nusižengimo elementų. Tiek iš nutarimo, tiek iš skundžiamos nutarties taip ir liko nesuprantama, pagal kokį administracinio nusižengimo požymį nubaustas - ar avalynė, net jei laikyti ja preke, laikyta komerciniais tikslais, yra neteisėtai pažymėta svetimu prekių ženklu, ar pagaminta panaudojant svetimą dizainą - nei nutarime, nei nutartyje nenurodoma, kad prekės būtų neteisėtai pažymėtos svetimu prekių ženklu, nenurodoma, kad jos būtų pagamintos panaudojant svetimą dizainą.

3.2. Apeliantas teigia, kad 2022-04-28 surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, jis klaidingai nurodė, kad minėtas prekes pirko jis - protokole yra įrašytas jo paaiškinimas, kad šiuo metu prekių įgijimo dokumentų neturi, tačiau juos iki bylos nagrinėjimo suras ir pristatys juos nagrinėjant bylą, ką ir padarė. Kadangi prekės buvo įgytos prieš ilgą laiką, prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri prisistato kaip įmonė, vykdanti „Adidas“ ir kitų garsių sportinės avalynės ir rūbų gamintojų produkcijos prekybos veiklą, skirtingais laikotarpiais pirkdavo arba jis savo veiklai, arba žmona savo įmonei (priklausomai nuo to, kurio veiklai prekės buvo įgyjamos), todėl protokolo surašymo metu neprisiminė, kad minėtas prekes yra įgijusi žmona, o ne jis (tai jam tapo aišku tik po to, kai susipažino su minėta specialisto išvada ir patikrino savo, o taip pat ir žmonos įmonių dokumentus šių prekių įgijimo aplinkybėms atsekti). Todėl nesuprantama, kokiu pagrindu jam taikoma administracinė atsakomybė.

3.3. Apeliantas abejoja specialisto išvados pagrįstumu, ar vyko specialisto bendravimas su įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovais ir koks jo tikrasis turinys. Be to, nors specialisto išvadoje deklaruojama ir tai, kad batai neatitinka originalioms prekėms keliamų techninių bei kokybės reikalavimų, žymėjimo ypatybių, ant jų nėra originalioms prekėms privalomų etikečių arba jų turinys nesutampa su originalių prekių etiketėmis, prekių ženklai atkartoti skirtingai nuo originalių prekių ženklų, neatitinka prekių ženklų proporcijos, atkartojimo kokybė, prekių ženklų detalės, tačiau specialisto išvadoje nepateikiamas joks tokių teiginių pagrindimas - nėra jokio palyginamojo tiriamų prekių tyrimo fiksavimo, matavimų, kurie patvirtintų minėtą prekių ženklų proporcijų, prekių žymėjimo neatitikimą originaliai produkcijai, visiškai neaišku, su kokiais konkrečiai etalonais prekės buvo lyginamos ir kt.

3.4. Apeliantas pažymi, kad kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius elektroniniu laišku patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal 2015-03-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 15S-1055 pardavė minėtus batus J. K. bei pateikė sąskaitą, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) “ šią avalynę buvo įsigijusi iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ SIA filialo, kuri prisistato kaip „Adidas“ firmos avalynės didmenininkas.

