Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimą dėl nuteistajam V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2024 m. spalio 9 d. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 15 d.

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) V. K. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. spalio 16 d. 2023 m. spalio 25 d. prižiūrimasis buvo supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka bei atsakomybe už pažeidimų darymą, sudarytas priežiūros planas (a. b. l. 8-17).

V. K. paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti teismo paskirtą įpareigojimą – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi, elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau nuteistasis atsisako, kad jam aukščiau minėto teismo paskirto įpareigojimo vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis (a. b. l. 18). Vadovaujantis BVK 21 straipsnio 7 dalies nuostatomis, nuteistojo atsisakymas (arba nesutikimas), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir teismo prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad visada atlikdavo visus probacijos tarnybos prašymus, nurodytu terminu atvykti arba pateikti tam tikrus dokumentus, arba būti namuose. Nebuvo nei vieno pažeidimo niekada, taip pat laikėsi visų socialinių tarnybų nuostatų, kuriuos jie aprašo. Jau neturi su (duomenys neskelbtini) nusiskundimų, turi pagyrimų. Kai pirmą kartą buvo teisiamas dėl konflikto su (duomenys neskelbtini), teisėjas ir prokuroras atsižvelgė, jog buvo išprovokuotas. Savęs neteisina, padarė negerai ir pilnai pripažino savo kaltę. Privaloma būti namie nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Nėra stebimas 24 valandas per parą, o uždėjus apykoję, jam tai tikrai gali turėti įtakos darbe. Bus gėda ir reikės paaiškinti vadovybei. Neturi jokių pažeidimų, niekur nesislepia, jį visada galima rasti telefonu ir pagal adresą. Yra dirbantis per 2 darbus, išlaiko didelę šeimą. Elektroninio stebėjimo įtaiso nesutinka užsidėti dėl darbo. (duomenys neskelbtini) metų vaikas serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) yra užimti visą darbo dieną, dar turi (duomenys neskelbtini) vaiką. Sutinka, jog jį fiziškai tikrintų pareigūnai. Laukia kvietimo iš probacijos dėl smurto programos.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Nuteistasis V. K. buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme neskiriant intensyvios priežiūros, vienas įsipareigojimas būti tam tikru laiku namuose. Pačiam teikime, nei vieno pažeidimo nefiksuota, absoliučiai visus įpareigojimus nuteistasis vykdo. Išskyrus tai, kad atsisako užsidėti apykoję. Tai nėra pagrindas naikinti laisvės apribojimo bausmę, kadangi šiai dienai Probacijos tarnyba neturi techninių galimybių vykdyti stebėjimą šių įpareigojimų elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju, jeigu uždeda apykoję, ji praktiškai būna visą parą, mėnesį, metus. Todėl būtų pažeistos nuteistojo teisės, atsisakymas nuteistojo galimas, kaip toks, tik neužtraukti jokių teisinių pasekmių.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali <...> laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-285-593/2021).

V. K., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Probacijos tarnyba dėl V. K. teismo skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų pažeidimo į teismą su teikimu kreipiasi pirmą kartą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (a. b. l. 12).

Priežiūros laikotarpiu nuteistasis nesutinka, kad nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, vykdymas, būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Probacijos tarnyba nurodo, kad nuteistojo atsisakymas būti kontroliuojamam elektroninio stebėjimo priemonėmis prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę: nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Probacijos įstatymo 17 straipsnio 7 dalis numato, jog probuotojai turi teisę – probuojamųjų elgesio kontrolei vykdyti naudoti elektroninio stebėjimo ir specialiąsias technines priemones. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja probuojamųjų elgesio kontrolę ir šio straipsnio 2 dalis numato, kad elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis galima stebėti ir tikrinti ne tik šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų probacijos sąlygų vykdymą, jeigu taip būtų užtikrinta efektyvesnė probuojamųjų elgesio kontrolė. Pagal Probacijos įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, probuojamųjų elgesio kontrolės tvarką nustato probacijos tarnybos direktorius. Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtinto Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.3. punkte numatyta, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis - pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo stebimajam ir (ar) stebimojo buvimo vietoje elektroninio stebėjimo įrangos sumontavimo, šį terminą taip pat skaičiuojant ir paskyrus šį įpareigojimą bausmės ar probacijos vykdymo metu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi skiriant asmeniui laisvės apribojimo bausmę, intensyvios priežiūros skyrimas paliekamas teismo diskrecijai. Minėtoje normoje tuo pačiu yra apibrėžta ir intensyvios priežiūros samprata – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte išdėstytos teisės normos turinys – probuojamųjų elgesio kontrolės vykdymas naudojant elektroninio stebėjimo ir specialiąsias technines priemones yra tapatus intensyvios priežiūros turiniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. baudžiamuoju įsakymu skirdamas V. K. laisvės apribojimo bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę ir padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti nuteistojo atžvilgiu netaikant intensyvios priežiūros, dėl ko nuolatinė nuteistojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis šiuo atveju nėra galima.

Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši įstatymo norma numato teismo priimtų sprendimų privalomumą ir suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas privalo būti vykdomas, jo nuostatų negalima savavališkai keisti ar skirti kitų bausmės vykdymo alternatyvų jei teismo sprendimas to nenumato.

Elektroninio prietaiso uždėjimas asmeniui jo nenuimant visą parą, kai asmens buvimo vieta pagal teismo skirtą įpareigojimą turi būti kontroliuojama tik nakties metu, neproporcingai ribotų asmens laisvę. Stebėjimo įranga būtų naudojama ir dienos metu, nors asmens stebėjimas dienos metu nevykdomas, tačiau formaliai asmens teisės nepagrįstai būtų suvaržytos, o teisinė padėtis pasunkinama labiau, nei buvo numatyta teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo posėdžio metu nuteistasis pažymėjo, jog apykojės dėvėjimas ir dienos metu gali sukelti neigiamus padarinius jo darbinėje veikloje. Pabrėžtina, kad žmogaus teisių ir laisvių konstitucinis neliečiamumo principas reiškia, kad žmogaus teisės ir laisvės negali būti ribojamos niekaip kitaip, kaip tik įstatymu. Pažymėtina, kad nors BVK numato teisę Probacijos tarnybai naudoti elektroninių stebėjimo priemones kontroliuojant laisvės apribojimu nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų draudimų vykdymą, kuriems nėra paskirta intensyvi priežiūra, tačiau ši teisė neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems skirti stebėjimą elektroninėmis priemonėmis. Dėl to ir vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę negali būti pripažįstamas vien formaliais pagrindais tam prilyginant nuteistosios atsisakymą arba nesutikimą su Probacijos tarnybos sprendimu jos įpareigojimų ar draudimų kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo ir (ar) specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Bausmės vengimui būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybinė valia nevykdyti laisvės apribojimo bausmės turinio.

Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. spalio 16 d., per priežiūros laikotarpį remiantis asmens bylos duomenimis pažeidimų užfiksuota nebuvo, Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu neminėjo apie sunkumus bendraujant su V. K., įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi taip pat nebuvo užfiksuota. Vengimui atlikti bausmę būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybiškumas, siekiant nevykdyti laisvės apribojimo bausmės sąlygų, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Probacijos tarnybos teikime nurodoma tik viena formaliai neteisėta nuteistojo elgesio sąlyga dėl jam skirtos laisvės apribojimo bausmės netinkamo vykdymo. V. K. nesutiko, kad jam paskirto įpareigojimo, būti nustatytu laiku namuose, vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis, šie nuteistojo veiksmai negali būti traktuojami, kaip vengimas vykdyti bausmės turinį visa apimtimi. Vertindamas vengimą vykdyti bausmę teismas kartu atsižvelgia į tai, kad nuteistasis neatsisako ir vykdo teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pažeidimų dėl šio įpareigojimo netinkamo vykdymo nenustatyta. Teismo vertinimu, tokia kontrolė, pasitelkiant elektroninį prietaisą, galėtų būti sietina tik su nuteisėjo keliama rizika ir paremta objektyviais duomenimis. Teismo posėdžio metu nuteistasis sutiko, kad jo būvimas namuose nakties metu būtų kontroliuojamas, kitomis priemonėmis. Teismas pažymi, jog įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. laikymąsi galima kontroliuoti ir kitomis priemonėmis, tai yra vykdant naktinius patikrinimus nuteistojo gyvenamojoje vietoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad elektroninio stebėjimo kontrolės taikymo intensyvumas ir būdai turi būti parinkti proporcingai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo yra nuteistas, sunkumą, taip pat į individualias nuteistojo savybes ir asmenybę, taip pat į riziką pakartotinai nusikalsti bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju, nefiksuota jokių nuteistojo aktyviais veiksmais padarytų su laisvės apribojimu paskirtų įpareigojimų pažeidimų, kurie būtų pagrindas dar labiau suvaržyti nuteistojo elgesį.

Įvertinus visumą aplinkybių, naujas įstatymo nuostatas ir jų taikymą nuteistajam, teismas pripažįsta, kad nuteistasis nepadarė tokio turinio pažeidimo, dėl kurio jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę. Dėl to nėra pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos prašymo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, net ir nustačius bei pripažįstant V. K. elgesį dėl atsisakymo jam paskirto įpareigojimo, būti nustatytu laiku namuose, vykdymo kontrolės elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis. Šiuo atveju BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatytų nuostatų pagrindu bausmės pakeitimas būtų akivaizdžiai formalus įstatymo taikymas, neatitinkantis baudžiamojoje teisėje privalomų teisingumo ir proporcingumo principų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam V. K.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.