Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, nedirbančiam, neregistruotam Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistam, prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D. 2024 m. vasario 05 d., apie 17.00 val., kieme prie daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių O. L. į veidą ir dešinę ranką bei spyrė į koją, tuo padarydamas O. L. odos nubrozdinimus dešiniame žande, dešinėje plaštakoje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. L. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to jis, 2024 m. kovo 10 d., apie 08.00 val. apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), trečios laiptinės pirmame aukšte O. L. atžvilgiu išsakęs grasinančius žodžius „užmušiu“, „papjausiu“, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti O. L. sveikatą, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajam O. L. dėl nuolatinių konfliktų ir anksčiau prieš jį panaudoto fizinio smurto manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

P. D. kaltę dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina šie duomenys:

Nukentėjusiojo O. L. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2024 m. vasario 5 d. ėjo su vaiku iš darželio. P. D. jį užpuolė, sudavė kumščiu, jis besigindamas sudavė jam. Gal ir įspyrė, nes buvo stresinė situacija, visų detalių neprisimena. Jam veide buvo padaryti nubrozdinimai. Nuo suduotų smūgių nenugriuvo. Kaimynas elgėsi neadekvačiai, neprognozuojamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 276 straipsniu pagarsinti liudytojos J. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2024 m. vasario mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena, ji apie 17.00 val. ėjo namo nuo (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės link trečios. Eidama pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra priešais laiptines, vyksta konfliktas tarp jos kaimyno, gyvenančio pirmame aukšte, ir kaimyno vardu P., gyvenančio penktame aukšte. Ji matė, kad kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte, ėjo atbulas, o P. ant jo šaukė, mojavo rankomis kaimynui prieš pat veidą, spardė kojomis, o kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte, nuo P. traukėsi. Matėsi, kad kaimynas, gyvenantis pirmame aukšte, yra pasimetęs, tiesiog nežino ką daryti ir vienu momentu, kai P. jau įkyriai pradėjo mojuoti rankomis jam prieš pat veidą, kaimynas P. tiesiog nuo savęs atstūmė ir P. nukrito. Nugriuvusiam P. kaimynas nesudavė nei vieno smūgio, jis tiesiog stovėjo, o P. šūkavo toliau. Dėl ko kilo konfliktas ji nežino, jai išėjus į kiemą konfliktas tarp vyrų jau buvo prasidėjęs (1 t., b. l. 78-79).

Protokolu-pareiškimu, kad apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nustatoma, kad į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi O. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad 2024 m. vasario 5 d. apie 17.15 val. ji namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme užpuolė kaimynas P. D., kuris jį stumdė bei sudavė kumščiu į veidą bei suplėšė striukę ir kepurę (1 t., b. l. 1-5).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. vasario 5 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Jonavoje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 45-50).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2024 m. vasario 5 d. 17.17 val. gautas pranešimas (pranešėjas O. L.), kad pranešėją Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo užpuolė kaimynas, kuris kelis kartus sudavė jam smūgius (1 t., b. l. 27-28).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) 2024 m. vasario 5 d. 17.17 val. telefoninio skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir pranešėjo (O. L.), kuris nurodo, kad jį prie namo laiptinės užpuolė kaimynas, kuris pranešėjui sudavė kelis smūgius (sudaryta pokalbio suvestinė) (1 t., b. l. 42-44).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti drabužiai, pateikti nukentėjusiojo O. L.. Daiktų apžiūros metu užfiksuota, kad vyriškoje striukėje išplėštos sagos, nuplėštas dešinys "antpetis", kepurėje yra prairusi siūlė (po apžiūros daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam O. L.) (1 t., b. l. 56-63).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VS vyresniosios tyrėjos K. T. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių nustatoma, kad 2024 m. vasario 5 d. apie 17.19 val. gavus pranešimą apie kaimyno užpultą vyrą ir atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pranešėjas O. L., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jam grįžtant su vaiku iš darželio prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės jį užpuolė kaimynas, gyvenantis penktame aukšte, kuris jam sudavė smūgius (O. L. veide ir dešinėje plaštakoje matėsi paraudimas). Prie laiptinės stovėjęs vyras, kaip buvo nustatyta P. D., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jį užpuolė ir mušė kaimynas iš 37 buto (P. D. veide matėsi kraujo dėmės). P. D. nurodė, kad jam skauda kairę ranką, skauda kairės rankos ketvirtą pirštą. Atvykę medikai O. L. konstatavo veido apibrozdinimą ir dešinės rankos sumušimą, P. D. konstatavo galvos sumušimą ir detalesnei apžiūrai medikai nusprendė P. D. pristatyti į gydymo įstaigą, tik medikai pageidavo, kad kartu vyktų ir policijos pareigūnai. Būnant įvykio vietoje buvo priėjusi moteris, prisistačiusi J. S., kuri nurodė, kad ji matė kaip kaimynas P. D. mušė kaimyną vardu O. (1 t., b. l. 13-14).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VS vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybiniu pranešimu nustatoma, kad siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes buvo bendrauta su namo adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, gyventojais, kurie nenorėjo nurodyti savo duomenų, ir kurie nurodė, kad jų name kyla problemos tik su kaimynu P. D., kuris turi psichikos sutrikimų, tačiau 2024 m. vasario 5 d. įvykio kaimynai nematė ir nesuteikė jokios tyrimui reikšmingos informacijos (1 t., b. l. 83-84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad O. L. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame žande, dešinėje plaštakoje padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 67-68).

BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

Surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad P. D. tarpusavio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių O. L. į veidą ir dešinę ranką bei spyrė į koją, tuo padarydamas O. L. odos nubrozdinimus dešiniame žande, dešinėje plaštakoje, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo O. L. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tai patvirtina nukentėjusiojo, liudytojos parodymai, rašytiniai įrodymai. Nustatyta, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiajam padaryti P. D., t. y. tarp jo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje neginčytinai nustatyta, kad P. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo:

Nukentėjusysis O. L., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad 2024 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) trečioje laiptinėje, pirmame aukšte P. D. jo atžvilgiu išsakė grasinančius žodžius: „užmušiu“, „papjausiu“. Mano, kad jo gyvybei grėsė pavojus, nes P. D. serga (duomenys neskelbtini). Apie šį susirgimą jis sužinojo iš Policijos pareigūnų. Kai buvo išsakyti grasinantys žodžiai, jis buvo užsirakinęs bute, o P. D. buvo laiptinėje. Konfliktai tarp jo ir kaimyno kyla dažnai, bet į smulkesnius jis nekreipia dėmesio.

Pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimu, pareiškimu apie įvykį, parodymų protokolu nurodyta, kad interenetiniame portale "www.epolicija.lt" gautas pareiškėjo O. L. pranešimas, kad kaimynas P. D. grasina pareiškėją nužudyti (1 t., b. l. 85-87).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2024 m. kovo 10 d. 08.27 val. gautas pranešimas (pranešėjas O. L.), kad pranešėjas žodžiu konfliktavo su kaimynu, kaimynas apspjovė pranešėjo buto duris bei grasina nužudyti pranešėją (1 t., b. l. 111-112).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti (išklausyti) garso įrašai, pateikti nukentėjusiojo O. L., kuriuose girdisi vyro balsas, vyras keikiasi įvairiais necenzūriniais žodžiais, nuolat mini O. L. (1 t., b. l. 150-152).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kuriais grindžiama, kad P. D. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, teismas konstatuoja, jog grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą nebuvo realus, abu asmenys buvo skirtingose patalpose, nukentėjusysis buvo už užrakintų durų ir nekliudomas galėjo išsikviesti pagalbą, nėra įrodymų, kad kaltas asmuo būtų turėjęs kokį įrankį, padėjusį jo kėslams realizuoti. Rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas tik durų apspjaudymas. Nukentėjusysis patvirtino, kad buvo anksčiau konfliktų, nesusipratimų, tačiau smulkių, į kuriuos jis nekreipė dėmesio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad neįrodyta, kad P. D. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad :

1. P. D., gim. (duomenys neskelbtini), tiriamos veikos metu konstatuojamas lėtinis procesinis susirgimas- (duomenys neskelbtini), dėl ko jis tiriamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

2. P. D. konstatuojamo psichikos sutrikimo, kuris būtų pakankamu pagrindu pripažinti jį ribotai pakaltinamu (kaip nurodyta BK 18 str.);

3. P. D. šiuo metu konstatuojamas lėtinis procesinis susirgimas- (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

4. P. D. negali teikti objektyvių parodymų, dalyvauti ikiteisminiame tyrime, jam nerekomenduojama dalyvauti procese.

5. P. D. dėl savo psichikos būklės negali suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme, negali teikti parodymų.

6. P. D. rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones- stacionarinį stebėjimą bendrojo rėžimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ (duomenys neskelbtini)) (2 t. b.l.52-56)

Ekspertė L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal medicininius dokumentus matyti, jog palaiko duotą išvadą. Įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, nesuprato savo veiksmų. Rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones - priverstinį stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Dalyvavimas teismo posėdyje pablogintų P. D. būklę.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo rėžimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. P. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (BK 17 straipsnis). Jam reikia taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo ekspertės poziciją apie P. D. psichikos būseną įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir dabar, teismas sprendžia, jog P. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl savo psichikos būklės buvo nepakaltinamas.

Įvertinęs P. D. patologinę būseną, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį, asmens pavojingumą, teismas sprendžia, kad P. D. pripažįstamas padaręs įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

P. D. išteisintinas, jam nepadarius įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, (BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

P. D. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti stebėjimą vykdančią medicinos įstaigą praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams pateikti teismui pagal priemonės taikymo vietą, išvadą apie P. D. psichinės sveikatos būklę, kad būtų galima įstatymo nustatyta tvarka ir terminu spręsti klausimą dėl priverstinio pobūdžio medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo P. D..

Iki šios nutarties įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus nutartį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus daiktinius įrodymus : 2 vnt. CD diskų palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

P. D. išteisinti, jam nepadarius įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, (BPK 3 straipsnio 1dalies 1punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.