3.5. Apelianto teigimu, teismo išvados, kad prekes laikė jis ir dar komerciniais tikslais, nėra pagrįstos jokiais bylos duomenimis, o duomenys, kad minėtas prekes laikė kitas asmuo, kuris jas buvo įgijęs (J. K.), nėra jokiu būdu paneigtos. Liudytoja J. K. patvirtino jo parodymus apie tai, kad minėtą avalynę buvo įsigijusi būtent ji, vykdydama savo komercinę veiklą, ką patvirtina ir jai išrašyta PVM sąskaita faktūra bei avalynę J. K. pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pardavusios įmonės raštas. Atkreipia dėmesį, jog dar bylą nagrinėjančiam pareigūnui dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 125 straipsnio l dalį paaiškino, kad būtent žmona J. K. 2015 m., kuomet ir įsigijo minėtą avalynę, vykdė prekybos veiklą, o jis prekybos verslą pradėjo tik 2017 m. Teismo samprotavimas, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad būtent pagal šias sąskaitas faktūras ir buvo pirkti pareigūnų rasti batai, ,,nes, kaip minėjo pareiškėjas ir liudytoja, jie prekybine veikla verčiasi apie 20 metų, todėl prekių pardavimui yra įsigiję ne vieną kartą“, rodo, kad teismas padarė prielaidą, jog minėta avalynė buvo įgyta ne sandorio, kurį patvirtina J. K. išrašyta PVM sąskaita faktūra, metu, tačiau kokiu kitu neįvardijamu būdu, nors byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių ar net prieštaraujančių jo ir J. K. nurodytoms aplinkybėms ir PVM sąskaitos faktūros bei avalynę J. K. pardavusios įmonės rašte nurodytiems duomenims, be to, teismas neatsižvelgė į jo parodymus, jog 2015 m. prekybos veiklos nevykdė, ją atnaujino tik 2017 m., taigi tokiu būdu padarytos teismo išvados negali būti laikomos atitinkančiomis minėtas ANK 569 straipsnio nuostatas.

3.6. Apeliantas teigia, jog teismas taip pat laikė, jog jis, A. K., ir žmona (J. K.) bendrai laikė savo prekes jų gyvenamojoje vietoje esančiame garaže, prekės yra jų su žmona bendras turtas, atsakomybė pagal ANK 125 straipsnio l dalį numatyta už nusižengimo dalyko laikymą komerciniais tikslais, todėl nesą svarbu, kuris minėtą avalynę esame įgijęs. Teismas nepagrįstai vieno iš sutuoktinių įgyto turto buvimo sutuoktinių namų valdos patalpose ir sutuoktinių bendros nuosavybės teisės į avalynę faktą sutapatino su jo, kaip sutuoktinio, prekės, įsigytos jo žmonos, laikymu komerciniais tikslais, ignoruodamas tai, jog byloje nėra jokių duomenų, rodančių, jog būtent jis, o ne žmona, laikė savo įsigytas prekes jų garaže, be to, rodančių, kad jis dar ir turėjo komercinį tikslą laikyti žmonos prekes. Atkreipia dėmesį, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų apie tai, kad jis minėtą J. K. įgytą avalynę būtų matęs iki ją paimant pareigūnams. Be to, teismas ignoravo liudytojos J. K. parodymus, jog minėta jos įgyta avalynė buvo jos anksčiau vykdytos individualios veikos prekių likutis ir šia avalyne ji nebeprekiavo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad šia avalyne būtų prekiavęs jis, prekių likutis buvo rastas ne kokioje prekybos vietoje, tačiau namų garaže.

3.7. Apeliantas nurodo, kad iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas pasikliovė specialisto K. S. pateikta išvada, nors jos pagrįstumo objektyviai ir nešališkai neištyrė. Apklausiant išvadą pateikusį specialistą K. S. teisme, šis specialistas taip ir nesugebėjo pateikti jokių duomenų, patvirtinančių jo duotos išvados teiginių, jog dėl išvados patvirtinimo buvo kreiptasi į įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovus, kurie patvirtino specialisto išvadą, tačiau paaiškėjo, kad šis specialistas tik prieš teismo posėdį, t. y. 2022-07-14 gavo A. O., prisistatančios įmonės (duomenys neskelbtini) , registruotos Vokietijoje, direktore - prekių ženklų teisininke, elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad AG atstovui buvo perduotos 2021 m. spalio mėn. Lietuvos policijos konfiskuotų 2 porų Adidas batų nuotraukos, o ištyrusi nuotraukas, ji galinti patvirtinti, kad konfiskuotos prekės nebuvo pagamintos įmonės (duomenys neskelbtini) ar pagal įmonės AG užsakymą dėl šios priežasties: ,,konfiskuotos avalynės saugos etiketės nėra pagamintos pagal mums įprastą standartą“, tačiau specialisto K. S. išvadoje teigiama, kad įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovai patvirtino, kad prekių ženklai, dizainas ir etiketės neatitinka teisėtai gaminamiems produktams keliamų reikalavimų gamintojų, t. y. nurodoma daugiau neatitikimo požymių, nei nurodė A. O.. Nėra duomenų ir apie tai, kokios nuotraukos buvo pateiktos A. O., pastebima, kad avalynė, dėl kurios jis nubaustas, paimta 2021-09-03.

3.8. Apeliantas teigia, kad specialistas teismo posėdyje atsisakė atsakyti, kokius konkrečius tiriamos avalynės požymius jis nustatė jos neatitikimą originaliai avalynei, atsisakymo motyvą nurodydamas kaip kažkokį avalynės gamintojo konfidencialumą. Teismas toleravo specialisto atsisakymą atsakinėti į klausimus.

3.9. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas atsisakė priimti dokumentus minimą avalynę žmonai pardavusios UAB „(duomenys neskelbtini) “ elektroninį laišką ir 2015-03-10 sąskaitą, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) “ iš oficialaus „Adidas“ atstovo - ,, (duomenys neskelbtini) “ SIA filialo būtent ir įsigijo produkciją, tarp kurių ir 14 porų avalynės modelio „Madoru W“ (duomenys neskelbtini) . Be to, 2022-10-07 raštu UAB „(duomenys neskelbtini) “ dar kartą patvirtino minėtos avalynės pardavimą J. K..

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas netenkinamas. ANK numato rašytinę apeliacinių skundų nagrinėjimo tvarką išskyrus ANK 651 straipsnyje numatytus atvejus. Nubaustasis A. K. apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kuriais ginčija apylinkės teismo nutartį, prašo apklausti specialistą, kuris jau buvo apklaustas apylinkės teisme, todėl nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka vertintini byloje jau pateikti duomenys. Apygardos teismas sprendžia, jog tenkinti A. K. apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, netikslinga.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. K. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo paliktas ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog A. K. nubaustas nepagrįstai.

7. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog, priešingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptarė įrodymus, juos sugretino, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

9. Apeliantas teigia, kad neaišku, kuo pasireiškė jo veika, kaltės turinys, sprendimuose nepadarytos išvados dėl nusižengimo požymių. Apygardos teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 125 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais arba panaudojant svetimą dizainą ar išradimo patentą neteisėtai pagamintų prekių laikymą ar gabenimą komerciniais tikslais. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, ANK 125 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad vienas iš nusižengimo padarymo būdų yra svetimu prekių ženklu neteisėtai pažymėtų prekių laikymas komerciniais tikslais. Pagal bylos duomenis matyti, kad avalynė buvo paimta iš (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo garažo patalpų pas A. K.. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos galima pagrįstai spręsti, jog apeliantas supranta, dėl kokio ir kaip pasireiškusio nusižengimo jis yra traukiamas atsakomybėn, pasirinko gynybinę taktiką nesutikti su jam inkriminuotu nusižengimu, teigia, jog rasta avalynė priklauso sutuoktinei ir įsigyta dar 2015 metais. Nors liudytoja apylinkės teisme apklausta A. K. sutuoktinė J. K. patvirtino, kad paimti batai yra jos, tačiau liudytoja yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė, todėl gali būti neobjektyvi nurodydama aplinkybes, susijusias su nagrinėjama byla.

10. Iš byloje esančio pareigūnės K. M. tarnybinio pranešimo matyti, jog vykstančiame ikiteisminiame tyrime, pasitelkus ekspertą, buvo apžiūrėtos A. K. priklausančiuose garažuose buvusios prekės, sportinė avalynė pažymėta prekių ženklų „Adidas“ sukėlė įtarimų, todėl gyvenamojo namo garažo patalpose pas A. K. buvo atlikta papildoma sportinės avalynės apžiūra, išimtos dvi poros sportinės avalynės su prekių ženklu „Adidas“ ir daiktų priėmimo – perdavimo aktu perduotos ekspertui K. S.. Administracinio nusižengimo protokole paaiškindamas dėl inkriminuoto nusižengimo A. K. nurodė, kad prekes pirko iš „Adidas“ atstovų, prekės turi būti originalios, dokumentus suras ir pateiks. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog yra pateikti įmonės „(duomenys neskelbtini) “ patvirtinimai apie prekių pardavimą J. K., pateiktos sąskaitos faktūros, tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad būtent pagal šias sąskaitas faktūras ir buvo pirkti pareigūnų rasti apelianto laikomi batai neatitinkantys teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų, nes, kaip minėjo A. K. ir liudytoja, jie prekybine veikla verčiasi apie 20 metų, todėl prekių pardavimui yra įsigiję ne vieną kartą. Taigi apelianto pateikti duomenys nepatvirtina, jog pagal pateiktus dokumentus įsigyti būtent pareigūnų rasti batai.

11. Iš bylos duomenų, t. y. 2021-10-06 specialisto išvados Nr. 21-439685-LT-JTE, 2022-07-14 įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) “ atstovo raštiško specialisto išvados Nr. 21-439685-LT-JTE patvirtinimo matoma, kad prekė nėra originali, tyrimo metu nustatyta, kad tyrimui pateiktų sportinių batų su žymenimis „Adidas“ – 2 poros, apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojų keliamų reikalavimų. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas specialistas išvadą patvirtino. Nors apeliaciniame skunde abejojama, ar specialistas kreipėsi į įmonių atstovus, kokios nuotraukos ir kokios avalynės buvo šiems atstovams pateiktos, pastebima, jog avalynė iš A. K. paimta 2021-09-03, o įmonių atstovai mini 2021 m. spalio mėnesį Lietuvos policijos konfiskuotų batų nuotraukas, tačiau šios apelianto abejonės neduoda pagrindo netikėti specialisto išvada ar pačiu specialistu. Iš specialisto išvados matyti, kad specialistas K. S. yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą bei paaiškinimų pateikimą, be to, dėl baudžiamosios atsakomybės dar kartą buvo įspėtas teismo posėdžio metu. Pagal bylos duomenis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui abejojant, ar buvo kreiptasi į įmonių atstovus, buvo pateikti duomenys, jog toks kreipimasis buvo. Dėl to, jog įmonės atstovės A. O. rašte nurodant Lietuvos policijos konfiskuotą avalynę, kurios nuotraukos buvo nagrinėtos, minimas 2021 m. spalio mėnuo, neaiškumo nėra. Kaip matyti, atstovė atsakinėjo 2022-07-14, be to, atliekant tyrimą, akivaizdu, jog į įmonių atstovus kreiptasi ne tą pačią dieną, kai iš A. K. buvo paimta avalynė. Pagal bylos duomenis jau vien užduotis specialistui buvo suformuluota 2021-09-07, specialisto išvada surašyta 2021-10-06. Įvertinus duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neabejojo nei specialisto išvada, nei jo paaiškinimais apylinkės teismo posėdyje. Aplinkybė, kad specialistas neatsakinėjo į kai kuriuos apelianto klausimus motyvuodamas gamintojo konfidencialumu, nemenkina specialisto patikimumo, kadangi tam tikri autentiškumo identifikavimo požymiai gali būti saugomi konfidencialiai. Šiuo atveju specialisto išvadoje yra aiškiai suformuluojama, pagal ką sprendžiama, jog avalynės apipavidalinimas neatitinka gamintojo reikalavimų. Apelianto teiginiai, esą specialistas nustatė daugiau neatitikimo požymių, nei nurodė A. O., atmetami kaip nepagrįsti. Iš specialisto išvados matyti, jog pats specialistas atliko apžiūrą, pateikė vertinimą, o dėl techninės tyrimui pateiktų objektų analizės kreiptasi į atitinkamų įmonių atstovus. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, nėra objektyvaus pagrindo abejoti byloje pateikta specialisto išvada.

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. apeliaciniame skunde vertina, jog nėra duomenų, kad šia avalyne jis būtų prekiavęs, prekių likutis buvo rastas ne kokioje prekybos vietoje, tačiau namų garaže. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinė atsakomybės. Procese jis neneigė, jog užsiima su batų prekyba susijusia komercine veikla, yra įsigijęs verslo liudijimą, ne kokios kitos prekės, o nauji batai ir rasti pas jį garaže.

13. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas laikėsi ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutartimi. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022-09-22 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.